Tai nuspręsta trečiadienį vykusiame Vilniaus skyriaus visuotiniame narių susitikime, informavo partijos atstovai.

„Tikiu, kad Vilnius turi daug potencialo, o jį teisingai tvarkant galima pasiekti, kad miestas taptų patogus, efektyvus ir patrauklus ne tik jo gyventojams, bet ir potencialiems investuotojams“, – susirinkime kalbėjo L. Savickas.

Politiko karjerą L. Savickas pradėjo 2019-aisiais tapęs Vilniaus savivaldybės tarybos nariu tuomet su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, 2020-aisiais su šia politine jėga jis buvo išrinktas į Seimą.

Tikiu, kad Vilnius turi daug potencialo.

L. Savickas Mastrichto ir Jorko universitetuose yra įgijęs Europos viešųjų reikalų ir tarptautinių santykių specialisto išsilavinimą, dirbo bei ėjo vadovaujančias pareigas asociacijose „Investuotojų forumas“, „Investuok Lietuvoje“, JPP „Kurk Lietuvai“, dirbo Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju.

Savo prioritetais L. Savickas įvardija ūkišką ir pažangų miesto valdymą, būtinybę ne tik pradėti, bet ir laiku užbaigti didžiuosius projektus, ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūros pokyčius.

Didžiųjų partijų kandidatai į Vilniaus merus dar nepaskelbti.

Dvi kadencijas miestui vadovavęs dabartinis sostinės meras, Laisvės partijos atstovas Remigijus Šimašius yra patvirtinęs trečios kadencijos nesieksiantis.

„Šiandien kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą dėl viešojo intereso gynimo ir nustatyti ar savivaldybė nepažeidė Vilniaus miesto gyventojų ir svečių teisių ir teisėtų interesų netinkamai tvarkydamasi savo veiklos srityje, laiku nenušienavusi skiriamųjų vejų miesto gatvėse ir pakelėse, kad būtų užtikrintas tinkamas matomumas vairuotojams ir išvengta nelaimingų nutikimų rizikos. Esu įsitikinęs, kad dėl rizikos ir avarijų, nutikusių dėl prastos želdinių priežiūros, visą atsakomybę turi prisiimti miesto valdžia“, – apie kreipimąsi sako parlamentaras.

Gamtos saugojimo politika, pasak Seimo nario Luko Savicko, yra pagirtina, tačiau dėl nemokėjimo tinkamai tvarkytis ji neturi ir negali kelti pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Visuomenėje nepasitenkinimo banga dėl Vilniaus mieste tvarkomų želdynų ir žaliųjų zonų bei dėl to kylančių nepatogumų miesto gyventojams kilo dar pavasarį, kai nešienaujamos pievos pradėjo trukdyti miestiečių įprastai veiklai. Tačiau, anot parlamentaro, į diskusijas dėl galimai aukštos ir nešienaujamos žolės padidėjusį erkių paplitimą ar suaktyvėjusias alergijas savivaldybė su gyventojais nėjo ir bendro sutarimo ieškoti nebuvo linkusi. Anot L. Savicko, panašu, kad naujas Vilniaus miesto savivaldybės požiūris į tvarų ekosistemos saugojimą sukėlė tiesioginę riziką miesto kelių eismo dalyviams.

„Prieš keletą dienų visuomenės informavimo priemonės pranešė apie eismo įvykį sostinėje, kai iš už aukštos nenušienautos skiriamosios vejos į kelią išbėgo briedis ir sukėlė avariją, kurios metu nukentėjo du vaikai. Vietinės reikšmės viešieji keliai, gatvės ir želdiniai, esantys prie jų, priklauso savivaldybėms ir būtent jos turi būti atsakingos už tinkamą vejų priežiūrą bei saugumo užtikrinimą miesto gatvėse. Panašu, kad Vilniaus savivaldybė nesusitvarko su savo pareigomis ir kelia riziką žmonių saugumui“, – motyvus, kodėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, vardijo parlamentaras.

Dėl rizikos ir avarijų, nutikusių dėl prastos želdinių priežiūros, visą atsakomybę turi prisiimti miesto valdžia.

Pastaruoju metu Vilniaus mieste prie greitkelių, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, pėsčiųjų ar dviračių takų šienaujama tik iš krašto, greta važiuojamosios dalies paliekamos vos 1,5–2 m pločio pradalgės. Parlamentaro teigimu, visa tai gali sąlygoti blogą matomumą kelyje bei kelti grėsmę eismo dalyvių saugumui.

Pasak L. Savicko, Vilniaus miesto administracijos direktorius, turėdamas pareigą užtikrinti eismo saugumą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėje, tinkamai šios pareigos neatlikdamas galimai pažeidė miestiečių ir svečių teises ir teisėtus interesus.

Mūsų Seimo nariai buvo vienuolikos šalių parlamentarų delegacijos dalis. Tarp vykusių – Seimo ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata ir seimo narys Lukas Savickas.

Toks vizitas reikalingas tam, kad būtų išreikštas palaikymas Ukrainai, išgirsta informacija iš pirmų lūpų, o grįžę parlamentarai galėtų kalbėti apie tai, kas vyksta ir skatinti savo vyriausybes padėti Ukrainai.

„Pirmiausia tas vizitas buvo sumąstytas kaip Europos paramos akcija. Joje atsirado susivieniję už Ukrainą parlamentarai su siekiu išreikšti paramą, konkretūs punktai, kuo galima padėti Ukrainai. Taip pat įvykių vietos apžiūrėjimas, pamatymas iš arti, suvokimas, kaip jaučiasi patys ukrainiečiai. Parlamentarų misijos, jau savose valstybėse, kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, kokios reikia paramos Ukrainai ir t. t.“, – teigė R. Lopata.

Parlamentarų vizito labai laukė ir patys ukrainiečiai.

„Visų pirma, vizito tikslas yra patikinimas Ukrainai dėl tikrai stiprios ir plačios paramos skirtingose valstybėse, paramos ir palaikymo, kuris yra ir Europos Parlamente – tik šviežiai priimta rezoliucija. Atvykimas buvo tų šalių parlamentarų simboliškai svarbus Ukrainos pusei. Ne veltui aiškiai komunikavo ir mums, ir mūsų partneriams, kad buvimas šalia, buvimas Ukrainos teritorijoje yra aiški žinutė, kad Europa yra šalia, yra kartu su Ukraina. Taip pat sutarimas vietoje dėl konkrečių darbų, kuriuos reikia padaryti, aiški žinutė, kad turi būti tęsiama ir stiprinama humanitarinė ir karinė parama, bet turi būti ir reikšmingas didinimas esminių sankcijų, turi būti konkretūs, aiškus, greiti terminai dėl žingsnių stojant į Europos Sąjungą. Turime pradėti ruoštis ir Europos rekonstrukcijai“, – sakė L. Savickas.

Mes turėjom galimybę susipažinti su pradedama pildyti ataskaita, kurioje smulkiai aprašomas kiekvienas jų užfiksuotas vaikų prievartavimo, moterų prievartavimo, grobstymo įvykis.

Anot parlamentaro, nuvykus į Ukrainą aplankė ir džiaugsmas dėl ukrainiečių politikų, kurie nestokoja drąsos kovoti, ir šokas, pamačius masines kapavietes bei žiaurių prievartavimų ataskaitas.

„Įvairūs jausmai. Buvo smagu matyti ukrainiečių politikus, nepraradusius dvasios, ryžto kovoti toliau. Žiauri neapykanta jų tarpe Rusijos atžvilgiu. Tos tragiškos vietos, masinės kapavietės, sąmoningi civilinių pastatų griovimai... sunku paskui ką nors ir sakyti. Mes turėjom galimybę susipažinti ir su lyčių lygybės kontrolierės pradedama pildyti ataskaita, kurioje smulkiai aprašomas praktiškai kiekvienas jų užfiksuotas prievartavimo, vaikų prievartavimo, moterų prievartavimo, grobstymo ir pan. įvykiai. Žinot, paskaitai puslapį ir toliau kažkaip nebegali skaityti, tai, kitaip tariant, sukrečia“, – kalbėjo R. Lopata.

Seimo nariai, svečiavęsi Ukrainoje, tuo pačiu patys tapo ir įvykių liudininkais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ukrainos prokurorams fiksuoti karo nusikaltimus padeda ir Lietuvos, Lenkijos bei kitų Europos šalių prokurorai.

Rusija neapskaičiavo, šiuolaikinės technologijos, ypač amerikiečių palydovinės įrangos, praktiškai leidžia fiksuoti viską, kas vyksta Žemėje, įskaitant dalinių numerius, veidus ir pan.

„Fiksavimo darbas yra prasidėjęs ir į mus kreipėsi Rados (Ukrainos Aukščiausios Rados – red. past.) užsienio reikalų komiteto pirmininkas, prašydamas pagalbos iš mūsų prokurorų. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nuo kovo pabaigos mūsų, Lenkijos ir kitų šalių prokurorai padeda ukrainiečių prokurorams fiksuojant visus tuos nusikaltimus, nes tų masinių kapaviečių vis daugėja. Tik ukrainiečiai išvaduoja kokią vietovę – atrandamos masinės kapavietės. Ko, matyt, Rusija neapskaičiavo, šiuolaikinės technologijos, ypač amerikiečių palydovinės įrangos, praktiškai leidžia fiksuoti viską, kas vyksta Žemėje, įskaitant dalinių numerius, veidus ir pan. Taip, kad medžiaga tikrai bus, viešinimas tų pavardžių irgi labai svarbus momentas“, – sakė seimo narys.

Be ginklų, ukrainiečiams labiausiai reikia, kad Europos Sąjunga patvirtintų embargą Rusijos energiniams ištekliams.

„Visų pirma, Ukraina ginasi ir mes turime padaryti viską, kad tai jie galėtų padaryti kiek įmanoma efektingiau. Taip pat labai svarbios žinutės, kurios turi būti siunčiamos dėl esminio pokyčio sankcijų politikoje, turime kalbėti apie Rusijos energinių išteklių pilną embargą. Ne veltui atitinkama rezoliucija dabar buvo priima Europos Sąjungos Parlamente ir tai yra mūsų, politikų, uždavinys suburti tokią koaliciją politikų, kad tos sankcijos būtų realiai įgyvendintos ir realizuotos nacionalinio parlamento. Turime atsisakyti inklementinės sankcijų politikos. Be abejo, labai svarbu kalbėti apie Ukrainos ateitį Europos Sąjungoje, apie ateitį, kurioje mes kalbame apie Ukrainos rekonstrukciją“, – teigė L. Savickas.

Paklaustas, ar dabartinės sankcijos Rusijai yra pakankamos, L. Savickas sakė, kad sunku nustatyti „pakankamumą“, tačiau labiausiai turime fokusuotis į energetinių išteklių embargą Rusijai.

„Tas žodis „pakankamai“ yra labai sudėtingas, ypač pamačius tai, ką mes pamatėme vietoje, tai tikriausiai labai sunku kalbėti apie kažkokį teisingumą, bet reikia judėti į priekį, o jis svarbus laiko ir principinės pozicijos prasme. Didelis požymis yra tai, kad Europos Parlamentas priėmė reikšminę poziciją, kurią ES narės turi rasti būdą kuo greičiau įgyvendinti. Energetinių išteklių embargas būtų vienas ryškiausių simbolinių paskutinių lūžių, kuris pasiųstų labai aiškią žinutę, kad pozicija yra aiški ir tiek karinė, tiek humanitarinė, tiek sankcijų politika, tiek integracijos į ES yra apibrėžtas laike ir judantis į priekį“, – sakė seimo narys.

Anot R. Lopatos, visi ikiteisminiai procesai, susiję su Rusijos agresija, vyksta, tačiau tam reikia laiko, o ukrainiečiai yra nusiteikę kautis iki galo.

Šie asmenys kone prieš pusantrų metų pradėtoje byloje liko tiesiog liudytojais. Apie tai pranešė portalas delfi.lt.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų testų pirkimo buvo pradėtas 2020 metų birželį, kilus įtarimams dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir įmonės „Profarma“ sutarties. Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Šiame tyrime kaip liudininkas buvo apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Politikas delfi.lt patikino, kad jo statusas nepasikeitė ir jis liko liudytoju.

Anksčiau buvo skelbta, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pareikšti šešiems asmenims. Delfi.lt nurodo, kad šiuo metu prokuratūros atstovai įtariamųjų skaičiaus byloje pokyčių nekomentuoja.

Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju, tačiau įrodymų, kad būtų galima jam pareikšti įtarimus, nepakanka.

Opozicijos atstovų teigimu, šis sprendimas rodo, kad konservatoriai negeba pripažinti klystantys.

A. Norkienė: premjerės apsisprendimas nenustebino

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė pripažino, kad jos toks I. Šimonytės sprendimas nenustebino. Pasak politikės, šis ministrės pirmininkės sprendimas rodo, kad konservatoriai nesugeba prisipažinti darantys klaidas.

„Apsisprendimas tikrai nenustebino. Mes tą spektaklį jau pradėjome žiūrėti prieš kelias dienas. Vis tik gaila, kad ta situacija ir tų pačių konservatorių nepripažinimas, kad jie daro klaidas, manau, kad brangiai kainuoja mums visiems ir valstybei, mūsų šalies reputacijai ir mokesčių mokėtojams“, – LRT televizijai teigė A. Norkienė.

„Tai, manau, yra dar viena konservatorių klaida, bet jų apsisprendimas, nes, kaip ir minėjau, trąšų vežimo klausimas liko neišspręstas, atsakomybę lyg bandoma prisiimti, bet paskui lyg nusprendžiama, kad geriau kris kitų galvos, bet ne šių ministrų“, – pridūrė ji.

G. Paluckas: premjerė priėmė menkai sąžiningą, tačiau efektyvų sprendimą

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad premjerė, nuspręsdama neatstatydinti ministrų, priėmė menkai sąžiningą sprendimą, tačiau efektyvų sprendimą, nesukurianty tolesnės politinės krizės koalicijoje.

„Ministrė pirmininkė priėmė kolegoms konservatoriams efektyviausią sprendimą, tai yra, nereikia atleisti partijos pirmininką, nereikia atleisti kolegų koalicijos deleguoto ministro ir buvo surastas žemesnio rango asmuo, kuris prisiėmė atsakomybę. Bet politinę atsakomybę primesti samdytam įmonės vadovui yra neteisinga ir nesąžininga“, – LRT televizijai teigė G. Paluckas.

„Dar didesnė problema, kad mes taip ir neišsiaiškinome, kodėl ministrai melavo, kodėl ministrai keitė savo versijas apie tai, ką jie žinojo-nežinojo ir šis klausimas kabo, nepaisant to, jog ponas Bartuška bus atleistas artimiausiu metu“, – taip pat atkreipė dėmesį parlamentaras.

L. Savickas: mes ateiname į vertybinės politikos bankrotą

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas taip pat pripažino, kad šį premjerės sprendimą jau buvo galima numanyti. Vis tik politikas mano, kad šis sprendimas – nepriimtinas.

„Manau, kad akivaizdu, kad jau dienos eigoje buvo aiškiai identifikuojama, kad rastas kraštinis asmuo, konkrečiai šiuo atveju „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, kuris, mano įsitikinimu, absoliučiai neturi nieko bendro su šia krizine situacija, kuri ištiko šią Vyriausybę“,–  LRT televizijai sakė L. Savickas.

„Čia surasti kraštinį šalies valstybinės įmonės vadovą vietoje to, kad ieškoti vis dėlto ar ir kurie asmenys Vyriausybės vardu nesilaikė nuosekliai formuojamos užsienio politikos, yra visiškai nepriimtinas elgesys. Ir dėl to, man atrodo, kad iš esmės mes ateiname į vertybinės politikos tam tikrą bankrotą“, – taip pat jis.

ELTA primena, kad Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, antradienio vakarą premjerė I.  Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras G. Landsberis ir susisiekimo ministras M. Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.

Savo ruožtu antradienį posėdžiavusi „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienį vakare pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.

Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.

Įstatymo pataisas, numatančias pirmenybę skaitmeniniam viešojo sektoriaus ir privačių asmenų susirašinėjimui, įregistravo Seimo narys Lukas Savickas.

Naujas projektas, pasak jo iniciatoriaus, ne tik gerokai palengvins valstybės institucijų teikiamų paslaugų prieinamumą, pagerins jo kokybę, bet duos ir finansinės naudos.

Įstatymo pataisų iniciatorius Seimo narys L. Savickas siūlo nustatyti, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo, gauto per E. pristatymo sistemą, elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis ar pateikto paštu, kai jame nurodytas pageidaujamas administracinio sprendimo gavimo būdas yra elektroninių ryšių priemonėmis, turi priimti per dvigubai trumpesnį terminą nei iki šiol – per 10 darbo dienų nuo gavimo dienos. Tuo tarpu, jei asmuo prašo atsakymą pateikti kitais būdais, viešojo administravimo subjektui lieka šiai dienai galiojantis 20 darbo dienų terminas.

Deja, gyvendami skaitmeninėje visuomenėje iš valstybinių institucijų vis dar gauname popierinius laiškus, kurių pateikimo „operatyviu“ pavadinti tikrai negalima.

„Garsiai deklaruojame, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kad turi būti sudarytos maksimaliai patogios sąlygos gyventojams ne tik gauti paslaugas, bet ir reikiamą informaciją. Deja, gyvendami skaitmeninėje visuomenėje iš valstybinių institucijų vis dar gauname popierinius laiškus, kurių pateikimo „operatyviu“ pavadinti tikrai negalima. Šios įstatymo pataisos būtų pirmas žingsnis link viešojo sektoriaus paslaugų prieinamumo gerinimo ir galimybės gauti reikiamus atsakymus operatyviai“, – įstatymo pataisų rengimo motyvus vardija L. Savickas.

Informacija, teikiama elektroniniu būdu, bus pateikiama per trumpesnį laiką, taip skatinant asmenis rinktis ir naudoti elektronines ryšio priemones ir užtikrinant paprastesnę valstybės institucijų tarpusavio ir išorinę komunikaciją su juridiniais ir fiziniais asmenimis.

„Naujai parengtas įstatymo projektas gerokai sutrumpins atsakymo laukimo terminą ir, tikiu, prisidės prie viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Taip pat turėsime ir papildomų teigiamų pokyčių. Pirma, aplinkosaugoje, nes sumažės popieriaus naudojimas viešojo administravimo institucijose, antra – įstaigos netruks pajusti ir ekonominę tokio sprendimo naudą: sumažės išlaidos ne tik popieriui, bet ir spausdinimui bei vokams, pašto išlaidos“, – naujos įstatymo redakcijos privalumus vardija parlamentaras.

Šiuo metu galiojančiame Viešojo administravimo įstatyme yra numatyta, kad jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas, o atsakymas dėl asmens kreipimosi turi būti pateiktas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos.

Remiantis LVAT informacija, atsakovais byloje laikomos Aplinkos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijos. Ministerijos įpareigotos iki šių metų rugsėjo 24 d. pateikti LVAT atsiliepimus į Seimo nario L. Savicko pareiškimą.

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Tačiau mažmeninėje rinkoje iš tiesų galima įsigyti ir vien tik iš naftos pagaminto benzino ir dyzelino, kuriame biopriedų nėra įmaišoma. Tačiau paaiškėjo, kad degalų rinkos dalyviai gali nesilaikyti įstatymo, o vadovautis 2010 metais trijų ministrų pasirašytu įsakymu, kuris leidžia iš valstybės rezervo tiekti degalus į rinką be nustatytos biopriedų dalies.

Biodegalų asociacija atkreipia dėmesį, kad iš valstybės atsargų parduodami reikšmingi degalų be biopriedų kiekiai. Pavyzdžiui, 2020 m. šis kiekis galėjo siekti iki 90 tūkst. tonų. Toks degalų kiekis prilygsta maždaug 1 mėnesio Lietuvoje parduodamų degalų kiekiui.

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, į rinką tiekiant didelius kiekius grynųjų mineralinių degalų be biodalies kiekius, Lietuva tik didina priklausomybę nuo naftos importo.

Be to, tolstama nuo savo įsipareigojimų skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą transporto sektoriuje. Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos skaičiavimais, 2020 metais AEI dalis transporto sektoriuje sudarė vos 5,5 proc. (Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytas tikslas – pasiekti 10 proc. AEI dalį 2020 metais).

„Jau eilę metų Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų ES – šis delsimas gali šaliai brangiai kainuoti, nes už direktyvos nevykdymą numatytos griežtos sankcijos – finansinės baudos arba įpareigojimus pirkti statistinius vienetus iš ES valstybių, kurios su perviršiu pasiekia AEI tikslus“, – pabrėžė M. Palijanskas.

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Tačiau mažmeninėje rinkoje iš tiesų galima įsigyti ir vien tik iš naftos pagaminto benzino ir dyzelino, kuriame biopriedų nėra įmaišoma.

„Degalai be biopriedų į rinką patenka pasinaudojant teisės aktuose palikta spraga, leidžiančia į valstybės degalų rezervą tiekti degalus be biopriedų, o vėliau iš šio rezervo degalus realizuoti mažmeninėje rinkoje. Kilus abejonėms, kad trijų ministrų (susisiekimo, aplinkos ir energetikos) 2010 m. pasirašytas įsakymas galimai prieštarauja net keliems galiojantiems įstatymams ir Europos Tarybos direktyvai, šiandien kreipiausi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti šio teisės akto atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams“, – sako Seimo narys L. Savickas.

Skundžiamas įsakymas numato, kad iš valstybės rezervo atsargų parduodamo benzino ir dyzelino sudėtyje gali būti ir mažesnis biodegalų kiekis ar visai jų nebūti. Nors techninių kliūčių ar kokybinių reikalavimų realizuoti saugomą degalų rezervą įmaišant biodegalus nėra.

Skaičiuojama, kad dėl šios ydingos tvarkos kasmet į rinką patenka apie 80 tūkst. tonų degalų be biopriedų – toks kiekis sudaro iki 1 mėn. Lietuvoje parduodamų degalų kiekio.

„Šis teisės aktų prieštaravimas naudingas naftos produktų gamintojams ir prekybininkams. Tuo tarpu Lietuvos vartotojai permoka už degalus, biodegalų gamintojai ir žemdirbiai negauna papildomų pajamų ir nekuriama pridėtinė vertė Lietuvos ūkiui. Be to, naudodama daugiau naftos degalų Lietuva prieštarauja prisiimtiems Žaliojo kurso principams skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą ir mažinti iškastinio kuro dalį, atvirkščiai didindama „šiltnamio efektą“ ir CO₂ emisijas“, – sako parlamentaras L. Savickas.

Atsinaujinančios energetikos direktyvoje nurodyta, kad ES valstybės narės iki 2030 m. turi pasiekti 15 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį, tačiau Lietuvoje ši dalis siekia vos 4 proc. (2019 m. duomenimis) ir kasmet ši dalis vis mažėja (2018 m. AEI sudarė 4,3 proc.), kai tuo tarpu ES vidurkis 2019 m. buvo 8,9 proc. Nevykdant direktyvoje užsibrėžtų tikslų, šalims gali būti skiriamos finansinės milijoninės baudos.

Tam įtakos turi į mažmeninę rinką patenkantys grynos naftos degalai iš valstybės degalų rezervo, kuriame kaupiami degalai iš esmės turėtų būtų naudojami įvykus ekstremaliems atvejams. Tačiau degalų tiekėjai gali dyzeliną atiduoti saugoti į valstybės rezervą ir vėliau jį parduoti degalinėms nemaišant su biodegalais. Taip degalų tiekėjai „apeina“ Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymus ir vadovaujasi jiems palankiais naftos produktų kokybės rodikliais, kuriuos tvirtina trijų ministrų įsakymas, leidžiantis degalų sudėtyje turėti mažesnį biodegalų kiekį arba jo visai neturėti.

„Šiuo metu galiojantis įstatyminis reguliavimas nesuteikia teisės susisiekimo, aplinkos ir energetikos ministrams nustatant biodegalų standartų ir tvarkos įgyvendinimą nustatyti išimtis dėl biodegalų nenaudojimo ar naudojimo mažesniu kiekiu, kai valstybės rezervo degalų atsargos parduodamos į rinką. Todėl prašiau teismo įvertinti, ar šis ministrų įsakymas neveikė priešingai įstatymui (ultra vires)“, – sako į teismą kreipęsis parlamentaras L. Savickas.

Lietuvos įstatymuose nėra numatyta jokia išimtis tokiai situacijai paaiškinti, kai degalai Lietuvos rinkai gali būti be ar su mažesniu biodegalų kiekiu. Todėl ir degalai, parduodami iš valstybės rezervo, privalo būti su biodegalais.