Pastaruoju metu didėja įtampa tarp Kišiniovo ir prorusiškų separatistų.

„Prancūzija dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą paramą Moldovos Respublikos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, – sakė jis bendrame pareiškime su Paryžiuje viešinčia Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu).

Praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, Moldova susiduria su „daugybe iššūkių, kuriuos sukėlė konfliktas prie jos sienų“, sakoma pareiškime.

Didžiausias iššūkis – prorusiškas separatistinis Padniestrės regionas, kurio pareigūnai praėjusią savaitę kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“.

Didėja susirūpinimas, kad ši teritorija gali tapti nauju konflikto židiniu, o Moldova „susiduria su intensyvėjančiomis hibridinėmis atakomis“, teigė abu prezidentai.

E. Macronas ir M. Sandu pasirašė Kišiniovo-Paryžiaus gynybos susitarimą ir ekonominį veiksmų planą.

„Moldovos valstybė turi būti pajėgi saugoti savo neutralumą, ginti savo teritoriją ir gyventojus bei prisidėti prie regioninio ir tarptautinio saugumo“, – sakoma jų pareiškime.

E. Macronas ir M. Sandu teigė, kad Paryžius visiškai remia Moldovos reformas, kurias siekiama įgyvendinti norint vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą. Vėliau šiais metais Moldovoje bus surengtas referendumas.

Jie pridūrė, kad sėkmingam narystės siekiui būtų ypač svarbi teisingumo reforma ir kova su korupcija.

Bloko lyderiai anksčiau šį mėnesį susitarė pradėti oficialias stojimo derybas su Moldova ir kaimynine Ukraina.

M. Sandu sakė, kad tai atvertė „naują puslapį“ 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai, kuri ribojasi su Ukraina ir ES nare Rumunija.

„Vis dar turime žengti svarbius žingsnius ir aš pažadu eiti toliau, jei 2024 m. patikėsite man naują kadenciją“, – feisbuke parašė ji.

Prezidentė taip pat paprašė parlamento „kitą rudenį inicijuoti referendumo (dėl ES narystės), kuriame piliečiai tartų lemiamą žodį, organizavimą“.

Vis dar turime žengti svarbius žingsnius ir aš pažadu eiti toliau.

51-erių buvusi Pasaulio Banko ekonomistė M. Sandu pirmauja apklausose prieš prezidento rinkimus, kurie turėtų būti surengti iki kitų metų pabaigos.

Anksčiau šį mėnesį atliktos apklausos duomenimis, M. Sandu palaiko maždaug 30 proc. žmonių ir ji pirmauja prieš Rusijai draugišką buvusį prezidentą Igorį Dodoną, kuris turi 24 proc. žmonių palaikymą.

2020 m. pabaigoje M. Sandu nurungė I. Dodoną ir tapo prezidente.

Dabartinė proeuropietiška Moldovos vyriausybė yra pasmerkusi Rusijos invaziją į Ukrainą ir apkaltinusi Maskvą, kad ši bandė ją nuversti.

Valstybės vadovė tai pareiškė televizijos kanalui „ProTV“, praneša portalas „eurointegration“.

„Manome, kad Rusijos Federacija ir toliau stengsis destabilizuoti situaciją čia, ir aš neabejoju, kad šie veiksmai prasidės pavasariop. Jie naudos čia turimus žmones. Deja, nieko naujo. Jie gali pakeisti tam tikrą taktiką, bet aišku, kaip jie apskritai veiks“, – sakė M. Sandu.

Anot prezidentės, šiame kontekste būtina pasimokyti iš savivaldos rinkimų pamokų. Kai kuriose institucijose jau dirbama, kad „būtų išanalizuotos šios pamokos ir parengtos konkrečios priemonės rizikai mažinti“, pridūrė ji.

Prezidento rinkimai Moldovoje turėtų įvykti 2024 metų rudenį.

Portalas primena, kad lapkričio 3-iąją, likus dviem dienoms iki vietos valdžios rinkimų, Moldovos nepaprastųjų situacijų komisija iš kovos pašalino visus kandidatus, atstovaujančius politinei partijai „Šansas“ – prorusiškam projektui, siejamam su pabėgusiu oligarchu Ilanu Șoru.

Toks sprendimas buvo priimtas remiantis Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos vadovo Alexandru Musteațos ataskaita, kurioje buvo pažymima, kad Rusija suintensyvino hibridinį karą prieš šalį, skirdama tam milijardą lėjų ir įtraukdama nusikalstamą I. Șoro grupuotę.

Tačiau gruodį Kišiniovo apeliacinis teismas panaikino Nepaprastųjų situacijų komisijos sprendimą.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, minint dešimtąsias Maidano metines ji drauge su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pirmąja Ukrainos ponia Olena Zelenska pagerbė žuvusiųjų atminimą prie „Dangaus šimtinės“ memorialo.

Ukrainos prezidento biuras pasidalijo nuotraukomis.

Proeuropietiškų protestų judėjimas, kurio metu per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių, galiausiai lėmė Kremliaus remiamo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.

Europos Komisija anksčiau šį mėnesį rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė valstybėms narėms suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

Į Kyjivą antradienį taip pat atvyko Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

Moldovos provakarietiškos prezidentės Maios Sandu (Majos Sandu) partija rinkimuose užėmė pirmąją vietą, tačiau miestuose, įskaitant sostinę Kišiniovą, jos rezultatai buvo prastesni.

Išaugus įtampai po Rusijos puolimo kaimyninėje Ukrainoje, Moldova paskutinę minutę uždraudė prorusiškai partijai dalyvauti rinkimuose, kilus įtarimams, kad ji naudojosi nelegaliais Maskvos pinigais.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad balsavimas sustiprino opozicinių jėgų pozicijas.

Ji teigė, kad Moldova vykdė precedento neturinčią represijų kampaniją prieš opoziciją, ir apkaltino ją rusakalbių kandidatų diskriminacija.

Tarptautiniai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėtojai savaitgalį išreiškė susirūpinimą dėl „kišimosi iš užsienio ir plačiai paplitusių įtarimų dėl balsų pirkimo“ Moldovos vietos valdžios rinkimuose.

Savo pareiškime ESBO stebėtojai taip pat pasmerkė „plataus masto vykdomosios valdžios galių panaudojimą per nepaprastąją padėtį, kai paskutinę akimirką buvo uždrausta keliems kandidatams dalyvauti rinkimuose, taip pat daugelio žiniasklaidos priemonių blokavimą“.

Rusija kaltinimus pareiškė praėjus daugiau nei 20 mėnesių nuo jos puolimo Ukrainoje pradžios, kurį lydėjo didžiulis susidorojimas su kitaminčiais šalies viduje.

Iki 1991 metų Sovietų Sąjungai priklausiusi Moldova pernai pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą ir ne kartą kaltino Rusiją kišimusi.

Europos Komisija trečiadienį parekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Moldovos narystės bloke.

Taip jis kalbėjo antradienį po pokalbio telefonu su Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu).

Anot šalies vadovo, Kišiniovui pavyko pasiekti progresą įgyvendinant europines reformas ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, tačiau yra būtina dėti papildomas pastangas ir sutelkti politinę valią dėl ryškaus proveržio.

„Lietuva tvirtai palaiko Moldovos siekį tapti ES nare. Ši šalis demonstruoja pagarbą europinėms vertybėms, palaiko bendrą ES užsienio politiką ir efektyviai įgyvendina reformas. ES plėtra padėtų užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak jo, ateinantys keli mėnesiai bus svarbūs Moldovos eurointegracijai: lapkričio 8 dieną EK skelbs ataskaitą dėl rekomendacijų įgyvendinimo pažangos, o gruodį Europos Vadovų Taryboje bus priimti sprendimai dėl ES narystės derybų pradžios.

