Pirmadienį posėdžiavusi Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija taip pat rekomenduoja nukabinti atminimo lentą su bareljefu poetui ir sovietų veikėjui Antanui Venclovai Klaipėdoje, pervadinti Pionierių gatvę Raseiniuose, I. Mičiurino – Kuršėnuose.

Pasak komisijos pirmininko Vito Karčiausko, ekspertams nekilo abejonių dėl L. Giros ir A. Venclovos kolaboravimo su sovietų valdžia.

„Mums nekelia abejonių ir kad S. Nėris buvo kolaborantė, nors ir puiki, didelė poetė. Nenorėdami daryti apibendrinimų, mes vis dėlto paprašėme, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateiktų oficialią pažymą dėl jos kolaboravimo faktų. Padarėme pertrauką, gausime ekspertinę pažymą ir priimsime galutinį sprendimą, kurį galima nujausti“, – pirmadienį BNS sakė V. Karčiauskas.

Į komisiją dėl S. Nėries gatvės pavadinimo kreipėsi Klaipėdos miesto ir Raseinių rajono savivaldybės. Tačiau šios poetės garbei pavadintų gatvėse yra ir kitose savivaldybėse.

V. Karčiauskas pranešė, kad siūloma pervadinti ir Pionierių gatvę Viduklėje, Raseinių rajone.

„Aišku, pats žodis „pionieriai“ neturi nieko blogo, tačiau čia pirmiausia matome ideologinę komunistinę organizaciją, kurios vardu ir pavadinta gatvė, todėl pavadinimas turėtų būti pakeistas“, – sakė jis.

Anot komisijos pirmininko, rekomenduojama pakeisti ir rusų biologo, selekcininko Ivano Mičiurino vardu pavadintą gatvę Kuršėnuose, Šiaulių rajone.

„Sovietinis biologas neturi nieko bendro su Lietuva, jo pavardė naudota grynai ideologiniais sumetimais, todėl pasiūlyta pakeisti gatvės pavadinimą“, – aiškino V. Karčiauskas.

Galutinius sprendimus dėl šių vardų keitimo turi priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius.

Ekspertų komisija kol kas atidėjo sprendimus dėl paminklo Juozui Barzdai Plungės rajono savivaldybėje ir dėl karininko J. Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentos Šiauliuose.

„Juozas Barzda neabejotinai kolaboravo su fašistinės Vokietijos įvairiomis valdžios struktūromis, dalyvavo Lietuvos žydų naikinimo akcijose, kaltas dėl daugelio žydų nužudymų, tačiau mums trūksta duomenų, apie kokį paminklą kalbama. Nežinome, ar tai privati teritorija, ar viešoji erdvė, ar tai nėra jo palaidojimo vieta. Paprašėme Plungės savivaldybės papildyti informaciją“, – teigė V. Karčiauskas.

Anot jo, naują pažymą apie J. Noreiką turėtų pateikti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi Vilniuje. Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą. Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.

Anksčiau komisija rekomendavo atsisakyti Petro Cvirkos gatvių. Tuo metu nerasta pagrindo pervadinti Kosmonautų, Juliaus Janonio, Butkų Juzės gatvių.

Gegužę įsigaliojo Seimo priimtas įstatymas, draudžiantis viešuose erdvėse propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Pagal įstatymą, šis draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijos, atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras bei savivaldybių institucijos. Šios atrinkusios tokius viešuosius objektus pateikia juos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, šis perduoda įvertinti ekspertų komisijai.

Gavęs komisijos išvadą Genocido centro direktorius turi priimti sprendimą pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties įstatymo reikalavimams arba jį palikti, pakeisti.