Unikalus architektūros kūrinys

„Simboliška, kad su tokia naujiena pasitinkame artėjančią Pasaulio kultūros dieną. Čiurlionio koncertų centras – vienas ambicingiausių Kauno projektų. Miestas jam atsakingai ruošėsi: viską pradėjome nuo tarptautinio architektūrinės idėjos konkurso, o dabar artėjame prie rangovų paieškų. Lietuva iki šiol neturi tokio lygio erdvių. Tikiu, kad tai bus unikalus objektas, stiprus traukos centras, kuris papuoš Kauną ir taps pagrindine scena aukštosios kultūros renginiams“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Daugiau kaip 4 hektarų sklype Žemojoje Fredoje (H. ir O. Minkovskių g. 31) iškils beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto stiklu apgaubtas pastatas su 8 tūkst. kv. m požeminiu automobilių parkingu.

Kaip skelbia savivaldybė, statinys darniai įsilies į bendrą kairiojo Nemuno kranto reljefą ir harmoningai derės su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma, naujai atgijusios Nemuno salos landšaftu.

Iš lauko skaidrus banguotas fasadas atkartos upės vandens atspindžius, o viduje būsiantiems lankytojams atsivers gyvas ikoniško Kauno senamiesčio peizažas ir Nemuno tėkmės įrėminta vaizdinga panorama. Greta jo įsiterps jaukus mažųjų laivų uostas.

Rangovą M. K. Čiurlionio koncertų centro statyboms tikimasi išrinkti dar šiais metais.

Erdvės ne vien koncertams

Pastate suplanuotos dvi salės. Pagrindinė talpins apie pusantro tūkstančio žiūrovų ir bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei panašaus žanro natūralios akustikos pasirodymams.

Antroji daugiafunkcė erdvė su atsiveriančiu vaizdu į Nemuną turės iki 700 vietų. Ji bus skirta ne vien koncertams, bet ir konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams.

„Kauno koncertų centras tai pastatas–sala. Toks išskirtinis kultūros objektas turėtų tapti traukos tašku ir smarkiai aktyvinti pakrantę. Apskritai Žemąją Fredą matau kaip miesto centro teritoriją. Malonu ir džiugu, kad po tokio ilgo ir kompleksiško darbo projektas, panašu, bus įgyvendintas“, – sako vienas projekto autorių, architektas Rolandas Palekas.

Netoliese jau šį mėnesį prasideda naujo pėsčiųjų tilto statybos. Tai bus pirmoji jungtis tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos.

„Kaunas per paskutinį dešimtmetį įgyvendino du tarptautinio masto architektūrinius konkursus. „Mokslo salos“ projektą jau baigiame – rudenį laukia šio muziejaus atidarymas. Su koncertų centru darbai užtruko ilgiau, bet norėjosi, kad viskas būtų atlikta su nepriekaištinga kokybe. Jau kuris laikas didžiuosius miesto objektus Kaunas stato vien savo lėšomis. Vis tik neprarandame vilties, kad į tokios svarbos projektus pagaliau dėmesį atkreips ir prie jų prisidės valstybės biudžetą skirstanti Vyriausybė“, – pridūrė V. Matijošaitis.

Laimėjo Lietuvos architektai

Kokia architektūrine išraiška pasižymės būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras paaiškėjo dar 2017 metais, Kaunui surengus tarptautinį architektūrinį konkursą. Savo idėjas tąkart pateikė net 119 architektų komandų iš 36 valstybių. Vertinimas vyko užtikrinant maksimalų dalyvių anonimiškumą.

Architektūrinio konkurso nugalėtojais tapo jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda. Šis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R. Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines architektų, inžinierių, hidrologų ir hidrotechnikų, akustikos ekspertų pajėgas.

„Architektų ir generalinio projektuotojo lygiagretus darbas yra populiarėjantis būdas kurti sudėtingus projektus. Mums tai leido suderinti unikalius kūrybinius ir techninius sprendimus. Pavyzdžiui, pastato, primenančio upe sklendžiantį laivą, idėjos įgyvendinimui reikėjo sukurti nuo ledonešio apsaugančius hidrotechninius sprendimus. Krantinės prieigos ir terasa taps vienu ryškesnių akcentų tarp visų architektūrinių sprendinių. Rezultate turėsime tvariai į Nemuno kraštovaizdį įsiliejantį įsimintinų formų ir jaukaus interjero pastatą, tampantį patrauklios krantinės dalimi“, – pasakoja įmonių grupės vadovas Darius Kvedaras.

2022 metų pabaigoje, Kaunui užbaigiant Europos kultūros sostinės metus, architektai pristatė visuomenei projektinius pasiūlymus, sulaukusius gausaus susidomėjimo ir palaikymo.

Per paskutinius metus parengtas techninis projektas, atliktos ekspertinės procedūros, o šią savaitę oficialiai gautas ir statybą leidžiantis dokumentas. Visa tai reiškia įžiebtą žalią šviesą projektui įgyvendinti.

Kelios erdvės

Informacija apie projektą paviešinta jau anksčiau, tačiau praėjusią savaitę projekto rengėjai atsakė į kauniečių klausimus. Tarp vaizdinių priemonių Kauno savivaldybės Mažojoje salėje, kur vyko pristatymas, – ir maketas. Pristatymą stebėti ir užduoti klausimų buvo galima ir nuotoliniu būdu.

Anonsuojama, kad M. K. Čiurlionio koncertų centras – tai pirmoji aukščiausiojo lygio koncertų salė Lietuvoje, iškilsianti per pastarąjį šimtmetį.

Vieta kairiajame Nemuno krante šiam kultūros paskirties pastatui su požemine stovėjimo aikštele numatyta dar prieš dešimtmetį. Oficialus adresas: H. ir O. Minkovskių g. 31.

Projektinius pasiūlymus parengė uždarųjų akcinių bendrovių „Paleko archstudija“ ir „Baltic Engineers“ atstovai, gavę savivaldybės kvietimą po pergalės tarptautiniame architektūriniame koncertų centro konkurse.

Užduotis projektuotojams – centras, tinkantis visiems svarbiausiems rimtosios muzikos koncertams.

Projekto vadovas architektas Rolandas Palekas pasakojo, kad pastatą sudarys 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė, vestibiulis, rūbinės, balkonai, restoranas su vaizdu į upę ir uostą, kavinė su galimybe staliukus išdėstyti ir lauke, techninės patalpos, atlikėjų zonos, administracijos patalpos, stogo terasa ir kt. Atlikėjams, administracijai, žiūrovams ir restorano lankytojams – atskiri įėjimai.

Projektuotojai kelrode žvaigžde pasirinko M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.

Reikia dar didesnės?

Atsižvelgdami į aplinką, kurioje įsikurs centras, ir į pavadinimą, projektuotojai kelrode žvaigžde pasirinko M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“. „Mūsų siekiamybė yra atspindys“, – pastebėjo R. Palekas.

Didžiosios salės interjerui jis rinktųsi medžio apdailą. Ji labai dėkingas sprendimas atsižvelgiant į norimą išgauti kuo geresnę akustiką. Tačiau viskas priklausys nuo finansų, nes privalės išlaikyti pastatui numatytą biudžetą. Fasadai – stiklo.

Salėse numatyta įdiegti pneumatinę grindų kilnojimo įrangą, tad bus galima keisti scenų konfigūracijas. Laiptai – chorui, įgilinimas – orkestrui. Didžiosios salės scena ir centro patalpos pritaikytos 99 žmonių orkestrui. Scenoje tilptų ir didesnis, bet tai ne vienintelis kriterijus, norint patogiai priimti gausesnius kolektyvus.

Kalbėdamas apie didžiausių įmanomų kolektyvų priėmimą, R. Palekas atkreipė dėmesį į tai, kad reikia orientuotis ne tik į galimybę surengti pačius grandioziškiausius pastatymus, bet ir į tai, kaip pastatą pavyks įveiklinti tarp tokių koncertų, kurie, tikėtina, vyktų ne taip jau dažnai.

Esmė: R. Palekas pristatė naują grandiozinį miesto objektą. Regimanto Zakšensko nuotr.

Suprojektuotos dvi salės, kad būtų galima lanksčiau operuoti erdvėmis. Kompaktiškesnės salės lanksčiau išnuomojamos, jos universalesnės. „Didžiulės operinės salės neduotų tokių galimybių“, – pabrėžė R. Palekos  ir pridūrė, kad ir šiuose projektiniuose pasiūlymuose numatyta didžioji salė atitinka savivaldybės projektuotojams iškeltus reikalavimus dėl žiūrovų ir atlikėjų, galinčių koncertuoti vienu metu, skaičiaus.

Potvyniai ir privažiavimas

Atsakydamas į klausimus, ar tikrai įvertinta potvynių grėsmė, R. Palekas teigė, kad vadovautasi oficialiais potvynių žemėlapiais, dėl visa ko pastatas pastumtas šiek tiek toliau, kad būtų pusmetriu aukščiau nei saugioji 27 atitudė.

R. Palekas atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu Nemuno vanduo pakiltų ir pasiektų M. K. Čiurlionio centrą, tada būtų apsemta dalis ir kitų gyvenamųjų miesto vietų. Ledų sangrūdų ties naujuoju centru neturėtų susidaryti. Ledonešis tiesiog judėtų braukdamas krantinę, ir tiek.

Dar buvo klausimas dėl pastato poveikio upės ekosistemai, hidrologijai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad potvyniai dėl klimato kaitos tik dažnės. Poveikio tyrimai pradėti, jie bus paviešinti vėliau ir, jeigu reikės, bus imtasi projekto pokyčių.

Aleksotiškių atstovas išreiškė kitą mintį. Jie, atvirkščiai, bijo ne potvynių, o to, kad Nemunas dar labiau nuslūgs, o tokie vaizdai ne tik akį jiems rėš. Taip pat buvo išsakytas nuogąstavimas, kad dalis Nemuno neužpelkėtų, nes tai reikštų blogą kvapą, pasitiksiantį šio būsimo didingo pastato svečius.

Dar viena svarbi potemė – naujųjų koncertų rūmų pasiekiamumas. „Primygtinai siūlau antrą įvažiavimą“, – patarimas atskriejo iš vieno eksperto lūpų.

Prasidėjus klausimams apie susisiekimą viešuoju transportu, paaiškėjo, kad tai jau yra kito projekto objektas. „Kauno tiltai“ rengia viešojo transporto H. Ir O. Minkovskių g. projektą. Tad visi pasiūlymai, tarp kurių siūlymas atkreipti dėmesį į laiptų, vedančių nuo Viduklės gatvės į H. ir O. Minkovskių gatvę, būklę ir pėsčiųjų perėjos poreikį, nes koncertų centras neabejotinai padidins besinaudojančių šiais laiptais srautus, bus perduoti „Kauno tiltams“.

Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinei idėjai išrinkti 2017 m. surengtame tarptautiniame architektūros konkurse dalyvavo 36 šalių komandos, jos pateikė 119 projektinių vizijų. Tarptautinė žiuri nugalėtojais paskelbė jau minėtą jungtinę „Paleko archstudijos“ ir „Baltic Engineers“ komandą.

Tai numatyta projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos parengė „Baltic Engineers“ ir „Paleko archstudija“.

Kaip BNS sakė Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, šie projektiniai siūlymai lapkričio 24 dieną bus pristatyti visuomenei.

„Tradiciškai – kauniečiai galės pateikti savo klausimus, pasiūlymus ir pastebėjimus, kuriuos įvertins projektuotojai. Kitas žingsnis – techninio projekto paruošimas. Tik po jo galėsime skelbti konkursą dėl rangos darbų“, – teigė jis.

Kad Kaune turėtų iškilti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai, nuspręsta dar 2012 metais. Tuomet jiems ir parinkta vieta ant vaizdingo Nemuno kranto kitapus senamiesčio, H. ir O. Minkovskių gatvės atkarpoje šalia Aleksoto tilto.

2017 metais rūmų architektūrinės idėjos konkursą laimėjo Rolando Paleko studija.

Parengtame projekte nurodoma, kad teritorijoje bus projektuojamas centras su dviem koncertų salėmis, amfiteatras, prieplauka su amfiteatru, vaikų žaidimo ir sporto aikštelės.

Tradiciškai – kauniečiai galės pateikti savo klausimus, pasiūlymus ir pastebėjimus, kuriuos įvertins projektuotojai.

Prie centro bus įrengta 371 vieta automobiliams: 161 paviršiuje ir 210 vietų požeminėje aikštelėje.

Uždengs stiklo gaubtu

Projekto autoriai teigia, jog didžioji salė bus „laisvai komponuojama“ natūralaus medžio masėmis. Antroji salė bus įrengta virš holo.

Abi jas gaubs skaidraus arba pusiau permatomo stiklo gaubtas.

„Atspindys vandenyje tampa svarbia sudėtine statinio išorinės išraiškos dalimi. Svarbus erdvinių potyrių kitimas, kurį patiria prie pastato per parką ir aikštę išilgai upės artėdamas žmogus. Šios sekos kulminacija ir atomazga – žemas, platus įėjimo holas ir toliau atrandama aukšta fojė erdvė su ikonišku Kauno senamiesčio paveikslu“, – rašo projekto autoriai.

Jie atkreipia dėmesį, jog dėl pastato vietos jis neturi „galinio“ fasado: yra vienodai svarbus iš visų pusių, iš kurių yra matomas.

Didžiajai koncertų salei, pasak autorių, naudojamas terasinės ir balkoninės salės derinys. Jos parteryje, terasose ir balkonuose bus 1,5 tūkst. sėdimų vietų.

