luzitaniniai arionai | Diena.lt

Zoologijos sodas mokys, kaip kovoti su invazinėmis rūšimis 4

Zoologijos sodas mokys, kaip kovoti su invazinėmis rūšimis 4
Renginio dalyviai įgytas žinias galės ne tik pritaikyti savo namuose, bet ir pagelbės zoologijos sodui kovojant su Sosnovskio barščiais ir luzitaniniais arionais. Geriausių talkininkų laukia organizatorių prizai.

Luzitaniniai arionai, kitaip dar žinomi smalžio ar ispaninio šliužo vardu, – moliuskai, neturintys išorinės kriauklės, plačiai paplitę po beveik visą Europą. Jie gyvena upių ir ežerų pakraščiuose, miškuose, slėniuose ar vidutinio drėgnumo pievose, vis dažniau – šalia žmonių namų. Iki 12 cm užaugantys šliužai dažniausiai įsiveisia drėgnuose soduose ir daržuose su gausia ir tankia augalija. Smalžiai minta augalų lapais, žiedais, vaisiais, todėl padaro žalos soduose ir daržuose.

Sunaikinti luzitaninius arionus nelengva, kaip ir visas invazines rūšis. Veiksmingiausia priemonė – juos surinkti rankomis ir sunaikinti bei tvarkyti aplinką, įrengti apsaugines tvoreles, gaudykles. Kad naikinimas būtų sėkmingas, naikinti reikia visoje teritorijoje.

Viena iš agresyviausių invazinių augalų rūšių Lietuvoje yra Sosnovskio barštis, užimantis daugiau nei 10 tūkst. ha plotą. Visiems gerai žinoma, kad saulėtą vasaros dieną šio augalo leidžiamos sultys stipriai degina odą, todėl kasmet į gydytojus kreipiasi daug nukentėjusiųjų. Pastaraisiais metais Sosnovskio barštis pradėjo plisti ir zoologijos sodo teritorijoje.

Mokslininkų duomenimis, vienas šienaujamas Sosnovskio barščio augalas gali gyventi iki 14 metų, todėl susitikimo metu specialistai aptars efektyviausius jų naikinimo metodus.

Suaugusieji galės padėti kasti šiuos zoologijos sode augančius augalus, o už pagalbą į sodą jie bus įleidžiami nemokamai. Norinčių prisidėti prie kasimo darbų prašoma atsinešti guminius batus ir aprangą ilgomis rankovėmis.

Renginys zoologijos sode vyks padedant Aplinkos ministerijos ir Lietuvos entomologų draugijos specialistams pagal jų rekomendacijas. Daugiau informacijos apie invazines rūšis galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.
Dar viena grėsmė mūsų gamtai – sparčiai plintantis invazinis šliužas 1

Dar viena grėsmė mūsų gamtai – sparčiai plintantis invazinis šliužas 1
Duomenis apie luzitaninių arionų paplitimą šalyje šiuo metu renka Lietuvos entomologų draugija. Ji pakvietė visus gamtos bičiulius padėti išsiaiškinti, kuriose vietovėse šie šliužai gyvena ir kuriose negyvena. Šiam tikslui skirta Stebėjimų anketa. Visų, stebėjusių luzitaninį arioną, prašoma ją užpildyti ir kartu su fotografijomis siųsti el. paštu invaziniai.sliuzai@gmail.com. Išsamesnės informacijos galima teirautis tel. +370 6019 6732. Apibendrinti surinktieji duomenys bus perduoti Aplinkos ministerijai siekiant parengti planą, kaip kovoti su šia invazine rūšimi.

Šis arionas vadinamas luzitaniniu, nes kilęs iš Ispanijos regiono Luzitanijos. Dabar jis paplitęs beveik visoje Europoje. Lietuvą luzitaniniai arionai „atrado“ visai neseniai. Pirmą kartą jie buvo pastebėti 2008 m. Kaune, Kleboniškyje. Tačiau plinta labai sparčiai.

Kadangi šie šliužai yra gana dideli, 7–15 cm ilgio, ir jų daug, tad juos nesunku pastebėti. Jie dažniausiai aptinkami soduose ir parkuose. Daugiausia randama netvarkingose sodybose su gausia, retai šienaujama žole ar pavėsinguose sodų, daržų pakraščiuose. Jie itin mėgsta graužti daržoves su minkštais lapais ir sultingais vaisiais. Jų maistas labai įvairus: žoliniai augalai, ypač garšvos ir kiaulpienės, grybai, negyvi šliužai.

Parkuose jie aptinkami prie vandens telkinių: šaltinių, upelių, kanalų ar tvenkinių su vešlia žoline augalija, įvairiose slėptuvėse nuo tiesioginių saulės spindulių ir šalčio. Šliužai neturi nuo išdžiūvimo apsaugančios kriauklės, o kūno danga labai pralaidi drėgmei, ir ilgas buvimas sausoje šiltoje vietoje jiems pražūtingas. Todėl didžiausia tikimybė pamatyti luzitaninius arionus yra sutemus ir po lietaus.

Luzitaninis arionas yra gerokai didesnis už daugumą kitų mūsų šalyje dažnai aptinkamų arionų šeimos šliužų: kislųjį, juosvataškį, tamsiadryžį ar miškinį. Jis yra oranžinės arba rusvos spalvos. Poruojasi vasaros pabaigoje, o rudenį sudeda baltus rutulio formos kiaušinius krūvelėmis ant žemės po lapais. Kiaušiniai ir spėję išsiristi jaunikliai peržiemoja. Pavasarį jaunikliai išlenda iš žiemojimo slėptuvių, intensyviai maitinasi ir auga. Jie atrodo kitaip nei suaugę šliužai.

Lietuvoje gyvena ir kitos dvi didžiųjų arionų rūšys – rudasis ir didysis arionai. Pastarasis yra retai aptinkamas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šias tris suaugusių šliužų rūšis lengva supainioti. Suaugęs luzitaninis arionas labai panašus į rudąjį arioną, o jauniklis – į suaugusį kislųjį.

DAUGIAU