Pernai kovą Moldova kartu su Sakartvelu pateikė paraiškas dėl kandidačių į ES statuso. Kiek anksčiau tokią paraišką pateikė ir Ukraina.

2022 metų birželį ES valstybės narės šį statusą suteikė Ukrainai ir Moldovai, tačiau ne Sakartvelui, teigdamos, kad šiai šaliai dar reikia padirbėti.

V. Zelenskį Mimi pilyje Bulboakoje pasitiko Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu).

„Lietuva tvirtai palaiko ir padeda Moldovai jos demokratiniame, europiniame kelyje. Europos Sąjungos (ES) šalių solidarumas su Moldova – ypatingai svarbus dėl grėsmę keliančios Rusijos politikos regione“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas jis. 

Pranešime teigiama, jog G. Nausėda pasmerkė prorusiškų jėgų ketinimus destabilizuoti situaciją Moldovoje ir dar kartą išreiškė Lietuvos tvirtą palaikymą Moldovos eurointegracijos siekiui.

Prezidentas su M. Sandu taip pat aptarė artėjantį Europos politinės bendruomenės susitikimą, vyksiantį birželį Kišiniove, bei paramą Moldovos institucijoms stiprinant administracinius gebėjimus.

Vasarį M. Sandu apkaltino Rusiją sąmokslu smurtinėmis priemonėmis nuversti jos vyriausybę, paversti šalį priklausoma nuo Maskvos ir sužlugdyti jos siekį vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą. Rusija tai paneigė.

Moldova, neturtinga 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje gyvena nemažai rusų, pastaraisiais metais pasuko provakarietiška kryptimi, tuo sukeldama Maskvos pasipiktinimą.

Birželio mėnesį Moldovai, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, buvo suteiktas kandidatės į ES statusas.

„Prieš du dešimtmečius Lietuva įveikė tą eurointegracinį kelią, kuriuo šiandien žengia Moldova. Esame pasiryžę dalintis savo patirtimi ir žiniomis“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda, dalyvaujantis Miuncheno saugumo konferencijoje.

Jis pabrėžė, jog Lietuva remia Moldovos siekį tapti visateise ES nare ir yra pasirengusi suteikti tam reikalingą politinę ir ekspertinę pagalbą. Pasak pranešimo, Lietuva Moldovai pasiūlė savo įvairių sričių ekspertus, galinčius padėti integracijos į Bendriją procese.

Prezidentūros teigimu, susitikime valstybių vadovai aptarė saugumo situaciją regione ir iššūkius, su kuriais susiduria Moldova Rusijai siekiant hibridinėmis priemonėmis destabilizuoti situaciją šalyje.

G. Nausėda pažymėjo, kad Rusijos agresija Ukrainoje kelia pavojų kaimyninėms demokratinėms valstybėms, kurios privalo būti pasirengusios atremti hibridinių išpuolių grėsmę.

„Visi puikiai suprantame, kokią grėsmę kelia ekspansinė Rusijos politika regione, ir žinome, kokių veiksmų agresorė ėmėsi anksčiau. Privalome būti pasirengę šioms grėsmėms ir gintis kartu. Lietuva deda visas pastangas, kad padėtų Moldovai eiti valstybės nepriklausomybės, demokratijos ir laisvės keliu“, – sakė šalies vadovas.

Moldova, kaip ir Ukraina, paprašė narystės ES po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą.

Pirmadienį M. Sandu apkaltino Maskvą rengus sąmokslą panaudojant smurtą nuversti jos vyriausybę per diversantus, persirengusius antivyriausybiniais protestuotojais.

Moldova taip pat kovoja su energetikos krize, kurią sukėlė tiekimo nutraukimas dėl to, kad Rusija nusitaikė į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tai pastaraisiais mėnesiais padėjo paskatinti antivyriausybinius protestus.

Prezidentės Maios Sandu (Majos Sandu) pranešimas pasirodė praėjus savaitei po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą; šiuos teiginius vėliau patvirtino Moldovos žvalgybos pareigūnai.

„Ateinančio laikotarpio plane numatyti veiksmai, kuriuose dalyvautų karinį pasirengimą turintys diversantai, persirengę civiliais drabužiais, kurie imtųsi smurtinių veiksmų, užpultų tam tikrus valstybinius pastatus ir net paimtų įkaitų“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė M. Sandu.

„Šių veiksmų tikslas – nuversti konstitucinę tvarką ir pakeisti Kišiniovo teisėtą valdžią neteisėta, – sakė M. Sandu. – Dėl to mūsų šalis taptų pavaldi Rusijai, ir būtų sustabdytas Europos integracijos procesas.“

Šių veiksmų tikslas – nuversti konstitucinę tvarką ir pakeisti Kišiniovo teisėtą valdžią neteisėta.

Ji pareiškė: „Kremliaus bandymai naudoti smurtą mūsų šalyje nebus sėkmingi.“

Nuo tada, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į Ukrainą, Moldova, buvusi sovietinė respublika, kurioje gyvena apie 2,6 mln. žmonių, siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų partnerėmis. Praėjusių metų birželį, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, jai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.

M. Sandu sakė, kad spalio–gruodžio mėnesiais Moldovos policija ir jos žvalgybos tarnyba (SIS) įsikišo į „keletą organizuoto nusikalstamumo atvejų ir sustabdė bandymus smurtauti“.

Per pastaruosius metus NATO nepriklausanti Moldova susidūrė su daugybe problemų. Tarp jų – sunki energetikos krizė, užklupusi, kai Maskva smarkiai sumažino dujų tiekimą, sparčiai auganti infliacija ir keli pastarųjų mėnesių incidentai, susiję su raketomis, skridusiomis virš jos oro erdvės, ir jos teritorijoje rastomis nuolaužomis.

Moldovos pareigūnai patvirtino, kad penktadienį į jos oro erdvę įskrido dar viena karo Ukrainoje raketa.

M. Sandu sakė, kad Rusija nori panaudoti Moldovą kare prieš Ukrainą, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Ji taip pat nurodė, kad žvalgybos tarnybos gautoje informacijoje yra, jos žodžiais tariant, nurodymų dėl Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos piliečių atvykimo į Moldovą taisyklių.

„Užtikrinu jus, kad valstybės institucijos dirba, kad užkirstų kelią šiems iššūkiams ir suvaldytų situaciją“, – sakė M. Sandu.

Ji teigė, kad Moldovos parlamentas turi priimti įstatymų projektus, kad žvalgybos ir saugumo tarnyba bei prokuratūra „turėtų reikiamas priemones, kurios padėtų veiksmingiau kovoti su pavojais šalies saugumui“.

Prezidentė pridūrė, kad šis planas „remiasi keliomis vidaus jėgomis, bet visų pirma nusikalstamomis grupuotėmis“, ir paminėjo du Moldovos oligarchus – Ilaną Shorą (Ilaną Šorą) ir Vladimirą Plahotniucą (Vladimirą Plahotniuką), kurie šiuo metu yra tremtyje. Praėjusiais metais JAV ir Jungtinė Karalystė abiem vyrams pritaikė sankcijas.

Praėjusį rudenį Moldovą taip pat sukrėtė masiniai antivyriausybiniai protestai, kuriuos organizavo populistinė, Rusijai palanki I. Shoro partija ir kurie vyko per pačią energetikos krizę.

Prezidentė pirmadienį surengė spaudos konferenciją po to, kai penktadienį atsistatydino Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilicė). Tą pačią dieną M. Sandu paskyrė premjeru savo patarėją gynybos ir saugumo klausimais, provakarietišką ekonomistą Doriną Receaną (Doriną Rečaną).

Moldovos pareigūnams penktadienį patvirtinus raketos incidentą, JAV valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis  žurnalistams Vašingtone sakė, kad „Rusija jau daugelį metų remia įtakos ir destabilizacijos kampanijas Moldovoje, kurios dažnai yra susijusios su korupcijos panaudojimu savo tikslams pasiekti“.