Ją siekiama pritaikyti natūralios akustikos klasikinės muzikos koncertams bei operetėms. Projekto autoriai prioritetą skiria simfoninio koncerto poreikiams, tačiau teigia, jog čia galės vykti ir kitokie renginiai.

Šios salės scenoje galės pasirodyti iki 101 nario orkestrai, po ja ir choro pakyla bus pakėlimo mechanizmai, leisiantys pritaikyti įvairiems orkestro išdėstymams bei supaprastintiems operiniams pastatymams.

Autoriai teigia, kad šios salės interjerą įkvėpė šalia upės sklype plytinti pelkė, o natūraliam įvaizdžiui sukurti salėje asimetriškai išdėstyti balkonai ir terasos.

Mažoji salė turės tris įėjimus bei langą su vaizdu į Nemuną, kurį bus galima užtamsinti. Sėdimos vietos čia bus įrengiamos ant mobilių modulinių platformų, kas leis ją transformuoti keliomis skirtingomis galimybėmis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Šildys ir vėsins upės vandeniu

Pasak projekto rengėjų, pastatą aprūpinti šilumos energija bus projektuojama sistema, kurioje bazinį poreikį šildymui, vėdinimui ir karštam vandeniui ruošti padengs šilumos siurbliai, imantys energiją iš upės vandens.

Šaltajam sezonui, esant didžiausiems šilumos poreikiams, bus naudojamas centrinis šildymas.

Pastato vėsinimo sistema bus dviejų veikimo tipų: aktyvi ir pasyvi.

„Pasyvaus vėsinimo metu pastatas bus tvariai aušinamas panaudojant upės vandenį ir per šilumokaitį cirkuliuojant vėsų vandenį, be papildomos įrangos, tiesiog veikiant cirkuliaciniam siurbliui“, – tvirtina projekto autoriai.

Kai dėl karšto oro ir sušilusio upės vandens tokio vėsinimo nepakaks, įsijungs aktyvusis vėsinimas. Pastate planuojama įrengti grindų šildymo sistemą, kuri vasarą galėtų praleisti didesnį vandens srautą ir vėsinti patalpas.

Prie koncertų salės bus įrengiama mažųjų keleivinių laivelių prieplauka. Tikimasi, kad tai ne tik pagerins centro pasiekiamumą, bet ir didins upės kairiojo kranto patrauklumą.

Nuo koncertų centro aikštės iki prieplaukos numatomas nusileidimas laiptais ir žmonėms su negalia pritaikytais takais.

Sklypas, kuriame projektuojamas naujasis koncertų centras, yra Nemuno užliejamoje teritorijoje. Dėl šios priežasties sklypas bus aukštinamas, tačiau autoriai pabrėžia, kad upės tėkmės parametrų tai nepakeis.

Numačius sklypo nulinę altitudę 27 metrų virš jūros lygio aukštyje, pasak projekto rengėjų, potvynio pavojaus tikimybė sieks kartą per 1 tūkst. metų ir yra oficialiai laikoma saugia.

Šį aukštį siekiantis potvynis, projektuotojų duomenimis, fiksuotas vieną kartą 1958 metais, prieš pastatant Kauno hidroelektrinės užtvanką, o šiuo metu dėl elektrinės bei klimato kaitos tokio stiprumo potvynio tikimybė yra „praktiškai eliminuota“.

Erdvės ne vien muzikai

Rengti būsimojo M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą po intensyvių derybų patikėta UAB „Paleko archstudija“ ir UAB „Baltic Engineers“. Šios dvi pripažinimą pelniusios vilniečių komandos dėl teisės projektuoti išskirtinį objektą Kaunui bei visai Lietuvai varžėsi su architektų kompanija iš Jungtinės Karalystės.

Daugiau kaip 11 tūkst. kvadratinių metrų dydžio koncertų centre numatytos dvi koncertų salės, didžiausioje tilps apie 1,5 tūkst. žmonių, taip pat 700 vietų konferencijų centras. Daugiafunkcės erdvės pasitarnaus ne tik aukšto lygio muzikiniams renginiams, bet ir kongresams bei simpoziumams.

Aplink modernų pastatą Nemuno pakrantėje numatytos viešosios erdvės ir pakrantės amfiteatras turėtų tapti traukos objektu ne vien per renginius. Lankytojų patogumui suplanuotos požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės.

Sujungs skirtingus krantus

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas pripažįsta, kad būsimasis koncertų centras Kaune – vienas reikšmingiausių jo vadovaujamos studijos projektų. Šis objektas, anot autoriaus, kurs naujas ir įvairias aukštosios kultūrinės veiklos galimybes Lietuvos žmonėms ir leis Kaunui tapti svarbiu tarptautinio konferencinio turizmo tašku.

„Tikimės, kad šis projektas pavers Nemuno kairįjį krantą patrauklia miestietiška erdve, sujungdamas Žemąją Fredą su Kauno senamiesčiu. Esame pasirengę šiam darbui skirti visą savo intelektą ir patirtį“, – patikino architektūrinės vizijos ir būsimo projekto autorius.

Ruošiantis deryboms buvo suburta stipri vietinių ir užsienio specialistų komanda: inžinieriai, hidrologai ir hidrotechnikai, akustikos ekspertai iš Lietuvos ir Švedijos.

Naujasis Kauno centras

„Nemuno sala ir aplinkinės teritorijos po truputį tampa naujuoju Kauno centru. Šioje miesto dalyje koncentruojasi ambicingi projektai, kuriuos įgyvendinus turėsime išskirtinę erdvę“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Nemuno salos parko atnaujinimas, čia pat iškilsiantis vienintelis šalyje mokslo muziejus bei naujasis vandens sporto centras – trys ryškiausi projektai, liudijantys apie įsibėgėjančius Kauno pokyčius šioje miesto dalyje. Prie to prisidės ir naujieji pėsčiųjų tiltai, taip pat kitame krante sėkmingai besivystantis naujas verslo kvartalas.

„Esant skirtingų lygių ir masto infrastruktūrai, šioje teritorijoje bus galima pasiūlyti visų tipų renginius – nuo klasikinės muzikos koncertų iki itin aukšto lygio sporto, muzikos, kultūros renginių bei konferencijų“, – aiškino architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Įvertinimas Lietuvai

Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinei idėjai išrinkti 2017 metais buvo surengtas tarptautinis architektūros konkursas. Jame dalyvavo komandos iš 36 šalių, pateikusios net 119 projektinių vizijų.

Tuomet tarptautinė žiuri nugalėtojais paskelbė jungtinę „Paleko archstudijos“ ir „Baltic Engineers“ komandą. Pirmos vietos laimėtojai drauge su antrą ir trečią vietas laimėjusiomis užsienio projektuotojų komandomis buvo kviečiami dalyvauti tolesnėse derybose dėl projektavimo darbų sutarties pasirašymo.

