Jų erdvėlaivis, iškeltas raketos „Long March 2F“, sekmadienį 5 val. 44 min. Lietuvos laiku pakilo iš Dziučiuano kosmodromo Gobio dykumos pakraštyje, informavo valstybinis transliuotojas CCTV.

Komandai pavesta „užbaigti kosminės stoties surinkimą ir statymą orbitoje“. Misijos dalyviai taip pat turės „paleisti įrangą“ ir atlikti mokslinius eksperimentus, šeštadienį pranešė valstybinis transliuotojas CGTN.

Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros (CMSA) duomenimis, astronautai į centrinį Tiangongo stoties modulį pateko apytiksliai 15 va. 50 min. Lietuvos laiku. Kelionė truko apie „septynias skrydžio valandas“, nurodė CCTV.

Kosminės stoties pavadinimas „Tiangong“ kinų kalba reiškia „dangaus rūmai“. Visu pajėgumu ji turėtų pradėti veikti iki šių metų pabaigos.

Pekinas yra nusiuntęs zondų ir mėnuleigių į Mėnulį, o praeitais metais nutupdė ant Marso paviršiaus savo pirmąjį marsaeigį.

43 metų karinių oro pajėgų piloto Chen Dongo (Čen Dongo) vadovaujamai trijų narių įgulai pagrindinis iššūkis bus prijungti du stoties laboratorijų modulius prie pagrindinio gyvenamojo korpuso.

Chen Dongas ir astronautai Liu Yang (Liu Jang) bei Cai Xuzhe (Cai Siudžė) bus antroji kinų įgula, stotyje „Tiangong“ praleidusi pusmetį. Pirmoji astronautų įgula į Žemę sugrįžo balandį, stotyje išbuvusi 183 dienas.

Kinų kosminė stotis turėtų veikti mažiausiai dešimt metų, o jos pagrindinis modulis į orbitą buvo iškeltas praėjusių metų balandį.

Užbaigus „Tiangong“ statybą, ji turėtų būti panaši į sovietų kosminę stotį „Mir“, naudotą nuo 9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki 2001 metų.

Kosminės ambicijos

Antra didžiausia pasaulio ekonomika kariškių vadovaujamai kosminei programai skyrė milijardus JAV dolerių, siekdama iki 2022 metų turėti savo kosminę stotį ir kada nors pasiųsti žmonių į Mėnulį.

Šalis padarė didelę pažangą vydamasi JAV ir Rusiją, kurių astronautai ir kosmonautai turi dešimtmečių patirtį kosminių tyrimų srityje.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) Kinijos „kosminės svajonės“ ambicijos dar labiau išaugo.

Pekinas taip pat planuoja statyti bazę Mėnulyje, o kinų Nacionalinė kosmoso administracija pranešė, kad iki 2029 metų ketina surengti pilotuojamą misiją į Žemės palydovą.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programoje Kinija nedalyvauja nuo 2011 metų, kai JAV uždraudė NASA sąveikauti su Pekinu.

Nors Kinija neplanuoja savo kosminėje stotyje plėtoti tokio masto tarptautinio bendradarbiavimo, koks buvo vykdomas TKS, Pekinas sako esantis atviras bendram darbui kosmose su užsienio šalimis.

Tarptautinė kosmoso stotis turėtų baigti darbą 2024 metais, nors NASA neatmeta galimybės, kad ji galėtų veikti iki 2030-ųjų.

Ši pilotuojama misija Kinijai bus iki šiol ilgiausia ir pirmoji per beveik penkerius metus. Pekinas pastaruoju metu vystė ambicingą programą, kad įsitvirtintų kaip kosmoso galybė.

Trys astronautai stotyje praleis tris mėnesius, ir kiekvienas jų turės po atskirą gyvenamąjį modulį, taip pat bendrą tualetą, valgomąjį ir ryšių centrą. Iš pastarojo bus galima siųsti elektroninius laiškus, taip pat palaikyti abipusį vaizdo ryšį su valdymo centru.

Pareigūnai patikino, kad įgulai skirtas maisto atsargas sudaro maistingi ir skanūs produktai, o gerą fizinę būklę astronautams padės palaikyti treniruokliai – bėgimo takeliai ir dviračiai, pritaikyti kosmoso sąlygoms.

Pilotuojamą kapsulę skraidinanti raketa „Long March 2F“ startuos 9 val. 22 min. vietos (4 val. 22 min. Lietuvos) laiku iš Dziučiuano kosminio centro Kinijos šiaurės vakaruose, Gobio dykumoje, per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją paskelbė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra (CMSA).

Misijos vadas Nie Haishengas (Nie Haišengas) priklausė pirmajai astronautų, Kinijoje vadinamų taikonautais, grupei, atrinktai 1998 metais. Jis jau yra skridęs į kosmosą du kartus.

Jis yra apdovanojimų pelnęs Kinijos išvadavimo armijos (PLA) karinių oro pajėgų pilotas. Kiti du įgulos nariai taip pat yra kariškiai.

Erdvėlaivis „Shenzhou 12“ susijungs su kosminės stoties „Tiangong“ pagrindiniu moduliu „Tianhe“, iškeltu į orbitą balandžio 29 dieną.

Per ateinančius pusantrų metų planuojama surengti dar 11 misijų, kad būtų užbaigta montuoti „Tiangong“. Be kita ko, prie stoties bus prijungti saulės baterijų „sparnai“ ir du laboratorijų moduliai.

Kinijos užmojus įsirengti nuolatinį orbitinį postą skatino JAV draudimas šios šalies astronautams dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programoje.

„Norime vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą su bet kuria šalimi, įsipareigojusia kosmosu naudotis taikiems tikslams“, – žurnalistams trečiadienį sakė  CMSA atstovas Ji Qimingas (Dzi Čimingas).

TKS, pastatyta bendradarbiaujant JAV, Rusijai, Kanadai, Europai ir Japonijai, turėtų baigti darbą 2024 metais, nors NASA neatmeta galimybės, kad ji galėtų veikti ir po 2028 metų.

„Tiangong“ bus daug mažesnė negu TKS ir turėtų veikti mažiausiai 10 metų.