„Luhansko liaudies respublika, rodydama gerą valią, nuo 2018 metų gruodžio iki 2019 metų rugsėjo perdavė Ukrainai 373 nuteistuosius ir 15 baudžiamųjų bylų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė LLR atstovė Trišalėje kontaktinėje grupėje konfliktui Donbase sureguliuoti Olga Kobceva.

Jis pažymėjo, jog Kijevas taip pat prašė perduoti visas Luhanske likusias baudžiamąsias bylas.

„Ukraina kreipėsi į respubliką su prašymu perduoti daugiau nei 100 baudžiamųjų bylų. Šis klausimas šiuo metu svarstomas. Perdavinėsime baudžiamąsias bylas, nekenkdami respublikos interesams“, – pareiškė O. Kobceva.

Anksčiau ketvirtadienį separatistai perdavė vyriausybei 54 kalinius.

„Šiandien perdavėme ukrainiečiams 64 kalinius, nuteistus iki 2014 metų. Primename, kad tai yra Luhansko liaudies respublikos geros vilties ženklas“, – pareiškė LLR atstovė Trišalėje kontaktinėje grupėje konfliktui Donbase sureguliuoti Olga Kobceva.

„Ukrainai perduoti tik nuteistieji, kurie pareiškė norą atlikti bausmę Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė ji.

Kaliniai buvo perduoti ant Sčastjės miesto rajone esančio tilto, stebint LLR ir Jungtinio ugnies nutraukimo režimo kontrolės ir koordinavimo centro atstovams.

Nuo 2018 metų gruodžio iki šių metų gegužės LLR iš viso perdavė Kijevui 195 kalinius.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamuose  Ukrainos rytuose nepaisant paliaubų žuvo vyriausybinių pajėgų karys, o dar du buvo sužeisti, trečiadienį pranešė gynybos ministras, nurodęs, kad už šią ataką gali būti atsakinga sukilėlių valdžios nekontroliuojama grupė.

Pirmoji per kelias savaites ataka, pareikalavusi ukrainiečio kario gyvybės, buvo surengta antradienį, kai separatistai iš granatsvaidžių apšaudė vyriausybines pajėgas, sakė ministras Stepanas Poltorakas.

„Aiškinamės, kas iš tiesų nutiko. Kitoje pusėje esama žmonių, kurių nekontroliuoja vadinamųjų DLR (Donecko liaudies respublikos) ir LLR (Luhansko liaudies respublikos) vadovybė, todėl mūsų atstovas ir rusų atstovas tikrina faktus. Tik po to bus priimtas sprendimas dėl mūsų tolesnių veiksmų“, - sakė jis.

Prorusiški Ukrainos separatistai sekmadienį suskubo neigti spėliones, kad dėl vieno aukščiausių vadų nužudymo gangsterių stiliumi kalta kruvina vidaus kova dėl Maskvos pinigų kontrolės.

Brigados „Prizrak“ („Vaiduoklis“) vadas Aleksejus Mozgovojus ir dar mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – jo spaudos sekretorius ir ginkluoti apsaugininkai, šeštadienį buvo nušauti važiuojantys per rytinę Luhansko provinciją, kurią faktiškai kontroliuoja separatistai.

Separatistų pareigūnai sakė, kad jo kortežas iš mažiausiai dviejų automobilių pirmiausia patyrė bombos sprogimą. Tada į likusius gyvuosius buvo šaudoma. Incidentas įvyko netoli tos vietos, kur A.Mozgovojus kovo mėnesį išgyveno kitą pasikėsinimą į jo gyvybę.

Gynybos pareigūnai Kijeve nedaug ką sakė apie šį incidentą ir oficialiai nepatvirtino surengę šią ataką.

Tačiau ilgą laiką buvo manoma, kad A.Mozgovojus kėlė keblumų Luhansko lyderiu pasiskelbusiam Igoriui Plotnickiui ir svarbiems pareigūnams Kremliuje.

Jis kategoriškai nepritarė vasarį pasiekto paliaubų susitarimo sąlygoms. Tuo susitarimu buvo sustabdyta dalis kruviniausių susirėmimų su vyriausybinėmis pajėgomis ir sudarytos sąlygos ribotai savivaldai sukilėlių valdomuose rajonuose.

A.Mozgovojus taip pat buvo įtrauktas į JAV „juodąjį“ sąrašą – dėl to, kad, kaip pranešama, organizavo sumarinio proceso teismų sistemą, pagal kurią, kaip manoma, dešimtims žmonių buvo įvykdytos egzekucijos už Kijevo rėmimą ar vakarietišką gyvenimo būdą.

