„Tikimės, kad ateityje jis (maršrutas – BNS) pasipildys jungtimi iki Talino, o nutiesus „Rail Balticos“ geležinkelio liniją pas kaimynus keliausime dar greičiau ir patogiau“, – pranešime sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Traukiniai kursuos maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga, jie galės konkuruoti su automobiliais.

Pasak „LTG Link“ laikinojo vadovo Gedimino Šečkaus, šiuo maršrutu žmonės galės keliauti be persėdimų, o traukinys bus pritaikytas ir individualiems žmonių poreikiams.

Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius naujo maršruto darbus – jau pasirašytas susitarimas su Latvijos infrastruktūros valdytoja dėl šalies geležinkelių naudojimo.

„LTG Link“ kreipėsi į Latvijos ir Europos institucijas dėl tarptautiniams maršrutams būtinų leidimų kursuoti Latvijos teritorijoje, sprendžiami ir kiti naujojo maršruto organizavimo klausimai, kad jis atitiktų Latvijos reikalavimus, taip pat kuriamas paslaugų paketas.

Anot jos, lėšos numatytos ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Susisiekimo ir inovacijų skatinimo priemonė“.

„Tai ne tik finansavimas. Tai yra ir tam tikros teisinės, finansinės ir procedūros platformos kurtis inovacijoms“, – penktadienį Seime organizuotame jūrinio verslo ir politikos forume „Klaipėda jūrinėje Europoje“ teigė L. Maskaliovienė.

Jos teigimu, lėšos turėtų skatinti vadinamųjų „smėlio dėžių“ (angl. sandbox) kūrimąsi Klaipėdos uoste. Jų veiklos rezultatais remiantis, ministrės teigimu, būtų galima „adaptuoti reikalingus teisės aktus, kurie padėtų skatinti inovacijas“. Platesnį priemonės pristatymą viceministrė žada birželio viduryje.

„Skyrėm nei daug, nei mažai – kol kas 24,5 mln. eurų. Birželio 15 d. organizuojame informacinį renginį“, – informavo viceministrė. Jos teigimu, šiame renginyje ministerija plačiau pristatys savo planus ir verslams individualiai pristatys priemonę bei jos galimybes.

Pasak L. Maskaliovienės, uoste jau šiuo metu vykdoma nemažai inovatyvių, veiklai skaitmenizuoti ir automatizuoti skirtų projektų, o šie procesai yra „neišvengiami“.

Loreta Maskaliovienė. M. Morkevičiaus /ELTOS nuotr.

„Šiandien kuo toliau, tuo daugiau šnekame apie automatizavimą, skaitmenizavimą“, – sakė ji.

Diskusijos dėl europinio geležinkelio tiesimo į Klaipėdą yra „labai rimtos“

Kalbėdama apie kitus uostui būtinus pokyčius jo konkurencingumui didinti, viceministrė pabrėžė nepakankamai išplėtotą transporto infrastruktūrą pietinėje uosto dalyje. Pasak jos, ministerija siekia išsiaiškinti, kas trukdo didžiąją dalį iš uosto gabenamų krovinių išvežti geležinkeliais bei kaip uosto pietuose juos išplėtoti.

L. Maskaliovienė įsitikinusi, kad tą įgyvendinus, Klaipėdos geležinkelio stotis aptarnautų tik keliautojus.

„Pietinėje dalyje išplėtojus geležinkelių infrastruktūrą jau šnekame, kaip Klaipėdos mieste būtų galima palikti tik keleivių transportui keliauti geležinkelių linijas ir visą stotį“, – teigė susisiekimo viceministrė, pridūrusi, kad pietinėje Klaipėdos dalyje taip pat būtina plėtoti aplinkkelį, kad krovininis transportas nekeliautų per miestą.

„Tame mazge šnekame apie skirtingų transportų būdų konkretų sujungimą konkrečioms krovinių rūšims tam, kad iš uosto kroviniai būtų išvežami greičiau ir nekiltų kliūčių, kas dabar akivaizdžiai darosi – miestas pajunta ir iš esmės turi tą poveikį, kai kroviniai didėja uoste. Jie, be abejo, važiuoja per miestą“, – sakė L. Maskaliovienė.

Taip pat ji pažymėjo, kad su Europos Komisija „labai rimtai“ diskutuojama dėl standartinės Europoje geležinkelio vėžės tiesimo iki Klaipėdos uosto.

