Šįkart su architektu susitinkame rudenėjančiame Kaune, kur K.Yajima dalyvauja landšafto festivalyje „Magenta“. Prie Žaliakalnio funikulieriaus (V.Putvinskio g. 22) galima apžiūrėti K.Yajimos avilio-pastato idėją, kurią realiu objektu pavertė medžio darbų meistras Vidas Varnas. Bičių namai sukurti pagal lietuviškojo modernizmo architektūros simbolį – Kauno centrinį paštą.

– Spaudoje jūs vadinamas architektu, grafikos dizaineriu, menininku, instaliacijų kūrėju. Kaip pats apibūdintumėte tai, ką darote?

– Save vadinčiau architektu, siekiančiu praplėsti architektūros ribas. Mano susidomėjimas šia sritimi atsirado dar jaunystėje, kiek vėliau baigiau architektūros studijas ir Tokijuje atidariau savo studiją. Prieš dvejus metus apsigyvenau Vienoje, kur atlieku doktorantūros studijų tyrimą. Tad šiandien galiu projektuoti tiek avilius, tiek dangoraižius.

Vis dėlto nenorėčiau ieškoti skirtumų tarp architektūros ir meno. Manau, kad architektūra yra labai plati sąvoka. Kalbant apie save, geriausiai mano kūrybą atspindi projektas „Umbrella Tea House“ – norėčiau projektuoti mažesnio mastelio erdves, remdamasis žmogaus kūnu ir jo galimybėmis.

– Paminėjote, kad norėtumėte praplėsti architektūros ribas. Ką tai reiškia?

– Dažnai žmonės architektūros sampratą sieja su grandioziniais projektais, milžiniškais pastatais, rūmais. Norėčiau projektuoti daug mažesnio mastelio kūrinius, kad mano projektai būtų labiau prieinami žmonėms.

Prioritetas: K.Yajima sako norįs pirmenybę teikti ne dangoraižiams, bet mažesnio mastelio erdvėms, plėsti architektūros suvokimo ribas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Man svarbu, kad darbus pamatę lankytojai galėtų praplėsti įprastą požiūrį. Pavyzdžiui, sutikime, kad, bėgant laikui, žmonės praranda susidomėjimą savo miestu, tam tikra prasme jis tampa pernelyg įprastas ir kasdieniškas. Esu užsienietis, kilęs iš kitos šalies ir kultūros, todėl galiu pasiūlyti naują, kitokį požiūrį į supančią aplinką.

– Kurį iš savo projektų laikote prasmingiausiu ar labiausiai pavykusiu?

– Dirbu galvodamas, kad kitas projektas bus tas ilgai ieškotas šedevras. Todėl naujausias darbas visuomet būna pats geriausias. Projektas Kaune bus mano naujausias kūrinys, tad tikiuosi, kad jis bus geriausias.

– Ar galite plačiau papasakoti apie instaliaciją Kaune? Kaip gimė jos idėja?

– Viskas prasidėjo nuo to, kad sykį socialiniuose tinkluose aptikau straipsnį, pasakojantį apie bites ir šių vabzdžių svarbą Lietuvos kultūrai. Sužinojau, kad bitės ne tik svarbios dėl tradicijų, bet Lietuvoje joms sudarytos geriausios gyvenimo sąlygos visoje ES. Ar žinojote, kad bičių mirtingumas jūsų šalyje yra tik apie 3 proc., palyginti su 10 proc. vidurkiu? Maža to, 2005 m. Lietuvos prezidentas sulaukė Ukrainos prezidento dovanos – trijų bičių avilių! Šis kultūros ir gamtos ryšys man atrodo neįtikimas. Net lietuvių kalboje stiprią draugystę nurodantis žodis „bičiulis“ kilęs iš žodžio bitė.

Stilius: arbatos gėrimo ceremonijai skirtą portatyvinį namelį architektas laiko savo kūrybos simboliu. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kurdamas projektą daug galvojau ir apie Chiune'ę Sugiharą – padėdamas iš Lietuvos bėgantiems žydams, jis išdavė šimtus vizų, kurios išgelbėjo tiek pat gyvybių. Permąstant šią istorinę situaciją, bites pamačiau kaip labai laisvus sutvėrimus, jas interpretavau kaip savotišką laisvės, nepriklausomybės simbolį.

Tikiu, kad architektūra neišvengiamai kuria stiprų ryšį su visuomene, tad ir šis projektas atspindi jūsų bendruomenę. Manau, kad tai simboliška ir eksperimentiška – istorinio, modernistinio pastato erdvę paversime bičių aviliais.

Bėgant laikui, žmonės praranda susidomėjimą savo miestu. Esu užsienietis, todėl galiu pasiūlyti naują, kitokį požiūrį į supančią aplinką.

– Kalbant apie patį Kauną – kaip jame jaučiatės?

– Dažniausiai miestus matau per architektūros prizmę. Kiekvienas miestas turi ne tik savo istoriją, bet ir struktūrą. Pavyzdžiui, Tokijo centre įsikūrę Imperatoriškieji rūmai sukuria tuščios erdvės pojūtį. Vienos forma primena apskritimą, o Paryžiuje svarbi geometrinė ašis.

Kaunas taip pat turi savo struktūrą, o man jis kol kas įdomiausias tarpukario architektūra. Manau, kad modernistinė architektūra reprezentavo ir naują visuomenę, naują požiūrį į gyvenimą. Kadangi tikiu, kad architektūra atspindi vietinių jauseną, spėčiau, kad kauniečiai tiki šiuolaikinėmis idėjomis.

– Savo projektus pristatėte įvairiuose Europos kultūros sostinės miestuose – Rygoje, Pafose. Koks jausmas pristatyti savo darbus skirtingose bendruomenėse ir kultūrose?

– Visuose miestuose pristačiau viešus kūrinius – tai man labai svarbu. Manau, kad architektūra turi stiprų ryšį su žmonėmis. Anksčiau buvo kiek kitaip – užtekdavo suprojektuoti gražų pastatą ir tai jau buvo laikoma sėkmingu projektu. Šiais laikais žmonės į architektūros projektus žiūri su abejone, svarsto, ar jie tikrai reikalingi bendruomenei. Tai tapo tam tikru dialogu ir kompromisu tarp visuomenės ir architekto. Man tai atrodo svarbu ir unikalu.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotas festivalis „Magenta“ Kaune vyks antrą kartą, ir, kaip teigia jo vadovė ir programos sudarytoja Ingrida Vainauskienė, nors šiemet jis bus ne toks ryškus, koks numatomas šventiniais 2022 metais, apsilankyti jame būtina.

„Festivalio organizatoriai visų pirma stengėsi atrinkti dalyvius į šventinių 2022 metų festivalį, kada Kaunas atsidurs Europos dėmesio centre, todėl šių metų turiniui dėmesio ir lėšų teko mažiau. Visgi festivalio lankytojai turės unikalią progą iš naujo pažvelgti į miestą ir į festivalio akcentuojamus šlaitus. Labai džiaugiamės, kad, nepaisant organizacinių iššūkių, turėsime ne tik laikinų kūrybinių objektų, ekskursijų, pokalbių, bet ir ilgalaikių reikšmingų objektų, kurie kasmet papildo miesto erdves ir lieka visuomenei“, – sako I. Vainauskienė.

Anot vieno organizatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuratoriaus Gedimino Banaičio-Skrandžio, Kauno urbanistinę plėtrą veikė Nemuno ir Neries santaka, upių slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, aukštus krantus išgraužęs dirbtinis Kauno marių tvenkinys. „Šiandien Kauno miestas turi galimybę iš naujo pažvelgti į susiformavusias gamtines ir urbanistines vertybes, įsivertinti viešąsias erdves, šlaituose augančius miškus ir neskubėdamas jautriai apsvarstyti jų likimą, vertę ir galimybes. Tam festivalio komanda ir kūrėjas Gytautas Kulakauskas sukūrė specialias „Magenta“ kėdes, kurias kviečiame rasti, ant jų prisėsti ir pažvelgti į Kauno miesto panoramą. Taip pat kviečiame skirti laiko pamąstymams, idėjoms ir pasiruošus atvykti į festivalio diskusiją-dirbtuves, kurios vyks rugsėjo 28 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje“, – sako Gediminas. Čia visų atėjusiųjų bus klausiama, ką ir kaip daryti, kad miestas vystytųsi tvaria ir žalia kryptimi, ir kad kuo artimesnėje ateityje Kaunas dar kartą taptų sostine – šįkart Europos žaliąja sostine.

Oragnizatorių nuotr.

„Magenta” startuos jau rugsėjo 17 d. Antano Žmuidzinavičiaus memorialinio muziejaus sodelyje, kur architektas Algimantas Grigas, muziejaus darbuotojai ir kiti kūrėjai atskleis unikalaus, epochų kaitos ir nuoširdžios muziejaus darbuotojų priežiūros suformuotą žaliąją erdvę. Beveik nežinoma, neatrasta, tačiau daug potencialo priimti ir vilioti lankytojus jaukesniam, intymesniam bendravimui ir susitikimams turinti erdvė pasipildys specialiai sukurtu architektūriniu objektu. Šalia vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose visi bus kviečiami įsivaizduoti ir sukurti savo žaliąją erdvę mieste, kurioje norėtųsi medituoti, išgerti kavos ar romantiškai susitikti su mylimu žmogumi.

Festivalis pasipildys performatyvaus meno, garso ir vizualiųjų menų kontekstuose dirbančio Patrio Židelevičiaus instaliacija „Indent“, architektų Kęsto Vaikšnoro ir Lino Tuleikio tarp Pelėdų kalno medžių sukurtu vizualiu objektu „Ryš[k]iai“, Džiugo Karaliaus ir Povilo Konkulevičiaus objektu „Properša“ ir jau minėtomis „Magenta“ kėdėmis, kuriomis bus atkreipiamas dėmesys į Mažojo Ąžuolyno ir kitas Kauno miesto panoramines aikšteles.

Tie, kurie nori prisiminti 2020 metų festivalį, kviečiami užsukti į Nacionalinio Kauno dramos teatro vidinį kiemelį ir įvertinti sienografo Tado Vincaičio-Plūgo ir landšafto dizainerės Ingridos Vainauskienės kūrinio „Šimtmetis“ pokyčius ir augimą, taip pat kino centro „Romuva” pasaže esančią Algimanto Grigo instaliaciją „Ars Plantae“, kurios reikšmė nuolatinėse Kauno statybų nuotaikose tik dar ryškesnė.

Oragnizatorių nuotr.

Speciali programa sukurta smalsiems ir judriems žmonėms, visada pasiryžusiems miestą, miesto gamtą ir žmones pažinti dar giliau ir plačiau. Ekskursijų programą įgyvendins botanikas Kęstutis Obelevičius, architektas Audrys Karalius, ornitologas Mindaugas Kirstukas, o iššūkį Kauno miesto gyventojams mes trenerė Vilma Povilionienė.

Festivalio programą papildo fantastiškas ir unikalus KTU SAF profesoriaus, miestų tyrinėtojo Kęstučio Zaleckio projektas „Dirbtinio intelekto improvizacijos Kauno ortofotografinio žemėlapio tema“, su kuriuo bus galima susipažinti Laisvės alėjos parduotuvės vitrinoje. Programą vainikuos vieno geriausio Lietuvos multiinstrumentalisto, kompozitoriaus Donato Bielkausko-Donio instaliacija-koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“. Rugsėjo 24 dieną Kauko laiptų viršutinėje dalyje, Žaliakalnio šlaitų fone Donio muzikoje derės iš prigimties skirtingas garsų turinys – urbanistiniai ir natūralūs gamtos garsai, industrinis peizažas ir natūralios gamtos kraštovaizdis, negyva ir gyva. Instaliacija bus perteikta dviem stereosistemomis, dėl kurių skirtingose erdvės pusėse vienu metu skambės skirtingas garso turinys, todėl klausytojas galės interaktyviai dalyvauti ir pats pasirinkti, kurio šaltinio klausytis, kam teikti pirmumą.

Festivalis „Magenta“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Ilgai kartu su daugybe partnerių brandintą Europos kultūros sostinės metų programą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atskleis jau šio mėnesio pabaigoje. Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje bus pristatomos „Kauno 2022“ bei kitų Europos kultūros sostinių – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ – programų detalės tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai. Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui.