Neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo tyliai atsukti pinigų kraneliai. Iš jų pabirs net 31 mln. eurų. Pinigai skirti projektams, kuriuos galima pavadinti iš fantastikos srities: sanitariniams tuneliams nuo COVID-19, aparatams, kurie iš tolo atpažins koronavirusu sergančius žmones ir net jodui, kuris mus neva apsaugos nuo COVID-19.

Matant tokius dalykus, neišvengiamai kyla daug klausimų. Ar perkamos tikrai reikalingos priemonės? Ar valstybės pinigai išleidžiami prasmingai? Ar nėra bandoma tiesiog pasipinigauti? Ar pirkimai vykdomi skaidriai?

„Kalbant apie 31 mln., tai Lietuvos verslo paramos agentūros administruojamas konkursas. Reikia žiūrėti, koks buvo tikslas. Tikslas buvo apsirūpinti COVID-19 apsaugos priemonėmis. Natūralu, kad daugelis rinkos žaidėjų yra nepatenkinti atsirandančiais naujais žaidėjais ir konkurencija. Mes gyvename teisinėje valstybėje, jei kam nors kyla kokie nors klausimai dėl pasipelnymo ar nesąžiningų konkursų, eikime teisiniu keliu“, – komentavo L. Savickas.

„Ar daugiau nei milijonas už dviejų valandų vaizdo kursus medikams nekelia įtarimų?“ – klausė laidos vedėjas Artūras Anužis.

„Negaliu vertinti šio pirkimo, nes neturiu nei žinių, nei kompetencijų šioje srityje. Be to, reikia vertinti pirkimo aplinkybes ir pirkimo dokumentus: ar buvo, kas galėjo tokiu greičiu ir tokia apimtimi padaryti tuos mokymus, už kokią kainą galėjo, kokios kokybės reikėjo reikalauti. Tos srities ekspertai turi atsakyti į tuos klausimus“, – atsakė L. Savickas.

TV3 nuotr.

Tuo tarpu kitas laidos svečias M. Majauskas mato čia aiškias politines sąsajas ir rinkiminius tikslus.

„Sėdi Vyriausybė, kurios reitingai krenta, šalia dar didžiulė pandemija. Kažkokių moralinių įsitikinimų didelių neturi ir galvoji, kaip nusipirkti tuos rinkėjus. Viena plano dalis – vienkartinės išmokos įvairioms socialinėms grupėms prieš pat rinkimus. Antroji plano dalis – išleisti kuo daugiau pinigų taip vadinamoms ekonomikos skatinimo priemonėms. Tačiau realiai, ką matome – didelė dalis šių pinigų buvo panaudota neprasmingai ir neefektyviai. Todėl reikės grįžti prie šitų projektų ir stabdyti, kurie dar nėra įgyvendinti, ir žiūrėti, kokių rezultatų galime pasiekti su tais, kurie jau yra įgyvendinti“, – sakė M Majauskas. Ir tikina, kad tokių abejotinos reikšmės projektų nebebus.

„Jeigu būtų tęsiama ta politika, kurią įgyvendino „valstiečiai“, taškydami pinigus, tai vėliau reikėtų veržtis diržus. Tai tos pinigų taškymo politikos daugiau nebus. Mes žiūrėsime kiekvieną projektą ir labai atidžiai, kad nebūtų tokių keistų projektų, kaip jodas nuo COVID-19. Tokių dalykų negali būti“, – griežtai kalbėjo M. Majauskas.

Daugiau apie viską – šiandien, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3. Laidą taip pat galite stebėti internete – tv3.lt ir per „TV3 Play“.

Anot Generalinės prokuratūros, pradėti ikiteisminiai tyrimai perduodami paaiškėjus tiriamos nusikalstamos veikos sudėtingumui, mastui, didelei žalai ar panašioms aplinkybėms. Tai daroma siekiant užtikrinti objektyvesnį ir kokybiškesnį tyrimą, ši praktika „tarnauja visuomenės interesams“.

Paaiškinti prokurorų pasikeitimo tvarką prokuratūra ėmėsi po penktadienį pasirodžiusio LRT Tyrimų skyriaus straipsnio, kuriame teigiama, kad ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pasikeitę prokurorai atšaukė anksčiau dirbusių pareigūnų sprendimą surengti kratas buvusio Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko namuose.

Pasak portalo, Vilniaus apylinkės teismas kratą L. Savicko namuose sankcionavo rugpjūčio 14 dieną.

Tuo metu prokuratūra teigia, kad minimas ikiteisminis tyrimas iš Vilniaus apygardos prokuratūros į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą (ONKTD) buvo perduotas rugpjūčio 13 dieną, vėliau tyrimą perėmusiems prokurorams suteiktas specialus statusas.

„Sprendimus dėl konkretaus prokuroro paskyrimo vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui ir prokurorų grupės sudarymo priėmė ONKTD vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša. Specialių prokurorų statusas šiems prokurorams suteiktas rugpjūčio 25 dieną“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Pagal įstatymą, specialų statusą turintiems prokurorams vadovauti gali tik generalinis prokuroras, jo pavaduotojas ar generalinio prokuroro sprendimu paskirtas kitas aukšto rango prokuroras. Šis statusas suteikiamas tam, kad tyrimą vykdantys prokurorai būtų apsaugoti nuo bet kokio poveikio.

„Aptariamu atveju, siekiant išvengti netgi tikėtino poveikio regimybės, aukštesniuoju prokuroru šiam specialiajam prokurorui paskirtas Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras“, – tikino prokuratūra.

Rugpjūtį pranešusi apie dviem prokurorams suteiktą specialų statusą prokuratūra teigė, kad jiems vadovauja „Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras“.

LRT teigimu, tyrimą perėmus specialiems prokurorams, L. Savickas specialiojo liudytojo statusu buvo iškviestas apklausai į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.

Tuomet L. Savickas tyrėjams apžiūrai pateikė nešiojamąjį kompiuterį ir naudojamą telefoną, o prokurorai paaiškino, kad atlikti kratos nebebuvo prasmės, nes politikas savo noru atnešė tai, ko reikėjo pareigūnams.

FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, su Laisvės partija išrinktas Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės prašymu teismas kratą sankcionavo rugpjūčio 14 dieną.

Po kelių dienų generalinis prokuroras Evaldas Pašilis tyrimui vadovauti sudarė specialiųjų prokurorų grupę. Rugsėjo 4 dieną L. Savickas specialiojo liudytojo statusu buvo iškviestas apklausai į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.

Anot LRT, L. Savickas tyrėjams apžiūrai pateikė nešiojamąjį kompiuterį ir naudojamą telefoną, o prokurorai paaiškino, kad atlikti kratos nebebuvo prasmės, nes politikas savo noru atnešė tai, ko reikėjo pareigūnams.

L. Savickas penktadienį Seime žurnalistams teigė apie planuojamą kratą nežinojęs, o telefoną ir kompiuterį pats nunešęs tyrėjams, nes sulaukė tokio prašymo.

„Taip, taip“, – sakė jis.

FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, su Laisvės partija išrinktas Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Reklaminius stendus su V. Sinkevičiumi ir L. Savicku, kuriuose rašoma „Geriausias kandidatas Šeškinei!“, galima išvysti Vilniuje.

„Taip, turiu sutikimą“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

Europos Komisijos narių elgesio kodeksas numato reikalavimą, kad eurokomisarai gali dalyvauti nacionalinėje politikoje kaip partijų nariai ar kaip kiti socialiniai partneriai, įskaitant ir nacionalines rinkimų kampanijas, jei tai netrukdo jų galimybėms eiti pareigas EK ir jei jie apie tai informuoja komisijos vadovą.

Prievolė laikinai nusišalinti nuo pareigų numatyta tik tuo atveju, jei eurokomisaras pats tiesiogiai dalyvauja rinkimuose ar prisiima aktyvų vaidmenį rinkimų kampanijoje.

Visais kitais atvejais, jei nevyksta politinė kampanija, numatyta, kad EK nariai privalo susilaikyti nuo viešų politinių pareiškimų.

Yra gavęs pirmininkės atsakymą, kad gali būti politinės kampanijos dalimi.

V. Sinkevičiaus atstovas spaudai Egidijus Jurgelionis BNS nurodė, kad EK vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) sutikimą dalyvauti nacionalinėje rinkiminėje kampanijoje gavo rugsėjo pradžioje.

„Kaip numatyta Komisijos narių elgesio kodekse, komisaras yra informavęs Europos Komisijos pirmininkę ir rugsėjo 4 dieną yra gavęs pirmininkės atsakymą, kad gali būti politinės kampanijos dalimi. Komisaras neplanuoja dalyvauti debatuose ar rinkimų laidose“, – teigė jis.

EK atstovybė patvirtino, kad ši informacija teisinga.

V. Sinkevičius dėl pareigų EK yra suspendavęs narystę LVŽS, anksčiau yra vadovavęs partijos Vilniaus skyriui.

Kelių žiniasklaidos priemonių žurnalistai nuotolinėje spaudos konferencijoje bandė paklausti Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, kaip šis vertina antradienį paaiškėjusią informaciją, kad jo pavaduotojas figūruoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Tačiau galimybė jiems paklausti nebuvo suteikta „užtildant“ klausiančiuosius.

„Tikrai turiu jus pertraukti, kaip prašiau – pasitarimas vyko tik apie rinkimų saugumą, tai apie tai ir kalbėkime. Ar turite klausimų, susijusių su ką tik pristatyta tema? Bet tai nesusiję su rinkimų saugumu, gal apie tai nediskutuokime“, – nukirto G. Surplys.

To prašė naujienų agentūrų ELTA ir BNS, taip pat LRT radijo žurnalistai.

„Jei nebeturite klausimų apie saugumą per rinkimus, teks padėkoti jos dalyviams (...), klausimus tikrai galima užduoti visais įmanomais būdais, bet tikrai ne šioje spaudos konferencijoje, ji tikrai ne tam skirta“, – pareiškė G. Surplys.

Antradienį planuota, kad spaudos konferencijoje dalyvaus ir pats premjeras Saulius Skvernelis, tačiau popiet jo darbotvarkė buvo pakeista.

Vyriausybės vicekancleris L. Savickas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo praėjusią savaitę apklaustas kaip specialusis liudytojas. Jis pats teigia neišgirdęs įtarimų nei savo, nei kanceliarijos atžvilgiu, tačiau detalių teigia negalintis komentuoti dėl duoto pasižadėjimo neatskleisti tyrimo duomenų.

Jis teigė per Finansinių nusikaltimų tyrimu tarnybos (FNTT) apklausą pasirašęs pasižadėjimą nekomentuoti tyrimo duomenų, siekiant „netrukdyti tyrimui“.

„Aš, gavęs FNTT prašymą liudyti, sutikau liudyti, atsakiau į visus tyrėjų užduotus klausimus– jokių įtarimų aš savo atžvilgiu neišgirdau, kanceliarijai – lygiai taip pat“, – spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti „valstiečių“ rinkiminę programą sakė L. Savickas.

Jis taip pat patvirtino pažįstantis buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Šarūną Narbutą. Pastarajam kitame teisėsaugos tyrime dėl 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimų pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, t.y. veikus kaip neoficialiam tarpininkui tarp Lietuvos institucijų ir vienos užsienio bendrovės už galimą atlygį.

„Mes esame pažįstami. Komentuoti to negaliu, nes tai yra kito tyrimo medžiaga“, – tikino L. Savickas.

Klausiamas, kodėl nepranešė apie jam suteikta specialiojo liudytojo statuso FNTT tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo, L. Savickas tikino iki šiol tokio klausimo nesulaukęs. 

„Dar kartelį galiu pakartoti, kad į visus klausimus, kurie man yra užduodami, aš atsakau, Tokio klausimo aš iki šiol nebuvau gavęs, tai šiandien ir galiu atsakyti“, – sakė vicekancleris.

Aš, gavęs FNTT prašymą liudyti, sutikau liudyti, atsakiau į visus tyrėjų užduotus klausimus– jokių įtarimų aš savo atžvilgiu neišgirdau, kanceliarijai – lygiai taip pat.

BNS žurnalistė Lietuvos Vyriausybės kanceliarijai klausimus apie tai, ar L. Savickas buvo apklaustas ir kokiu statusu pateikė pirmadienį apie vidurdienį. Atsakydama į šiuos klausimus kanceliarija pateikė antradienį po pirmos valandos ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini bei pasiūlė dėl dominančios informacijos kreiptis į prokurorą.

L. Savickas taip pat patikino, kad jo darbo vietoje nebuvo atliktos nei kratos, nei poėmiai.

R. Karbauskis teisėsaugos kaltinimų sako nesuprantantis

Tuo metu „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teisėsaugos kaltinimų sako nesuprantantis.

„Visa tai, kas yra dabar daroma šitame tyrime, visi pareiškimai, vienokie ar kitokie, susiję su rinkimais“, – aiškino jis.

„Tie kaltinimai, kurie dabar skamba – įgaliojimų viršijimas krizės metu, kai kuriems mūsų valdininkams, turiu omenyje ir sveikatos apsaugos ministerijoje ir Vyriausybės kanceliarijoje, kaltinami žmonės darę sprendimus tų, kurie tupėjo krūmuose ar kažkur labai giliai užsidarę krizės metu, dabar jie kaltina už tai, kad tie žmonės priiminėjo sprendimus, dirbo naktimis, atsibusdavo Kinijoje. Aš visą tai mačiau, aš būčiau padaręs visus tuos sprendimus, kuriuos padarė šitie žmonės“, – aiškino R. Karbauskis.

Politikas pabrėžė, kad yra verslininkų, kurie elgėsi neetiškai ir „tai turi būti išsiaiškinta“, bet ragino „nemesti šešėlio ant valdininkų“, įskaitant įtarimų korupcija sulaukusi ir iš posto pasitraukusi SAM viceministrę Liną Jaruševičienę.

A. Veryga: nematau reikalo L. Savickui trauktis

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigia nemanąs, kad Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas, kuris pastarąjį penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, turėtų trauktis iš pareigų.

„Tyrimo neturiu kaip nei vertinti, nei komentuoti, nelabai tai ir galiu daryti. O dėl paties Luko Savicko, tai aš tikrai nematau jokio reikalo jam trauktis iš“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė A. Veryga.

„Bet sprendimus dėl jo ne aš priiminėju – tai yra premjero sprendimai ar apsisprendimai, kaip jis turėtų elgtis. Bet aš tikrai nematau tokio reikalo“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu L. Savickas situacijos nekomentuoja ir tikina, kad kaltinimų iš pareigūnų savo atžvilgiu nėra išgirdęs.

ELTA primena, kad FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp jų testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.

FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių.

Apie L. Savickui FNTT suteiktą specialiojo liudytojo statusą antradienį pranešė lrt.lt, remdamasi Generaline prokuratūra ir FNTT. L. Savickas FNTT apklaustas rugsėjo 4 dieną, penktadienį.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad jis davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.

Jis savo ruožtu delfi.lt teigė, kad Vyriausybė atliko koordinacinį vaidmenį, o sprendimą priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Iš viso FNTT tyrime įtarimai pareikšti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, Laisvės partijos atstovas, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę. Tuometinis laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas liepos viduryje mirė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija. 

„Tikrai nekomentuosiu nei vykdomo tyrimo, nei kažkokių procesinių dalykų. Tai yra premjero komanda ir premjeras su savo komanda gali priimti atsakingus sprendimus“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Kaip ELTA jau skelbė, FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo pastarąjį penktadienį buvo apklaustas L. Savickas. Jis gavo specialaus liudytojo statusą. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo, kaip liudininkas, buvo apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tai yra premjero komanda ir premjeras su savo komanda gali priimti atsakingus sprendimus.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad sprendimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas.

Tačiau pirmadienį naujienų portalas delfi.lt skelbė, kad L. Savickas neigia pasirodžiusią informaciją, esą FNTT dėmesio sulaukę sprendimai dėl greitųjų testų pirkimo buvo priimti Vyriausybės kanceliarijoje. Interviu Delfi jis teigė, kad šis sprendimas buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro.

„Konkretus sprendimas inicijuoti greitųjų testų įsigijimą ir įpareigoti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) įgyvendinti šį pirkimą buvo priimtas operacijos vadovo“, – delfi.lt teigė L. Savickas. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį teigė, kad sprendimas dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo formaliai buvo pasirašytas jo.

„Tikrai aš į kažkokias papildomas detales ir komentarus leistis negaliu, nes esu tiesiog pasirašęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos negaliu nei skelbti, nei vertinti. O šiaip formaliai, aišku, sprendimus galutinius, įforminančius tam tikrus pirkimus, žinoma, kad pasirašo operacijų vadovas“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė ministras.

ELTA primena, kad FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp jų testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.

FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių.

„Konkretus sprendimas inicijuoti greitųjų testų įsigijimą ir įpareigoti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) įgyvendinti šį pirkimą buvo priimtas operacijos vadovo“, – delfi.lt praėjusią savaitę įrašytame interviu sakė L. Savickas.

„Aurelijaus Verygos. Esant ekstremaliai situacijai, pagal įstatymą, tokią teisę turi ir sprendimą gali priimti operacijos vadovas. Jo sprendimu nacionalinė laboratorija buvo įpareigota greitųjų testų pirkimą atlikti“, – pridūrė jis.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad tiesioginį pavedimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas.

Aurelijaus Verygos. Esant ekstremaliai situacijai, pagal įstatymą, tokią teisę turi ir sprendimą gali priimti operacijos vadovas.

L. Savickas teigė, kad Vyriausybės kanceliarijos ir jo, tuo metu ėjusio premjero patarėjo pareigas, vaidmuo greitųjų testų pirkime buvo „iš esmės koordinacinis“.

„Vyriausybės kanceliarija nereguliavo ir nenurodinėjo nei už kokią kainą, nei kokį konkretų produktą ar iš kokio tiekėjo reikėtų pirkti. Mūsų siekis buvo – viso labo fiksuoti poreikį, pripažinti, kad jis – skubus, ir kad reikalingi operatyvūs sprendimai“, – delfi.lt sakė Vyriausybės vicekancleris.

A. Veryga sutinka, kad formalus sprendimas dėl greitųjų testų pirkimo buvo jo

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sutinka, kad formaliai sprendimą dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo pasirašė jis.

„Tikrai aš į kažkokias papildomas detales ir komentarus leistis negaliu, nes esu pasirašęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos negaliu nei skelbti, nei vertinti.  O šiaip formaliai, aišku, sprendimus galutinius, įforminančius tam tikrus pirkimus, žinoma, kad pasirašo operacijų vadovas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.

Jis sakė negalintis plačiau komentuoti šio atvejo, priminęs, kad yra įsipareigojęs neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Iš viso tyrime įtarimai pareikšti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, Laisvės partijos atstovas, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę. Tuometinis laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas liepos viduryje mirė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija.