Žydi vienu metu

„Kas dedasi? Šis pavasaris tikrai kvailiojo – tai buvo užkaitusi temperatūra, tada atšalo iki stiprokų šalnų. O dabar žydi tie augalai, kurie niekada vienu metu nežydėjo“, – pastebėjo sodininkė.

Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė patikino, kad į kalendorių sodininkams jau nebėra prasmės žiūrėti, nes pokyčiai gamtoje vyksta neįtikėtinu greičiu.

Lietuvos miškuose ir pievose augančios plukės dažniausiai žydi, kai medžiai dar yra be lapų.

Kartais jos pražysta antrą kartą – rudeniop.

„Jei tai ne atvežtinė plukė, o tikra, lietuviška, galbūt susidarė tam tikros sąlygos, kad ji dar dabar žydi. Tie augalai, kurie turi ilgus šakniastiebius, gali žydėti ir antrą kartą. Augalai tarpusavyje yra susiję. Vieni sąveikauja šaknų sistemomis, kiti – žiedadulkėmis. Lietuvių pasakose paaiškinama, kodėl uosis anksti neišskleidžia savo lapų. Jis laukia, kad pražys kiti medžiai, o prasprogsta tik pajutęs žiedadulkes. Medžiai laukia feromoninio signalo iš gamtos“, – teigė A. Karaliūnaitė.

Daugėja invazinių augalų

Gamtoje keistenybių pastebima vis daugiau. A. Karaliūnaitė tikino, kad nusistovėjusios taisyklės, kalbant apie augalus, jau nebegalioja.

„Daugėja invazinių augalų, kuriuos patys žmonės atsiveža. O žiedadulkės yra baltymas, jos signalizuoja, kad augalas turi žydėti. O lubinai tikrai jau pražydo. Ir mano kieme žydi lubinas“, – tikino A. Karaliūnaitė.

Viskas yra pasikeitę.

Lubinai pajūrio krašte dažniausiai žydi birželį – masiškai lubinai sužydi tik apie Jonines.

„Taip, lubinai per Jonines žydėdavo. Nebežiūrėkime į kalendorius. Augalai išprotėjo. Kalendoriai nebegalioja. Viskas yra pasikeitę“, – kalbėjo A. Karaliūnaitė.

Lubinai laikomi invaziniais augalais, juos skatinama naikinti.

Ardė ištisus plotus

„Prie Vilniaus neseniai teko sustoti miškelyje. Likau pakraupusi – miške nebematyti lietuviškų augalų. Sodininkai tempia į miškelį įvairių atvežtinių augalų liekanas, o jie ten pasisėja ir plinta“, – pasakojo moteris.

Gamtosaugininkai pajūrio saugomose teritorijose yra apardę ištisus plotus su lubinais. Tik taip pavyksta stabdyti šių invazinių augalų plitimą.

„Beprasmiška. Iš Amerikos atkeliavę augalai yra labai gajūs, jų nugalėti faktiškai neįmanoma. Dievo galia, kaip reikalas. Užtat Dievas žmones išvarė iš rojaus, nes kvailiai buvo“, – reziumavo A. Karaliūnaitė.

Auginti ar kitaip platinti gausialapius lubinus draudžiama, nes jie linkę greitai plisti, o tai daro didžiulę žalą gamtai. Ši gėlė kaip ir keletas kitų invazinių augalų, paplitusių mūsų šalyje, išstumia tam tikroje vietovėje esančią natūralią augmeniją ir pradeda vyrauti.

„Nors lubinai nėra tokia didelė problema kaip Sosnovskio barštis, jie taip pat neigiamai veikia ekosistemas. Vienas iš būdų stabdyti lubinų plitimą – skinti žiedus ir taip neleisti subręsti sėkloms“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Gausialapių lubinų paplitimą lėmė šio augalo savybės. Jie geba kaupti savyje azotą, dėl to keičiasi dirvožemio sudėtis bei nyksta pievų, smėlynų ir kitų buveinių augalų rūšys. Gausialapiai lubinai yra stiprūs konkurentai vietiniams augalams.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad lubinus išnaikinti nėra taip lengva, nes dažniausiai jie užima didelius plotus. Veiksmingiausia priemonė – juos iškasti, pievas dažniau šienauti, dirvonuose taikyti agrotechnines priemones. Tiesa, dažniausiai lubinai plinta apleistose, nešienaujamose pievose, todėl jų žiedų skynimas gali padėti bent iš dalies prisidėti stabdant jų plitimą.

Aplinkos ministerija, siekdama paskatinti skinti lubinų žiedus, praėjusiais metais pradėjo organizuoti lubinų puokščių nuotraukų konkursą. Šiemet specialius prizus laimėjo Jūratė Bimbaitė, Asta Cikanaitė, Audra Svėrienė, Justina Vaiciulevičienė, Ramunė Mikitiejeva.

Mūsų pievose jau pradėję žydėti gausialapiai lubinai – invazinė, ekologiškai labai agresyvi rūšis. Jie į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui paplito visoje šalyje, nustelbė daugelį vietinių augalų. Gausialapių lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, jų sėklų negraužia pelės, nelesa paukščiai.

Vykdant ES ir valstybės lėšomis remiamą retų rūšių apsaugos ir invazinių gausos reguliavimo programą, reguliuojama ir gausialapių lubinų gausa. Daugiausia dėmesio skiriama saugomose teritorijose esančioms šios rūšies augavietėms. Programa įgyvendinama jau porą metų, šie metai – paskutiniai.

Gausialapių lubinų gausa reguliuojama 18 vietų Dzūkijoje, Telšių, Utenos ir Vilniaus rajonuose. Kiekviena šių augaviečių užima nuo kelių iki keliolikos hektarų, kiekvienoje auga tūkstančiai gausialapių lubinų. Jie naikinami gamtai nepavojingais būdais, nenaudojamos jokios cheminės priemonės.

Pagrindinis būdas – šiuos daugiamečius augalus iškasti. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodytų, nes gausialapio lubino šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Jeigu būtų palikta nors dalis šaknies, jis augtų iš naujo. Kitas veiksmingas būdas – šienauti. Jeigu lubinai kasmet nušienaujami po keletą kartų ir negali subrandinti sėklų, per kurį laiką jie toje teritorijoje išnyksta.

Baigus gausialapio lubino gausos reguliavimo programą, jų augavietes prižiūrės saugomų teritorijų darbuotojai, todėl bus sąlygos čia vėl augti vietiniams, lubino nustelbtiems augalams.