Tik vakariečiai pirmarūšiai
Lietuvos institucijų savarankiškai užpernai atliktas 33 tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų prekių sudėtys skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje parduodamuose sausainiuose "Milka" buvo 35 proc. šokolado gabaliukų, o Lietuvoje – 32 proc., lazdynų riešutų kreme "Nutella" – atitinkamai 7,5 ir 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių, jogurte "Activia" – atitinkamai 9 ir 8,2 proc. braškių. Be to, skyrėsi jų spalva ir skonis.
2017 m. Seime buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija (jai vadovavo Guoda Burokienė), kuri aiškinosi, ar Lietuvoje pardavinėjami prastesnės kokybės to paties prekės ženklo maisto produktai nei Vakaruose. Politikai dėl galbūt nesąžiningos komercinės veiklos kontrolės kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kad ši ištirtų, ar nėra pažeistos vartotojų teisės. Paaiškėjo, kad ES teisės aktais nereglamentuota, jog tos pačios prekės skirtingose šalyse privalo būti tos pačios sudėties. Tada konstatuota, kad gaminama iš pigesnių produktų (pavyzdžiui, vietoj medaus dedama cukraus), nes taip užsako Lietuvos tiekėjai ar pardavėjai. Maisto produktų gamintojai teigė, kad produktų sudėtys skiriasi ne mažinant jų kokybę, o taikantis prie skirtingų šalių vartotojų skonio.
Po pusmetį trukusio tyrimo parlamente atsirado siūlymų įpareigoti gamintojus ir platintojus ženklinti į Lietuvą įvežamus maisto produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skiriasi nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse.
Seimo laikinoji komisija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) taip pat prašė pateikti duomenis apie Lietuvoje pirktų produktų, atrinktų tyrimui, pardavimo subjektą ir produktų, pirktų Lietuvoje, Belgijoje ir Vokietijoje palyginamąsias kainas. Tyrimas tuo ir baigėsi, visuomenei nepaaiškinus, kodėl užsakomos pigesnės savikainos prekės, o parduodamos brangiau, nei kokybiškesnės kainuoja Vakaruose. Parlamentarų vertinimu, per VMVT atliktą tyrimą dėl Belgijos ir Vokietijos bei Lietuvos prekybos centruose įsigytų tų pačių produktų kokybės surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo.
Ką žmonės galvoja?
Tiesa, pernai rudenį Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kaip pirkėjų elgesį veikia jų turima informacija apie prekę, kurios sudėtis skirtingose šalyse skiriasi. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai tikėjosi, kad apžvalginis vartotojų, ypač gyvenančių regionuose, nuomonių tyrimas apie dvigubą produktų kokybę, pirkimo įpročius bei jų pokyčius leis geriau įvertinti dvigubos produktų kokybės problemos mastą Lietuvoje.
Rengiant tyrimo klausimus gyventojams teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė aiškino, kad šis elgsenos tyrimas svarbus, nes siekiant reikalauti gamintojų atsakomybės dėl piktnaudžiavimo, būtina įvertinti, kaip į kokybės skirtumus reaguoja vartotojai.
"Tai unikalus tyrimas, kitose valstybėse narėse tokio tyrimo atlikta dar nebuvo. Viena iš būtinų sąlygų, kad galėtume taikyti atsakomybę, yra tas subjektyvusis elementas: ar vartotojas būtų apsisprendęs nepirkti produkto, jeigu būtų aiškiai matęs informaciją", – artėjant tyrimui sakė I.Gudžiūnaitė. Pavyzdžiui, ar žmogui svarbu, kad kakavos yra daugiau ar mažiau šokolade, ar vis tiek pirktų, o gal padėtų atgal į lentyną, jeigu aiškiai matytų ant pakuotės, kad sudėtis kitokia, nei skirto Vokietijos rinkai?
Europos Komisijos (EK) iniciatyva toks tyrimas atliktas visoje Bendrijoje. Vartotojų atsakymai vienareikšmiai – ne gamintojų naudai. Visi nori gauti to paties prekės ženklo prekę tokios pat kokybės.
Grės sankcijos
Pernai pavasarį pasiūlytuose ES direktyvų pakeitimuose EK pasiūlė nustatyti, kad skirtingose šalyse to paties prekės ženklo, bet skirtingos sudėties produktų pardavimai būtų laikomi nesąžininga prekyba. Komentuodamas šiuos siūlymus EK pirmininkas Jeanas Claude'as-Junckeris pareiškė, kad "lygiųjų sąjungoje negali būti antrarūšių vartotojų".
ES oficialiai pripažino, kad jos rinkoje egzistuoja dvigubi prekių kokybės standartai.
"Slovakai nusipelnė, kad pas juos žuvų piršteliuose būtų tiek pat žuvies, kaip ir kitose valstybėse narėse parduodamuose žuvų piršteliuose, vengrai – valgyti mėsą, kurioje mėsos būtų tiek pat, kaip valgo ir visi kiti, Čekijoje šokolade kakavos būtų tiek pat, kaip ir kitose šalyse", – sakė EK vadovas.
Dabar EK nustačius naujus reikalavimus gamintojams, Bendrijos valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į nacionalinę teisę.
"ES oficialiai pripažino, kad jos rinkoje egzistuoja dvigubi prekių kokybės standartai. Vieni pirmųjų pradėjome kelti šį klausimą, kai tyrimų metu nustatėme, kad kai kurie mūsų šalyje parduodami produktai yra prastesnės kokybės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Belgijoje. Už pirkėjų klaidinimą gamintojams numatoma taikyti baudas", – teigė teisingumo viceministrė I.Gudžiūnaitė.
Teisingumo ministerija parengs Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimus, o Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirs skirtingos kokybės prekių pardavimo atvejus ir galės skirti baudas nesąžiningiems pardavėjams, teigia ministerija. Jeigu tokie pat pažeidimai bus įrodyti keliose valstybėse narėse, sankcijas koordinuos ES.
Iki šiol gamintojai, pateikdami skirtingos sudėties produktus kaip vienodus, tai pateisino neva skirtingais pirkėjų poreikiais, gamybos aplinkybėmis ar teisės aktais. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, tai daryti bus galima tik aiškiai nurodžius priežastis – pavyzdžiui, jei šalyje priimtas įstatymas dėl cukraus kiekio mažinimo produktuose ar dėl sezoninio jų trūkumo. Bet kokiu atveju apie skirtumus reikės aiškiai informuoti pirkėjus.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu atlieka tyrimą, kad įvertintų pirkėjų požiūrį į tuo pačiu prekės ženklu pažymėtus, tačiau skirtingos sudėties produktus.
Lietuva ignoravo problemą
Maisto produktų sudėties klausimas ES darbotvarkėje atsidūrė 2017 m., kai Slovakija, Vengrija ir Čekija paviešino tyrimus, kad šiose šalyse parduodami maisto produktai yra prastesnės kokybės, nei tuo pačiu prekės ženklu parduodami produktai Vakarų Europoje.
Skandalingą situaciją iš tiesų pirmoji atskleidė Lietuva. Buvęs VMVT vadovas Jonas Milius viešai tvirtino, kad maisto sudėties ir kokybės tyrimas buvo atliktas jau 2011-aisiais, tačiau išvados atgulė į gilius ministerijų stalčius, o tokių produktų mūsų rinkoje kasmet tik daugėjo.
Paviešinus politikų nesudominusią medžiagą, 2016 m. atleistas iš VMVT vadovų J.Milius paaiškino, kad jo tarnyba nieko pakeisti negalėjusi: "Pagal to laiko įstatymus galėjome tik informuoti visuomenę. Ypač agitavau vartotojų teisių gynėjų organizacijas, kad jos būtų aktyvios ir kad jas reikia paremti."
Beje, dar įdomus faktas. Lietuva prieš pusketvirtų metų buvo kviečiama kartu su Čekija pakovoti už savo vartotojų teises. 2015 m. rudenį čekų žemės ūkio ministras Marianas Jurečka laišku kreipėsi į tuometę mūsų žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę norėdamas ne tik sužinoti Lietuvos poziciją dėl iš kitų ES šalių į Lietuvą patenkančių maisto produktų kokybės, bet ir prašė paremti Čekijos iniciatyvą maisto produktų kokybės klausimą iškelti EK ar ES Taryboje.
"Noriu pasiteirauti, ar taip pat esate užfiksavę vartotojų nepasitenkinimo atvejų dėl to paties prekės ženklo produktų kokybės skirtumų ir ar savo šalyse jau ėmėtės kokių nors veiksmų šiai situacijai spręsti. Kartu noriu paprašyti nurodyti, ar galėtumėte paremti mano iniciatyvą maisto produktų dvejopos kokybės klausimą iškelti EK ar ES taryboje", – buvo rašoma Čekijos žemės ūkio ministro laiške.
V.Baltraitienė Čekijos ministrui tada pranešė, kad vartotojų teisių gynėjai nebuvo gavę skundų dėl Lietuvos rinkoje parduodamų produktų skirtumų nuo analogiškų, kurie parduodami kitose šalyse. Tiesa, paminėta, kad vis dėlto 2015-aisiais Lietuvoje buvo atvejis, kai vartotojas kreipėsi į VVTAT, prašydamas patikrinti jo įsigytos kavos kokybę. Vartotojas tvirtino, kad Lietuvoje įsigyto produkto kokybė skyrėsi nuo tos kavos, kurią jis pirko kitoje ES šalyje.
