– Kaip po švenčių jaučiatės?

– Puikiai. Šventės kaip visada praėjo greitai.

– Ar sočios buvo?

– Sočios. Šventiniai patiekalai – nekasdieniai. Net ir tie, kurie laikosi dietos, per šventes gali drąsiai mėgautis maistu. Net reikia.

Mūsų skrandis – ne šiukšlių dėžė ir nereikia rizikuoti sveikata.

– Tačiau lietuviai tiek prigamina, kad maisto lieka dar savaitei.

– Žmonės prigamina nemažai ir tikrai daugelis per daug. Tai bėda. Reikėtų gaminti žymiai mažiau. Dalis produktų gali būti laikomi ilgiau, o dalis turėtų būti suvalgomi greitai. Kietai virtą kiaušinį geriausia suvalgyti per pirmas dvi dienas. Ilgiau nei tris dienas nereikėtų laikyti. Geriausia laikyti šaldytuve. Jei natūraliai nudažyti kiaušiniai bus laikomi kaip puošmena ant stalo kambario temperatūroje, trečią dieną tikrai atsiranda rizika. Maistą reikia laikyti šaldytuve. Jeigu greitai gendantys žuvies patiekalai, mišrainės visą dieną stovėjo ant stalo, vakare šaldytuve, kitą dieną dar galima valgyti, bet ne ilgiau. Jei maisto prigaminta daugiau, nebūtina jo viso sudėti ant stalo. Ant stalo padėti tik tam kartui, o šiaip laikyti šaldytuve. Greitai gendantys patiekalai – ypač žuvies – puiki terpė bakterijoms. Reikėtų suvalgyti per dvi dienas ir nelaikyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką daryti? Išmesti? Kaip su tvarumu?

– Yra svečių, giminių. Reikia pasidalyti šviežiu maistu ir jo neišmesime. Jei maistas užsibuvo, geriau jo nevalgyti. Mūsų skrandis – ne šiukšlių dėžė ir nereikia rizikuoti sveikata. Geriau nesuvalgyti.

– Ar galima tą maistą panaudoti kitiems patiekalams – troškiniams, lietiniams ir pan.

– Tokia išeitis galima antrą dieną, bet jei maistas prarado išvaizdą, užsibuvo ilgiau, kvapas gal dar geras, gaila išmesti, tačiau reikia žinoti maisto biologinę vertę. Medžiagos turi išlikti, jei maistą pervirsime, perkepsime, sotumas bus, bet ne tokia mityba turėtų būti. Mityba turi būti šviežia, visavertė. Atsiranda rizika apsinuodyti ir vertės iš tokių produktų nėra. Geriau pasidalyti šviežiu maistu su artimaisiais, o ne vėliau iš jo kažką dar gaminti.

Sumaniai panaudojus duonos likučius galima ne tik prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, bet ir sukurti itin gardžių virtuvės šedevrų: pyragai, troškiniai ar pudingai – tai tik keletas idėjų, kurios padės „sunaikinti“ šaldytuvo likučius. Tad kaip ilgiau išlaikyti duoną šviežią ir ką daryti su po švenčių likusiais duonos gaminiais?

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje vienas žmogus išmeta vidutiniškai 173 kilogramus maisto per metus. WRAP organizacijos teigimu, Didžiojoje Britanijoje maisto atliekų, kurių galima išvengti, vertė per metus siektų apie 550 eurų vienam namų ūkiui. Duona – tai vienas iš pagrindinių maisto produktų visame pasaulyje, kurios suvartojama bene daugiausiai, todėl nieko keisto, kad didelė dalis jos yra išmetama – kaip to išvengti?

Kada išmesti, o kada – išsaugoti

Vienos duonos kepyklų produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius tikina, kad vertėtų atkreipti dėmesį į duonos pakuotės ženklinimą.

„Geriausias iki“ ženklas ant duonos pakuotės dar nereiškia, kad po šios datos ją turite išmesti. Šiuos ženklinimo skirtumus vertėtų įsidėmėti, nes, pavyzdžiui, daugelis greitai gendančių maisto produktų turi žymenį „tinka vartoti iki...“, kuomet nurodytos datos reikėtų paisyti ir vėliau produkto nevartoti. Tačiau duonos gaminių atveju naudojamas „geriausias iki“ ženklinimas tik nurodo rekomenduojamą datą. Kiekvienu konkrečiu atveju duona gali būti vartojama ir ilgiau – viskas priklauso nuo jos laikymo sąlygų“, – tikina ekspertas.

Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų duona vis dar yra šviežia, jūs turėtumėte ją atidžiai apžiūrėti. Jeigu pastebėjote pelėsį – duonos jokiu būdu nevalgykite. Anot specialisto, pelėsis yra grybelis, kuris sugadina maisto produktą, taip pat gali išskirti kenksmingas medžiagas bei sporas, kurios, keliaudamos oru, gali nusėsti ant kitų maisto produktų. Tačiau jeigu duona neskleidžia nemalonaus kvapo, nėra supelijusi, ją nesudėtingai galite prikelti antram gyvenimui. Kaip tai padaryti?

– Sutrupintos duonos gabalėlius galite naudoti padažų gamybai, apvolioti mėsos ir kitus kepinius, galite įdaryti paukštieną, daržoves, apibarstyti užkepėles.

– Naminiai skrebučiai, dar žinomi kaip krutonai – tai puikus būdas pagardinti jūsų mėgstamas salotas.

– Sukietėjusią duoną naudokite gamindami klasikines sriubas, pavyzdžiui ispanišką gaspačio, itališką duonos ar prancūzišką svogūnų sriubą.

– Iš kiek padžiuvusios duonos nesunkiai pasigaminsite brusketų – nedidelių sumuštinukų, kai skrudinta duona įtrinama česnaku ir gardinama įvairiais priedais.

– Duonos pudingas – tai itin lengvai pagaminamas desertas, kai kartu kepama sudžiuvusi duona ir kiaušinių bei pieno mišinys. Sudžiuvusi duona kepiniui puikiai tinka, nes neištyžta ir sugeria skystį.

3 gardūs ir netikėti receptai, kurie prikels duoną antram gyvenimui

Tačiau sudžiuvusi duona – tai ne tik trupiniai ar skrebučiai, iš jos galite pasigaminti išties netikėtus patiekalus.

1. Veganiškas ruginės duonos pyragas

Ruginės duonos pyragas yra dažnas patiekalas Danijoje, kur rugiai ilgą laiką buvo pagrindinis maisto produktas. Šio pyrago pagrindas tradiciškai yra gaminamas iš sutrupintos ruginės duonos, kiaušinių, cukraus ir lazdyno riešutų, o įdaras yra ruošiamas iš uogienės ir plaktos grietinėlės. Norintiems sausį pradėti lengviau, privalo išbandyti veganišką šio pyrago versiją.

Ingredientai

Pagrindui reikės:

250 g ruginės duonos;

1 šaukštelio kepimo miltelių;

180 ml (3/4 puodelio) augalinio pieno;

6 datulių (apie 125 g);

2 šaukštų kakavos miltelių, 50 ml jūsų mėgstamo saldiklio (pavyzdžiui, agavos arba klevų sirupo).

Kremui reikės:

skardinės riebaus kokosų pieno (palaikykite jį šaldytuve per naktį);

100 g cukraus pudros;

šlakelio vanilės ekstrakto.

Pertepimui reikės:

100 g mėgstamos uogienės;

uogų ir šokolado gabalėlių – papuošimui.

Gaminimas

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Visus pyrago pagrindo ingredientus susmulkinkite iki vientisos masės. Nedidelę kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir sukrėskite masę. Kepkite apie 10-15 min. Pasiruoškite kokosų kremą. Atšaldykite dubenį, kuriame plaksite kremą. Išimkite iš šaldytuvo kokosų pieno skardinę ir nuimkite sukietėjusį riebiausią sluoksnį, naudokite tik jį. Plakite apie 1 minutę, o tuomet įpilkite vanilę ir cukraus pudrą. Plakite dar apie minutę. Ant atvėsusio pyrago viršaus tepkite mėgstamą uogienę, o tuomet dosniai paskirstykite plaktą kremą. Puoškite uogomis, šokoladu ar riešutais. Patiekite nedelsiant, kol kokosų kremas nesuskystėjo.

2. „Viskas, kas šaldytuve“ pusryčių strata

Strata – tai amerikietiškas patiekalas, kuris panašus į tradicinį kišą, tačiau čia subtilią tešlos plutelę pakeičia ruginė ar kvietinė duona. Tai lyg pusryčių sumuštinis apkepo formatu. Šiam patiekalui galite naudoti sudžiuvusią duoną ir kitus šaldytuve rastus ingredientus – daržoves, mėsą, sūrį ar įvairius grūdus.

Jums reikės:

8 kiaušinių;

500 ml pieno;

2 šaukštelių. druskos;

1 šaukštelio. pipirų;

4 puodelių (maždaug 8-10 riekelių) šviesios duonos kubelių;

saujos svogūnų laiškų;

1 v. š. garstyčių;

200 g čederio ar kito mėgstamo sūrio;

200 g virto kumpio.

Gaminimas

Kepimo formą (maždaug 20 cm pločio ir 10 cm aukščio) patepkite sviestu. Užpildykite ją duonos gabalėliais, įmaišykite pjaustytą kumpį ir didžiąją dalį tarkuoto sūrio, svogūnų laiškus. Dideliame dubenyje gerai suplakite pieną, kiaušinius, druską su pipirais ir garstyčiomis. Pieno ir kiaušinių mišinį užpilkite ant duonos, sūrio ir kumpio mišinio. Paspauskite duoną rankomis, kad skystis susigertų. Viską apibarstykite likusiu sūriu ir leiskite masei bent pusvalandį „susigulėti“, kol orkaitė įkais iki 175-180 laipsnių. Galite indą laikyti šaldytuve ir per naktį ir kepti tik kitą dieną. Pirmąsias 20 min kepkite indą uždengę folija, tada atidenkite ir kepkite dar apie 20-30 min., priklausomai nuo jūsų kepimo indo gylio. Iškeptos stratos skystis turėtų nebejudėti ir būti tvirtas.

3. Skandinaviškos salotos su ruginės duonos skrebučiais

Rugiai puikiai dera su tokiais ingredientais kaip burokėliai, rūkyta žuvis, krapai, grybai, sūriai. Išbandykite skandinaviško stiliaus salotas, kuriose drąsiai eksperimentuokite su šio maisto likučiais.

Jums reikės:

1,2 kg nedidelių bulvių;

3 riekių tamsios ruginės duonos, supjaustytų į 2-3 cm gabaliukus;

ryšulėlio šviežių krapų;

5 ančiuvių filė aliejuje;

4 v. š. alyvuogių aliejaus;

0,5 v. š. raudonojo vyno acto;

česnako skiltelės;

80 g mėgstamų žalumynų;

50 g pjaustytų ridikėlių;

2 keptų vištienos krūtinėlių be odelės.

Gaminimas

Orkaitę įkaitinkite iki 180-200 laipsnių. Kubeliais pjaustytą duoną dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite apie 15 minučių, vidury kepimo apversdami. Virkite bulves dideliame pasūdyto verdančio vandens puode 20 minučių, kol jos suminkštės. Pusę krapų, visus ančiuvius, alyvuogių aliejų, actą ir česnaką su dviem šaukštais vandens sutrinkite iki padažui tinkamos konsistencijos. Dar šiltas, nusausintas ir per pusę perpjautas bulves dėkite į dubenį kartu su žalėsiais, plonai pjaustytais ridikėliais ir plėšyta vištiena. Supilkite padažą, gerai išmaišykite. Sudėkite ruginės duonos skrebučius, tada atsargiai įmaišykite į likusius supjaustytus krapus.

„Per šventes skirtingų patiekalų prisiragaujame su kaupu, todėl įprastai kitą dieną norisi valgyti ne tą patį. Tad norint, kad su meile šventiniam stalui gaminti patiekalai ir užkandžiai neliktų nesuvalgyti ir neatsidurtų šiukšliadėžėje, dieną po šventinės vakarienės juos verta „prikelti antram gyvenimui“ – perdaryti naujai ar panaudoti kaip šviežių patiekalų ingredientus“, – sako „Maxima“ atstovas Aidas Poleninas ir pataria, kaip tai padaryti.

Silkė – vieno kąsnio sumuštiniams

Ko gero, dažniausiai kiekvienoje šeimoje pasitaikantis Kūčių stalo akcentas yra šventiškai paruošta silkė ar galbūt net keli jos patiekalai. O kai silkės ant stalo tiek daug, natūralu, kad per vieną vakarą suvalgyti visko dažniausiai nepavyksta. Pasak A. Polenino, norint išvengti šių patiekalų likučių – paruošti sumuštinius su silke, kurių variantų gali būti itin daug ir įvairių.

„Ruošiant šventinius sumuštinukus galima panaudoti ne tik silkės, bet ir kitų patiekalų likučius. Vienas iš variantų – ant ketvirčiais padalintų duonos riekių uždėti iš vakaro atlikusių burokėlių, o ant viršaus – gabalėlį silkės. Kitas variantas – vietoje burokėlių ant duonos dėti džiovintus ar marinuotus grybus, o ant viršaus – silkę. Iš esmės, vienu iš tokio sumuštinio su silke ingredientu gali tapti daugelio šventinių patiekalų likučiai: tai ir mišrainės, ir užtepėlės“, – sako „Maximos“ maisto gamybos ekspertas.

Bulvės – užkepėlėms arba apkepui

Panaudoti bulvių ar jų košės likučius, pasak A. Polenino, taip pat nesudėtinga, o ruošiant skirtingus patiekalus pravers ir daugiau ant stalo atlikusių patiekalų – ne tik mėsiški užkandžiai, bet ir įvairūs sūriai ar marinuotos daržovės.

„Jei šeimyna ar svečiai nesuvalgė visų bulvių, jas panaudoti galima kepant bulvių užkepėles. Šio patiekalo gamyba nesudėtinga ir visiškai priklauso nuo gaminančio fantazijos. Pavyzdžiui, jei pradžioje ant stalo garavo orkaitėje keptos bulvės su lupenomis, galima jas išskobti, minkštimą sumaišyti su atlikusiomis konservuotomis ar šviežiomis daržovėmis, įdėti šiek tiek sūrio. Tuomet viską sumaišius sudėti masę „atgal“ į keptos bulvės „kevalą“ ir kiek pakepus orkaitėje patiekti kaip naują patiekalą“, – siūlo A. Poleninas.

Jei ant stalo liko bulvių košės, ją galima sudėti į kepimo skardą, ant viršaus paberti mėsos gabaliukų, viską gausiai pabarstyti sūriu ir pakepus orkaitėje skanauti.

Mėsa – salotoms, troškiniui ar blyneliams

Jei ant Kūčių stalo mėsos patiekalų nebūna, tai per Kalėdas mėsiškais patiekalais mėgsta gardžiuotis beveik kiekviena šeima. Tačiau jei visko perdien suvalgyti nepavyksta, maisto gamybos ekspertas siūlo likusią mėsą ir jos gaminius naudoti gaminant troškinius, salotas ar net blynus.

„Įvairūs mėsos likučiai – paukštienos, kiaulienos ar jautienos – gali tapti išties skanaus troškinio pagrindu. Tiesiog susmulkinkite visus likučius – kepsnių, dešrų, liežuvio – apkepkite ir sudėkite į puodą. Pakepkite smulkintus svogūnus ir, pagardinę pomidorų pasta, šiek tiek patroškinkite. Į mėsos puodą įdėkite smulkintų raugintų agurkų, užpilkite vandens ir palaukite, kol užvirs. Tuomet sudėkite svogūnus. Pavirkite, pagardinkite prieskoniais ir mėgaukitės šviežiai paruoštu troškiniu“, – receptu dalijasi A. Poleninas.

Kitas būdas – panaudoti mėsos likučius įvairiausioms salotoms ruošti. Maisto gamybos eksperto teigimu, čia taip pat puikiai tiks viskas, kas liko: ir rūkytos mėsos, ir keptos, ir virtos. Tereikia į indą sudėti salotas, visas mėgstamas daržoves ir mėsos likučius bei pagardinti viską norimu padažu.

„Galiausiai, visi mėsos likučiai gali tapti pačiu skaniausiu rytinių blynelių įdaru – tereikia iškepti lietinius, sudėti pjaustytą mėsą, vėl juos suvynioti bei dar kiek apkepti, kad mėsa sušiltų. Žinoma, tokių rytinių lietinių ingredientais puikiausiai gali būti ir ant šventinio stalo likę grybai ar sūris“, – sako prekybos tinklo atstovas.

Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius, dalinasi patarimais, kaip išvengti nemalonių sveikatos sutrikimų, sukeltų jau nebetinkamo naudojimui maisto vartojimo. Ekspertas teigia, kad kartais net tokie simptomai, kaip nuovargis, galvos skausmas, tingumas, gali signalizuoti tai, kad buvo suvartotas pasenęs ar nekokybiškas maisto produktas.

Ragina klausyti rekomendacijų

Svarstant, ar vartoti po švenčių likusius maisto likučius, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į paprasčiausius dalykus – maisto produkto išvaizdą, skonį ir kvapą. Tiesa, remiantis juslėmis daugeliu atvejų neįmanoma pasakyti, ar produktas sugedęs, tad geriau nerizikuoti sveikata ir laikytis ekspertų nustatytų rekomendacijų, kiek dienų produktas išlieka kokybiškas.

Margučiai gali pakenkti

„Virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras kambario temperatūroje, o šaldytuve – ne daugiau kaip 3,“ – dalijasi „Maximos“ ekspertas. Šiomis dienomis kiaušiniai gali būti „prikelti naujam gyvenimui“ – jie puikiai tiks paštetams ar bus subtilus priedas sriuboms, salotoms ir karštiems patiekalams.

Svarbu prisiminti, jog blogą savijautą gali nulemti ne tik pasenę kiaušiniai, bet ir jų perdozavimas. Maisto gamybos ekspertas skatina daugiau dviejų kiaušinių per dieną nevalgyti. Nors vis dar pasitaiko atvejų, kai švenčių metu lietuviai suvalgo po daugiau nei 8 virtus kiaušinius, laimė, ši tendencija po truputį nyksta.  

Mišrainės ir salotos

„Mišrainės, salotos ir kiti apdoroti produktai ilgai netveria – jie gali būti patikimi vos porą dienų“ – teigia „Maximos“ ekspertas. Tačiau, kad produktai negestų ilgiau, specialistas rekomenduoja iš anksto jų nemaišyti – supjausčius laikyti atskiruose indeliuose ir sumaišyti tik prieš pat patiekiant.

Kepta mėsa

Laikas, kai į šaldytuvą įdėta kepta mėsa yra kokybiška, gali varijuoti. Štai paprasta kepta mėsa, laikoma šaldytuve, yra nepavojinga apie 3–6 paras, bet jei tai – su kažkuo maišytas ar įdarytas patiekalas, panašiai, kaip ir salotų, mišrainių ar troškinių, kokybė laikysis iki 2 dienų. Pasak A. Polenino, iš mėsos maisto likučių galima paruošti šiupinį, pagaminti padažo pagrindą, mėsos likučiais papuošti picos padą – viskas priklauso nuo fantazijos ir asmeninio skonio.

Visgi, kad kiekvieną kartą nereikėtų sau sukti galvos dėl maisto likučių, specialistas pataria stengtis gaminti maisto tiek, kiek jėgos ir noras leis jo suvartoti.

„Svarbiausia yra tinkamai įvertinti savo galimybes ir apskaičiuoti, kiek porcijų prireiks. Lietuviams yra būdinga gaminti daug daugiau, nei reikia švenčių stalui, tačiau tai negelbsti nei kišenės, nei sveikatos, nei laiko“, – atskleidžia „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovas.

Bet išeitis yra: pasitelkus kūrybiškumą, šventinių patiekalų likučius nesunku „prikelti naujam gyvenimui“ – panaudoti naujų patiekalų gamybai, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai ir itin didelį dėmesį kreipti į patiekalų galiojimą, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Aido Polenino, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktoriaus, lietuviams įprasta šventinį stalą skirtingais patiekalais nukloti taip gausiai, kad suvalgyti viską tampa kone neįmanoma misija.

Mėsa – omletui ar sriubai

A. Poleninas pastebi, kad dažnai ant šventinio stalo užsilieka skirtingų sūrių, mėsos gaminių. Jų, pasak maisto gamybos eksperto, nereikėtų skubėti išmesti.

„Šiuo atveju, nebijokite improvizuoti. Nuvilnijus šventėms, pietums ar vakarienei pasimėgaukite šiupinine sriuba, kurios ingredientais gali tapti dažno kalėdinio patiekalo likutis. Tuo tarpu pusryčiams visad tiks paskanauti omleto, kuris po švenčių gali būti paruoštas originaliau – su ant stalo taip ir likusiu sūriu, kumpiu, vyniotiniu ar daržovėmis“, – siūlo specialistas.

Laikant patiekalą šaldytuve ir jį šildant 2–3 dienas – nieko bloga nenutiks, bet kuo dažniau šildomas maistas, tuo labiau mažėja jo maistinė vertė.

Kita vertus, A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad maisto produktai saugūs išlieka tik tam tikrą laiką, todėl prieš imantis eksperimentų virtuvėje visų pirma reikia atsakingai įvertinti patiekalo šviežumą. Paprasčiausia tai daryti pasikliaunant pagrindinėmis juslėmis: išvaizda, kvapu bei skoniu. Jei kyla bent menkiausias įtarimas – nepanaudotą maistą vis dėlto geriau išmesti ir nerizikuoti.

Tarp mitybos specialistų vyrauja nuomonė, kad namuose gamintus patiekalus geriausia laikyti ne ilgiau kaip 72 val. Nors laikant patiekalą šaldytuve ir jį šildant 2–3 dienas – nieko bloga nenutiks, bet kuo dažniau šildomas maistas, tuo labiau mažėja jo maistinė vertė. Iš patiekalo dingsta vitaminai, fermentai, kitos organizmui naudingos medžiagos. Beje, kiek ilgiau pastovėjusius patiekalus, ypač jei jie buvo laikomi kambario temperatūroje, rekomenduojama šildyti maždaug 70 laipsnių temperatūroje 5–10 minučių.

Vaisiai ir kūčiukai – desertams

Pasak A. Polenino, tikriausiai, paprasčiausia po švenčių atrasti kaip panaudoti likusius vaisius bei kūčiukus. Juk skanūs namų gamybos desertai niekada nepaliks abejingų.

„Pavyzdžiui, jei ant kalėdinio stalo liko kūčiukų, dėl jų perdėm jaudintis nereikia. Tai ne tik ilgai galiojantis skanėstas, bet ir lėtai senstantis, todėl pakramsnoti tradicinio kalėdinio užkandžio galima ir prabėgus kelioms dienoms po švenčių. Vis dėlto jei jaučiate, kad kūčiukai pradeda įkyrėti, juos galite panaudoti mėgstamo deserto gamybai. Antai ruošdami tinginį kūčiukais pakeiskite įprastus sausainius“, – pataria A. Poleninas.

Tuo tarpu skirtingi vaisiai – mandarinai, obuoliai, bananai, kriaušės, vynuogės ir kiti – puikiai pasitarnaus gaminant šį tą gaivesnio. „Juos galite panaudoti ruošdami, pavyzdžiui, spalvingą žėlė. Užsilikę vaisiai gali pasitarnauti ir verdant žiemą taip mėgstamą gėrimą – kompotą“, – idėjomis dalijasi A. Poleninas.

Svarbu – tinkamai saugoti

Anot A. Polenino, skubėti suvartoti vertėtų tuos šventėms paruoštus patiekalus, kurių galiojimo laikas trumpas. Dažniausiai tai – skirtingos mišrainės su majonezu, žuvies, silkės gaminiai. Štai, pavyzdžiui, atidarytus žuvies konservus bei kitus žuvies gaminius geriausia saugoti vos 1 dieną. Be to, juos būtina perdėti iš skardinės į stiklinį indą bei sandariai uždaryti. Rūkytą žuvį šaldytuve galima laikyti kiek ilgiau, bet ją rekomenduojama įvynioti į foliją.

Kiek ilgiau šviežias išlieka sūris bei sūrio gaminiai. Šviežią sūrį šaldytuve galite laikyti 4–6 paras, o kietą ar pelėsinius sūrius – apie 7 dienas. Lietuviai vis dažniau Kalėdoms renkasi keptas antis ar žąsis, vištieną. Tinkamai laikant paukštienos patiekalus – jie gali būti vartojami ir 3–5 paras. Kepta mėsa – ne ilgiau kaip 3–6 paras.

Stengiantis išlaikyti produktus kuo ilgesnį laiką – svarbu ir tai, kaip jie yra saugomi. Kiekvieną maisto produktą reikėtų laikyti atskirai uždarame inde, kad maisto produktai ir iš jų pagaminti patiekalai nesiliestų. Jei norite, kad maisto produktai šaldytuve išsilaikytų dar ilgiau, naudokite vakuuminį įpakavimą. Beje, prieš dedant į šaldytuvą šviežią žuvį ar mėsą – jų neplaukite, taip šie produktai išliks švieži ilgiau.

„Įvairiais  skaičiavimais, kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta apie 50 kg maisto, kuris galėtų būti suvartotas. Šventiniu laikotarpiu maisto išmetama ketvirtadaliu daugiau nei kitu metu. Europos Sąjungoje kiekvienais metais iššvaistoma apie 88 mln. tonų maisto – 173 kg vienam gyventojui. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro būtent namų ūkiuose (53 proc.). Taigi vartotojai gali radikaliai pakeisti padėtį“, – paaiškina Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Tačiau Eurobarometro duomenimis, tik 28 proc. namų ūkių gyventojų Lietuvoje nutuokia, kad kiekvieno iš mūsų elgesys, pavyzdžiui, su maistu, daro poveikį mūsų planetos klimatui ir gyventojams besivystančiose šalyse.     

„Pasaulyje badauja 800 mln. žmonių; beveik pusė – maždaug 3,1 mln. – vaikų iki penkerių metų amžiaus miršta dėl prastos mitybos. Maisto atliekų kiekio mažinimas yra ne tik ekonominis ir aplinkosauginis, bet ir moralinis įsipareigojimas“, – priduria instituto vadovė.

2014 m. duomenimis, 55 mln. žmonių  Europos Sąjungos šalyse negalėjo sau leisti įsigyti kokybiško maisto kas antrą dieną; 2015 m. duomenimis, 118,8 mln. žmonių 28-ose ES valstybėse susidūrė su skurdo ir socialinės atskirties pavojumi.

Daugiausia iššvaistoma namų ūkiuose

Maisto švaistymas daro trejopą poveikį: ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį.

„Maisto švaistymas daro trejopą poveikį: ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį. Maisto produktui pagaminti, perdirbti ir platinti, taip pat ir jo atliekų sutvarkymui eikvojami ištekliai. Taigi netausojant maisto švaistomi riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai, teršiama aplinka. Vien su iššvaistomu maistu susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 8 proc. visų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Skaičiuojama, kad net 45 proc. šio kiekio yra susiję su maisto švaistymu namų ūkiuose“, – sako Lietuvos vartotojų instituto ekspertė Renata Dagiliūtė.

Maisto švaistymą skatina ir rinkodaros praktika, kai siūloma „perkant vieną, antrą gauti nemokamai“: vartotojai įsigyja daugiau, nei gali suvartoti.

Lietuvos vartotojų institutas pradeda įgyvendinti plataus užmojo tarptautinį projektą, kuriuo siekiama veiksmingai didinti vartotojų supratimą apie maisto tausojimo svarbą. Lietuvių iniciatyva organizacijos šešiose ES šalyse – Bulgarijoje, Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje – skatins milijonų individualių vartotojų sąmoningumą tausojant maistą.

Lietuvos vartotojų instituto maisto švaistymo mažinimo iniciatyva bus siekiama didinti vartotojų informuotumą, plėtoti visuomenės švietimo priemonių arsenalą. Įvairaus formato renginiuose bus ugdomi maisto tausojimo ir nešvaistymo įgūdžiai.

Rengs „maisto gelbėjimo laboratorijas“

Tyrimai rodo, kad dauguma vartotojų trečdalį nusipirkto maisto nuolat išmeta. Be to, pusė vartotojų neteisingai supranta produktų tinkamumo vartoti datas.

„Dėl gyventojų skaičiaus augimo, ribotų išteklių,  klimato kaitos keliamų iššūkių globaliu mastu maisto tausojimas ir nešvaistymas tampa vienu iš aprūpinimo maistu problemos sprendimų“, – sako R. Dagiliūtė. Pavyzdžiui, iš 263 mln. tonų mėsos, pagaminamos pasaulyje, 20 proc. prarandama ar išmetama. Tai prilygsta 75 milijonams karvių!

Atliekamas maistas gali būti naudojamas ir gyvūnų maistui, bioenergijai gaminti arba įmaišomas į dirvožemį siekiant padidinti jame organinės medžiagos kiekį. „Pirmiausia reikia mažinti švaistymą, vengti atliekų susidarymo, tada svarbu užtikrinti, kad tinkamas vartoti maistas pasiektų labdaros organizacijas, galiausiai – jį naudoti gyvūnų maistui, kompostavimui ir energijos gamybai,“ –pažymi instituto ekspertė.

„Žmonės kartais tiesiog nežino, kaip elgtis su atliekamu maistu. Labai svarbu planuoti namų ūkio poreikius“, – pabrėžia Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Z. Čeponytė. Patarimų rinkiniai, kaip protingai pasirinkti perkant, planuoti porcijas, taupyti pinigus, bus platinami prekybos centruose, bendruomenėse, savivaldybėse, renginių metu.

„Maisto gelbėjimo laboratorijose“ bus praktiškai mokoma, kaip gaminant maistą panaudoti maisto likučius, ir ugdomos tausaus maisto ruošimo žinios, aiškinama, kaip optimaliai išnaudoti maisto laikymo ir saugojimo galimybes namuose,  kaip planuoti maisto porcijas ir kiekius, apsipirkimą bei vaišes.

Paskatinti nešvaistymą turėtų ir simuliaciniai mokymai: jų dalyviai geriau įsivaizduos visą maisto tiekimo grandinę ir maisto švaistymo globalius padarinius. Mokymai vyks ir tiesiog darbo vietoje.

Viešosiose miestų erdvėse išvysime judriąsias instaliacijas, o populiariausiuose festivaliuose iškils interaktyvieji infostendai, kviečiantys tausoti maistą.

Kaip rodo Suomijos korporacijos „Neste“ skaičiavimai, šeimininkei kepant vieną kalakutą ar kumpį, lieka tiek panaudotų riebalų, kad juos perdirbus į degalus automobiliu būtų galima nuvažiuoti daugiau kaip 3 kilometrus.

„Ekologiškus degalus gaminti iš atliekų – atsakingas ir perspektyvus sprendimas. Naudojant iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą dyzeliną, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų emisijos sumažėja iki 80 proc., palyginti su tradiciniu dyzelinu“, – sako „Neste“ generalinis direktorius Matti Lievonenas.

Aplinkosaugai neabejingus Suomijos gyventojus, taigi – ir ten gyvenančius ar artimuosius lankančius svečius iš Lietuvos, „Neste“ kviečia prisidėti prie vykdomos iniciatyvos – surinkti maisto likučius nuo švenčių stalo ir atiduoti degalų gamybai. Pagrindinis tikslas – iš surinktų atliekų pagaminti tiek ekologiškų degalų, kiek pakaktų nuosavu automobiliu apvažiuoti pasaulį tris kartus.

Iniciatyvos metu maisto likučiams bus skirti specialūs atliekų konteineriai. Juos galima rasti prie maisto prekių parduotuvių – šalia kitų atliekų rūšiavimo konteinerių ir prie „Neste“ degalinių. Statistika rodo, kad per kiekvienas Kalėdas suomiai suvalgo beveik 7 mln. kilogramų kumpio, todėl tikslas, surinkti pakankamai daug maisto likučių, yra pasiekiamas.


Europos Komisijos duomenimis, iš viso per metus Suomijoje susidaro daugiau kaip 1 mln. tonų maisto atliekų. Galima palyginti: Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų, vienam lietuviui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto.

Degalus gaminant iš įvairių atliekų, galima efektyviai mažinti kenksmingų išmetamųjų dujų aplinkai daromą žalą. Kietųjų dalelių emisijos sumažėja 30-40 proc., o azoto oksidų – 10 proc. Ekologiški degalai taip pat padeda tausoti automobilio detales, lemia iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas ir iki 4 proc. didesnę automobilio galią.

Dyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių gaminamas pagal Suomijoje užpatentuotą NEXBTL (angl. – Next Generation Biomass to Liquid) technologiją – hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Ekologiškas dyzelinas gali būti pilamas į bet kurio automobilio baką, taip pat gali būti tradicinio dyzelino sudėtinė dalis.

Mėgstame pajuokauti, kad susėdę prie Kūčių stalo užstalę paliekame tik kitąmet. Teisybės šiame teiginyje esama. Vis dėlto ilgų švenčių kritikams labiausiai kliūva ne kiek švenčiama, bet kaip. Kaip švęsti, kad būtų ir įdomu, ir kultūringa?

"Kauno dienos" skaitytojams serviravimo taisyklių nešykštėjusi restorano "Valick Valley" savininkė Vida Valickienė ("Kauno diena", gruodžio 3 d.) pasidalijo patarimais, kurie pagelbės šventę namuose organizuojantiems šeimininkams.

– Vis populiariau šventę pradėti nuo karšto patiekalo. Ar taip darydami labai nusižengiame etiketui?

– Taip, dažnai pradedame vaišes nuo karštų patiekalų, ir nieko čia keisto. Jei visi sušalę ir nori būtent karšto patiekalo, pirmiausia nuo jo ir pradėkite valgyti. Nors vis dėlto šventes siūlytume pradėti nuo šaltųjų užkandžių – pavyzdžiui, silkutės, o sušalusiesiems galima pasiūlyti imbierinės arbatos su medumi.

– Kokia eilės tvarka turėtų būti patiekiami svaigieji gėrimai?

– Pradedame dažniausiai nuo taurės putojančio vyno, šampano ar aperityvo, po to jau ragaujami vynai, kurie derinami su maistu. Desertui tiks taurelė grapos. Jei gersite vyną, atminkite, kad vyną iš tos pačios taurės galite gerti visą vakarą, bet tik tuo atveju, jei nekeičiate vyno rūšies. Net vieną raudonojo vyno rūšį keisdami kita raudonojo vyno rūšimi, turėtumėte pakeisti taures naujomis. Šampanas geriamas tik vieną kartą iš tos taurės – ji nepildoma. Putojančio vyno pilama tik dar kartą, ir taurė keičiama.

– Vietoj didesnio vieno deserto kiekio (tarkime, torto) norima pasiūlyti pyragėlių asorti. Ar būtina pasirūpinti, kad kiekvienos rūšies skanėstų būtų ne mažiau, nei yra pakviesta svečių, ar galima rinktis įvairovę?

– Jei ruošite desertus, nedarykite jų daugiau nei trijų rūšių, nes jie gali likti neparagauti. Kiekvienam svečiui skaičiuojame pusantro deserto, jei tai ne vaikų gimtadienis, krikštynos ar desertų šventė.

– Kaip tinkamai patiekti populiarius vaisius? Ar galima apelsinus, bananus, obuolius perpjauti į dvi ar daugiau dalių?

– Taip, vaisiai pjaustomi, ypač furšetiniams stalams, daromos vaisių kompozicijos ir jomis dekoruojami stalai. Banketams vaisius stengiamasi kuo mažiau pjaustyti.

– Sutikę Naujuosius bičiuliai lieka nakvoti. Kokie turėtų būti pirmieji Naujųjų metų vėlyvi pusryčiai? Ar dera tiekti tuos pačius valgius, kurių atsargomis pasirūpinta iš anksto?

– Jei planuojate sulaukti daug svečių – iš anksto paruoškite užkandėlių: putėsių, sluoksniuotų sumuštinukų. Jei svečiai Naujametę naktį liko nakvoti – nerekomenduojame pusryčiams tiekti patiekalų, kurie jau buvo ant šventinio stalo. Svečiai jausis tikrai maloniau ne likviduodami šventės likučius, o pajutę jūsų rūpestį ir dėmesį, kai gaus kad ir paprastos kopūstų sriubytės, paruoštos iš vakaro, ar specialiai pusryčiams ruoštų sumuštinių.

Kalėdos ir Naujieji metai – jaukumo kupinos šventės, kai daugybė mūsų keliauja lankydami giminaičius ar vykdami atostogauti, net nesusimąstydami apie namuose paliktus maisto likučius. Užmirštas maistas šventes dažniausiai pabaigia nelaukta „dovana“ – namus užpuolusiais kenkėjais.

Privilioja maisto likučiai

Kenkėjų kontrolės ekspertė Margaritos Kutkaitės teigimu, žiemos šventės ir atvėsus orams padidėjusi kambario temperatūra namuose – vienos iš dažniausių kenkėjų įsiveisimo namuose priežasčių.

„Šurmulio ir pakilios nuotaikos apimti žmonės palieka maisto likučius ant spintelių, stalo, užmiršta išnešti šiukšles ir kelioms dienoms namus palieka tuščius. Tai – puikios sąlygos veistis kenkėjams. Po švenčių maratono sulaukiame daugybės klientų skambučių dėl tarakonų ir graužikų naikinimo“, – sako M. Kutkaitė.

Problemos sprendimas – kuo greičiau

Kenkėjų, su kuriais gyventojai susiduria daug dažniau nei norėtų, visų pirma galima išvengti laikantis švaros namuose. Reikia nuvalyti visus paviršius, ant kurių patenka maistas, spintelių kampus ir tarpus tarp jų, nepalikti maisto likučių ir šiukšlių, birius produktus laikyti jiems skirtuose induose.

„Tvarka ir švara – vienos iš svarbiausių kovos ir su tarakonais, faraoninėmis skruzdėlėmis ir kitais kenkėjais priemonių. Prieš išvykstant šventinių atostogų reikėtų kruopščiai išsivalyti namus, nepalikti maisto ant stalo, išnešti šiukšles, šiukšliadėžes laikyti sandariai uždarytas, vėdinti patalpas“, – pataria M. Kutkaitė.

Kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja laiku imtis prevencinių priemonių, kad netektų susidurti su netikėtomis ir nemaloniomis pasekmėmis.