„Esame pūgoje šiuo metu, man atrodo. Pūga, kada vyksta visų karas prieš visus – tiek Seime tarp partijų lyderių, tiek, dabar jau matome – Vyriausybė ir premjeras prieš prezidentą“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.

Kartu ji pažymi, kad ministerija privalo turėti vadovą, o L. Savickas, anot politikės, buvo tinkamas kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

„Manau, kad ministerija turi turėti vadovą. (...) Tas žmogus – Lukas Savickas tikrai galėjo dirbti ministru, čia mano asmeninė nuomonė. Aš jį pažįstu kaip Vyriausybės specialistą, šiek tiek anksčiau teko pažinoti iš investuotojų forumo, kai jis ten dirbo. Nematau, kuo jis yra blogesnis už kitus“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Premjeras atlankstė vidurinį pirštą, parodė prezidentui ir dabar gavo atgal.

Vis dėlto ji pridūrė, kad Prezidentūros sprendimas atmesti L. Savicko kandidatūrą buvo akivaizdus atsilyginimas už tai, kad premjeras S. Skvernelis neatleido šalies vadovo pasitikėjimą praradusio J. Narkevičiaus.

„Manau, kad čia ne apie jį (L. Savicką – ELTA) buvo šie sprendimai. Čia buvo sprendimai, akivaizdu, dėl to, kad ministras pirmininkas nesiskaito su prezidento nuomone ir ministras, kuris neturėtų dirbti – Jaroslavas Narkevičius toliau dirba. Premjeras atlankstė vidurinį pirštą, parodė prezidentui ir dabar gavo atgal“, – tvirtino A. Armonaitė, pabrėžusi, kad tokia situacija nepadeda valstybei.

„Tai absoliučiai valstybei nepadeda. (...) Lietuvos politika tapo kažkoks pletkų laukas, kalba visi apie tokias detales, bet ne esminius dalykus“, – pridūrė ji.

„Gaila jauno žmogaus, kuris praėjo visą procedūrą, o dabar jis nėra patvirtintas. Aš L. Savicką puikiai pažįstu, jis turi gerą išsilavinimą, puikiai nusimano biudžeto klausimus, valstybės valdymo aparato klausimus, verslo klausimus. Šioje situacijoje šiek tiek gaila, bet mes tikrai neteiksime kito kandidato“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

„Remiantis laiko argumentu, matyt, joks kitas nebus tvirtinamas dėl laiko stokos. Jeigu L. Savickas nespės įeiti į kursą reikalų, tai čia niekas nebespės, aš nežinau tokio kandidato. Galėjo tiesiog pasakyti, kad nereikia teikti ir viskas“, – sakė jis.

R. Karbauskis primena, kad V. Sinkevičius ministru buvo paskirtas ir su mažesne kompetencija nei L. Savcikas.

„Mano nuomone, kuomet buvo paskirtas Sinkevičius, juk galėjo būti tie patys argumentai, kad yra labiau patyrusių, daugiau žinančių. Bet jo darbo rezultatas dabar – absoliučiai teigiamas ir jis eurokomisaras. Tai mes turime dar jaunesnio ir mažiau patyrusio Sinkevičiaus pavyzdį. Jis prieš tampant ministru, turėjo dar mažiau patirties nei L. Savickas“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad prezidentas atsisakė skirti L. Savicką į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Tai, kad šalies vadovas nemato L. Savicko, dirbančio Sauliaus Skvernelio Ministrų kabinete, trečiadienį pranešė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Premjeras S. Skvernelis tuo metu teigė nujautęs, kad prezidentas nepaskirs L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus ir neatmeta, kad pagrindinė to priežastis – valdančiųjų sprendimai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.

„Matyt skyrimo į ministrus ir kitas pozicijas būdas bus panašus ir ateityje – tai, žinoma, pamatysime jau rudenį, kada po rinkimų bus formuojama nauja Vyriausybė“, - teigė S. Skvernelis, neatmesdamas galimybės, kad ekonomikos ir inovacijų ministerija gali likti be vadovo ir iki Seimo rinkimų rudenį.

