Seimo valdantiesiems, tiksliau konservatoriui Andriui Kupčinskui, kuriam pritarė ir Seimo vicepirmininkas, užkliuvo sekmadieniai ir kitos šventinės dienos prekybos centruose. Jų nuomone, tomis dienomis didesniems prekybos centrams turėtų būti uždrausta dirbti. Ir taip kolegiškai padėti užsidirbti kitoms mažesnėms maisto prekių parduotuvėms, kurių plotas iki 500 kv. metrų. Tačiau anot prekybininkų, taip būtų ribojama pirkėjų laisvė, trečdalį darbuotojų tektų atleisti, būtų švaistomas maistas. Kalbinti žmonės sako, kad būtent sekmadieniais gausiausiai ir perka.

„Manau, kad kuo mažiau drausime, tuo žmonėms bus geriau gyventi“, – tokia buvo kalbinto pašnekovo nuomonė dėl šio siūlymo.

Panevėžietis į parduotuvę vaikšto su sąrašu ir norėtų nekvaršinti galvos, ar prekybos centre darbadienis.

„Pienas be laktozės, varškė be laktozės, sūris, cepelinai su varške, bandelės su cinamonu, bandelės su varške, vištienos kepsneliai“, – porino savo pirkinių sąrašą apsipirkti atėjęs panevėžietis.

Ir daug kas kritikuoja konservatorių ketinimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vertinu tai neigiamai, nes mes dažniausiai apsiperkame savaitgaliais visai savaitei. Tikrai nepritarčiau tokiam Seimo sprendimui“, – teigė moteris.

Sekmadienių ir šventinių dienų metuose yra maždaug 65. Vadinasi, tiek dienų prekybos centrai turėtų būti uždaryti. Žmonėms reikėtų ieškoti mažesnių parduotuvių kitur.

Vertinu tai neigiamai, nes mes dažniausiai apsiperkame savaitgaliais visai savaitei. Tikrai nepritarčiau tokiam Seimo sprendimui.

 

„Tuščias reikalas“, – trumpai rėžė tokiu Seimo siūlymu nepatenkintas prekybos centro lankytojas.

Įdomu, o ką apie tai mano patys prekybos centrų vadovai ir darbuotojai?

„Jeigu Seimo dauguma nori, kad prekybos centrai nedirbtų savaitgaliais ir švenčių dienomis, gal verslas ir sutaupytų, nes reikėtų maždaug 30 proc. darbuotojų mažiau“, – sarkastiškai komentavo prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdienė.

Pardavėjoms nereikia brukamų išeiginių, nes darbo grafikas sudarytas taip, jog laisvadienų pakanka.

„Kas antrą savaitgalį mes visada turime laisvą ir galime planuoti savo laiką. Jeigu vieną savaitę dirbame dvi dienas, tai kitą savaitę – penkias“, – kalbėjo pardavėja Asta.

Anot „Vasario“ prekybos centro vadovės, Seimo kišimasis į privatų verslą atrodo labai nedemokratiškai. Patys prekybininkai geriausiai žino, kiek dirbti ir kaip, kad išlaikytų darbuotojus, patiktų pirkėjams, nešvaistytų maisto.

„Jei prekybininkas parduoda mažiau, mažiau sumokama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) į biudžetą.  O tai reiškia, kad mažiau sukuriama pridėtinės vertės, mažiau užsakymų gauna tiekėjai, mažiau užsakymų – ir gamintojams“, – aiškino Prekybos įmonių ascociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Na, gal verslas ir sutaupytų, nes reikėtų maždaug 30 proc. darbuotojų mažiau.

 

Ši grandininė reakcija gali užprogramuoti ir daugiau neigiamų pasekmių.

„Yra tikimybė, kad jeigu bus uždrausta, pavyzdžiui, dirbti maisto prekių parduotuvei dideliame prekybos centre, prekybos centras apskritai nedirbs. Juk įprastai didžiąją dalį jo ploto užima būtent maisto prekių parduotuvė“, – galimas pasekmes vardijo R. Vainienė. 

Kiek yra tokių didelių parduotuvių, kurioms gresia trumpiau dirbti, tikslių duomenų dar nėra.

„Mažieji dirba, didieji nedirba, kažin kokia lygsvara bus, kur teisybė?!“ – svarstė kalbintas pašnekovas.

Prekybininkai negarantuoti. Jei iš didžiųjų maisto parduotuvių Seimas atims darbo dienų, sunku pasakyti, ar kaimo parduotuvėse išaugs pirkimai.

„Mano siūlymas būtų pirmiausiai pradėti darbo laiko sutrumpinimu, tarkim, sekmadieniais ir švenčių dienomis dirbti nuo 10 iki 15 valandos. O visišką uždraudimą daryti antru etapu“, – teigė „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.

2018-aisiais toks siūlymas Seime jau buvo. Tuomet prekybininkams pavyko įrodyti, kad šis draudimas ekonomiškai nepagrįstas.

„Naujausia „Google“ statistika apie Lietuvos gyventojų mobilumą rodo, kad Lietuvos gyventojų srautas į maisto parduotuves sparčiai auga: gegužės pradžioje, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio, jis buvo rekordinis. Sausio pradžioje gyventojų srautas į maisto parduotuves buvo 16 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tuo metu gegužės pradžioje – 33,9 proc. didesnis nei baziniu laikotarpiu“, – sakė jis.

Viena iš galimų padidėjusio mobilumo priežasčių, anot ekonomisto, yra spartėjantys vakcinavimo tempai.

„Lietuvoje po truputį įsibėgėja gyventojų vakcinavimas, kuris buvo pradėtas nuo seniausio amžiaus gyventojų kategorijų. Tikėtina, kad vaikai ir jaunesni šeimos nariai pradėjo aktyviau lankyti senolius, kurie buvo paskiepyti. Gali būti, kad atskiri namų ūkiai, kurie gavo vakcinas, pradėjo aktyviau kontaktuoti tarpusavyje ir lankytis vienas kito namuose. Atitinkamai dėl to gali augti ir gyventojų srautas į maisto parduotuves“, – sakė jis.

Visgi A. Izgorodinas pažymėjo, kad didesniam mobilumui įtaką daro ir tai, jog vis vangiau laikomasi karantino režimo.

„Sparčiai augantis Lietuvos gyventojų srautas į maisto parduotuves gali būti susijęs su dideliu karantino režimo nuovargiu tarp gyventojų, ypač tarp jaunimo, kuris įpratęs kontaktuoti ir bendrauti su draugais. Tad rekordinis Lietuvos gyventojų srautas į maisto parduotuves gali būti susijęs su išaugusiu bendravimo poreikiu tarp jaunesnio gyventojų segmento ir karantino režimo nesilaikymu, – paprastai kalbant, su vakarėliais ir pasisėdėjimais namuose“, – teigė jis.

„Karantino režimas yra efektyvus tik 4–5 savaites. Po to gyventojai yra linkę vis mažiau jo laikytis ir didina artimų kontaktų skaičių“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad šios „paslaugos tapo nereikalingos“.

Sausį bendrovė paskelbė 30 tūkst. eurų vertės prekybos tinklo geležinkelio stotyse prekės ženklo kūrėjų konkursą, vėliau paskelbtas ir interjero dizaino, patalpų remonto projektavimo konkursas, kurio vertė nenurodoma.

Tuo metu bendrovė teigė, kad pati ketina užsiimti maisto prekyba stotyse. Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, esą ši veikla turi būti palikta privačiam verslui, o ne valstybės valdomai įmonei.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas BNS sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neturėtų užsiimti mažmenine prekyba. Anot jo, tai blogas precedentas, kai įmonė koncentruojasi ne į pagrindinę, o į šalutines veiklas. Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad matant tokių parduotuvėlių poreikį būtų tikslingiau nuomoti patalpas privačiam verslui.

„Tas procesas, kaip stebiu iš šono, buvo šiek tiek chaotiškas. Dabar jų (Lietuvos geležinkelių. – ELTA) pozicija yra, kad tas erdves (maitinimo stotyse. – ELTA) reikėtų siūlyti tiems komersantams, kurie užsiima ta veikla. Taip kad buvo truputį chaotiškas procesas, bet matome, kad po truputį stoja ant vėžių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė R. Masiulis.

Jo manymu, šis atvejis nerodo, kad bendrovėje turėtų rastis daugiau iniciatyvų imtis pašalinių verslų.

„Manau, kad tai buvo daugiau vidinės miskomunikacijos klausimas, nes vienas padalinys turėjo aiškią viziją, kaip tai reikėtų vystyti, kad galbūt reikėtų vystyti savo parduotuvę, bet kai susėdo visa įmonės vadovybė – ta vizija buvo atšaukta. Aš taip suprasčiau situaciją – per anksti išėjo informacija, kuri viduje nebuvo patvirtinta“, – kalbėjo ministras.

ELTA primena, kad anksčiau pranešta apie bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ planus stotyse įkurti maisto parduotuvių tinklą, kurį plėtotų pati bendrovė.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma tokį „Lietuvos geležinkelių“ sumanymą pavadino absurdišku. Parlamentaras ragino kuo greičiau rengti Seimo Ekonomikos komiteto posėdį klausimo nagrinėjimui iš esmės.

Penktadienį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad ieškos partnerių keleivių maitinimo paslaugoms teikti.

100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei, kurias pasitikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.

„Lietuvos geležinkeliai“ pranešė kviesiantys rinkos dalyvius į diskusijas, o vėliau skelbs konkursą parinkti vieną ar kelis maitinimo tinklo operatorius.

„Siekiame geležinkelio stotis paversti traukos centrais. Matome rinkoje potencialą, padėsiantį atgaivinti stotis. Sieksime, kad šis potencialas būtų efektyviai panaudotas“, – pranešime sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Artimiausiu metu bus sukurta maitinimo tinklo stotyse ir traukiniuose koncepcija. Bendrovė teigia jau atlikusi tyrimą apie keleivių pageidaujamas papildomas paslaugas. „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos vadovas Linas Baužys sakė, jog be maisto prekybos taškų, sėliau stotyse galėtų kurtis ir kiti prekių ar paslaugų verslai.

Sausį bendrovė teigė, kad maisto prekyba stotyse ketina užsiimti pati. Viešojoje erdvėje po to kilo pasipiktinimas, esą ši veikla turi būti palikta privačiam verslui, o ne valstybės valdomai įmonei.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas BNS sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neturėtų užsiimti mažmenine prekyba. Anot jo, tai blogas precedentas, kai įmonė koncentruojasi ne į pagrindinę, o į šalutines veiklas. Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad matant tokių parduotuvėlių poreikį būtų tikslingiau nuomoti patalpas privačiam verslui.

Parlamentaras ragina kuo greičiau rengti Seimo Ekonomikos komiteto posėdį klausimo nagrinėjimui iš esmės.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ketinimus steigti maisto parduotuves ir greito maisto tinklą stotyse, J. Razmos teigimu, kilo „nemažas visuomenės pasipiktinimas, kad galimai atsiranda precedentas ir kitoms strateginę reikšmę turinčioms valstybinėms įmonėms užsiimti šalutine veikla“. Be to, bendrovė šį mėnesį paskelbė maisto tinklo prekės ženklo kūrėjų konkursą, kurio vertė - 30 tūkst. eurų.

„Galima suprasti tokios paslaugos poreikį ir siekį racionaliau išnaudoti stočių patalpas, bet tokiu atveju yra paprastas sprendimas - užsakyti tas paslaugas rinkoje, konkurso būdu išnuomojant laisvas stočių patalpas. Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, atsakydamas į mano ir kolegos Dainiaus Kreivio priekaištus, kalbėjo miglotai ir, kaip man pasirodė, nenuoširdžiai, bandydamas sudaryti įspūdį, kad ta idėja - tik pirminio svarstymo stadijoje. Bet, kaip aiškėja iš žiniasklaidos pranešimų, jau išleista 30 tūkst. eurų prekės ženklui, perkami kavos aparatai ir panašiai“, - pranešime spaudai teigia J. Razma.

Taip pat parlamentaras sako, kad stengsis klausimų, susijusių su „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka, svarstymą komitete surengti kuo greičiau.

„Mano siūlymu Ekonomikos komitetas priėmė sprendimą „Lietuvos geležinkelių“ problemas detaliau išnagrinėti kitame posėdyje. Tarsiuosi su komiteto pirmininku Rimantu Sinkevičiumi, kad posėdis būtų surengtas kuo greičiau, kartu aptariant ir kitus klausimus, susijusius su „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka. Negana to, šiame kontekste stebina susisiekimo ministro Roko Masiulio pozicija, kad jis neva nieko nežino apie akcinės bendrovės planus eiti į maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos rinką, nors šiaip gana detaliai kontroliuojantis padėtį savo sektoriaus įmonėse“, - teigė R. Razma.

ELTA primena, kad anksčiau pranešta apie bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ planus stotyse įkurti maisto parduotuvių tinklą, kurį plėtotų pati bendrovė.

Susisiekimo ministras R. Masiulis Eltai sakė, kad tokie „Lietuvos geležinkelių” planai jam pristatyti nebuvo.

„Pati koncepcija, kokios parduotuvės ir kaip įkuriamos, man nebuvo pristatyta, tai nelabai galiu komentuoti”, - Eltai sakė R. Masiulis.

Pasitikslinus, ar „Lietuvos geležinkeliai” apie planus prakalbo ministrui apie juos nežinant, R. Masiulis sakė, kad tai yra normalu.

„Čia normalu, ministerija nesikiša - juk čia yra akcinė bendrovė. Akcinė bendrovė turi savo valdybą ir priima sprendimus. Jau senokai Lietuvoje ministerijos į akcinių bendrovių veiklą nesikiša”, - kalbėjo susisiekimo ministras.

100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei, kurias pasitikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.

„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia ketinantys sukurti greito ir šviežio maisto tinklą. Tam nenumatoma kurti naujos įmonės, šia veikla užsiims „Lietuvos geležinkeliai“, BNS sakė įmonės atstovas spaudai Martynas Burba.

Ragina dėmesį sutelkti pagrindinei veiklai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neturėtų užsiimti mažmenine prekyba.

Anot jo, tai blogas precedentas, kai įmonė koncentruojasi ne į pagrindinę, o į šalutines veiklas.

„Aš visgi manau, kad strateginė įmonė, kuri įtraukta į strateginių veiklų sąrašą, mažmeninės prekybos tikrai neturėtų vystyti, nes tai nėra jų pagrindinė veikla, ir tai nėra veikla, kurios negalėtų vykdyti kiti“, – BNS teigė Ž. Šilėnas.

„Jei „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda pardavinėti sumuštinius, kodėl to paties negali daryti, tarkime, „Lietuvos energija“ arba Lietuvos paštas?“, – svarstė jis.

Jei „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda pardavinėti sumuštinius, kodėl to paties negali daryti, tarkime, „Lietuvos energija“ arba Lietuvos paštas?

Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad matant tokių parduotuvėlių poreikį būtų tikslingiau nuomoti patalpas privačiam verslui.

„Jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ manytų, kad stotyse tai reikalinga, tuomet būtų prasminga konkurso tvarka išnuomoti patalpas. Natūralus būdas skaidriai, konkurso būdu išsirinkti tokių paslaugų tiekėją, išnuomoti patalpas privačioms verslo įmonėms ir jos puikiai teiktų tas paslaugas“, – BNS sakė V. Sutkus.

Nori didinti stočių patrauklumą

„Lietuvos geležinkeliai“ kritiką atmeta. M. Burbos teigimu, bendrovės veikla turės teigiamos įtakos prekybininkams, įsikūrusiems ar planuojantiems įsikurti šalia geležinkelio stočių – stotis taps patrauklesnė vieta ne tik keleiviams, bet ir komercinei veiklai.

M. Burbos teigimu, planuojamų parduotuvėlių valstybė tiesiogiai nesubsidijuos, o padidinus stočių patrauklumą gali išaugti ir pajamos.

„Valstybė skiria subsidiją tik keleivių pervežimui vietiniais maršrutais. Jokia kita veikla negali būti finansuojama iš teikiamos valstybės subsidijos. Atvirkščiai, tikime, kad naujos paslaugos ne tik didins klientų pasitenkinimą, bet ir prisidės prie bendrovės siekio auginti pajamas, didinti stočių, kaip traukos centrų, patrauklumą“, – teigė M. Burba.

Pagal „Lietuvos geležinkelių“ planus, dvylikoje geležinkelio stočių bus įrengtos atskiros greito, šviežio maisto bei gėrimų zonos.

Bendrovė šį mėnesį paskelbė tinklo prekės ženklo kūrėjų konkursą, kurio vertė – 30 tūkst. eurų. Ruošiamasi skelbti pirkimus kavos aparatų ir kavos pupelių tiekimo paslaugoms įsigyti.

Pernai lapkritį paskelbtas maisto patiekalų ir koncepcijos sukūrimo konkursas.

„Lietuvos geležinkeliai“ planuoja, kad parduotuvėlių tinklo projektas bus įgyvendintas šių metų pabaigoje.

Maždaug po pusmetį Amerikoje ir Lietuvoje praleidžianti verslininkė Kristina Pozingytė grįžusi į gimtinę tarsi mokosi gyventi iš naujo. Klaipėdietė juokauja, jog jos apsipirkimai maisto parduotuvėse reikalauja žvalgybinių įgūdžių, o apsilankymas kavinėje ar restorane prilygsta kone žygdarbiui.

Vos išlipdavo iš lovos

Sunku patikėti, tačiau šią energingą jauną moterį gali pakirsti vos kąsnis daugeliui įprasto maisto ar net visiškai "nekalta" kosmetikos priemonė. O konkrečiau – bet kuris gaminys, kurio sudėtyje yra gliuteno (glitimo).

Pirmuosius simptomus, jog netoleruoja šio augalinio baltymo, Kristina pajuto maždaug prieš dešimtį metų.

Galbūt su tragiškomis ligų baigtimis susidūrę žmonės ir pasakytų – anokia čia liga, veikiau negalavimas. Tačiau savo patirčių Kristina nelinkėtų niekam.

Per dvidešimtmetį perkopusią merginą netikėtai ėmę kamuoti sveikatos sutrikimai, pradedant prastu virškinimu, vidurių problemomis, kankinamu skrandžio rūgštingumu, odos bėrimais ir baigiant kitais nemaloniais potyriais, ne tik sparčiai alino organizmą, bet ir tapo neįmenama mįsle medikams.

"Gydytojai jokių problemų nerado. Tiesiog diagnozavo nervinį išsekimą ir skyrė raminamųjų vaistų, kurie mane dar labiau slopino – vos galėdavau išlipti iš lovos", – prisiminė Kristina.

Po ilgų ir bevaisių negalavimų priežasties paieškų mergina kreipėsi į garsų Lietuvos mediką – profesorių Gediminą Grybauską. Per pusantrų metų ji buvo nuodugniai ištirta, o lemiamu tapo kraujo antikūnių tyrimas.

"Nustačius pakitimų, gydytojas pasiūlė laikytis begliutenių produktų dietos. Ir jau po pusantro mėnesio man taip pagerėjo, kad pasijutau lyg naujai gimusi", – šypsojosi Kristina.

Grietinė su miltais

Diagnozė – neceliakinis jautrumas gliutenui – merginos gyvenimą pakeitė negrįžtamai.

Iš raciono buvo išbraukti ne tik įvairūs miltiniai produktai (gliutenas aptinkamas kviečių, rugių bei miežių luobelėse, kai kuriuose šaltiniuose minimos ir avižos, be to, jis "atsakingas" už produkto skonines savybes).

"Jau baigiu pamiršti tą nuostabų purios bandelės skonį. Nors sakoma, kad viskam įmanoma atrasti pakaitalą, tačiau tokios gardžios begliutenės duonos tikrai neiškepsi. Kartais, ilgėdamasi to skonio, pauostau plikytos duonos riekę. Iš pradžių dar bandydavau pakramtyti duonos kąsnį ir išspjaudavau. Žinoma, kad taip daryti negalima. Bet nors taip "pasilepindavau", – atviravo pašnekovė.

Kristinai teko patirti, kad jos organizmą nuodijantis baltymas gali klastingai slėptis ir sultinio milteliuose, specialiuose mišiniuose, kurie kai kuriuose restoranuose naudojami bulvinei cepelinų masei, netgi lūpų dažuose, dantų pastoje ar vaistų apvalkaluose, o ką jau kalbėti apie kryžminę taršą.

"Pavyzdžiui, į cepelinų masę, kad ji geriau sukibtų, gali būti dedama manų. Padažų ir taip vengiu kaip ugnies, tačiau visai atsitiktinai sužinojau, kad kai kuriose maitinimo įstaigose net į grietinę įplakama miltų, nes taip ji tampa puresnė, įgauna daugiau apimties", – netikėtais atradimais dalijosi klaipėdietė.

Ėmė rašyti blogą

Norėdama padėti kitiems bendradaliams, visais šiais atradimais bei asmenine patirtimi Kristina ėmė dalytis ir savo įkurtame internetiniame dienoraštyje – specializuotame tinklaraštyje begliuteno.lt.

Klaipėdietės pastebėjimu, stinga ne tik paprastos informacijos lietuvių kalba – žmonės, netoleruojantys gliuteno, Lietuvoje susiduria ir su skurdžiu begliutenio maisto pasirinkimu, neinformatyviu produktų ženklinimu bei aplinkinių nejautrumu, nesupratingumu.

"Kai ant produkto pažymėta, kad jis be gliuteno (glitimo), viskas paprasta, žinome, kad jis saugus. Bet Lietuvoje tai daryti neprivaloma. Tarkime, vieni sūreliai gali būti su gliutenu, kiti – be. O kaip tai sužinoti?" – retoriškai klausė moteris.

Kad išsiaiškintų tokias subtilybes, Kristina siunčia užklausas gamintojams, o gautą žinią paskelbia tinklaraštyje.

Tiesa, kaip prisipažino, atsakymų sulaukia ne visada, kas būtų visiškai neįsivaizduojamas dalykas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

"Amerikoje gamintojai vartotojus labai skatina rašyti, skambinti, jei jiems kyla kažkokių neaiškumų, klausimų. Todėl jei ten kreipčiausi su tokia užklausa, atsakymą gaučiau turbūt ilgiausiai per porą parų", – palygino pašnekovė.

Tenka pasijausti įkyruole

Dėl savo veiklos ir gyvenimo būdo Kristina neturi galimybių dažnai gaminti namuose, o ir sukiotis virtuvėje ne itin mėgsta.

Tad apsilankymų vienokiose ar kitokiose viešojo maitinimo vietose jauna moteris neišvengia. Ir vėlgi patirtį gimtinėje ir už Atlanto lygina ne Lietuvos naudai.

Anot pašnekovės, faktiškai visuose restoranuose Amerikoje begliuteniai patiekalai meniu yra aiškiai išskirti, o parduotuvėse – ištisos tokių produktų lentynos.

"Turbūt kiekvienas produktas su gliutenu turi begliutenį atitikmenį, ir pastarosios prekės taip pat labai aiškiai paženklintos", – pasakojo klaipėdietė.

Tuo tarpu ji sunkiai suskaičiuotų visus atvejus, kai Lietuvoje ne savo valia tapo "bandomuoju triušiu" – reakciją į gliuteną bėrimu, kitais negalavimais moteris pajaučia labai greitai.

"Būdama Amerikoje atsipalaiduoju, o kaskart grįžusi į Lietuvą susikaupiu, nes turiu labai gerai pagalvoti, ką dėsiu į burną, dar prieš tai kelis kartus pasitikslinti, ar tikrai nerizikuoju, ir vis tiek negaliu prarasti budrumo. Nes ir gavusi užtikrintus patikinimus, kad maistas bus saugus, iš restorano galiu išeiti išberta. Gal žmonės gliuteną painioja su glutamatu?" – juokais svarstė Kristina.

Pašnekovė neneigė, kad Lietuvos kavinėse, restoranuose ją lydi visa puokštė personalo emocijų: vieni įsižeidžia, imami klausinėti, ar žino, kas tai yra gliutenas, ar jo yra viename ar kitame patiekale, kiti pradeda nervintis, treti piktinasi "priekabia" kliente.

Išgirsta keistų replikų

"Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje į šią problemą žiūrima kaip į kažkokius išsigalvojimus ar mados reikalą, lyginama su žaliavalgyste ar vegetarizmu. Net išgirstu replikų, jog išties tai yra mano psichologinė problema, sako, gal pabandyk suvalgyti to gliuteno, pamatysi, viskas bus gerai", – šypsojosi Kristina.

Vis dėlto ji pripažino, kad situacija Lietuvoje pamažu gerėja: ant maisto produktų pakuočių išskiriami alergenai, kai kuriuose restoranuose meniu jau ženklinami begliuteniai patiekalai, tiesa, kiek pastaroji informacija patikima – kitas klausimas.

Ar tinklaraščio begliuteno.lt įkūrėja jaučia grįžtamąjį ryšį? Ar, jos akimis, daug žmonių Lietuvoje susiduria su gliuteno netoleravimo problema?

"Manau, jog tokių žmonių yra nemažai, tačiau tikėtina, kad daugelis to nežino ir kankinasi. Todėl, jei kyla įtarimų, geriausias būdas pasitikrinti – keletą savaičių pasilaikyti begliutenio maisto dietos, – patarė pašnekovė. – Tiek turint neceliakinį jautrumą gliutenui, tiek sergant celiakija vaistų nėra ir dietos tenka laikytis visą laiką. Nors ir vienu, ir kitu atveju simptomai panašūs, skirtumas yra. Sergant celiakija dėl gliuteno vyksta įvairios uždegiminės ir autoimuninės reakcijos, pažeidžiamas plonasis žarnynas."

Kristina pasidžiaugė, kad jos blogą atranda ne tik šių problemų kamuojami žmonės, bet ir jų šeimos nariai, kurie teiraujasi dėl mitybos subtilybių, atskirų produktų.

"Nors tai nėra pagrindinė kryptis, dalijuosi ir patiekalų receptais. Žmonės jais labai džiaugiasi, dėkoja, išbando, o vėliau parašo, kaip sekėsi. Nesitikėjau, kad jiems tai bus taip įdomu ir svarbu", – šypsojosi tinklaraštininkė.