Pirmą kartą L. Gadeikis Tarybos pirmininku buvo išrinktas 2018 metais. LRT tarybos posėdyje išrinkta ir pirmininko pavaduotoja Irena Vaišvilaitė, pranešė LRT.

L. Gadeikį į LRT tarybos narius 2016-aisiais yra paskyręs Seimas. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas.

LRT taryboje šiuo metu dirba Seimo deleguoti atstovai – Liudvikas Gadeikis, Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Raimondas Savickas, Vytautas Petras Plečkaitis, Prezidento deleguoti atstovai – Giedrė Švedienė, Norbertas Černiauskas, Tomas Balžekas, Mindaugas Jurkynas bei visuomeninių organizacijų deleguoti atstovai – Irena Vaišvilaitė, Jonas Staselis, Darijus Beinoravičius, Eugenijus Valatka.

Prie LRT tarybos veikia Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetai, kuriuos steigia LRT taryba bei skiria šių komitetų pirmininkus.

„Buvo įvairių siūlymų (pirminėje versijoje – BNS), steigti valdybą, performuluoti tarybą, šitų dalykų atsisakyta ir mane tai džiugina. Manau, kad LRT nepriklausomumas nesumažės, o galbūt iš to galų gale mes ir šiokios tokios naudos turėsime“, – trečiadienį po komiteto posėdžio Seime žurnalistams sakė L. Gadeikis.

Kultūros komitetas trečiadienį per svarstymą iš esmės pakeitė pirminį LRT įstatymo projektą: nebeliko anksčiau siūlyto naujo valdymo organo, valdybos, atsisakyta LRT ombudsmeno, keisti tarybos sudarymo principus.

„Pirmoji nauda, kad nebuvo padaryta tokių valdymo pertvarkų, kurios buvo užsimotos, steigti valdybą, performuluoti tarybą, steigti ombudsmeną, antroji nauda yra tolimesnė, jau keletas metų taryba buvo suformulavusi darbo grupes, pati, savarankiškai, įstatyme to nebuvo numatyta, kad būtų galima geriau atskirus klausimus išdiskutuoti ir dirbti specializuojantis tarybos nariams. Pagal dabartinę siūlomą redakciją tai būtų nebe darbo grupės, o įteisinti komitetai, t. y. tai, ką mes praktiškai darėme, įgauna aiškesnį pobūdį“, – kalbėjo L. Gadeikis.

Anot LRT tarybos vadovo, steigiami komitetai leis tarybos nariams specializuotis atskirose srityse ir darbas bus efektyvesnis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad naują įstatymo redakciją tikisi priimti per pavasario sesiją, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

„LRT valdymas keičiasi, LRT taryba įgyja daug daugiau galių, kita vertus, skaidrumas LRT veiklos bus padidintas, ir aš manau, kad tai svarbiausi dalykai, kurių mes siekiam. Mes turime pagaliau antrą redakciją, kuri gali būti toliau Seime svarstoma, aš tikiuosi, pavasarį mes ją priimsime ir įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Kaip suprantu, LRT tarybos nariai patenkinti darbu, kuris padarytas“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė R. Karbauskis.

Naują LRT įstatymo redakciją prieš metus registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas buvo parengtas pagal LRT veiklą tyrusios komisijos išvadas, tačiau joms nepritarė Seimas.

Taip pat Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad sprendimas sudaryti Seimo tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.

Pirminės „valstiečių“ pataisos siūlė, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.

Pirmoji versija numatė, kad valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos sprendimams. Buvo numatyta, kad tarybos ir valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

Daug kritinių pastabų minėtam projektui pateikė Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.

„Komisijos siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, Tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais Tarybos narių kadencijų principą, mažinti Tarybos galias steigiant naują valdymo organą – valdybą, taip pat jos narių rinkimų tvarkos ir funkcijų neapibrėžtumas iš esmės laikytini žingsniu į LRT politizavimą“, – teigiama pirmadienį išplatintame LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio pasirašytame kreipimęsi į Seimo narius.

„Jei šie siūlymai būtų įgyvendinti, į valdžią atėję politikai iškart galėtų skirti savo atstovus į LRT valdymo organus. Svarbu pažymėti, kad minėti siūlymai neturi nieko bendro su Komisijos išvadomis ir niekaip iš jų neišplaukia“, – tvirtinama laiške.

Darbo grupės pasiūlymai vadinami nepamatuotais ir neišdiskutuotais. 

Anot LRT tarybos, dabartinis nacionalinio transliuotojo valdymo modelis kaip pavyzdys teikiamas kitoms Europos valstybėms.

„Per ilgą LRT istoriją nuolat stengtasi subalansuoti galios centrų įtakas. Bandymų peržiūrėti LRT tarybos sudarymo principą būta ir ankstesnių Seimo kadencijų metais, tačiau visais atvejais pakakdavo politinės valios ir supratingumo tokių užmojų atsisakyti“, – rašoma kreipimęsi.

LRT ūkinę ir finansinę veiklą tyrusi Seimo komisija praėjusią savaitę patvirtino išvadas, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų, dabartinis valdymo modelis koncentruoja galias į vieną subjektą ir neatspindi Europos valstybių praktikos.

Išvadomis siūloma atsisakyti LRT Administracinės komisijos ir steigti naują organą – valdybą, ją sudarytų nuo penkių iki septynių narių. Seimo komisijos teigimu, tai leistų atsisakyti vienvaldystės nacionaliniame transliuotojuje.

Pagal siūlymus, LRT valdybą turėtų formuoti LRT taryba, ji spręstų dėl narių skaičiaus, kokių pareigybių atstovai turėtų būti deleguojami.

Taip pat siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis. Būtų nustatoma, kad prezidentas tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skiria ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.

Dėl šių išvadų dar balsuos visas Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.

Jis surinko 7 iš 12 LRT tarybos narių balsų ir rinkimuose nugalėjo prieš profesorę Viliją Targamadzę ir žurnalistę, knygų autorę ir dėstytoją Dalią Kutraitę-Giedraitienę.

Naujas pirmininkas išrinktas pasibaigus iki šiol šias pareigas ėjusio LRT tarybos nario Žyginto Pečiulio kadencijai. L. Gadeikį į LRT tarybos narius 2016 - aisiais yra pasiūliusi opozicinė Seimo konservatorių frakcija.

L. Gadeikis prisistatydamas tarybos nariams pabrėžė galintis būti pirmininku dėl įvairiapusės darbo patirties tiek kultūrinėje žiniasklaidoje, tiek kaip buvęs ilgametis savaitraščio „Veidas“ ekonomikos skyriaus redaktorius.

Jis tvirtino dėl to galintis stebėti tiek su turiniu, tiek su vadyba susijusius procesus LRT.

„Aš nenoriu perlenkti lazdos ir sakyti, kad turinys nesvarbu, (...) bet lygia greta tarybos uždavinys yra matyti visą balansą, kokiais būdais tas turinys kuriamas, ar racionaliai“, – tvirtino L. Gadeikis.

Tuo tarpu D. Kutraitė-Giedraitienė tvirtino dėl darbo patirties žiniasklaidoje ir versle suvokianti LRT specifikos sudėtingumą.

„Čia susiduria kūrybinės ambicijos ir sudėtingos technologijos. Čia susiduria konkurencinga verslo aplinka ir viešumas, kurio iš mūsų reikalauja biudžeto pinigai. Čia susiduria politika ir žurnalistika, kuri nori būti nepriklausoma nuo politikos ir turi tokia būti“, – kalbėjo ji.

Į LRT tarybos vadovus kandidatavusi Vilija Targamadzė tikino sukaupusi reikalingos patirties per darbą Lietuvos edukologijos universitete prorektore ir Lietuvos švietimo taryboje pirmininke.

Antradienį taip pat bus išrinktas LRT tarybos pirmininko pavaduotojas.

LRT tarybą sudaro dvylika narių, po keturis narius deleguoja šalies prezidentas ir Seimas, dar keturis – visuomeninės organizacijos.

Taryba yra aukščiausias visuomeninio transliuotojo valdymo organas, turintis atstovauti visuomenės interesams.

Šių metų balandį LRT generalinės direktorės pareigas pradėjo eiti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, pakeitusi buvusį ilgametį vadovą Audrių Siaurusevičių.

Seimas šiuo metu atlieka parlamentinį tyrimą dėl LRT veiklos.

Norėtų susitelkti į tyrimo atskleistus trūkumus

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku antradienį išrinktas Liudvikas Gadeikis norėtų susitelkti į nacionalinio transliuotojo valdymo trūkumus, išryškintus Seimo atliekamo tyrimo.

„Šitoks kruopštus ieškojimas kokių nors blogų dalykų leidžia peržiūrėti, ar viskas yra padaryta iki galo, pamatyti savo silpnąsias vietas, kurios nebūtinai reiškia, kad ten kažkas yra blogai, bet kur norintys ieškoti blogų dalykų randa kažką silpnesnio, nepakankamai reglamentuota – tai privers permąstyti įvairius dalykus“, – žurnalistams sakė L. Gadeikis.

Jis pabrėžė, kad komisijos sukūrimą vertina neigiamai, bet teigė besistengiąs net ir nemaloniausiuose dalykuose ieškoti pozityvumo.

„LRT tai buvo pakankamai didelis iššūkis ir trukdis darbo ir reputacijos išbandymas, bandymas ją sumenkinti, dėl to to pozityvo sunkoka įžvelgti“, – pripažino naujasis LRT tarybos pirmininkas.

Seimas šiuo metu atlieka parlamentinį tyrimą dėl LRT veiklos.

L. Gadeikio teigimu, jam vadovaujant tarybos darbo kryptis iš esmės nesikeis: jis pabrėžė, kad pirmininko funkcija yra darbo organizavimas, o sprendimus priima visa taryba, kurioje gali būti įvairių nuomonių.

Naujas pirmininkas išrinktas pasibaigus iki šiol šias pareigas ėjusio LRT tarybos nario Žyginto Pečiulio kadencijai. L. Gadeikį į LRT tarybos narius 2016-aisiais yra pasiūliusi opozicinė Seimo konservatorių frakcija.

Jais tapti pretenduoja žurnalistas Liudvikas Gadeikis, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė–Giedraitienė, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis ir dailininkas Raimondas Savickas, pranešė komiteto biuras.

Dėl šių kandidatūrų skyrimo balsuos Seimas.

Nauji nariai skiriami vietoje kadenciją rugsėjo 1 dieną baigsiančių Česlovo Juršėno, Tomo Eitučio ir Edmundo Ganusausko, o buvęs žurnalo „Veidas“ redaktorius L. Gadeikis į tarybą siūlomas antrai kadencijai.

LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

LRT taryba sudaroma įstatymo nustatyta tvarka: keturis narius šešeriems metams skiria prezidentas, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas (2 nariai  skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), keturis narius, kaip savo atstovus, dvejiems metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Švietimo taryba, Meno kūrėjų asociacija ir Vyskupų konferencija.