„Ruošiantis deryboms buvo suburta stipri vietinių ir užsienio specialistų komanda: inžinieriai, hidrologai ir hidrotechnikai, akustikos ekspertai iš Lietuvos ir Švedijos. Džiaugiamės, kad atliktas nemažas įdirbis buvo teigiamai įvertintas derybų metu ir dar kartą atnešė mums pergalę“, – sakė bendrovės „Baltic Engineers” generalinis direktorius Darius Kvedaras.

Ieškota geriausių sprendimų

Rengiant pasiūlymą architektams ir inžinieriams teko kruopščiai gilintis į būsimosios koncertų salės akustinius parametrus, pastato tvarumo bei konstrukcinius klausimus. Išskirtinės architektūros statinys sukuria įspūdį, lyg sklęstų virš Nemuno vandens, todėl neabejotinai taps integralia pakrantės dalimi.

Nagrinėjant statinio apsaugos nuo potvynių ir vandens pratekėjimo sprendimus buvo pasitelktas hidrodinaminis modelis, vertintas upės tėkmės greitis ir kiti parametrai. Ne mažiau dėmesio skirta energetinio efektyvumo bei akustiniam modeliavimui, pažangių technologijų ir medžiagų paieškai.

Sklypas, kuriame iškils būsimasis koncertų centras, yra užliejamoje teritorijoje, žemutinėje Nemuno kairiojo kranto dalyje, todėl jo apsaugai nuo potvynio nuspręsta naudoti maksimaliai pasyvias priemones – užtvaras, pakeltas įėjimų ir įvažiavimų altitudes.

Krantinės prieigos ir terasa projektuojamos su galimybe būti užliejamos potvynio. Mažosios architektūros elementus – suoliukus, šviestuvus ir laiptus – nuspręsta integruoti į krantinę. Pastaroji bus formuojama naudojant špuntines metalo sienas, ant kurių montuojami vandeniui nepralaidaus betono segmentai. Aplinkai ketinama pasitelkti drėgnose vietose galinčius augti dekoratyvinius parko želdinius.

Užėmė „žemo starto“ poziciją

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tado Metelionio teigimu, koncertų centro projekto įgyvendinimui buvo ilgai ir kruopščiai ruoštasi. Sėkmingai įvykęs tarptautinis konkursas, kurį laimėjo lietuviai, patvirtino itin aukštą mūsų šalies architektų lygį.

„Nepaisant to, jog buvome tikrai gerai pasirengę, iš Kultūros ministerijos finansavimo iki šiol nesulaukėme. Natūralu, jog vienas miestas tokio masto projekte be valstybės pagalbos mažai ką gali nuveikti. Ypač šiuo metu, kai ekonominė padėtis yra gana neapibrėžta, sudėtingai prognozuojama. Dėl to projektavimo sutartyje numatėme tam tikrus „saugiklius“, leidžiančius reaguoti į situaciją mieste ir šalyje“, – teigė T. Metelionis.

Pasak jo, nors miestas šiuo metu tokio projekto savarankiškai įgyvendinti nepajėgtų, nutarta nesustoti pusiaukelėje ir iki galo atlikti visus pasirengimo darbus, kurie paprastai būna ypač imlūs laikui. Vos tik suradus stabilius finansavimo šaltinius, nedelsiant būtų pereita prie apčiuopiamų veiksmų ir pradedamos statybos.

Šiuo metu Kaune vyksta nemaža stambių projektų. Jau gerokai įsibėgėjusios naujojo žiemos sporto centro statybos, netrukus pradės kilti ir „Mokslo salos“ muziejus, sėkmingai vyksta sporto halės rekonstrukcija ir netrukus turėtų būti pratęsti darbai S. Dariaus ir S. Girėno stadione.

Savivaldybės indėlis lemiamas

Prisiminkime, kas atsitiko Vilniuje. Dešinysis Neries krantas užstatymu labai atsiliko nuo senojo Vilniaus kitapus upės. Dar sovietmečiu šio kranto užstatymo viziją parengė broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai kartu su kitais kolegomis. Neries krante atsirado Baltasis tiltas, "Lietuvos" viešbutis, centrinė universalinė parduotuvė, kiti svarbūs naujosios miesto centro dalies pastatai. Apie 2000-uosius, atsigaunant nepriklausomos Lietuvos ekonomikai, čia ėmė kurtis pirmieji stambesni verslo centrai Vilniuje. Tačiau didžiajam veiksmui pastūmėjo ne verslas, o savivaldybė.

2004 m. Vilniaus miesto savivaldybė persikėlė į naują pastatą toje upės pusėje, prieš tai pardavusi pastatus Gedimino prospekte. Taip savivaldybė gavo lėšų statyboms ir verslui suteikė galimybę kurtis Gedimino prospekte.

Tuometinės valdžios tikslas buvo ne tik viename pastate koncentruoti visus savivaldybės administracijos padalinius, bet ir vystyti naujas miesto teritorijas. Savivaldybės pastato atsiradimas sudarė sąlygas viso dešiniojo kranto plėtros etapui, kuris tęsiasi ir dabar.

Laimučio Brundzos nuotr.

Prospektas tapo "Lietuvos City"

Čia statyti pastatus buvo pakviestos trys didelės statybos kompanijos. Jos pradėjo prekybos centro, biurų pastato ir gyvenamojo namo statybas. Vėliau buvo sutvarkyta infrastruktūra, o buvusi Ukmergės gatvės atkarpa praplatinta ir pervardyta Konstitucijos prospektu, o investuotojai buvo toliau kviečiami vystyti šį kvartalą.

Susiformavęs Konstitucijos prospektas su jame įsikūrusiomis bankų būstinėmis tapo savotišku "Lietuvos City". Per dešimtmetį čia buvo investuota apie 400 mln. eurų. Žinoma, ne visus projektus pavyko įgyvendinti, užvirė diskusijos dėl metro, plėtrą stabdė ir automobilių spūstys. Procesas tęsiasi, šios teritorijos vystymas dar nėra iki galo funkciškai pabaigtas.

Šnipiškių laužynai dabar jau skaičiuoja paskutines savo dienas, nes ši vieta tapo populiariausiu rajonu tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir jaunų pirkėjų.

Deja, tenka konstatuoti faktą, kad M.K.Čiurlionio koncertų rūmai turėtų tapti kairiojo Nemuno kranto plėtros ašimi, tačiau šiuo klausimu nedaug padaryta.

Kaune postūmio nėra

O kaip Kaune? Vasario 25 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 2020 m. biudžetą. Deja, nors turėjome galimybę nesustoti ir pradėti į miesto plėtrą integruoti kairįjį Nemuno krantą, tai daryti buvo atsisakyta.

SBA grupė jau seniau yra pareiškusi apie planus kairiajame Nemuno krante statyti administracinės ir gyvenamosios paskirties pastatus. Neabejojama, kad ir kitiems nekilnojamojo turto vystytojams ši teritorija būtų patraukli. Abu Nemuno krantai galėtų būti, kaip dabar mėgstama sakyti, įveiklinami naujam miesto gyvenimui.

Tik ar tai supranta miesto valdančioji dauguma? Deja, tenka konstatuoti faktą, kad M.K.Čiurlionio koncertų rūmai turėtų tapti kairiojo Nemuno kranto plėtros ašimi, tačiau šiuo klausimu nedaug padaryta.

Gaila, nes pradžia buvo nebloga. 2017 m. buvo organizuotas architektūrinis konkursas, paskelbtas laimėtojas, yra idėjos, kurias galima įgyvendinti. Atrodytų, kad nėra ko laukti, kelias tik pirmyn, tačiau procesas sustojo. Kaip rodo Vilniaus pavyzdys, savivaldybės indėlis buvo lemiamas, vien verslo iniciatyvų nepakako.

Kauno miesto tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė šių metų Kauno miesto biudžete numatyti 200 tūkst. eurų M.K.Čiurlionio koncertų rūmų techniniam projektui parengti. Deja, valdančioji dauguma pasiūlymą atmetė.

Tradiciškai turime konstatuoti, kad Kaune privatus verslas tampa flagmanu naujuose miesto plėtros horizontuose, o Kauno miesto savivaldybė nėra naujų miesto plėtros procesų iniciatorė.

O gal taip ir geriau, kad valdžia Kaune lieka nuošalyje ir netrukdo verslui? Aš manau, kad ne ir lieku prie minties, jog miesto savivaldybė turėtų padėti ir suteikti postūmį pirmyn.

Naujas projektas

Kauno miesto savivaldybės, investuotojų ir paveldo atstovų iniciatyva rengiamas projektas, kurio tikslas – sustiprinti architektų ir verslininkų bendradarbiavimą, kad nauji pastatai ar rekontruoti senieji nebjaurotų miesto paveldo ir užtikrintų šiuolaikinį funkcionalumą.

"Darniai – tai kūrybiškai, savitai Kaunui. Mes daugiau kalbame apie naująją architektūrą ir plėtrą, tačiau apžvelgiame ir paveldo pritaikymą. Kartu su savivaldybe bandome pritraukti daugiau tokių investuotojų, kurie ateitų pas miesto architektus ir padėtų sukurti Kaune architektūros perlą dar vienam šimtmečiui. Mes tiesiog norime sukurti gražų formatą, kad kiti vystytojai matytų pavyzdį ir nesiimtų blogų idėjų", – teigė strategijų kūrimo ir įgyvendinimo įmonės CEZARIS/GLADE partneris Mindaugas Kubilius.

Žalias koridorius

Anot jo, svarbiausias dalykas vykdant naujas statybas, kurį gali užtikrinti savivaldybė, – sukurti žaliąjį koridorių. M.Kubiliaus teigimu, tai būtų maksimali pagalba projektams nuo idėjos iki jų įgyvendinimo. Kitaip sakant, Kaunas turi užtikrinti, kad įvairių dokumentų išdavimas truktų protingą laiko tarpą ir nestabdytų gerų idėjų įgyvendinimo proceso.

"Kaune išsirikiavo žvaigždės ir turime savivaldybę, paveldo specialistus, nuo seno Kaune kuriamą architektų mokyklą. Dabar gretas papildė ir vystytojai. Kai matau užrašą "žalias koridorius", noriu pasakyti tik vieną dalyką. Norėčiau, kad, pasikeitus valdžios žmonėms, viskas nežlugtų ir idėjos Kaune galėtų toliau laisvai lietis", – pastebėjo architektas Gintautas Natkevičius.

Urbanistikos ekspertai tikino, kad jei būtų sukurtas bendras ekonominis projektas, orientuotas į kokybiškų naujų objektų kūrimą, vystytojai galėtų pasinaudoti ir dar viena miesto pagalba. Pripažinus, kad būsimas pastatas kurs vertę Kaunui, verslas gaus garantiją, jog miestiečiai patys įvertins projekto svarbą ir taip prisidės prie reklamos.

Kauno prisikėlimas

Ne vienas diskusijos dalyvis tikino, kad šiuo metu Kaunas išgyvena atgimimo laikotarpį.

Didelės reikšmės turėjo ir Kaunui suteiktas Europos kultūros paveldo ženklas bei pasiekimas, kai pasaulio paveldo organizacija UNESCO įtraukė Kauną į preliminarųjį sąrašą ir suteikė vilties būti pripažintiems su visa turima tarpukario modernizmo architektūra.

"Kaune vyksta fantastiški dalykai ir čia labai gera vieta investuoti. Jei miestas patrauklus, vadinasi, čia gera valdžia, įdomūs gyventojai. Jie yra perspektyvūs ir man čia gera būti, todėl čia investuoju. Tada mes kuriame sinergiją su dabar vykstančiu Kauno ekonominiu augimu", – įsitikinęs M.Kubilius.

Paveldo projektai

Kaunas turtingas tarpukario modernizmo perlų. Vieni paveldo pastatai jau atrado šeimininkus, kiti laukia prisikėlimo. Pastebima tendencija, kad verslininkai vis dažniau ryžtasi investuoti į paveldo objektus ir juos pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

Dabar tendencijos keičiasi ir dar po kelerių metų vystytojai mušis dėl tarpukario pastatų.

"Miestas yra užsidegęs matyti savo identitetą ir architektūrą gražią bei išpuoselėtą. Savivaldybė nori ne tik kad senieji pastatai būtų atnaujinti – svarbu, kad jie atrastų savo naują kryptį. Laikas keičiasi ir ta funkcija, kuri buvo prieš tai, dabar atgimsta visai kitu kampu.

Net ir taryboje kai kurie jos nariai siūlo miestui pasiimti visus paveldo pastatus ir juose bandyti įkurti muziejus, tačiau mes manome, kad reikalingas organiškas ryšys tarp vystytojų, paveldosaugininkų ir savivaldybės. Taip Kaunas natūraliai gyvuotų. Prieš dvejus metus tokie pastatai vystytojams atrodė kaip didžiulė problema dėl paveldosaugos reikalavimų. Dabar tendencijos keičiasi ir dar po kelerių metų vystytojai mušis dėl tarpukario pastatų", – įsitikinęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Architektas Algirdas Kaušpėdas irgi laikosi pozicijos, kad  patraukliau paveldo objektų nepaversti vien muziejais, o juos kuo arčiau pritraukti prie gyvenimiškų situacijų.

Pasak P.Mačiulio, per pastaruosius metus į Kauną buvo atvykusios kelios olandų kompanijų delegacijos ir paprašė aprodyti nekilnojamojo turto objektus. Naujai statomi biurai jų nesudomino, tačiau akį patraukė Kauno autentikos paieškos.

"Jie paprašė parodyti tai, ką turime unikalaus. Kai atvertėme knygą su paveldo objektais, jie pasakė, kad tokių erdvių jiems ir reikia. Tad ir šiais metais V.Putvinskio gatvės vystytojai baigė sutvarkyti buvusią ligoninę ir įrengė biurus", – pastebėjo vicemeras.

