Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Vamzdynai šiuo metu neveikia, tačiau prieš įvykstant tariamam sabotažui juose buvo dujų. Visi keturi nuotėkiai buvo aptikti prieš dvi savaites Baltijos jūroje prie Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson) pareiškimas yra atsakas į Rusijos prašymus būti įtrauktai į įtariamo sabotažo tyrimus.

„Švedijoje preliminarūs tyrimai yra konfidencialūs, o tai, žinoma, ne išimtis ir šiuo atveju“, – spaudos konferencijoje sakė M. Andersson.

„Kadangi nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, nors ir Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, Rusija turi galimybę patekti prie nuotėkių vietos, – pridūrė ji. – Dabar mes zoną atblokavome, todėl į ją gali patekti ir kiti laivai, tokios taisyklės.“

Tačiau premjerė pažymėjo, kad be Švedijos tyrėjų, pagal ES sistemą dar veikia ir „jungtinė tyrimo grupė“.

Anot jos, vyriausybė rengia atsakymą Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui, laišku paprašiusiam į tyrimą įtraukti Maskvą ir energetikos milžinę „Gazprom“, kuri yra pagrindinė minėtų dujotiekių savininkė.

Du iš nuotėkių įvyko Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o kiti du – Danijos.

Švedijos valdžia praėjusią savaitę užblokavo zoną aplink nuotėkius, kad galėtų atlikti patikrinimą.

Po patikrinimo Švedijos prokuroras Matsas Ljungqvistas (Matsas Jungkvistas), vadovaujantis šalies slaptosios tarnybos (SAPO) atliekamai patikrai, ketvirtadienį pareiškė, kad „nusikaltimo vietos tyrimas sustiprino įtarimus dėl sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“.

Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) rugsėjo pabaigoje pareiškė, kad jie „informavo Rusiją“ apie tyrimo pradžią.

„Tačiau mes neturime noro kalbėtis su Rusija. Mes norime išsiaiškinti šio reikalo esmę ir tai darome su savo sąjungininkais“, – tuomet žurnalistams sakė J. Kofodas.

Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai dar prieš aptinkant nuotėkius šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai.

Ir Vašingtonas, ir Maskva paneigė, jog yra kaip nors su tuo susiję.

M. Andersson susitikusi su 349 vietų Riksdago pirmininku Andreasu Norlenu oficialiai pranešė jam apie savo pasitraukimą. M. Andersson toliau eis pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

Tikimasi, kad A. Norlenas paprašys centro dešinės Nuosaikiųjų lyderio Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) pabandyti suformuoti valdančiąją koaliciją. Po sekmadienį įvykusių visuotinių rinkimų dešiniųjų blokas turi 176 vietas, o centro kairiųjų blokas su socialdemokratais – 173.

Trečiadienį, suskaičiavus 99,9 proc. balsų, M. Andersson pripažino pralaimėjimą, o populistų „Švedijos demokratų“ (SD) lyderis Jimmie Akessonas (Jimis Okesonas) paskelbė keturių partijų dešiniojo centro bloko pergalę.

SD surinko daugiau balsų nei Nuosaikieji, tačiau jie nelaikomi galinčiais vadovauti naujai vyriausybei. Šią partiją devintajame XX amžiaus dešimtmetyje įkūrė kraštutiniai dešinieji.

Į parlamentą SD pateko 2010 metais, peržengusi 5 proc. balsų ribą, tačiau kitos partijos šią jėgą ilgą laiką laikė „atstumtąja“.

Vis dėlto, kadangi ši partija laimėjo daugiau vietų nei bet kuri kita dešiniųjų partija ir šiuo metu yra antra pagal dydį šalies parlamente, ji veikiausiai turės didelę įtaką bet kokioje vyriausybėje.

Didžiausiai partijai vadovaujanti M. Andersson atsistatydino praėjus mažiau nei metams po to, kai tapo pirmąja moterimi prie Švedijos vyriausybės vairo. Jos paskyrimas ministre pirmininke tapo svarbiu įvykiu Švedijoje, kuri dešimtmečius buvo laikoma viena pažangiausių Europos šalių lyčių santykių srityje, bet kurioje niekada anksčiau moteris nebuvo užėmusi šio aukščiausio politinio posto.

M. Andersson vedė šalį link istorinio Švedijai sprendimo stoti į NATO, kurį priimti paskatino Rusijos vasario mėnesį pradėtas karas Ukrainoje.

Planuojama, kad naujai išrinktas Riksdagas pirmą kartą susirinks rugsėjo 26 dieną.

M. Andersson per spaudos konferenciją sakė, kad nors paskutiniai balsai tebeskaičiuojami, tapo akivaizdu, kad dešinieji laimės daugumą mandatų.

„Taigi, rytoj [ketvirtadienį] įteiksiu pareiškimą dėl atsistatydinimo iš premjerės pareigų“, – kalbėjo 2021 metais paskirta socialdemokratė premjerė.

Apie tai pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.

„Kol vyksta karas, mes remsime Ukrainą“, – pabrėžė M. Andersson. Ji sakė, kad Švedijos vyriausybė iš viso Ukrainai papildomai suteiks 1 mlrd. kronų karinės ir civilinės pagalbos paketą.

M. Andersson nepateikė karinio paketo detalių, tačiau teigė, kad jis bus panašus į ankstesnę paramą, kurią sudarė prieštankiniai ginklai, asmeninės apsaugos priemonės ir išminavimo įranga.

Civilinė pagalbos paketo dalis apims ukrainietiškų kviečių pirkimą, jie bus perduoti šalims, patiriančioms maisto trūkumą, ir prisidės prie Ukrainos ekonomikos plėtros.

Savo ruožtu D. Kuleba paragino Švediją tiekti Kyjivui ginklus, pavyzdžiui, haubicas ir sviedinius. „Kol vyksta karas, mes prašysime daugiau ginklų. Svarbus kiekvienas euras, kiekviena kulka, kiekvienas šovinys“, – sakė jis.

D. Kuleba rugpjūčio 29-31 dienomis lankosi Švedijoje ir Čekijoje, kur aptars sankcijų Rusijai stiprinimo klausimus.

Šią sumą ketinama paskirstyti Švedijos namų ūkiams tiesiogiai arba netiesiogiai per bendrovę „Kraftnät“, kuri yra atsakinga už elektros energijos tiekimą. Kaip ir kada tai įvyks, dar nenuspręsta.

„Neleisime, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas laikytų Švedijos namų ūkius ir pramonę įkaitais“, – sakė M. Andersson. Ji pridūrė, kad rinka nebuvo sukurta „tokioms ekstremalioms situacijoms“.

V. Putino karo Ukrainoje padariniai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sparčiai kyla energijos kainos, o Europa nori sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

„Aš labai viliuosi, kad šis dialogas artimoje ateityje, geriausiai – dar prieš viršūnių susitikimą, bus sėkmingai baigtas“, – sakė ji pirmadienį Briuselyje susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu kuluaruose. Tada iš karto galėtų prasidėti Švedijos ir Suomijos stojimo procesas. 30 NATO šalių vadovai antradienį Madride rinksis į kelių dienų viršūnių susitikimą.

Antradienį susitikimo kuluaruose bus dar kartą mėginama įveikti Turkijos blokadą. J. Stoltenbergas tuo tikslu Madride susitiks su M. Andersson, Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. J. Stoltenbergas pirmadienį sakė, jog tikslas, žinoma, kad yra pasiekti pažangos. „Tačiau aš nieko nežadėsiu“, – pridūrė jis.

Švedija ir Suomija jau gegužės viduryje pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tačiau Turkija iki šiol blokuoja priėmimo procesą. Ankara savo blokadą argumentuoja tuo, kad abi šalys remia „teroristines organizacijas“, pavyzdžiui, uždraustą kurdų darbininkų partiją PKK ir Sirijos kurdų kovotojus YPG. Abi šalys tai neigia.

„Gerai, kad galime tęsti šį dialogą, tačiau neabejotinai prireiks šiek tiek laiko“, - pirmadienį naujienų agentūrai TT sakė Švedijos premjerė Magdalena Andersson. Po „gero pokalbio“ su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu savaitgalį dvišaliai ir trišaliai pokalbiai esą netrukus bus pratęsti.

Prieš tai Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas suomių radijo stočiai „Yle“ pareiškė: „Esu nusiteikęs optimistiškai, kad rasime problemos sprendimą, tačiau tai gali užtrukti“. Kaip galimą terminą jis įvardijo NATO viršūnių susitikimą Madride birželio pabaigoje.

Turkija, be kita ko, kaltina Švediją remiant „teroristines grupuotes“. Ji turi omenyje kurdų grupuotę YPG Sirijoje. Po Turkijos karinės operacijos prieš YPG 2019 metais, be kita ko, Švedija ir Suomija apribojo ginklų eksportą į Turkiją.

„Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) sakė M. Andersson.

„Visuomet pasisakėme už glaudesnį Švedijos ir aljanso bendradarbiavimą. Sveikiname ir reiškiame visapusišką paramą jūsų valstybės planams jungtis prie NATO“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

„Kiekviena šalis turi teisę spręsti ir rinktis, kokiai saugumo organizacijai nori priklausyti. Užtikrinu, kad Lietuva bus pasirengusi sparčiai ratifikuoti stojimo protokolus“, – sakė jis.

Pokalbyje aptartas Švedijos ketinimas teikti paraišką šalies prisijungimui prie Aljanso

Šalies vadovas pabrėžė, kad Švedijos narystė NATO sustiprintų jos pačios bei viso regiono saugumą, taip pat reikšmingai prisidėtų prie Aljanso gynybos pajėgumų stiprinimo atsižvelgiant į ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę.

Švediją valdantys socialdemokratai sekmadienį turėtų paskelbti savo nuomonę dėl šalies stojimo į NATO.

Ketvirtadienį kaimyninės Suomijos vadovai jau pareiškė paramą savo šalies prisijungimui prie bloko.

Skeptiškas Švedijos ir Suomijos politikų ir visuomenių nuomones dėl narystės NATO smarkiai pakeitė Rusijos invazija Ukrainoje.

Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse. 

Ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson) vadovaujami centro kairieji socialdemokratai istoriškai priešinosi narystei šiame gynybiniame aljanse, bet ilgiau kaip šešias savaites trunkantis Rusijos karas Ukrainoje privertė atnaujinti diskusijas šiuo klausimu.

Nepertraukiamai 40 metų nuo 4-jo iki 8-jo pradėjusio amžiaus dešimtmečio šalį valdžiusios partijos saugumo politikos kurso istorinis pasikeitimas galėtų atverti kelią Švedijai prašyti narystės NATO. 

Manoma, kad šis klausimas bus vienas svarbiausių artėjant rugsėjo 11 dieną numatytiems parlamento rinkimams. Bendrą sieną su Rusija turinti Švedijos kaimynė Suomija panašų sprendimą dėl tolesnės saugumo politikos ruošiasi priimti iki birželio pabaigos. 

Švedija oficialiai nepriklauso jokiam kariniam blokui, nors ir yra NATO partnerė. Šaltojo karo pabaigoje Stokholmas atsisakė neutralumo politikos.

Iš pradžių atkakliai tvirtinusi, kad nepriklausymas jokiam kariniam blokui „geriausiai atitinka Švedijos interesus“, premjerė nusileido ir sakė esanti pasirengusi diskutuoti dėl tolesnės saugumo politikos. Kovo pabaigoje premjerė nurodė, kad „neatmeta galimybės“, kad Švedija gali siekti narystės NATO.

Socialdemokratų partijos diskusijos, kuriose galės dalyvauti visi partijos nariai, bus „platesnio masto diskusijos nei tiesiog stojimo ar nestojimo į NATO“ klausimas, sakė socialdemokratų generalinis sekretorius Tobiasas Baudinas. 

„Dialogas dėl saugumo politikos“ iki vasaros turi būti baigtas, sakė jis.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gerokai išaugo visuomenės parama narystei Aljanse. Šiuo metu tokiai idėjai pritaria maždaug 50 proc. Švedijos gyventojų ir 60 proc. suomių, rodo kelios viešosios nuomonės apklausos.

Švedijos opozicinės dešiniosios partijos pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) jau pranešė apie savo ketinimą pateikti prašymą dėl šalies narystės Vakarų gynybiniame aljanse, jeigu rugsėjį rinkimuose jam pavyktų užsitikrinti daugumą parlamente.

Kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija, šiuo metu trečioji pagal įtakingumą politinė jėga šalyje, taip pat pareiškė esanti atvira narystės idėjai, nors anksčiau jai nepritarė.