I.Plotnickis jo nužudymą pavadino „ataka prieš mus visus – žmones, kurie gina teisę (šiam separatistiniam regionui) egzistuoti“.

„Gedžiu drauge su visais tais, kurie pažinojo Aleksejų Borisovičių Mozgovojų, ir tais, kurie buvo šioje kelionėje drauge su juo“, – sakė I.Plotnickis savo administracijos oficialiai interneto svetainei.

Luhansko prokuroro pavaduotojas Sergejus Gorenka sakė, jog pradiniai duomenys rodo Kijevą remiančios „sabotažo jėgos“ dalyvavimą.

Regiono prorusiškos policijos viršininkas Sergejus Kozlovas pridūrė, kad jo pajėgos neseniai pastebėjo Ukrainos „žvalgymo ir sabotažo dalinių“ veiklos suintensyvėjimą.

Pastaraisiais mėnesiais paslaptingomis aplinkybėmis buvo nušauti keli separatistų vadai.

Maskva kategoriškai neigia remianti partizanus ginklais ir pinigais. Ji sako, kad rusai, dalyvaujantys šiame konflikte, kuris per metus ir vieną mėnesį pareikalavo beveik 6,3 tūkst. gyvybių, yra „savanoriai“, niekada negavę jokių oficialių įsakymų prisidėti prie šios kampanijos.

Vadinamųjų „liaudies respublikų“ Donecke (DLR) ir Luhanske (LLR) ginkluotųjų pajėgų atstovai antradienį pirmą kartą tiesiogiai derėjosi su Kijevo atstovais bendrame ugnies nutraukimo kontrolės ir koordinavimo centre.

„Šiandien įvyko bendrojo ugnies nutraukimo kontrolės ir koordinavimo centro pasitarimas, kuriame mūsų kariškiai tiesiogiai kontaktavo su Ukrainos atstovais“, – sakė per spaudos konferenciją Donecko separatistų vadinamosios Gynybos ministerijos vadovo pavaduotojas Eduardas Basurinas.

Jis dar nurodė, kad ketinama pradėti atitraukti artileriją kai kuriuose ruožuose.

„Mes ketiname pradėti artilerijos atitraukimą tuose baruose, kur laikomasi paliaubų“, – sakė E.Basurinas žurnalistams.

Tuo tarpu Debalcevėje ukrainiečiai raginami sudėti ginklus.

„Mes dar kartą siūlome Ukrainos kariams išeiti iš Debalcevės „katilo“, palikus ginklus“, – pridūrė E.Basurinas.

Rusijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai susitarė dėl "konkrečių priemonių", turinčių sudaryti sąlygas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams prižiūrėti, kaip laikomasi trapių paliaubų Rytų Ukrainoje, antradienį pranešė Berlynas.

Dėl tų priemonių pirmadienio vakarą buvo susitarta per pokalbį telefonu tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, sakoma Berlyno vyriausybės atstovo paskelbtame pranešime, kuriame nepateikiama jokių detalių apie sutartas priemones.

Šiuo susitarimu siekiama sudaryti sąlygas ESBO pareigūnams "stebėti padėtį vietoje" aplink Debalcevės miestą, kuris yra strategiškai svarbi geležinkelio jungtis tarp prorusiškų separatistų tvirtovių Donecko ir Luhansko, nurodoma Berlyno pareiškime.

Tuo tarpu Kremliaus išplatintame pareiškime teigiama, šalių lyderiai tik "aptarė ESBO stebėtojų misijos vaidmenį šiame konflikto etape".

Kremliaus pranešime priduriama, kad taip pat buvo kalbama apie "paliaubų problemas", sunkiosios ginkluotės atitraukimą ir "padėtį Debalcevės apylinkėse".

Susirėmimai prie Debalcevės tęsiasi, nors sekmadienio vidurnaktį įsigaliojo paliaubos, kuriomis siekiama sustabdyti karą Ukrainos rytuose.

Tęsiantis susirėmimams ESBO stebėtojai negali patekti į tą teritoriją, o abi konflikto pusės tvirtina negalinčios pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos, nes neįvykdytos atitraukimui būtinos sąlygos.

Konflikto šalys turi pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimą

Konflikto Rytų Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę Minske pasirašytame taikos plane.

Vasario 12 dieną priimtame plane dėl konflikto Rytų Ukrainoje taikaus sureguliavimo nurodoma, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip antrą dieną po ugnies nutraukimo ir baigtas per dvi savaites.

Ukrainos vyriausybės pajėgos turi atraukti didesnio negu 100 mm kalibro artileriją nuo faktinės fronto linijos, o separatistai – nuo linijos, užfiksuotos pernai rugsėjo 19 dieną pasirašytame Minsko memorandume.

Vyriausybės pajėgų atstovas Andrijus Lysenka pirmadienį sakė, kad kariškiai jau pasiruošė sunkiosios ginkluotės atitraukimui, bet jo nepradės, kol separatistai tęsia apšaudymus.

„Sunkiosios technikos atitraukimo sąlyga yra Minsko susitarimų pirmojo punkto įgyvendinimas – kad būtų nutraukta ugnis. 112 apšaudymų – tai ne ugnies nutraukimas“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

Tuo tarpu Donecko separatistų derybininkas Denisas Pušilinas naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad kovotojai sunkiosios ginkluotės atitraukimą pradės tik tuomet, jeigu tokį patį žingsnį atliks Kijevo pajėgos.

„Europos galingųjų šalių ir Rusijos Federacijos vadovo Minsko taikos iniciatyvoms vėl iškilo rimtas pavojus. Reikia atkreipti dėmesį, kad ... Lysenka pareiškė, jog Ukrainos pusė kol kas nepasiruošusi atitraukti sunkiosios ginkluotės nuo sąlyčio linijos. Tuo tarpu Donecko liaudies respublika pasiruošusi tik abipusiam technikos atitraukimui, kaip numatyta“ naujajame Minsko susitarime, aiškino D.Pušilinas.

Per derybas Minske buvo susitarta, kad abi konflikto šalys atitrauks sunkiąją artileriją bent 50 km, o salvinės raketų ugnies sistemas „Tornado S“, „Uragan“ ir „Smerč“ bei taktinių raketų sistemas „Točka U“ – bent 70 km nuo fronto linijos.

Pagal naująjį susitarimą taip pat numatoma, kad iš Ukrainos teritorijos turi būti išvesti visi užsienio ginkluoti daliniai, karinė technika ir samdiniai, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Tuo tarpu Luhansko separatistai šeštadienį tikino jau pradėję sunkiosios ginkluotės atitraukimą.

„Mes atitraukiame sunkiąją artileriją. Mūsų kariai lieka pozicijose; darome viską, kad karas baigtųsi“, – sakė žurnalistams separatistų paskelbtos „Luhansko liaudies respublikos“ parlamento pirmininkas Aleksejus Kariakinas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį atvyko į Kijevą su nauju taikos planu, padėsiančiu sustabdyti kovas Ukrainos rytuose.

„Jie atskrido, jie vyksta tiesiai į prezidentūrą“, – sakė naujienų agentūrai AFP šaltinis Ukrainos vyriausybėje, prieš prasidedant atvykusių lyderių susitikimui su prezidentu Petro Porošenka.

Gali pasiūlyti įšaldyti konfliktą

„Hollande'as ir Merkel tikriausiai pasiūlys paprasčiausią – Europos požiūriu – išeitį iš šios padėties. Atrodo, kad jų planas pagrįstas vadinamojo neapibrėžto statuso suteikimu Donbasui – tai yra, Europa veikiausiai kliaujasi Padniestrės sprendinio scenarijumi. Iš esmės tai konflikto įšaldymas“, – sakė šaltinis.

Jis pridūrė abejojantis, kad su tokiu pasiūlymu sutiks prorusiški separatistai, paskelbę vadinamąsias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.

„Neatmestina, kad toks sprendinys, jeigu jis bus pasiūlytas, suglumins LLR ir DLR, nes tai nesuteikia atsakymo į iššūkius, susijusius su tų teritorijų oficialia padėtimi ir jų gyventojų statusu, taip pat nepašalina ekonominės blokados klausimo“, – sakė šaltinis.

Ukrainos parlamentas nusprendė kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kad šis priimtų į savo jurisdikciją Kijevo Maidane padarytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus Donbase dėl itin sunkių jų padarinių ir masinio Ukrainos piliečių žudymo.

Už sprendimą kreiptis į TBT, kad šis pripažintų šiuos įvykius savo jurisdikcija, trečiadienį balsavo 271 Aukščiausiosios Rados parlamentaras.

„Ukrainos liaudies vardu Aukščiausioji Rada, kaip vieningas įstatymų leidybos Ukrainoje organas, kreipiasi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausio rango Rusijos Federacijos pareigūnus ir DLR bei LLR vadovus, kuriuos nustatys TBT pagal TBT Romos statuto 8-ąjį straipsnį dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, padarytų Ukrainos teritorijoje, pradedant nuo 2014 metų vasario 20 dienos ir iki dabar“, – sakoma Ukrainos parlamento priimtame pareiškime.

Dokumente nurodoma kad „nuo 2014-ųjų pavasario prieš Ukrainą tęsiama karinė Rusijos ir jos palaikomų smogikų agresija, per kurią buvo aneksuotas Krymas ir Sevastopolis, kurie yra dalis Ukrainos teritorijos, okupuota dalis Donecko ir Luhansko sričių, žuvo tūkstančiai piliečių..., sugriauta viso regiono infrastruktūra, šimtai tūkstančių piliečių priversti palikti savo namus“.

Tuo tarpu Rusijos vyriausybės ir Gynybos ministerijos pareigūnai anksčiau ne kartą neigė Ukrainos ir Vakarų šalių tvirtinimus apie Rusijos kariškių dalyvavimą karo veiksmuose Donbase.

Prorusiški separatistai, kovojantys su Kijevo vyriausybės pajėgomis Ukrainos rytuose, planuoja skelbti „visuotinę mobilizaciją“ ir sustiprinti savo pajėgas tūkstančiais vyrų, pirmadienį žiniasklaida citavo vieną iš pagrindinių jų lyderių.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ nurodė, kad separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka sakė planuojantis paskelbti mobilizaciją po 11 dienų ir pašaukti iki 100 tūkst. vyrų, tačiau nepateikė detalių, kaip tai ketinama įgyvendinti.

Į karinę tarnybą pašaukti vyrai dalyvaus mėnesį vyksiančiuose mokymuose, nurodė Donecko separatistų lyderis.

„Kalbant apie mobilizaciją, egzistuoja pašaukimo galimybė. Daliniai iki pavasario dalyvaus koviniuose mokymuose. Planuojama sukurti tris motorizuotąsias pėstininkų brigadas, (kurios bus naudojamos) kontrpuolimui“, – aiškino jis.

„Bendrą DLR (Donecko liaudies respublikos) ir LLR (Luhansko liaudies respublikos) armiją sudarys 100 tūkst. karių. Mobilizacija yra pirmasis etapas – pirmiausiai bus savanoriai, o tuomet žiūrėsime, ką daryti toliau, – sakė A.Zacharčenka žurnalistams. – Savanorių verbavimas prasidės jau ateinančią savaitę.“

Pastarosiomis savaitėmis mūšiai Ukrainos rytuose smarkiai suintensyvėjo, o šeštadienį žlugus taikos deryboms viltys, kad įtampa sumažės, faktiškai išblėso.

Kijevas taip pat nurodė mobilizuosiantis daugiau karių.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai „iš principo susitarė“ dėl ugnies nutraukimo karo nuniokotoje rytinėje Luhansko srityje – viename iš dviejų separatistinių regionų, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

„Visi iš principo sutarė dėl visiško ugnies nutraukimo palei visą kontakto liniją tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir (pozicijų), kontroliuojamų (separatistinės „Luhansko liaudies respublikos“), įsigaliosiančio nuo gruodžio 5 dienos“, – sakoma pirmadienio vakarą paskelbtame ESBO pranešime.

„Jie taip pat susitarė, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimas prasidės gruodžio 6-ąją“, – nurodoma pranešime.

Konflikto šalys rugsėjo 5-ąją Baltarusijos sostinėje Minske pasirašė paliaubų sutartį, tarpininkaujant Rusijai. Tas žingsnis padėjo sustabdyti kruviniausias kautynes, bet paliaubos buvo dažnai pažeidinėjamos, o abiejose pusėse žuvo šimtai žmonių.

Pastaruoju metu įnirtingiausi mūšiai vyko aplink nuniokotą oro uostą prie pagrindinės sukilėlių tvirtovės Donecko – separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ sostinės.

Kautynės dėl oro uosto buvo suintensyvėjusios pastarosiomis dienomis, bet vienas separatistų šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad antradienio popietę prasidės naujas derybų etapas dėl ugnies nutraukimo didesnėje Donecko srities dalyje.

Ukrainos kariškiai pirmadienį paskelbė, kad buvo susitarta dėl laikinų paliaubų teritorijoje aplink Donecko oro uostą, nors vienas AFP žurnalistas antradienio rytą ten girdėjo smarkų artilerijos šaudymą.

Sukilėlių šaltinis sakė, kad derybose dalyvaus aukšto rango Ukrainos kariškiai ir Rusijos sausumo pajėgų vado pavaduotojas generolas Aleksandras Lencovas.