„Tai vertinu, kaip prezidento signalą Vyriausybei, kad reikia tartis ir kalbėtis, kad kiekvienu klausimu, kaip ir numato Konstitucija, prezidentas ir Vyriausybė veikia kartu kaip vienas vienetas, kad vykdomoji valstybės valdžia turi tartis ir kalbėtis“, – BNS trečiadienį sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Kaip šauksi, taip ir atsilieps“, – pridūrė jis.

Opozicijos lyderis pabrėžė, kad bendraudami institucijų vadovai turi vadovautis tarpusavio pagarbos principu.

„Ką turiu galvoje? Prezidentas nieko naujo nepasakė, ir ankstesnė prezidentė pageidaudavo ne vienos kandidatūros, taip ir šis prezidentas paprašė nors trijų kandidatų, bet buvo tiesiog arogantiškai atsakyta, kad čia ne prezidento kompetencija teikti kandidatus, kad bus pateiktas vienas. Todėl man šitas sprendimas nėra netikėtas“, – tvirtino J. Sabatauskas.

Kaip šauksi, taip ir atsilieps.

Anot jo, prezidentas greičiausiai įvertino ir L. Savicko kandidatūrą. Politiko teigimu, ankstesnė pretendento karjera rodo, kad jis netinka centro kairės Vyriausybei.

„Iš to matyti, kad L. Savickas neatspindi prezidento gerovės valstybės vizijos“, – sakė J. Sabatauskas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis prezidento sprendimą vadino logišku ir teisingu.

„Panašu, kad tai dar vienas požymis augančio ne tik visuomenės, bet ir prezidento nepasitikėjimo šia valdančiąja dauguma, belaukiant dar ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo dėl premjero keliuko“, – teigė jis komentare BNS.

„Prezidentas renkasi teisingą kelią nebeinvestuoti savo pasitikėjimo į protekcionizmo skandaluose besimurkdančio premjero siūlymus, o kelia ministrams aukštesnę skaidrumo ir kompetencijos kartelę, kuri L. Savickui per aukšta“, – tvirtino G. Landsbergis.

Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad ne pirmą kartą atmetama premjero Sauliaus Skvernelio teikiama kandidatūra.

„Jis (premjeras – BNS) turėtų elgtis konstruktyviai ir siūlyti kitą kandidatą“, – teigė J. Razma.

Kita vertus, jis neprognozavo, kad po L. Savicko kandidatūros atmetimo Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai galėtų dar pablogėti.

„Kai premjeras pasakė, kad santykiai tarp jo ir prezidento apibūdintini šalčio terminu, turbūt toks apibūdinimas ir išliks. Sušilimo, matyt, po šito sprendimo neatsiras, bet nemanau, kad tie santykiai kaip nors ypatingai paaštrės“, – sakė J. Razma.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen svarstė, kad prezidento sprendimą atmesti L. Savicko kandidatūrą galėjo lemti ir bendras politinis kontekstas.

„Mano nuomone, neįmanoma atsieti vieno ar kito ministro skyrimo nuo bendros situacijos ir bendro politinio konteksto, nuo to šaltojo karo ar žiemos, kaip bepavadinsi, kuri įsivyravo dabar tarp valdančiosios daugumos, Vyriausybės ir prezidento“, – BNS sakė parlamentarė.

„Manyčiau, kad Vyriausybė sumoka brangią kainą už kvailą ir visiškai nereikalingą karą su prezidentu“, – teigė ji.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį atmetė premjero S. Skvernelio teiktą savo patarėjo L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Anot valstybės vadovo, L. Savickui pritrūktų patirties per trumpą kadencijos pabaigos laiką atlikti svarbių sektoriui darbų.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

Politologė: konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tik gilės

Prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius į ministrus skirti Luką Savicką, konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tik gilės, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė.

„Aš manau, kad mes jau turime pakankamai gilų konfliktą ir nė viena pusė nerodo ženklų, kad tas konfliktas galėtų būti sprendžiamas. Kitaip tariant, dabar kalbėti apie kažkokį sutarimą nėra prasmės, šiuo metu vyksta tik konflikto gilinimas“, – Eltai komentuodama Prezidentūros trečiadienį deklaruotą sprendimą nepatvirtinti premjero teiktos kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus, sakė R. Urbonaitė.

Politologės nuomone, premjero užuominos, esą G. Nausėdos sprendimą galėjo lemti jau kuris laikas neužgęstantis Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus nėra visiškai nepagrįstos.  

„Akivaizdu, kad jaučiasi J. Narkevičiaus situacijos šešėlis. To neigti tikrai negalima. Tačiau klausimas kyla ir dėl to, ar mes turime situaciją kai norima tiesiog suvesti sąskaitas, ar visgi galvojama, kad ministerija dabar realiai lieka be vadovo. Iš esmės šis konfliktas, kuris vienaip ar kitaip tęsiasi, šiuo metu yra tik gilinamas“, – teigė MRU dėstytoja.

Kartu R. Urbonaitė teigė pasigedusi konkretumo Prezidentūros išsakytoje pozicijoje dėl L. Savicko.

„Man pasirodė keista, kad Prezidentūra, argumentuodama savo sprendimą, minėjo kažkokias asmenines L. Savicko savybes, kurių taip ir neįvardino, kurios konkrečiai netinka ministro postui. Kitas dalykas – paminėta jo patirtis. Kyla klausimas, kokia konkrečiai patirtis, nes premjero teikto kandidato patirtis ir buvo nemažai susijusi būtent su sritimi, į kurią jis ir buvo teikiamas“, – akcentavo ji.

„Aš tikrai nesiimu vertinti prezidento sprendimų ir manau, kad politologai turėtų įvertinti“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė L. Savickas.

Jis taip pat teigė, kad susitikimo su prezidentu metu nekilo papildomų klausimų.

„Susitikimo metu, manau, kad labai sėkmingai pavyko detaliai aptarti tiek darbus, tiek būdus, tiek mano asmenines patirtis, susitikimo metu papildomų kažkokių atvirų klausimų tikrai nekilo“, – teigė jis.

„Aš ėjau su labai aiškiu nusiteikimu įgyvendinti darbus, kurie, mano akimis, buvo reikalingi užtikrinti, kad būtų įgyvendinti. Prezidento sprendimas – toks, koks yra“, – sakė L. Savickas.

Aš ėjau su labai aiškiu nusiteikimu įgyvendinti darbus, kurie, mano akimis, buvo reikalingi užtikrinti, kad būtų įgyvendinti. Prezidento sprendimas – toks, koks yra.

Jis taip pat pridūrė, kad labai svarbu, jog jo situacija netaptų dar vienu argumentu jauniems savo sričių profesionalams, jaunosios kartos politikams nesirinkti politikos kelio.

L. Savickas taip pat teigė, kad nėra priėmęs sprendimų ar sulaukęs pasiūlymų dalyvauti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Prezidentūra trečiadienį pranešė, kad premjero pateiktas kandidatas L. Savickas ekonomikos ministru nebus skiriamas, nes jam pritrūktų patirties per trumpą kadencijos pabaigos laiką atlikti svarbių sektoriui darbų.

29 metų L. Savickas dirba S. Skvernelio patarėju ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais. Pernai jis su „valstiečių“ sąrašu išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau šiai partijai nepriklauso.

Anksčiau jis dirbo užsienio investicijų plėtros agentūroje „Investuok Lietuvoje“, dirbo asociacijos „Investuotojų Forumas“ politikos bei viešųjų reikalų vadovu.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas.

„Niekam nėra paslaptis, koks tai yra atsakas į kokius sprendimus“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

„Iki istorijos su susisiekimo ministru šitas kandidatas buvo nekeliantis niekam abejonių“, – pridūrė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas užsiminė, kad jo patarėjui ekonomikai L. Savickui suteiks „dar didesnę atsakomybę“ negu jis turi dabar, tačiau nedetalizavo, ar ir kaip keisis jo pareigos.

Premjeras sakė, kad dar svarstys, ar teikti kitą kandidatą į ministro pareigas.

Prezidentas G.Nausėda sakė, kad 29 metų L. Savicko kandidatūrą atmetė, nes „jis dar nėra įrodęs, kad galės greitai įgyvendinti reikšmingus pokyčius“ per laiką iki rinkimų.

G. Nausėda ragino ministrą J. Narkevičių trauktis iš pareigų, bet S. Skvernelis nusprendė, kad ministras gali dirbti toliau.

Antrina R. Karbauskis

Prezidento G. Nausėdos sprendimas neskirsti į ekonomikos ministrus L. Savicko yra atsakas dėl J. Narkevičiaus, teigia valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Dabar mes taip įdomiai turim jaustis. Jausmas dabar toks, kad tarytum atsakyta valdančiajai koalicijai į tą J. Narkevičiaus temą“, – BNS sakė valdančiųjų lyderis.

Jis taip pat teigė, kad šalies vadovas galėjo iškart pasakyti premjerui S. Skverneliui, kad neskirs pateikto kandidato į ministrus.

„Reikėjo sakyt premjerui, kad nebūtų iš viso teikiamas kandidatas, jeigu laikotarpis per trumpas prezidentui atrodo. Dabar gavosi, kad kandidatas pristatinėjamas, jo atžvilgiu nėra jokių argumentų, bet jis neskiriamas“, – teigė R. Karbauskis.

Dabar gavosi, kad kandidatas pristatinėjamas, jo atžvilgiu nėra jokių argumentų, bet jis neskiriamas.

„Ne neigiamai vertinu, aš visiškai suprantu, tai yra argumentas. Aš tik sureaguoju į tai, kam tada reikėjo svarstyti. Reikėjo iškart pasakyti, kad laikas per trumpas“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis taip pat teigė, kad greičiausiai valdantieji nesvarstys siūlyti kito kandidato į ministrus.

„Kaip gali būti kitas kandidatas, jeigu šitam kandidatui jokios pastabos nėra“, – tvirtino „valstiečių“ lyderis.

Reikės jungti ministerijas?

Prezidentui trečiadienį atsisakius L. Savicką skirti ekonomikos ir inovacijų ministru, reikės imtis Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų sujungimo, teigia valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovas.

„Nepatvirtino, tai nepatvirtino, prezidentas tokią teisę turi, tai nekvestionuotina. Yra variantas B. O variantas B – atgal sujungti abi ministerijas į vieną“, – trečiadienį BNS sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius.

Nepatvirtino, tai nepatvirtino, prezidentas tokią teisę turi, tai nekvestionuotina.

Anot jo, sujungti ministerijų iki kadencijos pabaigos galbūt ir nepavyks, bet galima pradėti procesą.

Prezidento ir valdančiosios daugumos santykius po šio Gitano Nausėdos žingsnio Seimo narys pavadino šaltuku.

Anot jo, „tarpinstitucinis šaltukas tarp prezidento, Vyriausybės, valdančiosios daugumos tikrai bendram labui nepadeda“.

R. Sinkevičius sakė nematąs prasmės siūlyti naują kandidatą į ekonomikos ministrus.

„Priežastis tada bus ta pat. Kokį besurastum kandidatą, vis tiek iki rinkimų laiko nebepailginsi. Prezidentas galės motyvuoti, kad vis tiek per mažas laikas. Matyt, būsime priversti jungti tas ministerijas arba bent jau pradėti jungimo procesą“, – kalbėjo jis.

Prezidentas G. Nausėda atmetė premjero Sauliaus Skvernelio teiktą savo patarėjo L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Anot valstybės vadovo, L. Savickui pritrūktų patirties per trumpą kadencijos pabaigos laiką atlikti svarbių sektoriui darbų.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

„(Prezidentas – ELTA) įvertino kandidatūrą ir priėmė sprendimą neskirti L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Naujajam ministerijos vadovui liktų kiek daugiau nei pusmetis, todėl naujasis ministras per tokį laikotarpį turėtų mokėti ne tik identifikuoti svarbiausius institucijos veiklos prioritetus. Jis turi turėti sprendimo priėmimo patirties tiems pokyčiams įgyvendinti per labai trumpą laikotarpį“, – sakė A. Bubnelis.

„Apsisprendimą lėmė L. Savicko patirtis ir asmeninės savybės, ir visi kiti dalykai, kurie buvo aptarti susitikime su prezidentu bei jo komanda“, – sakė jis.

A. Bubnelis teigė, kad prezidentas vis dėlto teigia, kad L. Savickas yra perspektyvus kandidatas ateityje eiti svarbias pareigas viešajame sektoriuje.

Apsisprendimą lėmė L. Savicko patirtis ir asmeninės savybės, ir visi kiti dalykai, kurie buvo aptarti susitikime su prezidentu bei jo komanda.

Pasak patarėjo, G. Nausėda lieka prie principinės pozicijos, kad visos valstybės institucijos turi turėti vadovus. Todėl, pasak A. Bubnelio, prezidentas tikisi iki kovo 10 dienos sulaukti kitos premjero teikiamos kandidatūros.

„Prezidento nuomone, Lietuvoje yra tikrai patyrusių asmenų, galinčių pasiekti konkrečių ministerijos veiklos rezultatų per likusį laiką“, – sakė A. Bubnelis.

Premjeras S. Skvernelis prezidentui L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą pateikė dar sausio 24 d. Tačiau su kandidatu į ministrus prezidentas susitiko praėjus dviem savaitėms – vasario 7 d. Dar iki susitikimo Prezidentūra tvirtino, kad šalies vadovui kyla tam tikrų abejonių dėl S. Skvernelio teikiamo kandidato.

Viešojoje erdvėje pasigirdus nuomonėms, esą Prezidentūra tikslingai delsia išreikšti nuomonę dėl kandidato, šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta užsiminė apie tai, kad Vyriausybė pati vilkino ministro paieškas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad valdantieji neskubėjo prezidentui teikti kandidatūros į ministro kėdę, kuri atsilaisvino, kai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas ėjęs Virginijus Sinkevičius tapo eurokomisaru. Oficialiai V. Sinkevičius ministro pareigas nustojo eiti dar 2019 m. lapkričio pabaigoje. Nuo 2019 m. gruodžio 1 d. šios ministerijos vadovo pareigas laikinai eina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Valdantieji savo delsimą ieškoti V. Sinkevičiui pamainos argumentavo būtinybe koncentruotis į tuomet svarstytą 2020 m. biudžetą.

Pastarąją savaitę su prezidentu susitikęs L. Savickas žurnalistams teigė, kad tapęs ministru siektų užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą.

L. Savickas šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Jis taip pat premjerui S. Skverneliui patarinėja ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais.

L. Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

Po studijų į Lietuvą grįžęs L. Savickas dirbo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu, programos „Kurk Lietuvai“ metu įgyvendino projektus šioje agentūroje bei Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat dirbo asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir viešųjų reikalų vadovu.

„Aš tikiuosi, kad taip (paskirs Luką Savicką į ekonomikos ir inovacijų ministrus. – ELTA), nes nematau jokio pagrindo jo nepaskirti. Yra ministro pirmininko teikimas, jis turi teisę pagal Konstituciją formuoti savo komandą, jis tai padarė, ir manau, buvo galima paskirti anksčiau. Jeigu čia yra tik ambicijos, tai manau, kad jos netinka aukščiausiems vadovams“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė jis.

Jo teigimu, Prezidentūra elgiasi neatsakingai, tiek ilgai netvirtinant ekonomikos ir inovacijų ministro. Pasak G. Kirkilo, toks elgesys yra žalingas valstybei.

„Aš manau, kad yra labai neatsakinga tiek ilgai netvirtinti ministro. Klausimas – dėl kokių priežasčių? Kiek pamenu, visada valstybės vadovai aiškiai pasakydavo, kodėl netinka – ar dėl (...) išsilavinimo, ar kalbos nemoka, ar dar ko nors, bet man atrodo, kad, taikant pasiūlytam kandidatui, visi kriterijai yra geri. Juolab jis dirbęs šioje srity (...). Aš neįsivaizduoju, ką būtų galima prikišti. Tas tempimas nėra geras valstybei“, – tikino socialdemokratas.

Aš manau, kad yra labai neatsakinga tiek ilgai netvirtinti ministro. Klausimas – dėl kokių priežasčių?

Pasak G. Kirkilo, šiuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui yra sudėtinga dirbti dviejose ministerijoje.

„Manau, kad buvo galima paskirti anksčiau, jis (Lukas Savickas. – ELTA) jau būtų prisiekęs, pradėjęs dirbti. Vis vien pavaduoti kitą ministrą ir kitą ministeriją (...) yra labai sudėtinga. Juolab kad pati Energetikos ministerija (...) turi labai daug sudėtingų klausimų“, – laidoje sakė jis.

ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras Saulius Skvernelis L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.

Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.

G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.

„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita... Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo.

Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.

„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.

V. Čmilytė-Nielsen: neskubėjimas yra visiškai suprantamas

Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.

Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus.

„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.

G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi

Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.

„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (...) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.

G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.

G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.

„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.

ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.

„Asmeniškai akcentavau svarbą užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą – verslo aplinkos konkurencingumo stiprinimą, inovacijų reformos tęstinumas ir skaitmenizacijos darbų tęstinumas“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė  L. Savickas.

„Papildomai atkreipiau dėmesį, kad jeigu būčiau paskirtas ministru, papildomą dėmesį skirčiau žaliosios ekonomikos skatinimui, turizmo plėtojimui ir viešųjų pirkimų sričiai“, – pridūrė kandidatas, šiuo metu einantis premjero patarėjo pareigas.

L. Savickas teigė, kad apie konkrečius darbus yra pasirengęs kalbėti tada, kai prezidentas priims sprendimą dėl jo skyrimo ministru.

„Tai aš būsiu pasiryžęs padaryti, kai prezidentas paskelbs vienokį ar kitokį sprendimą“, – sakė kandidatas į ministrus.

Jis teigė, kad jei bus paskirtas ministru, jo veikla bus labai „intensyvus sprintas“, nes iki Seimo rinkimų bus likę vos pusmetis.

„Laikas yra toks, koks yra, sąlygos bus tokios, kokios yra. Tai būtų labai intensyvus sprintas, su konkrečiais darbais, kuriuos tikiuosi, su komanda, galėčiau kartu įgyvendinti“, – teigė L. Savickas.

Prezidentūra atsakymą žada artimiausiu metu

Prezidento G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis žadėjo, kad sprendimas dėl L. Savicko kandidatūros bus paskelbtas dar prieš kovo 10 dieną, kada prasidės Seimo pavasario sesija.

„Kaip jums puikiai žinoma, ministras pareigas galėtų pradėti eiti tik kovo mėnesį, Seimui pradėjus pavasario sesiją (...) be abejo, prezidentas savo sprendimą priims gerokai anksčiau“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bubnelis.

Jis akcentavo, kad nepaisant to, jog L. Savickas ministru dirbtų trumpai, ministerijos vadovą skirti dabar yra tikslinga.

„Prezidento pozicija yra, kad visos valstybės institucijos privalo turėti savo vadovus, kad jose veikla vyktų sklandžiai. Ministerija taip pat yra itin svarbi institucija ir ji privalo turėti savo vadovą, be abejo, tas vadovas turi būti tinkamiausias šiai pozicijai“, – teigė A. Bubnelis.

Prezidentūra anksčiau buvo išreiškusi abejonių dėl L. Savicko kandidatūros.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas.

Opozicijos lyderis įvertino rezervuotai

Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas labai rezervuotai vertina L. Savicko galimybes dirbti ekonomikos ir inovacijų ministru, bet tai spręs prezidentas G. Nausėda.

„Žiūrint į pono L. Savicko dabartinę veiklą, tiek į jo veiklą praeityje, vis tik negalime pamiršti Darbo kodekso priėmimo peripetijų, kai jis atstovavo tokį variantą, kuris būtų labiau tinkamas darbdaviams tiek dėl darbo sąlygų, tiek dėl darbuotojų socialinių garantijų mažinimo. Todėl šiuo atveju man labai įdomu kaip pasižiūrės  į tai prezidentas su gerovės valstybės vizija, kai ta ankstesnė jo veikla niekaip nedera su tuo. Jeigu kalbėti apie centro kairės Vyriausybę, kaip save pristato dabartinė Vyriausybė, tai pono L. Savicko veikla praeityje tikrai neatspindi tokios ideologijos. Juo labiau, kad, jeigu jis gali dirbti prie visų Vyriausybių - ar centro kairės ar centro dešinės - tai galima sakyti, kad gal net ir veidmainiška jo pozicija. Šiuo atveju labai rezervuotai vertinčiau jo galimybes dirbti centro kairės Vyriausybės sudėtyje ir  jo galimybes būti paskirtam, bet čia spręs Respublikos prezidentas“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė Seimo opozicijos lyderis J. Sabatauskas.