– Kokios tendencijos išryškėjo per pirmuosius tris mėnesius, kai uostamiestyje atskirai surenkamos maisto atliekos?

– Pirmas geras ženklas, kad kiek-vieną savaitę maisto atliekų surenkame vis daugiau. Akivaizdu, kad klaipėdiečiai geranoriškai sutiko šią naujovę ir vis daugiau žmonių įsijungia į procesą. Kitas džiuginantis faktas, kad individualių valdų gyventojai rūšiuoja labai stropiai ir kokybiškai. Klaipėdoje iš individualių namų kvartalų ir daugiabučių kiemų maisto atliekos surenkamos skirtingomis savaitės dienomis, todėl labai aiškiai matome, kokie yra klaipėdiečių rūšiavimo skirtumai. Kai į cechą atvažiuoja mašina iš individualių namų, visą turinį galime pilti tiesiai ant perdirbimo konvejerio. Pašalinių daiktų, skardinių, stiklinių pakuočių nėra. Tačiau kai atvyksta mašina iš daugiabučių kiemų, dar randame visko: įvairios taros, elektronikos, netgi rūbų. Tačiau žvelgiant į trijų mėnesių evoliuciją, Klaipėdos daugiabučių kvartaluose rūšiavimo kokybė gerėja. Anksčiau iki trečdalio maisto atliekų konteinerio turinio sudarydavo mišrios atliekos.

–  Neringa maistą rūšiuoti pradėjo mėnesiu vėliau. Kaip sekasi jiems?

– Žvelgiant į atvežtų atliekų sudėtį, situacija prastesnė nei Klaipėdoje. Panašu, kad Neringą lankantys svečiai nesupranta, kam skirtas konteineris rudu dangčiu, ir meta į jį ne maisto, o visas komunalines atliekas. Išties situacija Lietuvoje tokia, kad daugelyje savivaldybių dar nerūšiuojamos maisto atliekos, o ten, kur rūšiuojamos, – surinkimo tvarka skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje maisto atliekos dedamos į oranžinius maišus ir metamos į bendruosius konteinerius. Tačiau Klaipėdoje ir Neringoje maisto atliekos surenkamos į bet kokios spalvos maišus ir turi būti išmestos į atskirus konteinerius rudu dangčiu. Tikimės, kad ateityje situacija gerės, į Neringą atvykstantys poilsiautojai supras rūšiavimo skirtumus ir laikysis nustatytos tvarkos.

KRATC Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys. KRATC nuotr.

– Kas daroma su gyventojų išrūšiuotomis maisto atliekomis?

– Jos atvežamos į Dumpiuose  esantį maisto atliekų apdorojimo cechą  Tai, ką čia išrūšiuojame ir paverčiame skysta biomase, autocisternomis išsiveža trys įmonės. Jos kol kas atlieka bandymus su mūsų patiekta žaliava. Pūdo ją savo įrenginiuose ir stebi, ar susidaro pakankami dujų kiekiai, ar nėra priemaišomis užterštas galutinis produktas – kompostas. Kol kas atsiliepimai teigiami tiek dujų išgavimo efektyvumo prasme, tiek ir po to likusios žaliavos panaudojimo komposto gamybai. Su žaliavos bandytojais turime pasirašę ketinimų protokolus bendradarbiavimui, o netolimoje ateityje skelbsime konkursą pastoviam šios paslaugos teikimui. Bet kuriuo atveju KRATC neketina pati vykdyti maisto pūdymo procesų, kad mūsų teritorijoje nebūtų prielaidų nemalonių kvapų susidarymui. Visa paruošta biomasė yra ir bus atiduodama perdirbėjams.

– Klaipėda ir Neringa jau rūšiuoja, o kada maistą pradės rūšiuoti kitos regiono savivaldybės? Ar jos irgi veš atliekas į KRATC įrenginius?

– Taip, jau visos Klaipėdos regiono savivaldybės derina formalumus su KRATC dėl maisto atliekų tvarkymo mūsų įrenginiuose. Tiesa, kada rūšiavimas startuos konkrečioje savivaldybėje, mes nežinome, greičiausiai tai įvyks rudenį arba šių metų pabaigoje. Dumpiuose pastatytas maisto atliekų apdorojimo cechas per metus pajėgus sutvarkyti virš 6 670 tonų maisto atliekų. Pagal surenkamus ir vis didėjančius kiekius iš Klaipėdos miesto matome, kad uostamiestyje esame netoli suplanuoto srauto. O visu pajėgumu greičiausiai pradėsime kitąmet, kai mums maisto atliekas ims vežti iš visų Klaipėdos regiono savivaldybių. Su maisto atliekų srautu mes tikrai susidorosime, bet kur kas svarbiau, kad regiono gyventojai įprastų rūšiuoti maisto likučius. Matome, kad ir Klaipėdoje rūšiuoja dar ne visi. Pavyzdžiui, apie ketvirtadalis uostamiesčio individualių namų savininkų dar nepasiėmė maisto atliekų konteinerių komplekto. Kas jų dar neturi, kviečiame kreiptis tel. 8 800 13344 arba el. paštu kokybe@kratc.lt.

Maisto atliekų rūšiavimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra privalomas. Gana greitai įpratome rūšiuoti antrines žaliavas, pakuotes, dabar atėjo eilė maisto likučių rūšiavimui.

Pagal Neringos savivaldybės patvirtintą tvarką, 30 konteinerių maisto atliekoms visus metus bus nuolatinėse vietose, o vasaros sezono metu, kai kurortus užplūsta didžiausias poilsiautojų srautas, lankomiausiose Neringos vietose laikinai bus pastatomi dar dešimt konteinerių.

Neringos gyventojams nebus dalinami virtuviniai kibirėliai ar maišeliai, kaip yra daroma kitose šalies savivaldybėse. Maisto atliekas siūloma mesti į savo įsigytus bet kokios spalvos plastikinius maišelius.

Rūšiavimo tvarka neringiškių namuose bus identiška, kaip dabar rūšiuojamos komunalinės atliekos: virtuvėje į savo talpyklę įsikloję plastikinį maišelį gyventojai ar poilsiautojai mes maisto likučius, o prikauptą maišą reikės sandariai užrišti ir išmesti į arčiausiai esantį viešo naudojimo konteinerį rudu dangčiu.

KRATC nuotr.

Kaip teigia specialistai, jei į lauko konteinerį išmetamas sandariai užrištas plastikinis maišas, maisto atliekos neužteršia talpyklės ir taip sumažinama galimybė susidaryti nemaloniems kvapams. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduotina maisto atliekų rūšiavimui naudoti popierinių maišų. Mat jie sudrėkę suplyšta ir maisto atliekos pasklinda po konteinerį.

Neringoje iš gyventojų surinktos maisto atliekos bus išgabenamos apdorojimui į žemyninę dalį – šalia Dumpių regioninio sąvartyno veikia maisto atliekų apdorojimo cechas, kur visame Klaipėdos regione surinktos maisto atliekos perrūšiuojamos ir paruošiamos perdirbimui. Iš maisto likučių paruošta biomasė cisternomis išvežama į pūdymo gamyklas, kur tampa žaliava biometano bei derlingo komposto.

Naujiena neturi stebinti

Naujutėlis cechas Dumpiuose išaugo per kiek daugiau nei pusmetį, ir tai yra tikras stebuklas, žinant, kaip intensyviai jo statytojams teko dirbti.

Antradienį į oficialias cecho atidarymo iškilmes atvyko didelis būrys svečių. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, Neringos meras Darius Jasaitis, jo kolega iš Kretingos Antanas Kalnius, aplinkosaugininkai, visuomenės sveikatos specialistai, statybininkai, technologinės įrangos specialistai, uostamiesčio politikai bei verslo atstovai, cecho darbuotojai jautėsi atvykę į šventę, mat buvo pasitikti trankia muzika ir vaišėmis.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius S. Gentvilas teigė, kad Klaipėdos regionas nėra tas, kurio gyventojai tvarkingiausiai rūšiuoja savo šiukšles. Tik apie 30 proc. visų atliekų čia išrūšiuojama.

Pastebėta, kad privačių namų savininkai yra kur kas kruopštesni nei gyvenantieji daugiabučiuose.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pradedame rūšiuoti maisto atliekas. Maždaug prieš 15 metų, kai mieste atsirado rūšiavimui skirti spalvoti varpeliai, daugelis į rūšiavimą žiūrėjo skeptiškai. Šiandien stiklo, popieriaus, plastiko pakuočių rūšiavimas mums yra tapęs kasdieniu įpročiu. Neabejoju, kad ir maisto atliekas klaipėdiečiai rūšiuos atsakingai, kaip tai vyksta visose civilizuotose Europos valstybėse. Tikiu mūsų žmonėmis, nuo šiol šalia trijų jau įprastų konteinerių atsiras ketvirtas rudu dangčiu, ir tai netaps gyventojams problema“, – sakydamas sveikinimo kalbą teigė Klaipėdos meras.

A. Vaitkus patikino, kad maisto atliekų rūšiavimo naujovės neturėtų pabranginti klaipėdiečiams vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą.

Sveikindama atvykusiuosius į iškilmes, bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC) direktorė Roma Budrienė nepagailėjo padėkų ne tik Aplinkos ministerijos darbuotojams, regiono miestų bei rajonų merams, kitų įstaigų atsakingiems darbuotojams, statybininkams, bet ir savo pavaldiniams, nuoširdžiai ir itin intensyviai dirbusiems statant bei įrengiant cechą.

Maistą – į atskirą maišą

Į atskirą maišelį nuo šiol būsime raginami mesti augalinės ir gyvulinės kilmės atliekas, viską, ko nesuvalgome, kas lieka gaminant patiekalus, o kartais sugenda nespėjus suvartoti. Į juos derėtų kratyti kavos tirščius, mesti arbatos pakelius, panaudotus valant riebalais suteptus indus popierinius rankšluosčius.

Raginama į šiuos maišelius nepilti skysčių, pavyzdžiui, sriubos skystį derėtų nupilti į kanalizaciją, o tirščius kratyti į maisto atliekų maišelį.

Į juos negalima mesti stiklo taros, kietų, neperdirbamų pakuočių iš plastiko ar metalo.

Jeigu maisto atliekų maišelius žmonės užriš taip, kad iš jų netekėtų skysčiai, galės išvengti nemalonių kvapų prie rudais dangčiais dengiamų konteinerių. Juos vežėjai žada ištuštinti kur kas dažniau nei kitų atliekų konteinerius.

Šie konteineriai turi sandarią metalinę kapsulę, kuri neleidžia sklisti skysčiams ir kvapams į aplinką.

Privačių valdų savininkai jau gavo rudus konteinerius, kurių sandarus dangtis turi guminę tarpinę bei įmontuotą biofiltrą, neutralizuojantį kvapus.

Dirbs neskleisdami smarvės

KRATC rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys pasakojo, kad atvežtos į įmonės cechą maisto atliekos bus verčiamos į 50 kubinių metrų talpos sandarų priėmimo bunkerį. Iš jo jokie skysčiai neištekės, o nuo nemalonių kvapų apsaugos dangtis.

Rūšiavimo linija atliekas gabens į maišelių praplėšytuvą. Ištuštinti maišeliai bus rūšiuojami ir į bendrą maisto atliekų masę nepateks.

Konvejeris maišelių turinį nugabens į rankinio rūšiavimo kabiną. Joje bus atskiriamos netinkamos priemaišos, juk gali būti, kad kažkas sugedusią uogienę netyčia įmes su visu stiklainiu, o nebevalgomus produktus – metalo ar plastiko pakuotėje.

Toliau atliekos keliaus į atskyrimo įrangą, kur organika bus atskiriama nuo pakuočių. Atskirta nuo bet kokių netinkamų perdirbti medžiagų organinė masė, technologų vadinama pulpa, iškeliaus į biodujų gamybos įmones arba komposto gamybai. Biodujos taps žaliava elektrai arba transporto degalams gaminti.

Tai reiškia, kad maisto atliekos nebepateks į sąvartyną ir jo neaugins, priešingai, jos bus naudingai panaudotos.

Pasirodo, ceche jau įvyko bandymai, įsitikinta, kad įrenginiai puikiai veikia, taip pat kad keturios kvapų mažinimo priemonės atlieka savo funkciją.

Čia veiks kelios kvapų neutralizavimo purškimo įrangos, ozonatoriai, be to, visas cecho oras bus surenkamas ir ištraukiamas į biofiltrą. Tai reiškia, kad jokie kvapai iš cecho į lauką nepateks.

Aptarnaus visą regioną

Kalbėdama apie cecho statybą R. Budrienė pasakojo, kad visas projektas kainavo 3,1 mln. eurų, iš jų 70 proc. – europinės lėšos, visa kita apmokėta bendrovės KRATC pinigais.

„Viskas truputį užsitęsė, laiką gaišino derinimai, brango medžiagos ir technologijos, daug kartų atsisakyta tam tikrų pirkimų. Šiame ceche per metus galima perdirbti iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Kadangi projektas – europinis, maisto atliekos penkerius metus turi būti surenkamos tik iš gyventojų“, – pasakojo R. Budrienė.

Šiuo metu dėl galutinio produkto – pulpos – tiekimo deramasi su bendrove „Klaipėdos vandenys“, juo domisi ir latvių įmonės.

Pirmosios maisto atliekos į cechą atkeliaus iš Klaipėdos ir Neringos. Kretingos, Palangos savivaldybės jau pasirašė analogiškas sutartis, jas pasirašyti ketina Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos rajono savivaldybės.

Kiekvienas mūsų, net mažiausias vaikas, kasdien išmetame apie 400 gramų maisto atliekų, o per metus tai yra apie 450 kilogramų.

Trečdalis mūsų atliekų yra maisto atliekos. Čia yra didelė galimybė sutaupyti. Geriausias pavyzdys – kavos tirščiai ir kartonas, šiuos du dalykus sumaišius, nė vieno jų nebeįmanoma perdirbti. Švarios atliekos dažniau grąžinamos į gyvenimą, daugiau kartų perdirbamos, todėl maisto atliekų rūšiavimas leidžia padidinti ir kitų atliekų rūšiavimą.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kol kas vėluojame mokytis rūšiuoti. Dar turime galimybių pasistengti. Nuo šių metų sausio, pagal Seimo priimtus įstatymus, visose gyvenvietėse, turinčiose per 2 tūkst. gyventojų, reikia maisto atliekas surinkti atskirai. Nors gyventojai labai pozityviai reaguoja į tokį reikalavimą, bet didžioji problema yra tie, kurie iki šiol nerūšiuoja“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Kaip pranešė KRATC, bus pristatytas ir šalia Dumpių sąvartyno pastatytas Maisto atliekų apdorojimo cechas.

„Klaipėdos daugiabučių kiemuose esame įrengę pusiau požeminius ir antžeminius konteinerius. Iki šiol jų rudi dangčiai buvo užrakinti, tačiau dabar saugikliai nuimti, maisto atliekas, sudėtas į plastikinį maišelį, jau galima išmesti. Individualių valdų savininkams išdalinome arti 2000 specialių rudų 60 litrų talpos konteinerių“, – sako Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorė Roma Budrienė.

Pagal ES reikalavimus, nuo šių metų visos Lietuvos savivaldybės privalo atskirai rinkti maisto atliekas.

Sostinėje maisto atliekos renkamos nuo metų pradžios, tačiau tvarka kritikuota, nes gyventojai atliekas kaupia į specialius maišelius, kurie metami į bendrus konteinerius. Anot kritikų, tokiu būdu auga plastikinių maišelių naudojimas, nors Europoje siekiama tai mažinti.

Alytaus, kuriame šios atliekos rūšiuojamos jau kelerius metus, regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas anksčiau teigė, kad konteinerinis surinkimo būdas yra laikomas vieninteliu tvariu maisto atliekų tvarkymo būdu, duodančiu 90 proc. efektyvumą.

Už tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 24 susilaikė. 

Planuose turės būti nurodyta, kokius maisto atliekų kiekius prekybininkai sumažins ir kokiais būdais, pavyzdžiui, besibaigiančio galiojimo, bet saugų ir tinkamą vartoti maistą perduodant labdarai, keičiant vartotojų elgseną, skatinant juos pirkti tik tiek, kiek suvartoja. 

Planai turės būti skelbiami prekybininkų interneto svetainėse, įmonės taip pat kasmet turės parengti praėjusių metų plano įgyvendinimo ataskaitą ir ją paviešinti iki balandžio.

To nepadariusios įmonės būtų įspėjamos raštu arba joms skiriama 1–3 tūkst. eurų bauda, o ž antrą pažeidimą – iki 5 tūkst. eurų – tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos.

Savivaldybė džiaugiasi tokiu Vilniaus gyventojų aktyvumu ir tikina siekianti užtikrinti, kad miestiečiams maistui rūšiuoti skirtus oranžinius maišelius bei kibirėlį atsiimti būtų patogu.

Įrašais apie prekybos centruose nusidriekusias laukiančiųjų eiles Vilniaus miesto gyventojai dalijosi socialiniuose tinkluose.

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas sako, kad savivaldybė džiaugiasi tokiu dideliu gyventojų susidomėjimu maisto atliekoms rūšiuoti skirtomis priemonėmis.

„Mūsų vertinimu, tai rodo didelį žmonių sąmoningumą ir suinteresuotumą rūpintis tvarumu bei gyvenamosios aplinkos ateitimi“, – teigia jis.

Savivaldybės duomenimis, iki šios dienos Vilniaus gyventojams jau išdalinti beveik 33 tūkst. maisto atliekų rūšiavimo priemonių komplektų – tai sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį visų savivaldybės teritorijoje esančių namų ūkių.

Savivaldybė: siekiame, kad priemones atsiimti būtų patogu

G. Grubinskas patikina, kad savivaldybė deda visas pastangas, kad gyventojams atsiimti maisto atliekoms rūšiuoti skirtą kibirėlį ir oranžinius maišelius būtų patogu.

„Nuo gruodžio 11 d., kai buvo pradėtas dalinimas, atsiimti kibirėlį ir maišelių ruloną buvo galima savivaldybėje, visose seniūnijose ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, o nuo Naujųjų metų taip pat organizuojamos mobiliosios komandos, kurios kasdien vyksta į didesnio gyventojų susibūrimo vietas, prie prekybos centrų. Mobiliosios komandos kiekvienoje vietoje dirba ne trumpiau nei 3 valandas. Grafikas sudaromas taip, kad per dviejų savaičių laikotarpį bent po kartą mobilioji komanda atvyktų į kiekvieną iš 21 Vilniaus savivaldybės seniūnijų teritorijų“, – informaciją pateikia jis.

G. Grubinskas taip pat akcentuoja, kad maisto atliekoms rūšiuoti skirti kibirėliai ir maišeliai bus dalinami nemokamai visus šiuos metus, o rūšiavimo priemones gali atsiimti kiekvienas Vilniaus gyventojas – nepriklausomai, ar yra deklaravęs gyvenamąją vietą sostinėje, ar ne.

ELTA primena, kad naujoji tvarka atskirai rūšiuoti maisto atliekas nuo 2024 metų numatoma Lietuvos teisės aktuose, o šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įpareigojo įgyvendinti ES direktyva.

Sprendimai pagal poreikius

Interjero dizainerė Morta Bučinskiene pataria, kur ir kaip rūšiuoti, net jei atrodo, kad namuose tam stinga vietos.

„Kalbant apie maisto atliekų rūšiavimą, gali kilti įvairių klausimų: kur padėti dar vieną šiukšliadėžę, kaip išvengti nemalonių kvapų ir dėmių, ar bus patogu nešti sukauptas atliekas į konteinerį arba komposto vietą ir pan. Atsižvelgus į poreikius, tikrai galima rasti sprendimą už prieinamą kainą, o kartais tereikia iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turite namuose“, – pabrėžia M. Bučinskienė.

Ji primena, kad kompostuoti galima įvairias maisto ir virtuvės atliekas: patiekalų likučius, vaisių ir daržovių žieveles, žuvų kaulus, kavos ir arbatos tirščius, arbatos maišelius ir popierinius filtrus. Prie tokių atliekų priskiriami kambariniai augalai ir jų dalys, nuvytusios gėlės, sustingę riebalai, kiaušinių dėžutės, popieriniai virtuvės rankšluosčiai ir servetėlės.

Galimybės: gyvenantiems nuosavuose namuose ir nesusiduriantiems su erdvės stoka rūšiavimo sprendimų įvairovė – didesnė. / „Ikea“ nuotr.

Įvertinkite turimą erdvę

Svarstantiems, kaip namuose rasti vietos dar vienai atliekų rūšiavimo dėžei, interjero dizainerė siūlo pirmiausia įvertinti, kiek erdvės tam galėtumėte skirti.

„Patogiausia tokias atliekas rūšiuoti nedidelėje sandarioje šiukšliadėžėje su dangčiu. Laikykite ją taip, kad būtų lengva pasiekti. Tuomet galėsite stebėti situaciją ir šiukšles išnešti dažniau (kas antrą dieną ar kasdien), išvengdami nemalonaus kvapo ir muselių. Puikus pasirinkimas – mažos talpos šiukšliadėžė, kurią patogu tvirtinti prie virtuvinės spintelės durų. Į tokios šiukšliadėžės vidų įdėję suyrantį 10–15 litrų maišelį, kaskart išnešę šiukšles galėsite jos net neplauti. O gaivai palaikyti tiks net ir pačios atliekos, pavyzdžiui, į šiukšliadėžę išmestos citrusinių vaisių žievelės“, – sako M. Bučinskienė.

Atsižvelgus į poreikius, tikrai galima rasti sprendimą už prieinamą kainą, o kartais tereikia iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turite namuose.

Interjero dizainerė primena auksinę vietos taupymo taisyklę. „Aukšti, siauri baldai ir kiti daiktų laikymo sprendimai labai praverčia, jei namuose trūksta vietos. Tas pats galioja ir kalbant apie atliekų rūšiavimą – aukšta šiukšliadėžė ar krepšys su rankenomis lengvai tilps prieškambario nišoje ar virtuvės pašonėje ir visada atrodys tvarkingai. O nenaudojant jį bus paprasta sulankstyti ir tiesiog laikyti spintelėje. Siaurose vietose pravers šiukšliadėžės su dviem skyriais, o kiek erdvesniuose namuose – dėžės, kurias galima statyti vieną ant kitos. Tokiose patogu rūšiuoti atliekas, kurių nereikia išnešti dažnai“, – sako interjero dizainerė.

Gyvenantiems nuosavuose namuose ir nesusiduriantiems su erdvės stoka interjero dizainerė siūlo atkreipti dėmesį į rūšiavimo sprendimų įvairovę ir rinktis ne pagal dydį, o pagal savo norus ir poreikius.

Pasirinkimas: mažos talpos šiukšliadėžę patogu tvirtinti prie virtuvinės spintelės durų. / „Ikea“ nuotr.

Rūšiavimas kaip žaidimas

Neretai žmonės baiminasi pokyčių namuose, nes mano, kad tai pareikalaus didelių investicijų. Interjero dizainerė tikina, kad, norint patogiai rūšiuoti atliekas namuose, išlaidauti nebūtina.

„Apsisprendę, kur laikysite biologiškai skaidžias atliekas, galite pagalvoti ir apie kitų šiukšlių rūšiavimą, – rekomenduoja žinovė. – Pavyzdžiui, kartoninė dėžė, likusi nuo didesnio pirkinio, ar ant durų pakabintas krepšys bus puiki vieta plastiko pakuotėms, o viena ant kitos sustatomos dėžės – popieriui, kartonui ar skardinėms rūšiuoti. Atliekų rūšiavimo dėžę gali atstoti ir skalbinių krepšys su rankenomis. Kad rūšiuoti būtų paprasčiau, visas dėžes galima išradingai pažymėti, ant kiekvienos priklijuojant lipduką su užrašu ar piešinėliu, paaiškinančiu, ką ir kur mesti. Tuomet rūšiuodami atliekas nesuklys net patys mažiausi šeimos nariai ir į namus užsukę svečiai.“

Svarbu pagalvoti ne tik apie atliekų rūšiavimą, bet ir apie maisto tausojimą. „Parduotuvėje stenkitės rinktis produktus be pakuočių ir atsisakyti papildomų plastiko maišelių, o grįžę į namus maisto produktus iš karto padėkite į jiems skirtą vietą spintelėje ar šaldytuve. Laikomi atvirai, produktai ilgiau išliks švieži nei maišeliuose, o jūs visada matysite, ko dar turite, ir pagal tai galėsite planuoti valgiaraštį, užuot pamiršę ir išmetę sugedusį maistą. Jei matote, kad kažko suvalgyti nespėsite, užšaldykite – taip pratęsite produktų galiojimo laiką ir galėsite iš jų gaminti vėliau“, – pataria M. Bučinskienė.

„Kaip ir su tais rūšiavimo konteineriais, kurie yra aikštelėse, tai taip ir su maisto atliekomis – suprantam, kad tai yra pirmiausia sąmoningumo klausimas, tai tikrai nesiruošiame bausti, bet, kad rūšiavimo gamyklai būtų paprasčiau atskirti maisto atliekas, būtent šita sistema ir yra diegiama“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Benkunskas.

Anot jo, nauja rūšiavimo sistema bus grindžiama savanorystės pagrindu.

„Visa sistema rūšiavimo, kurią mes turim, ji yra pirmiausia sąmoningumo ir savanorystės pagrindu grįsta, tai šiuo atveju mes galime tik pasidžiaugti, kad vilniečiai nori rūšiuoti, tai mes suteikiam infrastruktūrą“, – teigė miesto meras.

Pareiga atskirti biologines atliekas nuo bendrų komunalinių atliekų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse nuo kitų metų atsiranda įgyvendinant ES Atliekų pagrindų direktyvą.

Dėl rūšiavimo tvarkos savivaldybės yra priėmusios atskirus sprendimus.

Vilniaus savivaldybė spalį nusprendė, kad įgyvendinant šią tvarką, gyventojai kitąmet išrūšiuotas maisto atliekas turės kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose ir mesti jas į bendrus mišrių atliekų konteinerius.

Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. Anot savivaldybės, ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.

Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio galima atsiimti Vilniaus savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Iki šiol Lietuvoje yra rūšiuojamos plastikinės, popierinės, metalinės, stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos.