Anot frakcijos pranešimo, ši lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir toms maitinimo įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

„Iš 27 Europos Sąjungos šalių PVM lengvatą maitinimui jau taiko net 23 valstybės: 19 šalių ši lengvata yra nuolatinė, 4 šalys ją ėmė taikyti prasidėjus pandemijai“, – pranešime cituojamas frakcijos narys Lukas Savickas.

„Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą“, – nurodo Seimo narys.

Anot jo, lengvata padėtų didinti galimybę įsidarbinti pažeidžiamoms visuomenės grupėms: jaunimui, žemos kvalifikacijos darbuotojams, karo pabėgėliams ir kitiems asmenims. Taip pat augtų sektoriaus galimybės investuoti į tvaresnius, ekologiškus sprendimus.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.

PVM lengvata dar pusmečiui buvo pratęsta buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas valstybės biudžetui kainuos apie 60 mln. eurų.

PVM lengvata galioja iki šių metų pabaigos.

„Ši partija Europos Parlamente turi 72 narius ir yra ketvirta pagal dydį frakcija. Kol kas EŽP nepriklauso nė viena Lietuvos partija, taigi mūsų sąjungos sprendimas – naujas žingsnis. Ji vienija nacionalines partijas, kurios vadovaujasi žaliosiomis vertybėmis ir yra aktyvios ne tik Europoje“, – pranešime sakė Seimo narys Lukas Savickas.

„Be to, ji kalba apie klimato kaitos stabdymą, naujų darbo vietų sukūrimą, žmogaus teisių stiprinimą, jaunų žmonių įgalinimą“, – pridūrė jis.

Taip pat per suvažiavimą pakeisti partijos įstatai, įgalinant bendruomenę steigti analitinį centrą – Demokratijos institutą.

Partijoms steigti analitinius centrus leido naujas pernai rudenį įsigaliojęs Politinių organizacijų įstatymas. Pagal jį, partijos gali steigti ne pelno siekiančias organizacijas, analitinius centrus, kurių tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – centro kairės politinė jėga, įsteigta 2022-ųjų sausį. Seime ji turi 16 parlamentarų frakciją. Partijai vadovauja Seimo narys, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Partija parlamento rinkimuose dar nėra dalyvavusi, frakcija Seime įsteigta, didžiajai daliai jos narių pasitraukus iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį vertins, ar nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos sudarymo neprieštarauja Konstitucijai. Jei TTK pripažins projektą prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, jis galės būti teikiamas tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.

„Visi suprantame, kad opozicija 71 balso neturi ir dėl to valdantieji, grubiai manipuliuodami procedūromis, pažeisdami Seimo statutą bando Seimą įvelti į papildomą balsavimą, reikalaujantį didesnės balsų daugumos“, – opozicijos atstovų trečiadienį paskelbtame pranešime cituojamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas.

Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, tokia situacija rodo, kad valdantieji galimai siekia užgniaužti klausimų kėlimą, nes turėjo stiprų politinį interesą slapta įspėti partietį K. Bartoševičių, kad sušvelnintų smūgį partijos reputacijai.

„Vidinėje Seimo sistemoje matome, kad projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo net nėra pažymėtas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste“, – sako O. Leiputė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje sakoma, kad iš projekto formuluočių „kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija, įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.

Teisininkai cituoja Baudžiamąjį kodeksą, kad už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė ir gavus tokių duomenų konkretūs ikiteisminio tyrimo subjektai inicijuoja ikiteisminį tyrimą.

Teisininkai cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus, kad „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti (...) tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“.

Teisininkai sako, kad, jų vertinimu, neatsižvelgiama į Konstitucijos nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ir negali būti tokio teisino reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų. „Šiame kontekste svarstytina, ar analizuojamos nuostatos dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“, – sakoma išvadoje.

Seimas ketvirtadienį opozicijos iniciatyva renkasi į neeilinę sesiją, per kurią numatyta spręsti dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Parlamentiniu tyrimu siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.

Komisija turėtų išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.

47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių bus išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus.

Jų prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtina, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patvirtino tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių Luko Savicko, Lino Kukuraičio ir Tomo Tomilino inicijuotai pataisai, kad tokias atostogas darbdaviai privalės suteikti, tačiau dėl jų apmokėjimo šalys turės susitarti.

„Jeigu norime išlikti konkurencingi, vien diplomo tikrai neužtenka. O situacija yra nuolat kintanti, atsiranda nauji metodai, kinta technologijos ir tai reikalauja nuolat atnaujinti savo žinias. (...) O žinios gali pasenti ir todėl reguliariai jas turime atnaujinti“, – komiteto posėdyje teigė vienas pataisos iniciatorių L. Savickas. 

Pasak jo, dabar Darbo kodekse numatyta, kad atostogos savišvietai gali būti suteikiamos tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, tačiau ignoruojami norintieji kelti kvalifikaciją ir tobulėti savarankiškai.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas priminė, kad Lietuva pagal vieną EBPO studijų yra paskutinė Europos Sąjungoje skaičiuojant pagal mokymams darbe skiriamas valandas.

„Turime tą problemą ir turime skatinti mokytis daugiau“, – teigė viceministras. 

Jei Seimas pataisas priimtų iki Kalėdų, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2023 metų sausio.

Pradėjus naują politinį sezoną 16 narių turinčios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnu tapo Lukas Savickas, šiose pareigose pakeitęs Liną Kukuraitį. L. Savicko pavaduotojais išrinkti Algirdas Butkevičius ir Laima Nagienė.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūne išrinkta Rita Tamašunienė, šiose pareigose pakeitusi Joną Pinskų. Jis išrinktas naujosios seniūnės pavaduotoju.

Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.

Antradienį, „Nord Pool“ rinkai atmetus Lietuvos pasiūlytą rezervinio generatoriaus Elektrėnuose tiekiamą energiją, elektros kaina siekė 823 eurus už megavatvalandę. Tokia kaina yra istoriškai aukščiausia, tačiau ekspertai įspėja, kad tokios situacijos artėjant žiemai gali kartotis, o kainų pikai lengvai gali viršyti vakarykštį rekordą.

„Kaip viena iš priemonių vidinei rinkai apginti, galėtų būti gamintojų parduodamos elektros kainos „lubų“ ir „grindų“ reguliavimas. Tarkime, didžiausia kaina galėtų siekti 150 eurų už megavatvalandę. Gamintojams galimus praradimus būtų galima kompensuoti per ilgesniam laikui nustatytas kainų „grindis“, kurios užtikrintų, kad pasibaigus suirutei, kuri dabar vyksta energetikos sektoriuje, ir stabilizavus kainą, vėliau ji nenukristų žemiau nustatytos ribos. Reikėtų konsultuotis su ekspertais dėl bendros rinkos sąlygų, tačiau šiandien esame situacijoje, kai arba EK turi pradėti keisti taisykles ir užtikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą, arba turime patys ginti vidaus rinką ir jį užsitikrinti“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys L. Savickas.

Pastaruoju metu didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Nėra normalu, kad kas savaitę susiklosto, kaip ministras įvardijo, paradoksali situacija.

„Suprantame, kokių geopolitinių procesų sūkuryje esame, tačiau tai, kas vyksta su elektros energijos kainomis, neramina ir kelia klausimų, ar dabartinės rinkos reguliavimo taisyklės apskritai veikia. Todėl kreipiuosi tiek į premjerę, tiek į EK – jeigu pasitvirtintų, kad rinkos reguliavimo mechanizmai ES mastu išties nėra pakankami, EK turi inicijuoti teisėkūros procesus, kurie sugebėtų sureguliuoti rinką.

Privalome galvoti ir apie nacionalinio intereso gynybą. Turime vienas aukščiausių elektros energijos kainų „Nord Pool“ rinkoje, siekiant stabilumo Europos Sąjungos elektros rinkoje siūlau vietoje elektros gamintojų viršpelnio taikyti neplanuoto pelno mokestį (angl. windfall tax). Mums diskutuojant apie būtinybę valstybei kompensuoti dalį elektros energijos kainų gyventojams, tokios kompensacijos didinimą ir plėtimą, būtent iš šio papildomo, vienkartinio mokesčio būtu galima amortizuoti energijos kainų augimą. Tokį mokestį kiek anksčiau pradėjo taikyti ir Didžioji Britanija“, – sakė Seimo narys.

Tai yra ne pirmas skandalas, drebinantis elektros rinką Lietuvoje. Vos prieš kelias savaites vienas iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų – „Perlas energija“ – paskelbė vienašališkai naikinantis fiksuotos kainos planus, o visus vartotojus perkeliantis į planus, kur kaina nustatoma rinkos. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, norėtųsi didesnio Vyriausybės proaktyvumo užtikrinant vidaus rinkos ir jos gyventojų interesų apsaugą.

Tai nuspręsta trečiadienį vykusiame Vilniaus skyriaus visuotiniame narių susitikime, informavo partijos atstovai.

„Tikiu, kad Vilnius turi daug potencialo, o jį teisingai tvarkant galima pasiekti, kad miestas taptų patogus, efektyvus ir patrauklus ne tik jo gyventojams, bet ir potencialiems investuotojams“, – susirinkime kalbėjo L. Savickas.

Politiko karjerą L. Savickas pradėjo 2019-aisiais tapęs Vilniaus savivaldybės tarybos nariu tuomet su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, 2020-aisiais su šia politine jėga jis buvo išrinktas į Seimą.

Tikiu, kad Vilnius turi daug potencialo.

L. Savickas Mastrichto ir Jorko universitetuose yra įgijęs Europos viešųjų reikalų ir tarptautinių santykių specialisto išsilavinimą, dirbo bei ėjo vadovaujančias pareigas asociacijose „Investuotojų forumas“, „Investuok Lietuvoje“, JPP „Kurk Lietuvai“, dirbo Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju.

Savo prioritetais L. Savickas įvardija ūkišką ir pažangų miesto valdymą, būtinybę ne tik pradėti, bet ir laiku užbaigti didžiuosius projektus, ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūros pokyčius.

Didžiųjų partijų kandidatai į Vilniaus merus dar nepaskelbti.

Dvi kadencijas miestui vadovavęs dabartinis sostinės meras, Laisvės partijos atstovas Remigijus Šimašius yra patvirtinęs trečios kadencijos nesieksiantis.

„Šiandien kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą dėl viešojo intereso gynimo ir nustatyti ar savivaldybė nepažeidė Vilniaus miesto gyventojų ir svečių teisių ir teisėtų interesų netinkamai tvarkydamasi savo veiklos srityje, laiku nenušienavusi skiriamųjų vejų miesto gatvėse ir pakelėse, kad būtų užtikrintas tinkamas matomumas vairuotojams ir išvengta nelaimingų nutikimų rizikos. Esu įsitikinęs, kad dėl rizikos ir avarijų, nutikusių dėl prastos želdinių priežiūros, visą atsakomybę turi prisiimti miesto valdžia“, – apie kreipimąsi sako parlamentaras.

Gamtos saugojimo politika, pasak Seimo nario Luko Savicko, yra pagirtina, tačiau dėl nemokėjimo tinkamai tvarkytis ji neturi ir negali kelti pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Visuomenėje nepasitenkinimo banga dėl Vilniaus mieste tvarkomų želdynų ir žaliųjų zonų bei dėl to kylančių nepatogumų miesto gyventojams kilo dar pavasarį, kai nešienaujamos pievos pradėjo trukdyti miestiečių įprastai veiklai. Tačiau, anot parlamentaro, į diskusijas dėl galimai aukštos ir nešienaujamos žolės padidėjusį erkių paplitimą ar suaktyvėjusias alergijas savivaldybė su gyventojais nėjo ir bendro sutarimo ieškoti nebuvo linkusi. Anot L. Savicko, panašu, kad naujas Vilniaus miesto savivaldybės požiūris į tvarų ekosistemos saugojimą sukėlė tiesioginę riziką miesto kelių eismo dalyviams.

„Prieš keletą dienų visuomenės informavimo priemonės pranešė apie eismo įvykį sostinėje, kai iš už aukštos nenušienautos skiriamosios vejos į kelią išbėgo briedis ir sukėlė avariją, kurios metu nukentėjo du vaikai. Vietinės reikšmės viešieji keliai, gatvės ir želdiniai, esantys prie jų, priklauso savivaldybėms ir būtent jos turi būti atsakingos už tinkamą vejų priežiūrą bei saugumo užtikrinimą miesto gatvėse. Panašu, kad Vilniaus savivaldybė nesusitvarko su savo pareigomis ir kelia riziką žmonių saugumui“, – motyvus, kodėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, vardijo parlamentaras.

Dėl rizikos ir avarijų, nutikusių dėl prastos želdinių priežiūros, visą atsakomybę turi prisiimti miesto valdžia.

Pastaruoju metu Vilniaus mieste prie greitkelių, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, pėsčiųjų ar dviračių takų šienaujama tik iš krašto, greta važiuojamosios dalies paliekamos vos 1,5–2 m pločio pradalgės. Parlamentaro teigimu, visa tai gali sąlygoti blogą matomumą kelyje bei kelti grėsmę eismo dalyvių saugumui.

Pasak L. Savicko, Vilniaus miesto administracijos direktorius, turėdamas pareigą užtikrinti eismo saugumą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėje, tinkamai šios pareigos neatlikdamas galimai pažeidė miestiečių ir svečių teises ir teisėtus interesus.

Mūsų Seimo nariai buvo vienuolikos šalių parlamentarų delegacijos dalis. Tarp vykusių – Seimo ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata ir seimo narys Lukas Savickas.

Toks vizitas reikalingas tam, kad būtų išreikštas palaikymas Ukrainai, išgirsta informacija iš pirmų lūpų, o grįžę parlamentarai galėtų kalbėti apie tai, kas vyksta ir skatinti savo vyriausybes padėti Ukrainai.

„Pirmiausia tas vizitas buvo sumąstytas kaip Europos paramos akcija. Joje atsirado susivieniję už Ukrainą parlamentarai su siekiu išreikšti paramą, konkretūs punktai, kuo galima padėti Ukrainai. Taip pat įvykių vietos apžiūrėjimas, pamatymas iš arti, suvokimas, kaip jaučiasi patys ukrainiečiai. Parlamentarų misijos, jau savose valstybėse, kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, kokios reikia paramos Ukrainai ir t. t.“, – teigė R. Lopata.

Parlamentarų vizito labai laukė ir patys ukrainiečiai.

„Visų pirma, vizito tikslas yra patikinimas Ukrainai dėl tikrai stiprios ir plačios paramos skirtingose valstybėse, paramos ir palaikymo, kuris yra ir Europos Parlamente – tik šviežiai priimta rezoliucija. Atvykimas buvo tų šalių parlamentarų simboliškai svarbus Ukrainos pusei. Ne veltui aiškiai komunikavo ir mums, ir mūsų partneriams, kad buvimas šalia, buvimas Ukrainos teritorijoje yra aiški žinutė, kad Europa yra šalia, yra kartu su Ukraina. Taip pat sutarimas vietoje dėl konkrečių darbų, kuriuos reikia padaryti, aiški žinutė, kad turi būti tęsiama ir stiprinama humanitarinė ir karinė parama, bet turi būti ir reikšmingas didinimas esminių sankcijų, turi būti konkretūs, aiškus, greiti terminai dėl žingsnių stojant į Europos Sąjungą. Turime pradėti ruoštis ir Europos rekonstrukcijai“, – sakė L. Savickas.

Mes turėjom galimybę susipažinti su pradedama pildyti ataskaita, kurioje smulkiai aprašomas kiekvienas jų užfiksuotas vaikų prievartavimo, moterų prievartavimo, grobstymo įvykis.

Anot parlamentaro, nuvykus į Ukrainą aplankė ir džiaugsmas dėl ukrainiečių politikų, kurie nestokoja drąsos kovoti, ir šokas, pamačius masines kapavietes bei žiaurių prievartavimų ataskaitas.

„Įvairūs jausmai. Buvo smagu matyti ukrainiečių politikus, nepraradusius dvasios, ryžto kovoti toliau. Žiauri neapykanta jų tarpe Rusijos atžvilgiu. Tos tragiškos vietos, masinės kapavietės, sąmoningi civilinių pastatų griovimai... sunku paskui ką nors ir sakyti. Mes turėjom galimybę susipažinti ir su lyčių lygybės kontrolierės pradedama pildyti ataskaita, kurioje smulkiai aprašomas praktiškai kiekvienas jų užfiksuotas prievartavimo, vaikų prievartavimo, moterų prievartavimo, grobstymo ir pan. įvykiai. Žinot, paskaitai puslapį ir toliau kažkaip nebegali skaityti, tai, kitaip tariant, sukrečia“, – kalbėjo R. Lopata.

Seimo nariai, svečiavęsi Ukrainoje, tuo pačiu patys tapo ir įvykių liudininkais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ukrainos prokurorams fiksuoti karo nusikaltimus padeda ir Lietuvos, Lenkijos bei kitų Europos šalių prokurorai.

Rusija neapskaičiavo, šiuolaikinės technologijos, ypač amerikiečių palydovinės įrangos, praktiškai leidžia fiksuoti viską, kas vyksta Žemėje, įskaitant dalinių numerius, veidus ir pan.

„Fiksavimo darbas yra prasidėjęs ir į mus kreipėsi Rados (Ukrainos Aukščiausios Rados – red. past.) užsienio reikalų komiteto pirmininkas, prašydamas pagalbos iš mūsų prokurorų. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nuo kovo pabaigos mūsų, Lenkijos ir kitų šalių prokurorai padeda ukrainiečių prokurorams fiksuojant visus tuos nusikaltimus, nes tų masinių kapaviečių vis daugėja. Tik ukrainiečiai išvaduoja kokią vietovę – atrandamos masinės kapavietės. Ko, matyt, Rusija neapskaičiavo, šiuolaikinės technologijos, ypač amerikiečių palydovinės įrangos, praktiškai leidžia fiksuoti viską, kas vyksta Žemėje, įskaitant dalinių numerius, veidus ir pan. Taip, kad medžiaga tikrai bus, viešinimas tų pavardžių irgi labai svarbus momentas“, – sakė seimo narys.

Be ginklų, ukrainiečiams labiausiai reikia, kad Europos Sąjunga patvirtintų embargą Rusijos energiniams ištekliams.

„Visų pirma, Ukraina ginasi ir mes turime padaryti viską, kad tai jie galėtų padaryti kiek įmanoma efektingiau. Taip pat labai svarbios žinutės, kurios turi būti siunčiamos dėl esminio pokyčio sankcijų politikoje, turime kalbėti apie Rusijos energinių išteklių pilną embargą. Ne veltui atitinkama rezoliucija dabar buvo priima Europos Sąjungos Parlamente ir tai yra mūsų, politikų, uždavinys suburti tokią koaliciją politikų, kad tos sankcijos būtų realiai įgyvendintos ir realizuotos nacionalinio parlamento. Turime atsisakyti inklementinės sankcijų politikos. Be abejo, labai svarbu kalbėti apie Ukrainos ateitį Europos Sąjungoje, apie ateitį, kurioje mes kalbame apie Ukrainos rekonstrukciją“, – teigė L. Savickas.

Paklaustas, ar dabartinės sankcijos Rusijai yra pakankamos, L. Savickas sakė, kad sunku nustatyti „pakankamumą“, tačiau labiausiai turime fokusuotis į energetinių išteklių embargą Rusijai.

„Tas žodis „pakankamai“ yra labai sudėtingas, ypač pamačius tai, ką mes pamatėme vietoje, tai tikriausiai labai sunku kalbėti apie kažkokį teisingumą, bet reikia judėti į priekį, o jis svarbus laiko ir principinės pozicijos prasme. Didelis požymis yra tai, kad Europos Parlamentas priėmė reikšminę poziciją, kurią ES narės turi rasti būdą kuo greičiau įgyvendinti. Energetinių išteklių embargas būtų vienas ryškiausių simbolinių paskutinių lūžių, kuris pasiųstų labai aiškią žinutę, kad pozicija yra aiški ir tiek karinė, tiek humanitarinė, tiek sankcijų politika, tiek integracijos į ES yra apibrėžtas laike ir judantis į priekį“, – sakė seimo narys.

Anot R. Lopatos, visi ikiteisminiai procesai, susiję su Rusijos agresija, vyksta, tačiau tam reikia laiko, o ukrainiečiai yra nusiteikę kautis iki galo.