„Tai jau ne tik ekonominis klausimas, bet ir karinio mobilumo, ir saugumo klausimas. Ta pati iššūkių reikalaujanti situacija, kurią turime šiandien, yra ir galimybė susitvarkyti, ko mes nedarėme ir atidėdavome“, – dėstė viceministrė.

„Komisijos žvilgsnis tikrai yra pakankamai rimtas. Dėl to diskusijos apie tai, kad Klaipėdos uostą reiktų geležinkelio vėže prijungti prie viso europinio tinklo yra pakankamai rimtos ir brandžios“, – argumentavo ji.

„Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius. Dabartinis – 2014-2020 metų gautas finansavimas ruožui nuo Kauno iki Panevėžio, ir jau dabar pagal techninius projektus ir sąmatas identifikuojamas aiškus pabrangimas“, – Seimo Ekonomikos komitete praėjusią savaitę teigė L. Maskaliovienė.

Pasak jos, dabartinis pabrangimas – ne paskutinis, nes karas Ukrainoje taip pat turės įtakos dar didesniam kainų kilimui.

Komiteto narius ji informavo, kad su EK jau prasidėjo diskusijos dėl didesnio projekto finansavimo.

„Peržiūrėti ne tiek pačias finansavimo apimtis, bet peržiūrėti pinigų intensyvumą, pasižiūrėti, ką už tuos pinigus galima geriausia padaryti ir kokius etapus būtų galima perkelti į kitą, naują paraišką, kuri pateikta sausio 18 dieną“, – aiškino viceministrė.

„Visos trys Baltijos šalys yra pateikusios jau pagal naują 2021-2027 metų finansavimo laikotarpį. Tai didžiulė paraiška, viena iš didžiausių, kiek buvo teikta finansavimui gauti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF)“, – teigė L. Maskaliovienė.

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašo projektui beveik 1,5 mlrd. eurų, iš jų vien Lietuva – 686,7 mln. eurų. 

„Tai toje dalyje yra ne tik Vilniaus-Kaunas projektavimas, žemės paėmimas, bet ir nuo Kauno iki Lenkijos sienos projektavimas ir statyba bei iki Panevėžio tolesnis etapas. Tos dvi paraiškos savo etapais ir rodikliais bus susijusios, bet vienur turime pabrangimą ir turime diskutuoti su Komisija, ką galėsime padaryti už tuos pinigus, o kitur – likusias dalis kaip perkelti“, – komitete teigė ji.  

„Komisija linkusi diskutuoti, po savaitės kalbėsime, kokie iššūkiai laukia. Gegužę norime jau turėti sprendinius dėl dabartinės paraiškos, kaip ją galima būtų konstruoti“, – pridūrė L. Maskaliovienė.  

Pasak jos, EK spendimo dėl finansavimo laukiama antroje šių metų pusėje.

Nuo 2014 metų bendra ES parama „Rail Balticai“ siekia daugiau nei 950 mln. eurų, o kartu su nacionalinėmis lėšomis – apie 1,14 mlrd. eurų. 2020 metų liepą ES lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl dar 1,4 mlrd. eurų skyrimo „Rail Balticai“ naujoje finansinėje perspektyvoje.

Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

Bendras „Rail Balticos“ ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Loreta Maskaliovienė, be kita ko, įspėja, kad sistemai normaliai neveikiant, Lietuva greitai gali prarasti didelę siuntų rinkos dalį.

„Mes neturime plano B, jeigu sistema neveiks“, – pareiškė ji Seimo Ekonomikos komitetui svarstant, ar Lietuva tinkamai pasirengė pašto siuntų apmokestinimo ir deklaravimo pokyčiams nuo liepos 1 dienos.  

Pasak viceministrės, dar daug darbų nepadaryta, o iki naujos siuntų apskaitos sistemos veiklos pradžios liko kelios dienos.  

„Procesui yra labai daug trukdžių. Kol kas yra dar labai daug atvirų klausimų. O liepos 1-ąją viskas turi veikti“, – aiškino ji.

„Jeigu strigs mūsų sistema, prarasime labai greitai labai didelę siuntų rinkos dalį, nes tai yra visų Europos Sąjungos šalių sistemų konkurencija. Todėl to pranašumo Europos Sąjungos lygmenyje siūlau nepamesti“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovė. 

Tuo metu Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sako, kad darbui nuo liepos 1-osios yra pasiruošta, o daugiausia klausimų kelia siuntų, kurios nebus atsiimtos, grąžinimas.  

Matau mažą chaosėlį tame procese. Procesas bus panašus kaip „Regitroje.

„Galimas tam tikras siuntų neatsiėmimas. Teks jas grąžinti. Tai pareikalaus lėšų“, – aiškino pašto vadovė.

Transporto inovacijų asociacijos (TIA) direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė mano, kad siuntų grąžinimas jas tvarkant rankiniu būdu, o ne skaitmeniniu, gali paralyžiuoti mažų siuntų patekimą į Lietuvą. 

„Niekas nenorės kurti prekybos platformų (mažos vertės prekių – BNS)“, – teigė TIA vadovė.

Ji mano, kad iki šiol nėra tinkamai pasiruošta sklandžiam sistemos darbui.

Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, Švedijoje 80 proc. smulkių siuntų buvo nepasiimta, nes dėl išmuitinimo jos pabrango ir gavėjai nutarė jų atsisakyti. 

L. Maskaliovienės teigimu, dėl trikdžių nukentės siuntų įmonių klientai. 

„Verslas, pavyzdžiui, DHL'ui moka už siuntų pristatymo greitį. Kas prisiims atsakomybę, kad tas greitis neįvyks“, – pareiškė viceministrė.

Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas sako, kad sistema pajėgi atlaikyti 50 tūkst. kreipimųsi dėl siuntų išmuitinimo per valandą.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas konstatavo, kad Lietuva vaikšto „plonu ledu“.

„Matau mažą chaosėlį tame procese. Procesas bus panašus kaip „Regitroje“, – sakė socialdarbietis Jonas Pinskus. 

Nuo liepos smulkioms siuntoms bus taikomas 21 proc. PVM, taip pat gyventojai turės pasirinkti, ar siuntas deklaruoti patys, ar deklaravimą palikti Lietuvos paštui.

Nauja tvarka įsigalioja Europos Komisijos sprendimu visose ES šalyse.

„Apie pusė jų labai gražių idėjų lygmenyje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pripažino L. Maskaliovienė.

Taip ji atsakė į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar Lietuva bus pasiruošusi tinkamai įsisavinti dideles lėšas. 

Pasak L. Maskaliovienės, vadinamąjį Ateities ekonomikos DNR planą Vyriausybei žadama pateikti kitą savaitę.

Į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų – iki 2021 metų pabaigos – planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų, iš jų 1,8 mlrd. eurų būtų papildomi pinigai naujiems projektams.

Finansų ministerija praėjusią savaitę skelbė užbaigusi viešą diskusiją dėl šio plano, jo metu iš įvairių institucijų – mokslo, studijų institucijų ir gydymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, verslo, savivaldybių, Prezidentūros ir kitų – gauta pasiūlymų už beveik milijardą eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę teigė, kad pasiūlymai nereiškia, jog numatyta 1,8 mlrd. eurų suma didės. Anot jo, bus atsirenkami projektai, generuojantys didžiausią grąžą.

Jis taip pat teigė, kad nemažai pasiūlymų buvo susiję su „investicijomis į trinkeles“, jų ministerija žadėjo nevertinti.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.

Ūkio ministerija jau paskelbė pirmuosius naujojo 2014-2020 metų laikotarpio kvietimus, o Finansų ministerija skaičiuoja, kad šie metai bus vieni dosniausių - planuojama, kad šiemet Europos Sąjungos fondų lėšomis į Lietuvos ekonomiką bus investuota iki 1,3 mlrd. eurų, informuoja "Verslo žinios".

Didžiausios investicijos šiemet numatomos transporto, aplinkosaugos, energetikos, užimtumo ir verslo skatinimo srityse.

Pasak Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės Loretos Maskaliovienės, 2015 metais iš 2014-2020 -ųjų programavimo laikotarpio projektams numatoma išmokėti 500 mln. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Taip pat bus baigti 2007-2013 metų programavimo laikotarpio projektai ir panaudotos visos likusios Lietuvai skirtos 2007-2013-ųjų ES fondų lėšos - išmokėta 750 mln. eurų. 2007-2013 m. Lietuva vidutiniškai panaudodavo 1,1 mlrd. eurų per metus.