– Ką parodė jūsų tyrimas?

– Parodė ir gero, ir nelabai. Tai, kad bendrai mūsų tyriami krepšeliai, palyginus su praeitų metų analogišku laikotarpiu, pinga. Pinga pigiausių prekių krepšelis 14 proc., žinomų prekių ženklų krepšelis – 4 proc. Mes atsimenam tai, kas buvo prieš Naujus. Po Naujų metų mes matom, kad prekybininkai kartu su gamybininkais nori šiek tiek kainas pakelti. Tai porą procentų brangsta pigiausių prekių krepšelis ir 4 proc. brangsta žinomų prekių ženklų krepšelis.

– Tai kas dabar išlaikė pusiausvyrą? Nes matome ir tokias prekes, kurios pigo beveik 60 proc.

– Pinga aliejus stipriai, pigiausia – kava. Bet čia yra viena iš priežasčių, kad praeitais metais ne visi prekybininkai turėjo pačias pigiausias alternatyvas. Dabar kadangi vartojimas keičiasi, visi stengiasi susirasti kiek įmanoma pigesnį gaminį. Tas pats liečia ir pigiausią jogurtą, kuris pigo 42 proc.

– Kaip keitėsi vartojimas, žmonių pirkimas, jeigu kiekvienas prekybininkas nori turėti pačią pigiausią alternatyvą, nežiūrint į prekės kokybę?

– Žmonės yra labai jautrūs kainai, todėl ieško kiek įmanoma pigesnių. Ir daug kas perėjo prie pigesnių prekių ženklų. Ten visada labai bloga kokybė, kai kada visiškai analogiškos prekės. Nes mūsų gamintojai irgi taikėsi prie naujų realijų, koregavo savo produktus. Nes, tarkim, pigiausi prekybos tinklo agurkėliai bus vos ne dvigubai pigesni, neva lietuviško gamintojo, nors abu tie agurkėliai iš Turkijos. Daug įdomių dalykų vyksta lentynose, šiek tiek mažėja asortimentai. Visi bando koreguot žaliavas, pasiūlyti kažką pigiau, nes iš vartotojo yra poreikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ekonomistai prognozuoja, kad maisto kainos turėtų kristi. Kaip galvojate, ar tai realu ir kiek galėtų kristi?

– O mes prognozuojam, kad neturėtų kirsti, nes visa rinka nusiteikus kainas kelti. Jeigu žiūrėt į prekybininkų apyvartas lapkričio-gruodžio mėnesiais, jos augo vos 3 proc. O sausį dauguma prekybininkų net suprekiavo mažiau nei pernai. Ir, taip, mes matysim, kad statistiškai kainos mažėja, palyginus su praeitais metais kažkur iki balandžio mėnesio, bet jeigu mėnesis prie mėnesio, bus kainų augimas garantuotas.

– Čia prekybininkų toks triukas, kad mes geriau parduosim mažiau, bet brangiau?

– Taip. Nors tai ir prieštarauja ekonomikos dėsniams. Bet pas mums ne visiškai laisva konkurencija ir ne visai tie ekonomikos dėsniai veikia. Nes kainas pakelia beveik visi tinklai.

Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet visi tinklai visada sako, kad Lietuvoje yra maža rinka, todėl negalime tikėtis kainų, kokias, pavyzdžiui, turi kaimynai lenkai. Koks gi fenomenas vyksta su mūsų pieno produktų kainomis?

– Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet tokio fenomeno, kai perkamiausios prekės buvo pieno produktai, nes jų kainos buvo labai didelės ir tinklai vedė tokią statistiką, kad žmonės dažniausiai vagia du produktus – sviestą ir kavą. Šiais metais, atrodo, kainos yra tokios, kad sviesto nebereikės niekam vogti.

– Na, lyginant su praeitais metais, taip. Bet ateityje tos kainos iš lėto augs. Pas mus supirkimo kainos yra kritusios. Jeigu pernai mūsų augintojai džiaugėsi, kad jiems moka už pieną daugiau negu Europos Sąjungos (ES) vidurkį, dabar vėl jie gauna mažiau negu ES vidurkis. O Lenkijoj supirkimo kainos 10 proc. didesnės. Tai patys pigiausi produktai, kurie daugiausiai yra iš Lenkijos, jau pabrango ir dar pabrangs. Nes, tarkim, varškė ketvirčio kilogramo visada buvo 0,99 euro, dabar jau 1,05 euro. Aišku, tai ne 2 eurai, kaip lietuviškos, bet tiems žmonėms, kurie tikrai taupė ir ieškojo pigiausio produkto, šitas kainų augimas atbėgs nori nenori.

– Kiek brango pigiausių maisto produktų krepšelis ir kas brango labiausiai?

– Infliacija kažkur mažėja, bet jeigu žiūrėtume per ilgesnį laikotarpį, trijų metų infliacija vis tiek lieka daugiau nei 30 proc. Mes gaudavome praeitų metų hiperinfliacijos uodegą, virš kurios kilti nelabai gali. O maisto prekių krepšelis toliau brangsta 28 proc.. Palyginus su praėjusiais metais, pabrango apie septyniolika eurų. Visi mažino pieno kainas. Pienas taip stipriai nebrangsta. Pieno produktai brangsta jau ne 70–90 proc., o tarp 15 ir 50 proc. Tolimesnis brangimas vis tiek yra. Lyderiai yra juoda duona, apie 70 proc., kiaušiniai, artimiausiu metu, prieš Velykas, turbūt skaudi tema, nes pernai metais dešimt kiaušinių kainuodavo apie vieną eurą, o dabar kainuoja apie du eurus, cukrus, batonas, vištiena – šios prekės brangsta 50 proc. Nieko džiuginančio pasakyti negaliu.

– Ar buvo, kas pigo? Ekonomistai sako, kad mato gerėjimo ženklus, kad pigo ne tik pienas, bet ir kiti maisto produktai. Ar jūs tai pastebite?

– Lyginant su praeitais metais, būtent vasario mėnesį pigusių prekių iš viso nėra. Su pigimu irgi sužaidžiama, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Taip, palyginus su praeitu mėnesiu, yra pigusių prekių, daugiausiai pigo pieno produktų žinomi prekių ženklai. Bet jeigu žiūrime pigiausią krepšelį, pavyzdžiui, 250 gramų varškės kainuoja eurą, o analogiška prekės ženklo varškė kainuoja tris eurus, tai ji – 2,5 euro. Tačiau vis tiek vartotojui, kuris taupo, pigiausia ir liko vienas euras. Tai čia – informacinės manipuliacijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Atlikote tyrimą dėl rusiško kapitalo prekybos tinklo „Mere“, kuris sėkmingai plečiasi Lietuvoje. Ar maisto kainų augimas gali turėti tam įtakos?

– Mes stebime įvairiausius prekybininkus. „Mere“ fenomenas Baltijos šalyse išlieka stabilus. Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, kuriose bandė, jie užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, Lietuvoje jie smagiai gyvena, nes Lietuvoje yra ribotas tinklų skaičius, mažai konkurencijos ir tiekėjui įėjimo bilietas į Lietuvoje veikiančius prekybos tinklus – labai brangus. Tokiems tinklams kaip „Mere“ yra labai puikios sąlygos, nes jų antkainis yra pakankamas ir padeda padaryti didelį kainų skirtumą lentynose.

– Tad galima sakyti, kad gyventojai, nepaisydami net savo vertybinių įsitikinimų, dėl pigumo renkasi šitą prekybos tinklą?

– Taip. Kuo tuštesnis gyventojo skrandis, tuo mažiau jį veikia kokia nors ideologija. Mūsų valdžios atstovams reikėtų susimąstyti.

Benedikto turgus Vilniuje – apytuštis. Prieš Kalėdas iš kai kurių prekeivių čia pirkta rekordiškai daug.

„Išlaidauja, švenčia įprastai, net atvirkščiai, buvo padidėjimas“, – kalbėjo „Rolando daržovių“ vadovas Rolandas Vestartas.

Pirkėjams šie metai bene labiausiai įsiminė dėl kainų. Taip greitai kaip šiemet jos nebuvo išaugusios bent porą dešimtmečių. Kainos, ypač energetikos, kirto ir prekeiviams.

„Pagrindinis smūgis buvo rugpjūčio mėnesio sąskaitos ir tada buvo masinis kainų kilimas – nuo penkių iki 30 procentų. Dabar stabilizavus kainoms atgal niekas negrįžta“, – tęsė R. Vestartas.

Prezidentūra pasiūlė, ką Vyriausybė galėtų padaryti kainoms mažinti – didinti konkurenciją didiesiems prekybos tinklams.

„Administracinės naštos smulkiam verslui mažinimas, paramos teikimas steigtis smulkioms prekybos vietoms, sprendimai dėl grandinių trumpinimo“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Mobiliuosius ūkininkų turgelius vienijančio kooperatyvo vadovas sako, kad žmonės ne tik sutaupytų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laimės tik vartotojai – ir per kainą, ir, svarbiausia, per kokybę, šviežumą, natūralumą, skonines savybes. Tai tik geros naujienos“, – teigė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Bet nebūtinai ūkininkų turgeliuose būna pigiau.

„Tie siūlymai rodo, kad nėra lengvų būdų ir gerų idėjų, kaip suvaldyti maisto produktų kainų kilimą. Akivaizdu, kad tokie pasiūlymai, kaip mažesnė administracinė našta ar trumpesnės tiekimo grandinės, yra truputėlį abstraktūs ir kainas galėtų sumažinti paribiuose“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ne tik ekonomistas N. Mačiulis, bet ir patys smulkieji prekeiviai sako, kad pagrindinė kainų kilimo priežastis – brangi energetika.

„Energetikos kainos dabar be galo neramina ir smulkiuosius, ir didžiuosius verslininkus, nes tai yra labai dideli kaštai“, – teigė M. Maciulevičius.

„Kita priežastis yra tai, kad Lietuva iki karo Ukrainoje buvo viena labiausiai priklausomų valstybių Europos Sąjungoje nuo maisto produktų tiekimo iš Rusijos ir Ukrainos“, – tęsė N. Mačiulis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako labai laukianti diskusijos su Prezidentūra, nes esą kol kas iš paties verslo siūlymų negirdi.

„Siekdami sumažinti administracinę naštą esame kreipęsi tiek į verslo administracijas, tiek į prekybos įmonių asociaciją. Nesame gavę tokių identifikuotų pasiūlymų“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Prezidentūra taip pat siūlo kainas mažinti viešumu, iš ko susideda kaina, ir šviesti žmones, kad gintų savo teises, jei mano, kad moka nepagrįstai daug.

„Vartotojų teisių apsaugos tam tikras stiprinimas ir jų derybinės galios didinimas. Nesąžiningų verslo tarpusavio santykių prevencija“, – sakė I. Segalovičienė.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad jokia valstybės institucija negali nustatyti maisto kainų.

„Mes gyvename laisvosios rinkos sąlygomis ir kainos nėra reguliuojamos valstybės“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Bet tiriami skundai, kai kainomis manipuliuojama, pavyzdžiui, prieš akciją prekė branginama specialiai.

„Galbūt viešumoje girdimas nusiskundimų garsas, o mums jau trejus metus panašus skaičius, būna virš 200 nusiskundimų dėl kainų, dėl akcijų nuolaidų“, – tęsė G. Aleksaitė.

Prezidentūra taip pat ragina daugiau įmonių jungtis prie Šeimos kortelės. Tai yra iniciatyva, kai įmonės savanoriškai suteikia nuolaidas daugiavaikėms šeimoms ir turinčioms neįgalių vaikų.

Anot ekonomisto N. Mačiulio, tiek toks siūlymas, tiek Prezidentūros raginimai didinti minimalią algą yra kova su infliacijos pasekmėmis, o ne priežastimis.

„Siūlymus teikiančios institucijos politikai jie nelabai aiškiai mato ir supranta, kokios šiemet buvo maisto produktų kainų šuolių priežastys. Todėl tie pasiūlymai yra tokie įvairūs ir padriki, daugeliu atveju nelabai sprendžiantys problemos esmę“, – sakė N. Mačiulis.

Anot Prezidentūros, galima kalbėti ir apie PVM lengvatą maistui, tik būtini saugikliai, kad naudą gautų pirkėjai. Premjerė ne kartą sakė, kad patirtis esą rodo, jog PVM lengvatos naudą gautų verslas, o ne pirkėjai.

Prekybos apyvarta mažėja

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta gegužę siekė 1,5 mlrd. eurų (be PVM) – 0,5 proc. mažiau nei balandį ir 0,9 proc. mažiau nei pernai gegužę. Apyvarta mažėjo antrą mėnesį iš eilės. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta siekė 114,3 mln. eurų (be PVM) – per mėnesį ji padidėjo 1,7 proc., o per metus – 76,8 proc., išankstinius duomenis antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 4,7 proc., ne maisto prekėmis – padidėjo 0,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 4,4 proc.

Per metus – gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai – maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,3 proc., ne maisto prekėmis – padidėjo 0,6 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 3,1 proc.

Per penkis šių metų mėnesius mažmeninės prekybos apyvarta augo 7,3 proc., iki 6,8 mlrd. eurų. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta sausį–gegužę buvo 2,2 karto didesnė ir siekė 474,4 mln. eurų.

Mažėjimas neišvengiamas

Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, prekybos įmonių apyvartos mažėjimas buvo neišvengiamas, jis stebimas daugelyje kitų Europos ir pasaulio šalių.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad prekybos mažėjimas balandį ir gegužę rodo, jog kylančios kainos verčia žmones atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių, peržiūrėti savo pirkinių krepšelius.

„Bet kokiu atveju jau galima kalbėti apie tai, kad įsibėgėjusi infliacija užsmaugė vartojimo augimą. Jau kurį laiką buvo kalbama, kad toks spartus kainų augimas pakeis gyventojų elgseną ir galimybes. Natūralu, kad kylančios kainos verčia gyventojus pergalvoti savo prioritetus, atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių, peržiūrėti savo krepšelius, kad infliacija jaustųsi kuo mažiau“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad prekyba mažėja ne tik dėl didelės infliacijos, bet ir dėl to, kad žmonės perka mažiau prekių, tačiau daugiau išleidžia kelionėms ir paslaugoms.

„Pirmiausiai tai yra infliacija, kuri mažina realų prekių pirkimą, antra, žmonės ima mažiau išleisti prekėms ir grįžta prie paslaugų, kuriomis negalėjo naudotis pandemijos metu, – matome, kad daugiau keliaujama, pavasarį nemažai pinigų išvežta į užsienį“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Išlaidos energijai

Ž.Mauricas taip pat mano, kad prekybos mažėjimą lemia ne tik infliacija, bet ir vartotojų krepšelio persiskirstymas, kai jie daugiau pinigų skiria ne prekėms, o paslaugoms.

„Pirma priežastis yra labai sparčiai šoktelėjusi infliacija, kuri sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl gyventojai nebeišlaidauja tiek, kiek anksčiau. Kita priežastis – vartojimo krepšelio persiskirstymas. Panaikinus karantino ribojimus žmonės daugiau pinigų leidžia paslaugoms, ypač kelionėms, ir mažiau prekėms“, – BNS aiškino Ž.Mauricas.

Ekonomistas įvardijo ir konkrečiai Lietuvai būdingą specifinę priežastį – didelį pinigų judėjimą iš šalies. Anot Ž.Maurico, jį lemia didelės išlaidos energijos ištekliams ir atsigavęs išvykstamasis turizmas.

„Labai daug išleidžiame energijos ištekliams. Lietuva yra energiją importuojanti valstybė ir pirmąjį ketvirtį 1,4 mlrd. eurų iškeliavo iš Lietuvos. Tai beveik 10 proc. mūsų šių metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto. Atrodo, kad ši tendencija tęsiasi toliau, nes kainos  aukštos, todėl atitinkamai mažiau pinigų lieka šalies viduje“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

„Šiek tiek prisidėjo turizmo paslaugos, nes žmonės masiškai pradėjo važiuoti atostogų į užsienio šalis, o į Lietuvą turistų srautas dar nėra didelis“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, didelį pinigų judėjimą iš Lietuvos rodo didžiausias nuo 2008 m. neigiamas šalies einamosios sąskaitos balansas, kovą siekęs 500 mln., o balandį – 470 mln. eurų.

Nerimas dėl ateities

SEB analitikas T.Povilauskas atkreipė dėmesį ir į prastėjančius vartojimo lūkesčius, o tai lemia spartus kainų augimas, ypač būtiniausių prekių.

Pasak Statistikos departamento, vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo –11 ir, palyginti su geguže, sumažėjo 3 proc. Kovą–gegužę šis rodiklis nekito.

Birželį gyventojai blogiau nei gegužę vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius dvylika mėnesių. Pesimistiškiau vertintos šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvos.

Per metus – birželį, palyginti su 2021 m. birželiu, – šis rodiklis sumažėjo 14 proc. Gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius dvylika mėnesių, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per būsimus dvylika mėnesių ketino išleisti šiek tiek daugiau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį nesiskyrė ir siekė –11. Per mėnesį mieste rodiklis sumažėjo 3, o kaime – 1 proc.

Natūralu, kad žmonės nesijaučia gerai, kai jų galimybės mažėja.

„Vartotojų lūkesčiai prastėja, nerimas dėl ateities didėja. Aišku, žmonėms skauda, ypač dėl infliacijos. Nerimą kelia tai, kad reikia išleisti gerokai daugiau pinigų būtiniausioms prekėms, maisto prekių krepšelio infliacija didžiausia. Reikia prisiminti, kad į mažmeninės prekybos statistiką neįtraukiamos išlaidos energijai – elektrai, dujoms ir pan. Natūralu, kad žmonės nesijaučia gerai, kai jų galimybės mažėja“, – kalbėjo T.Povilauskas.

Vartojimas dar lėtės

Pasak I.Genytės-Pikčienės, ateityje vartojimas gali dar lėtėti, jis jau nebus toks tvirtas ramstis šalies BVP, kaip anksčiau.

„Būtų naivu tikėtis, kad, esant tokiems infliacijos tempams, Lietuvai pavyks visus metus išlaikyti tokį vartojimo augimą, koks buvo pernai ir šių metų pradžioje. Tikrai galima teigti, kad vartojimo sudedamoji dalis BVP nebus ta koja, kuri stiprins ekonomiką. Vartojimo prasme bus labai sunku pranokti labai aukštą pernykštę palyginamąją bazę, vien dėl jos spartaus augimo nereikėtų tikėtis. Jau dabar matome, kad apyvartos metinis pokytis nekyla, jis ilgainiui dar labiau ryškės“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.

„Nuo gegužės iki metų pabaigos, tikėtina, bus neigiamas metinis mažmeninės prekybos augimas“, – sakė Ž.Mauricas.

Rekordinė infliacija

Pasak Statistikos departamento, infliacija gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 18,9 proc., o vidutinė metinė infliacija – 10,5 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos, pieno ir jo produktų, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros, daržovių kainų padidėjimas ir keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 22 proc., paslaugų – 11,5 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos augo 23,8 proc., rinkos –18,1 proc.

Gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, šilumos, mėsos ir jos produktų, duonos ir grūdų produktų, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas bei daržovių, vaisių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 2,9 proc., paslaugų – 1 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos augo 2,1 proc., rinkos kainos – 2,4 proc.

Per mėnesį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3,1 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo melionų, morkų, burokėlių, gūžinių salotų kainos, bet sumažėjo šilauogių, pomidorų, saldžiųjų paprikų, baltagūžių kopūstų kainos. Pabrango kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, saulėgrąžų aliejus, miltai, lydytas sūris, makaronai, bet atpigo valgomieji subproduktai, kava, traškučiai, ledai.

Gegužę, palyginti su balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis pigo 1,3  proc. (0,91 euro), o palyginti su pernai gegužę – buvo 23,1 proc. (12,71 euro) brangesnis.

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 59,6 euro (brango 0,37 euro), antroje vietoje „Barbora“ – 64,8 euro (pigo 4,6 euro), trečioje „Iki“ – 65,6 (pigo 1,93 euro), ketvirtoje „Norfa“ – 67,8 euro (brango 2,56  euro),  penktoje „Rimi“ – 69,2 euro (brango 0,65 euro), šeštoje „Lidl“ – 69,8 euro (brango 3,47 euro), septintoje „e-Rimi“ – 70,3 euro (pigo 4,17 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 73,7 (pigo 3,4 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 6,7 proc. (3,31 euro), o per metus – 27,3 proc. (11,26 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 48 prekės, pigo keturios prekės. Labiausiai brango bulvės, saulėgrąžų aliejus, grietinė, kiaušiniai, avižiniai dribsniai.

Kol kas kavos puodelio kaina nesikeičia – kvapnaus gėrimo gausite ir už eurą ir už pustrečio euro. Tačiau jau nuo naujųjų prognozuojama – kava brangs 30 proc. Populiariausios pupelės – ir daugiau.

„Visiškai beveik buvo sunaikintas ateinančių metų kavos derlius, tai čia viena iš žaliavų brangimo (priežasčių, – red. past.), nes atsiranda kavos ribotumo labai didelis faktorius. Kitas dalykas, yra susidaręs tarsi butelio kaklelis logistikos sektoriuje, kai krovinį atsivežti trunka dvigubai ilgiau nei iki šiol“, – situaciją komentavo kavos namų „Italala caffe“ bendrasavininkė Raimunė Vaitekonytė.

Žemų kainų zona lipa į viršų ir visi, kas kavą pirko pigiai, jie tai labai pajus.

Praėjusių metų vasarą kavos svaras pupelių biržoje kainavo 100 eurų. Šią vasarą jau dvigubai daugiau – 200 eurų. Kavos ekspertai sako, kad kainos gali didėti ir iki trijų kartų. „Žemų kainų zona lipa į viršų ir visi, kas kavą pirko pigiai, jie tai labai pajus. Jie pajus 30,40,50 proc. gal ir dvigubai didesnę kainą už tas kavas, kurios yra pigios. Brangių kavų segmentas neturėtų drastiškai keistis“, – kalbėjo kavinių tinklų „Huracane coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis.

Kavos mėgėjams kavos kainos kol kas nė motais. „Jeigu noriu, tai atsigeriu“, – tarstelėjo praeivis.

„Uoj, du puodelius būtinai – iš ryto ir popiet“, – vardijo kita pašnekovė. Paklausta, ar kavos kaina yra svarbus rodiklis, ji teigė: „Kol kas nežinau svarbu ar ne. Kol kas žinau, kad noriu išgerti skanią kavą“.

Kava – tik vienas iš jau pabrangusių ir vis dar brangstančių produktų. Daugelio geriama užpilama vadinama kava per metus pabrango apie 30 proc. Duona, aliejus – kone 70 proc. Pabrangimų rekordininkės – bulvės – perlipo net 70 proc. Pernai kainavusios 32 centus už kilogramą, šiemet kainuoja jau 22 centais brangiau.

„Pagrindinė priežastis, kurią įvardija tiekėjai – itin prastas derlius dėl pavasario šalnų. Visi prisimename, kaip visi šalome net ir gegužės mėnesį. Antra priežastis, kuris apėmusi turbūt visą Lietuvos ūkį – darbuotojų trūkumas. Tiesiog nėra kam nurinkinėti derliaus, nėra kam jį ir sodinti“, – situaciją komentavo specialistė.

Maiste mes kol kas ką tik pradėjome tą brangimą matyti. Jis truputį bus šokiruojantis.

Bulvės, be kurių savo raciono neįsivaizduoja daugelis lietuvių, panašu, ir nepigs. Jos smulkios, abejojama, ar išsilaikys iki kito pavasario. Teks vežti iš svečių šalių. Taigi, brangs bulvės, brangs ir cepelinai.

Ir ne tik derlius lemia produkto kainas. „Prisideda energetika, prisideda logistika. Galimai užsisukus tokiai infliacijos spiralei, neužilgo ir darbuotojai prašys didesnių algų ir tai susidės“, – teigė kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Namine, originaliai pažymėta duona garsėjanti Panevėžio rajono kepyklėlė savo gaminius jau pabrangino apie 10 proc. Kitaip, sako, negalėjo – brango ir miltai, ir visa kita. „Prieš porą savaičių mes patys pasikėlėme kainas savo produkcijos. Taip pat tiekėjai mums kelia ir žaliavų kainas. O ypatingai kyla energetiniai resursai, šiuo atveju elektra. Mes esame visiškai priklausomi nuo elektros“, – pasakojo „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.

Kada kainos stabilizuosis – neaišku. Gamintojai ir pardavėjai juokauja, kad reikia sulaukti kito derliaus ir tikėtis, kad jis bus geras. Tačiau kainų stebėtojai greitų kainų pokyčių neįžvelgia. „Maiste mes kol kas ką tik pradėjome tą brangimą matyti. Jis truputį bus šokiruojantis. Nes, pavyzdžiui, tas pats saulėgrąžų aliejus dar prieš mėnesį litro buteliukas kainavo 99 centus, dabar atėjus į parduotuvę pigiau nei 1,79 euro neberasite. Mes tokių stebuklų dar matysime“, – teigė A. Vizickas.

Paguosti turėtų tai, kad pinga sviestas, kiauliena ir obuoliai.

Nors ir pabrangęs 68 centais, pigiausių prekių krepšelis toliau išlieka „Maximoje“ (50,25 euro), antroje vietoje atsiduria „Iki“, sumažinęs krepšelio kainą 1,34 euro. „Norfa“ nusileidžia į trečią vietą, nors pigiausių prekių krepšelis atpigo 38 centais.

Tyrimo duomenimis, „Lidl“, atsidūrusio ketvirtoje vietoje, prekių krepšelis brango 65 centais, o „Rimi“, esančio priešpaskutinėje vietoje, – 3,38 euro. „Barbora“, balandį tapusi pačia brangiausia parduotuve, gegužės mėnesį stipriausiai iš visų mažina kainą (6,05 euro), bet vis tiek išlieka brangiausia.

Pagal pricer.lt, stipriausiai brangsta kasdienės prekės: bulvės, duona, makaronai, cukrus, avižiniai dribsniai, ryžiai, kiauliena, vištiena. Tuo metu pinga ne tokios svarbios prekės: šokoladas, obuoliai, silkė, fermentinis sūris, pigiausia arbata.

Tyrimo duomenimis, per metus gegužę labiausiai brango bulvės (146,5 proc.), bananai (27 proc.), o pigiausios juodos duonos be specialių priedų kaina šoktelėjo 18,4 proc.

Labiausiai pigo pigiausi obuoliai (53,9 proc.), pigiausia biri juodoji arbata (19,7 proc.) bei pigiausias juodasis šokoladas (17 proc.).

Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo gegužės 26 d. Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, internetinėje parduotuvėje „Barbora“.