"Kaune yra gana tvari aplinka ir artėjame prie konkurencijos. Galima sakyti, šis miestas yra lyderis, siekiantis kurti kokybišką, nechaotišką architektūrą. Turime palaikyti", – pareiškė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Kaune yra nemažai paveldo objektų, kurie pritaikomi naujoms funkcijoms. Vieni tokių – neseniai pradėti tvarkyti fortai, kurie iš apleistų vietų virsta patrauklia laisvalaikio leidimo vieta. Čia kviečiamas kurtis ir verslas.

Vienas naujausių paveldo pritaikymo šiuolaikinei gyvenimo tėkmei pavyzdžių – K.Donelaičio gatvėje atidarytas "Telegrafas". Tarpukario modernizmo pastate siūloma įsigyti lofto tipo patalpas verslui ir butus.

"Reikia kurti turinį, o ne tik fasadą. Būtų buvę lengviau išgriauti visas pertvaras, tačiau mes nuėjome sunkesniu keliu.  Išsaugojome ne tik fasadą, bet ir pasato vidų, pritaikydami jį šiandienos poreikiams. Ilgai svarstėme, kam galėtų tikti šis pastatas. Nusprendėme įrengti studijas, kurios nėra standartiniai butai ir ne visiems tinka. Tačiau visame pasaulyje pastebimos tendencijos, kad turtas vis labiau individualizuojamas. Išskirtinis objektas – ne tik įdomesnis, bet ir didesnės vertės", – pasakojo bendrovės "Citus", kuri vystė "Telegrafo" projektą, vadovas Mindaugas Vanagas.

Gerieji pavyzdžiai

M.Kubiliaus teigimu, reikia vadovautis geraisiais pavyzdžiais, kurie kuria miesto pridėtinę vertę ir nebjauroja anksčiau sukurtos architektūros vaizdo.

"Vilniuje pilna negatyvių pavyzdžių, kurie bjauroja miestą. Tai yra agresyvūs vystytojai, kuriems svarbiausia pinigai ir nėra jokios meilės miestui. Mes bandome sutelkti jėgas ir paskatinti išmintingus vystytojus, kurie Kauną savo projektai papuoštų, o ne kurtų chaosą", – kalbėjo pašnekovas.

Vienu geriausių pavyzdžių, šiuo metu esamų Kaune, M.Kubilius įvardijo atnaujintas Šančių kareivines. Čia dalis pastatų buvo restauruota, dalis – pastatyta naujų.

Miestas – be objektų, kurie traukia žmones, yra niekas.

"Čia yra naujai suderėjusios statybos. Bus ir toliau projektas plėtojamas, nes jau yra poreikių plėsti mokyklą", – pridūrė jis.

Architektai vieningai tikina, kad Kauną ateityje papuoš dar keli objektai, kurie kol kas projektuojami – tai Mokslo sala bei M.K.Čiurlionio koncertų salė.

"Idėja suskamba vandenyje, o Kaunui tai labai svarbu ir gražina miestą. Tokie objektai savo idėja turtina Kauną", – sakė M.Kubilius.

"Kaunas išskirtinis, nes niekas neleistų statyti pastato saloje, bet kauniečiai pastatė. Niekas neleistų restauruoti pilies taip, kaip Kaunas padarė. Tai yra rimtas proveržis, kuriam reikia žmonių. Trūko vyšnios ant torto, bet savivaldybė paskelbė konkursus Mokslo salai ir naujam koncertų centrui. Miestas – be objektų, kurie traukia žmones, yra niekas. Jei mes turėsime objektų, kurie pritraukia ne tik miestiečius, bet ir svečius iš užsienio šalių, atsiras gyvybė. Tai didelis potencialas miestui atsisukti į upes", – įsitikinęs architektas G.Natkevičius.

Kauno autobusų stotis

Kauno technologijos universitete vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos "Ekologiška architektūra" metu architektai atkreipė dėmesį ir į dar vieną Kauno identitetą kuriantį objektą – autobusų stotį. Jos autorius Gintaras Balčytis tikino, kad kuriant ar renovuojant pastatą yra svarbu atsižvelgti į aplinkos, istorijos reikšmę, ją išsaugoti ir naujus pastatus ne sugriauti, o praturtinti.

"Įsivaizduokite, kas supa Kauno autobusų stotį. Iš vienos pusės – istorinės kapinės ir parkas, iš kitos pusės stovi didžiulė alkoholio gamykla, dar kitoje pusėje rasime turgų, geležinkelio stotį, vieną iš pagrindinių gatvių, daugybę skirtingų dydžių, stilių namų ir galiausiai keletą viešbučių. Tokioje chaotiškoje erdvėje reikėjo rasti veidą naujai stočiai. Ir tikiu, kad mums pavyko stotį padaryti jungiančiu komponentu, atnešančio tvarkos į šį chaosą", – konferencijoje sakė architektas.

Daugelyje tarptautinių konkursų aukštus įvertinimus pelniusios „Paleko archstudijos“ įkūrėjas ir vadovas neslepia šįkart su komanda kūriniui skyręs daugiau laiko bei pastangų nei įprastai. To reikalavo išskirtinė objekto svarba. Jų pasiūlytoje architektūrinėje idėjoje dominuoja pagrindinis motyvas – atspindys. Būsimasis koncertų centras kairiajame Nemuno krante, netoli Vytauto Didžiojo tilto Aleksote projektuojamas su stiklo fasadu, iš kelių pusių tarsi skalaujamas upės.

Simboliška, kad vizualizacijose numatytas ir nedidelis uostas, o tuo metu, kai buvo paskelbti konkurso rezultatai, žinia apie pergalę architektą R. Paleką pasiekė jam būnant jūroje.

– Kaip reagavote sužinojęs apie laimėjimą M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūriniame konkurse? Rezultatų paskelbimo dieną buriavote Egėjo jūroje. Galbūt šis pomėgis atsispindėjo ir Jūsų pateiktoje M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinėje idėjoje?

– Tokiais momentais neišvengiamai užplūsta malonios emocijos. Tai ne pirmas mūsų laimėtas konkursas, bet šis – iš tikrųjų ypatingas. Žinant jo svorį, reikšmę ir dalyvių kiekį bei pajėgumą, tikrai reagavau labai emocingai. Ypač džiaugiuosi savo jaunaisiais bendradarbiais – žmonėmis, kurie per vasarą įdėjo daug darbo ir tai tapo pirmuoju jų laimėjimu.

Dar vasarą mane kvietė į šio konkurso žiuri komisiją ir buvau beveik sutikęs, bet kalendoriuje pamačiau, kad kaip tik ta savaitė suplanuota buriavimui su kolegomis architektais. Tai jau 17 metų besitęsianti kasmetinė tradicija. Viskas buvo suderinta, nupirkti bilietai, todėl teko atsisakyti dalyvauti vertinimo komisijoje. Vėliau susiklostė taip, kad kartu su komanda tapome konkurso dalyviais.

Man nekyla jokių abejonių, kad Kaunas turi savo dvasią, savitą atmosferą ir ypatingą aurą.

Marinistinė tematika mūsų projekte tiesiogiai su pomėgiu buriuoti nesusijusi, tačiau perkeltine prasme veikiausiai yra kažkokių sąsajų. Jei tokiam kultūros centrui lemta būti Nemuno krantinėje, pamanėme, kodėl gi nepaieškoti santykio su vandeniu. Taip natūraliai ir nusipiešė nedidelis uostas, tarsi jaukus priedas visam Aleksotui.

Galvojant apie „čiurlioniškumo“ diskursą, kuris konkurso užsakovams labai svarbus, nesinorėjo tiesmukų interpretacijų, todėl pasirinkome atspindžio metaforą. Atspindys vandenyje šiuo atveju iš tikrųjų yra labai svarbi, integrali mūsų pasiūlytos architektūrinės idėjos dalis.

– Konkurso organizatorių ir vertinimo komisijos pirmininką Malcolmą Readingą sužavėjo pastato išmanumas, elegantiškumas ir susitapatinimas su aplinka, esą statinys tarsi yra, bet tuo pačiu jo ir nėra. Ką manote apie tokias vertintojų įžvalgas?

– Visada įdomu girdėti konstruktyvią architektūrinę kritiką ir malonu sulaukti teigiamų įvertinimų. Galbūt patys kurdami mąstėme vienaip, o vertintojai įžvelgia dar kažką naujo.

Mums pasirodė, kad šitoje vietoje pastato tūris neturėtų būti itin didelis. Todėl siekėme kompaktiškumo, o tai nulemia ir kitus teigiamus aspektus, kurie aktualūs šiandien – energetinį efektyvumą, mažesnius eksploatacinius kaštus ir panašiai. Kita vertus, ir urbanistine, kompozicine prasme šalia Aleksoto namelių buvo labai svarbu „neišsipūsti“ į pernelyg didelę masę.

Atlikome nedidelį tyrimą ir pateikėme schemą, kuri parodė, kad naujasis pastatas savo gabaritais būtų panašus į kitus žymius Kauno kultūrinius objektus – Muzikinį teatrą, Karo muziejų arba keturių gatvelių ribojamą Senamiesčio kvartalą. Kitaip tariant, pastatas atitiktų kaunietišką urbanistinį audinį.

O tą skaidrumo įspūdį galbūt kuria mūsų pasirinkta fasado medžiaga – pasiūlėme derinti skaidrų ir „pieniškąjį“ stiklą. Ten, kur lankytojui reikia pamatyti gražias panoramas, būtų naudojamas skaidrus, o ten, kur reikia tik jausti aplinką, matyti šviesą-tamsą ar siluetus, pasiteisintų matinis stiklas.

– Kiek laiko ir žmogiškųjų išteklių pareikalavo šios architektūrinės idėjos parengimas konkursui?

– Šią vasarą taip susiklostė, kad kai kurių suplanuotų darbų pradžia nusikėlė, tad visą liepą ir rugpjūtį jėgas skyrėme būtent šitam konkursui. Taigi žmogiškųjų resursų prasme, šiam darbui buvo skirta daug energijos. Tačiau dirbome su malonumu. Viešėjome Kaune, gyvai įvertinome situaciją, išdiskutavome, po to dar kartą aplankėme Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Paprastai konkursams neskiriame tiek laiko, kiek tai darėme šįkart. Tiesiog užduotis ir jos reikšmė savaime reikalavo visapusiško atsidavimo tokiam darbui.

– Ar nuo pat pradžių tikėjote, kad šis darbas gali būti geriausias?

– Išties nejaučiame nepilnavertiškumo komplekso. Mūsų ankstesni darbai jau ne kartą buvo pastebėti, tad visada tikiesi, bet tuo pačiu ir blaiviai vertini situaciją. O ji yra tokia, kad šiame konkurse dalyvavo tikrai daug labai profesionalių kolektyvų iš viso pasaulio. Be to, vertinimo komisijos pirmininkas ir didesnė dalis narių buvo užsieniečiai, todėl sunku nusakyti jų architektūrinius prioritetus bei vertybes. Konkursas visada yra tam tikra loterija ir šiuo atveju tas faktorius irgi veikė. Kad ir kokį darbą parengtum, negali būti niekuo užtikrintas, bet vis pagalvodavau, kad itin džiaugčiausi patekęs į geriausiųjų trejetuką.

– Esate kilęs iš Šilalės rajono, Kvėdarnos, mokyklą baigėte Tauragėje, o paskutinius 36 metus gyvenate Vilniuje. Kiek Jums artimas Kaunas?

– Pirmiausia Kauną prisimenu iš vaikystės. Antroje klasėje, per rudens atostogas, tėvai nusprendė, kad esu pakankamai didelis ir leido autobusu iš Tauragės vienam atvykti į Kauną. Pasitiko tuomet čia gyvenusi teta. Visą savaitę buvau globojamas, visur vedžiojamas, kultūrinamas. Buvau gal aštuonerių, bet tas įvykis man labai įstrigo. Grįžau namo labai pakylėtas. Nedaug detalių jau beatsimenu, nes tai buvo labai seniai, bet tas jausmas išliko iki šių dienų. Tai buvo tikras miestas, kažkas labai tikro...

Nuo pat jaunystės iki šiol, vykstant maršrutu Vilnius-Žemaitija ir atgal, mano kelias driekiasi būtent pro Kauną. Nors aš ir visa mano šeima esame vilniečiai, bet ryšys su Kaunu irgi išlieka. Nežinau, ar galima turėti kažkokią vieną nuomonę apie miestą, nes tai yra labai kompleksiškas ir gyvas organizmas. Tačiau man nekyla jokių abejonių, kad Kaunas turi savo dvasią, savitą atmosferą ir ypatingą aurą.

Jausčiau didelę atsakomybę prieš šį miestą, jei vis tik atsitiktų taip, kad derybų metu mus pasirinktų toliau tęsti M. K. Čiurliono koncertų centro projektavimą.

– Esate eilės prestižinių architektūrinių konkursų laureatas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Kokią vietą tarp visų savo ligšiolinių laimėjimų skirtumėte šiai pergalei M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūriniame konkurse?

– Manau, šį mūsų studijos pasiekimą nedvejodamas galiu statyti į pirmą vietą. Esame laimėję ir Lietuvoje, ir tarptautinių konkursų. Vis tik manau, jie nebuvo tokio kalibro ir tokios reikšmės. Nemažai pastatyta ir Vilniuje. Pavyzdžiui, naujoji Vilniaus universiteto biblioteka – labai svarbus objektas, bet jis yra miesto pakraštyje. O čia, Kaune – vis dėlto tokia išskirtinė kultūrinė tema, vieta, reikšmė miestovaizdžiui... Tai neabejotinai suteikia šiam projektui ypatingos svarbos.

„Man tai yra didelis iššūkis. Vertinant pradinę, architektūrinę dalį, nesijaučiu labai kompetentingas. Tačiau jei kalbame ne vien apie statinių vaizdą, vizualizacijas ir padėtį mieste, bet ir funkcionalumą, manau, čia turiu savo viziją ir galiu pasisakyti. Mano galva, tai turi būti labai integralus statinys, kuris taptų gyva, pulsuojančia miesto dalimi. Kalbu ne apie vaizdą, bet labiau apie jo funkciją. Norisi, kad šis koncertų centras taptų gyvu traukos objektu ne vien renginių metu, bet ir tada, kai miestas tiesiog gyvena savo natūraliu ritmu“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas M. Pitrėnas.

Pasak jo, labai svarbu kokybiška salės akustika, tačiau iš brėžinių nustatyti šias erdvės savybes – gana sudėtinga užduotis: „Bendras salės vaizdas ir tai, ką tenka matyti gastroliuojant su orkestrais, tikrai turėtų padėti mums įžvelgti galimus rezultatus. Galbūt čia pasijungs ir tas šeštas jausmas. Dar vienas ypač svarbus aspektas – pačios salės interjeras bei infrastruktūra muzikantų, atlikėjų poreikiams. Tai ne vien scena, bet ir persirengimo kambariai, kitos patalpos.“

Pasakodamas apie jam kiek neįprastą ir naują patirtį dirbant architektūrinio konkurso žiuri sudėtyje, žinomas dirigentas pažvelgė pro vitrininius „Žalgirio“ arenos langus, kur kitapus Nemuno matyti kairysis krantas ties H. ir O. Minkovskių gatve. Būtent čia, visai netoli Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto, planuojama, iki 2022 metų turėtų iškilti naujasis M. K. Čiurlionio koncertų centras.

„Esu aplankęs nemažai garsių koncertų salių, bet tikrai ne visas. Domiuosi tuo, todėl kai kurias pažinau virtualiai, naršydamas internete. Turiu pasakyti, jog architektūra, įmantrus dizainas yra labai svarbu, bet toli gražu tai nėra viskas. Tokios paskirties objektams labai svarbu aura, nuotaika ir ta savastis, kurios tiesiog įsigeria sienos ir visa erdvė. Tai reiškia, kad Kaune turėsime išskirtinę pasaulinio garso koncertų erdvę. Tereikia nusiteikti ir visiems dėl to gerokai pasistengti“, – reziumavo žinomas dirigentas.

Jau ketvirtadienio popietę iškilmingoje rezultatų paskelbimo ceremonijoje Kauno valstybinėje filharmonijoje komisija paskelbs savo sprendimą, kaip turėtų atrodyti būsimasis objektas. Bus atrinkti trys laureatai, su kuriais miestas toliau tęs derybas dėl projekto įgyvendinimo. Tarptautinį konkursą organizavo Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“, o darbus jam pateikė architektai iš viso pasaulio.

Iš viso komisijos vertinimui pateikta 119 projektų. Savo idėjas konkursui pristatė garsūs architektai iš viso pasaulio. Visi kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su darbais dvi savaites Kauno „Žalgirio“ arenoje veikusioje parodoje. Nuo šiandien čia prasidėjo dvi dienas truksiantys tarptautinės vertinimo komisijos posėdžiai.

Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Tuo metu architektūrinių idėjų parodą „Žalgirio“ arenoje pristatė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.

„Koncertų centras yra nuostabi idėja. Turime daug labai įvairių architektų siūlymų. Jie atkeliavo iš viso pasaulio. Nemažai iš Lietuvos, bet taip pat ir iš visos Europos, Jungtinių Valstijų, Japonijos – iš visur. Komisijos užduotis yra išrinkti geriausią įmanomą dizaino sprendimą, kuris, visų pirma, derėtų prie bendro vaizdo, bet tuo pačiu pristatytų ateities viziją. Tikiuosi, kad tai pavyks per artimiausias dvi dienas“, – prieš pradėdamas pirmąjį posėdį kalbėjo komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.

M. K. Čiurlionio koncertų centras bus mišrios paskirties projektas, kuriuo siekiama išspręsti svarbią Kauno problemą – aukštos kokybės koncertų salės trūkumą. Pastate bus sukurtos daugiafunkcinės erdvės konferencijoms, kongresams ir simpoziumams. Projektu tikimasi susieti miestą su upe ir atgaivinti netoli Senamiesčio esančią zoną, suteikti postūmį Nemuno pakrantės vystymui.

„Laukia iš tiesų sudėtingas ir labai atsakingas darbas iš tokios gausos pasiūlymų išrinkti tris geriausias architektūrines idėjas. Palyginus su pernai vykusiu tokio pat aukšto lygio konkursu, kur rinkome „Mokslo salos“ viziją, tąkart buvo daugiau darbų, kurie iškart pasirodė esantys „užribyje“. Šįkart matome dar aukštesnio lygio architektų darbus, kurie mus išties džiugina, bet tuo pačiu ir reikalauja didelės atsakomybės išrenkant patį geriausią“, – sakė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Labai lengva žvelgiant į paveikslėlius sakyti: „Vau, tai fantastiškas dizainas!“. Bet iš tiesų mes norime pamatyti, ar tai tikrai pasiteisins.

Visi projektai bus vertinami pagal šiuos pagrindinius kriterijus: miestovaizdis, architektūra ir dizainas, funkcionalumas bei tvarumas. Konkurso dalyvių buvo prašoma pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui. Centre turėjo būti suplanuota 1500 žmonių talpinanti aukštos akustinės kokybės koncertų salė, taip pat mažesnė 700 žmonių talpinanti antroji salė, lanksti transformuojama konferencijų salė, kurioje vienu metu gali būti iki 600 žmonių, arba esant poreikiui ji galėtų būti padalinama į atskiras konferencijų sales, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių.

Dalyvių taip pat prašyta numatyti lauko amfiteatrą, automobilių stovėjimo aikštelę ir kitus aplinkos sutvarkymo elementus.

„Manau, diskutuodami apie kiekvieną iš darbų, komisijos nariai prieis prie rimto ir teisingo jų interpretavimo. Labai lengva žvelgiant į paveikslėlius sakyti: „Vau, tai fantastiškas dizainas!“. Bet iš tiesų mes norime pamatyti, ar tai tikrai pasiteisins, derės, papildys ir išplės erdvę. Galiausiai, ar tai bus reikšmingas indėlis visam miestui“, – pabrėžė svečias iš Didžiosios Britanijos M. Readingas.

Jis užtikrino, kad jau šį ketvirtadienį bus oficialiai paskelbti trys konkurso laureatai, su kuriais miestas toliau galės tęsti derybas dėl architektūrinių idėjų įgyvendinimo. Tikimasi, kad naujasis koncertų centras Nemuno krante iš Aleksoto pusės iškils ir lankytojus pakvies jau 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine.