Piešiniais minėta 2200 kv. m plotą apimanti siena Nemuno krantinėje išmarginama ne pirmą kartą. Vaizdai čia nuolat kinta – vienus meno kūrinius laikas nuo laiko uždengia šviežias tinko sluoksnis tam, kad jų vietoje galėtų atsirasti kiti.
Dažniausiai gatvės meno atstovai iš įvairių Lietuvos miestų tradiciškai susiburia čia šiltuoju sezonu. Tad paskutiniam vasaros šeštadieniui išimtis taip pat netaikyta – atsisveikinti su šiltuoju metų laiku menininkai nusprendė spalvingai gelbėdami Kauną nuo birželį ištikusios sausros.
„Prisiminę pastarąjį įvykį ilgai diskutavome tarpusavyje ir nutarėme, jog šiųmečiuose piešiniuose, atsidūrusiuose ant sienos po M. K. Čiurlionio tiltu, vyraus vandens tematika. Tiesa, išlaikyti kūrinių temos vientisumą ne visai pavyko. Kūrybinį procesą užkariavo individualios saviraiškos mūza. Mene taip nutinka dažnai“, – šyptelėjo kaunietis menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas.
Žvalgantis po praėjusią savaitę atsinaujinusią erdvę, akį traukia vandens mėlynumo grafičio užrašai ir įvairūs priešiniai. Pavyzdžiui, čia atsidūrusi nusekusiame vandens telkinyje plūduriuojanti didelė žuvis, įsikibusi į inkarą ir ranka iškėlusi katiną. Tiesa, kitoms trims jos giminaitėms nepasisekė kur kas labiau – į tolį žvelgia „nuogos“ žuvys statiškomis uodegomis, galvas apsigaubę skirtingų spalvų rankšluosčiais.
Ant sienos ramiai rymo ir išpieštas žvejys, užmetęs meškerę, kurios laimikis – į dumblą įklimpusi padanga. Čia raudonai žaižaruoja ir nemenko dydžio aštuonkojis bei kiti piešiniai. Tačiau daugiausia praeivių diskusijų esą pakurstė kaukolė, dėvinti kepurę.
„Šiuo piešiniu norėjau perteikti žinutę apie tikrąjį patriotizmą savo miestui. Nors iš žmogaus beliko vien griaučiai – kaukolė, jis tebedėvi kepurę su užrašu „Kaunas“ – mėgiamo miesto simboliu“, – žaismingą sumanymo mintį, užkoduotą piešinyje, atskleidė T. Vincaitis-Plūgas.
Tačiau, pasakoja menininkas, jo kūrinį ne visi interpretavo taip, kaip pats kūrėjas. Kaunietis prisimena, jog praėjusį šeštadienį pro plušančių menininkų būrį praėjęs žmogus sakė esąs gerokai įžeistas, nes menininkas tokiu savo piešiniu tarsi palaidojo Kauną.
Nors iš žmogaus beliko vien griaučiai – kaukolė, jis tebedėvi kepurę su užrašu „Kaunas“ – mėgiamo miesto simboliu.
„Praeivis tvirtino, jog tokio pobūdžio meno kūrinys įžeidė jo kaip kauniečio orumą. Nors pats net nepasiteiravo, kokią mintį iš tiesų norėjau perteikti piešinyje“, – atviravo T. Vincaitis-Plūgas.
Prasta nuotaika tądien buvo apnikusi ne visus – gatvės menininkai užsiminė, jog prie dar nebaigtų jų darbų Nemuno krantinėje ėmė buriuotis ir fotografuotis pro šalį einantys ar pravažiuojantys kauniečiai.
„Mums dažnai atrodo, kad stabtelėję čia nusifotografuoti dar vykstant kūrybiniam procesui, gyventojai ir miesto svečiai jaučiasi savo dalyvavimu prisidėję prie to, kas vyksta. Jei šeštadienį išėjai pasivaikščioti, tau pasisekė, nes pavyko pamatyti, kokiu būdu ant sienos gimsta piešiniai. Jei pasivaikščioti išėjai tik sekmadienį, tau taip pat pasisekė, nes pamatei meno kūrinius, kurių šeštadienį dar nebuvo. Džiugu, kad Kaunas toks savitas ir turintis savo meninį braižą. Vadinasi, ne veltui kažkada paišėme naktimis!“ – šyptelėjo pašnekovas.
Kaip jau minėta, kasmet įgyvendinti savo idėjas ant sienos po M. K. Čiurlionio tiltu susirenka gatvės menininkai iš įvairių šalies miestų. Šis kartas taip pat ne išimtis – praeiviai lokacijoje gali išvysti trijų menininkų komandos iš Kauno „KWTM“ darbus. Taip pat prie spalvingo miesto atgaivinimo prisidėjo kūrėjai: Dėžutė, Marino, Misk, panevėžietis – Povas, du Vilniaus komandos „Spray Way“ menininkai bei trijulė iš Alytaus – Mantas Apanavičius-Apa, Mantas Atmanavičius-Kayak, Pijus Šematulskis-Duona.
Galimybę laisvai kurti šioje teritorijoje gatvės menininkai išsikovojo dar 2015 metais. Būtent tada Kauno valdžia legalizavo šią vienintelę sieną po M. K. Čiurlionio tiltu, paversdama ją kūrėjų saviraiškos erdve – norintiems čia piešti, specialūs leidimai nereikalingi.
„Daugiau laisvų zonų meninėms išraiškoms mieste nėra, tačiau menininkai aktyviai reiškiasi ir piešdami oficialius gatvės meno piešinius. Jų galima rasti tiek miesto centre, tiek įvairiuose mikrorajonuose“, – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.
Pašnekovas pridūrė, jog iš viso Kaune gatvės meno kūrinių ant įvairių plokštumų skaičiuojama virš 40. Įdomu ir tai, kad jau kurį laiką miesto gyventojai gali savo daugiabučių, privačių namų ar pasirinktų pastatų sienas paversti meno kūriniais.
„Principas labai nesudėtingas – tereikia užsiregistruoti projekto „Gyvos sienos“ platformoje. Tuomet sieną gali matyti čia užsiregistravę menininkai bei susisiekti su jos savininku. Registruoti galima ne tik daugiabučių, bet ir privačių namų ar kitų pastatų sienas bei plokštumas. Analogiškai puslapyje registruotis gali ir menininkai“, – paaiškino Kultūros skyriaus vedėjas.
Pastarieji piešiniai, kuriems mintį kartais sufleruoja sienos savininkai, o kartais šią misiją jie palieka menininkų fantazijai, yra finansuojami „Kauno akcentų“ programos lėšomis. Tačiau sienų savininkai taip pat turi galimybę pilnai ar iš dalies prisidėti prie piešinio atsiradimo.
