– Kokios tendencijos išryškėjo per pirmuosius tris mėnesius, kai uostamiestyje atskirai surenkamos maisto atliekos?

– Pirmas geras ženklas, kad kiek-vieną savaitę maisto atliekų surenkame vis daugiau. Akivaizdu, kad klaipėdiečiai geranoriškai sutiko šią naujovę ir vis daugiau žmonių įsijungia į procesą. Kitas džiuginantis faktas, kad individualių valdų gyventojai rūšiuoja labai stropiai ir kokybiškai. Klaipėdoje iš individualių namų kvartalų ir daugiabučių kiemų maisto atliekos surenkamos skirtingomis savaitės dienomis, todėl labai aiškiai matome, kokie yra klaipėdiečių rūšiavimo skirtumai. Kai į cechą atvažiuoja mašina iš individualių namų, visą turinį galime pilti tiesiai ant perdirbimo konvejerio. Pašalinių daiktų, skardinių, stiklinių pakuočių nėra. Tačiau kai atvyksta mašina iš daugiabučių kiemų, dar randame visko: įvairios taros, elektronikos, netgi rūbų. Tačiau žvelgiant į trijų mėnesių evoliuciją, Klaipėdos daugiabučių kvartaluose rūšiavimo kokybė gerėja. Anksčiau iki trečdalio maisto atliekų konteinerio turinio sudarydavo mišrios atliekos.

–  Neringa maistą rūšiuoti pradėjo mėnesiu vėliau. Kaip sekasi jiems?

– Žvelgiant į atvežtų atliekų sudėtį, situacija prastesnė nei Klaipėdoje. Panašu, kad Neringą lankantys svečiai nesupranta, kam skirtas konteineris rudu dangčiu, ir meta į jį ne maisto, o visas komunalines atliekas. Išties situacija Lietuvoje tokia, kad daugelyje savivaldybių dar nerūšiuojamos maisto atliekos, o ten, kur rūšiuojamos, – surinkimo tvarka skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje maisto atliekos dedamos į oranžinius maišus ir metamos į bendruosius konteinerius. Tačiau Klaipėdoje ir Neringoje maisto atliekos surenkamos į bet kokios spalvos maišus ir turi būti išmestos į atskirus konteinerius rudu dangčiu. Tikimės, kad ateityje situacija gerės, į Neringą atvykstantys poilsiautojai supras rūšiavimo skirtumus ir laikysis nustatytos tvarkos.

KRATC Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys. KRATC nuotr.

– Kas daroma su gyventojų išrūšiuotomis maisto atliekomis?

– Jos atvežamos į Dumpiuose  esantį maisto atliekų apdorojimo cechą  Tai, ką čia išrūšiuojame ir paverčiame skysta biomase, autocisternomis išsiveža trys įmonės. Jos kol kas atlieka bandymus su mūsų patiekta žaliava. Pūdo ją savo įrenginiuose ir stebi, ar susidaro pakankami dujų kiekiai, ar nėra priemaišomis užterštas galutinis produktas – kompostas. Kol kas atsiliepimai teigiami tiek dujų išgavimo efektyvumo prasme, tiek ir po to likusios žaliavos panaudojimo komposto gamybai. Su žaliavos bandytojais turime pasirašę ketinimų protokolus bendradarbiavimui, o netolimoje ateityje skelbsime konkursą pastoviam šios paslaugos teikimui. Bet kuriuo atveju KRATC neketina pati vykdyti maisto pūdymo procesų, kad mūsų teritorijoje nebūtų prielaidų nemalonių kvapų susidarymui. Visa paruošta biomasė yra ir bus atiduodama perdirbėjams.

– Klaipėda ir Neringa jau rūšiuoja, o kada maistą pradės rūšiuoti kitos regiono savivaldybės? Ar jos irgi veš atliekas į KRATC įrenginius?

– Taip, jau visos Klaipėdos regiono savivaldybės derina formalumus su KRATC dėl maisto atliekų tvarkymo mūsų įrenginiuose. Tiesa, kada rūšiavimas startuos konkrečioje savivaldybėje, mes nežinome, greičiausiai tai įvyks rudenį arba šių metų pabaigoje. Dumpiuose pastatytas maisto atliekų apdorojimo cechas per metus pajėgus sutvarkyti virš 6 670 tonų maisto atliekų. Pagal surenkamus ir vis didėjančius kiekius iš Klaipėdos miesto matome, kad uostamiestyje esame netoli suplanuoto srauto. O visu pajėgumu greičiausiai pradėsime kitąmet, kai mums maisto atliekas ims vežti iš visų Klaipėdos regiono savivaldybių. Su maisto atliekų srautu mes tikrai susidorosime, bet kur kas svarbiau, kad regiono gyventojai įprastų rūšiuoti maisto likučius. Matome, kad ir Klaipėdoje rūšiuoja dar ne visi. Pavyzdžiui, apie ketvirtadalis uostamiesčio individualių namų savininkų dar nepasiėmė maisto atliekų konteinerių komplekto. Kas jų dar neturi, kviečiame kreiptis tel. 8 800 13344 arba el. paštu kokybe@kratc.lt.

Maisto atliekų rūšiavimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra privalomas. Gana greitai įpratome rūšiuoti antrines žaliavas, pakuotes, dabar atėjo eilė maisto likučių rūšiavimui.

Atliekant kratą yra ištraukiamas vienas pusiau požeminis konteineris. Jis išberiamas į skirtingas dėžes, kad būtų geriau matomos šiukšlės. Vėliau jos perrenkamos ir keliauja į kitus konteinerius. Konteineriai su užrašais, jog atliekos sumestos teisingai arba neteisingai.

Perrenkant šiukšles matoma, kad labiausiai prisipildo teisingai išrūšiuotų šiukšlių konteineris. Tačiau puspilnis ir tas, kur atliekos sumestos netinkamai. 

„Deja, savo statistikoje matome, kad iki 40 proc. būna ne pakuočių atliekos. Labai neramina, nes tai yra kaštai“, – teigė „Žaliojo taško“ generalinis direktorius Almontas Kybartas. 

Gyventojai sako, kad stengiasi viską rūšiuoti, nebekliūna ir papildomos dėžės atskiroms pakuotėms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Komunalininkai sako, kad žmonės netinkamai išrūšiuoja šiukšles ne dėl to, kad nenori, o dėl to, kad skirtingi miestai nusimatę skirtingas tvarkas ir nėra bendros sistemos. 

„Vis dar neturime vieningos rūšiavimo instrukcijos, kuri būtų aiški, kad gyventojai suprastų, kaip tai daryti. Matome, kad žmonės suklaidinti“, – tikino A. Kybartas.

Pavyzdžiui, picos dėžė, kuri kaip ir priskiriama prie popieriaus atliekų, tačiau joje likę riebalų nuo maisto, kur tokią pakuotę mesti? Anksčiau tai patekdavo į mišrias atliekas, dabar ten mesti nebegalima, tai priskiriama popieriaus atliekai.

Pavyzdžiui, picos dėžė, kuri kaip ir priskiriama prie popieriaus atliekų, tačiau joje likę riebalų nuo maisto, kur tokią pakuotę mesti? Anksčiau tai patekdavo į mišrias atliekas, dabar ten mesti nebegalima, tai priskiriama popieriaus atliekai. 

„Dabar naujos tendencijos tos, kad galima mesti į popierių. Aišku, jeigu jos tik truputį suteptos ir be maisto likučių“, – aiškino „Kauno švaros“ Pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo skyriaus vadovė Vaiga Jazdauskaitė. 

Kaunas pradės rūšiuoti ir maistą. Nors sostinė jau turi maisto atliekų rūšiavimo maišelius, tačiau Kaunas nusprendė maišelių sistemos nedaryti. Perdaryti esami konteineriai. Konteineriuose įmontuota plastikinė kapsulė į kurią bus galima mesti maistą su popieriniais maišeliais.  

„Jeigu susirinksime maisto atliekas plastikiniuose maišeliuose, prašysime gyventojų atnešus prie konteinerio išpurtyti atliekas, o į šalia esantį konteinerį maišelį išmesti“, – teigė aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. 

Kol kas maisto atliekų konteineriai dar užplombuoti, Kaunas maisto atliekas pradės rūšiuoti nuo rugsėjo pirmos dienos.

Tačiau kai maistas surenkamas, perdirbamas į kompostą, mūsų virtuvės atliekos grąžinamos į gamtą, kur tampa natūralia trąša naujai auginamo maisto cikle. Taip pat atskirai renkant ir tvarkant maisto atliekas iš jų galima išgauti biodujas ir panaudoti elektros, šilumos gamybai. Trumpiau sakant, maisto atliekos yra naudingas išteklius, tad kam jas švaistyti?

Aukštesniais ekologijos ir tvarumo standartais susirūpinusios Europos valstybės jau kone dešimtmetį rūšiuoja ir atskirai tvarko maisto atliekas, o Lietuva yra įsipareigojusi šį rūšiavimo procesą masiškai pradėti nuo 2024 metų pradžios. Klaipėdos ir Neringos miestai taip pat intensyviai ruošiasi maisto atliekų rūšiavimui.

Į uostamiestį jau atgabenti maisto rūšiavimo kibirėliai, kurie bus išdalinti Klaipėdos miesto individualių namų gyventojams kartu su kiemo konteineriais.

„Maisto rūšiavimo procesas niekuo nesiskirs nuo įprasto komunalinių atliekų surinkimo. Į virtuvėje esantį KRATC suteiktą ar gyventojo naudojamą nuosavą kibirėlį reikės įsidėti plastikinį maišelį, o jį prikaupus išnešti ir išmesti į kieme esantį maisto atliekoms skirtą konteinerį“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC direktoriaus pavaduotoja.

Maisto konteineriai bus tuštinami pagal grafiką, juos aptarnaus įprastos šiukšliavežės. Skaičiuojama, jog Klaipėdoje yra apie 4500 individualių namų, tad įsigyta tiek pat kibirėlių ir konteinerių.

Šiuo metu KRATC stato maisto atliekų apdorojimo įrenginius Dumpiuose, šalia regioninio sąvartyno. Tik kai jie pradės veikti, prasidės realus rūšiavimo procesas - gyventojams bus išdalinti kibirėliai ir konteineriai, o daugiabučių kiemuose atidaryti rudu dangčiu paženklinti pusiau požeminiai konteineriai. Planuojama, jog maisto atliekų surinkimas prasidės nuo kitų metų pradžios.

Projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis.

Startas – kitąmet

Prieš penkiolika metų Lietuvos daugiabučių kiemuose pastačius pakuočių rūšiavimo konteinerius, gyventojai jau įprato rūšiuoti plastiką, stiklą, popierių. Gyvenantys individualiuose namuose rūšiuoja ir žaliąsias atliekas – į atskirą konteinerį ar kompostinę meta nupjautą žolę, lapus, smulkias šakas.

Bet, specialistų teigimu, kone pusę atliekų – apie 200 kg per metus – kiekvienas klaipėdietis vis dar išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Tarp jų ir virtuvės atliekas, nesunaudotą maistą, kuris sudaro ženklią mūsų šiukšliadėžių turinio dalį.

Aukštesnių ekologijos standartų siekiančios Europos valstybės maisto atliekas rūšiuoti pradėjo maždaug prieš dešimtmetį.

Lietuva šį rūšiavimo procesą visuotinai planuoja pradėti 2024 m. Ne išimtis ir Klaipėda bei Neringa, kurių savivaldybės maisto atliekų tvarkymo organizacinius rūpesčius patikėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC).

„Analizavome Europos valstybių patirtį, ne kartą lankėmės Taline ir pas kolegas Alytuje, kurie jau ne vienerius metus rūšiuoja maisto atliekas. Galime konstatuoti, jog nauda visokeriopa: ir ekologinė, ir ekonominė“, – pasakojo Roma Budrienė, KRATC direktorė.

Pavyzdžiui, Alytuje iš individualių namų maisto atliekos surenkamos atskirai į specialius konteinerius, kurie turi anglies filtrus – tai mažina kvapų sklaidą. O mišrių komunalinių atliekų konteineriuose nelikus maisto priemaišų, juose nelieka ir nemalonių kvapų šaltinio. Be to, neužteršiamos į šiuos konteinerius patekusios antrinės žaliavos, pakuotės, todėl didesnę jų dalį galima perdirbti.

Kvapų mažės ir Dumpių sąvartyne

Specialiuose įrenginiuose pūdomos maisto atliekos išskiria dujas, kurios panaudojamos energijos gamybai. O likusi masė tampa geros kokybės kompostu, naudojamu žemės ūkyje. Tačiau KRATC neketina užsiimti maisto atliekų perdirbimu, o tik surinkimu, pradiniu apdorojimu – pakuočių atskyrimu nuo biologinės masės. Šalia regioninio Dumpių sąvartyno statomame šių atliekų apdorojimo ceche maisto likučiai bus surenkami į uždaro tipo rezervuarą ir atiduodami perdirbėjams.

Ruošiantis maisto atliekų rūšiavimui Klaipėdos regione ir rūšiavimo įrenginių statybai Dumpiuose buvo atliktas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Siekdami apskaičiuoti galimą taršą, atsirasiančią pradėjus tvarkyti maisto atliekas, tyrėjai sąvartyne atliko visų taršos šaltinių kvapų koncentracijos matavimus. Pagal surinktus duomenis ir atitinkamos metodikos formules buvo atliktas kvapų modeliavimas.

Skaičiavimai atlikti pagal maksimalią galimą taršą. Pavyzdžiui, skaičiuota, kad visi sąvartyno taršos šaltiniai dirba 24 val. kiekvieną metų dieną, nors realus darbo ciklas yra kelis kartus mažesnis. Nevertintos ir sąvartyne nuolat naudojamos kvapų mažinimo priemonės, kurios, beje, bus įdiegtos ir maisto rūšiavimo angare.

Specialistų išvada pozityvi: pradėjus maisto rūšiavimą, iš KRATC administruojamo Dumpių sąvartyno prognozuojamas kvapo koncentracijos sumažėjimas 12–14 proc.

„Intensyviausi kvapai sąvartyno teritorijoje fiksuojami sandėliavimo aikštelėje, kur atgabenamos kelias dienas ar net savaites gyventojų konteineriuose „paraugintos“ mišrios komunalinės atliekos iš viso Klaipėdos regiono. Jei jose neliks maisto, sumažės pūvanti frakcija, mažės kvapų intensyvumas“, – įsitikinusi Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.

Pastaruosius penkerius metus Dumpių sąvartyne atliekami kvapų matavimai ir jų intensyvumas nuolat mažėja.

2022 m. matavimų duomenys rodo, kad artimiausias gyvenamąsias teritorijas iš Dumpių sąvartyno pasiekia tik 0,7 kvapo vienetai (OUE/m3).

Žmogus užuodžia kvapą, kai yra 1 OUE/m3. O uždaru ciklu atskirai tvarkant maisto atliekas kvapų sklaida turėtų dar labiau mažėti.

KRATC kvapų matavimus ir sklaidos modeliavimą atlieka kiekvienais metais šilčiausiu metų periodu. Šiais metais tokius tyrimus planuojama atlikti liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.

Tekstas parengtas informuojant apie projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis.

Įsigis rūšiavimo įrangą

Kaip jau ne kartą skelbta, Lietuvoje iki 2023 m. pabaigos turi būti įdiegtos atskiros surinkimo sistemos maisto atliekoms. Tai reiškia, kad tiek individualių namų savininkams, tiek daugiabučių namų gyventojams turės būti sudaryta galimybė atskirai rūšiuoti maisto atliekas, o atliekų sistemos administratoriai privalės šias atliekas atskirai surinkti ir atiduoti perdirbti. Kiekviena savivaldybė pati pasirenka, kokią maisto rūšiavimo sistemą įdiegs savo administruojamoje teritorijoje.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir politikai dar pernai pritarė projektui, kad uostamiestyje gyventojai maisto atliekas rūšiuotų į specialius maišus, kurie galėtų būti metami į buitinių atliekų ar specialiai maisto atliekoms skirtą konteinerį.

„Klaipėdoje pasirinktas toks maisto atliekų tvarkymo modelis, kuris nedidins paslaugų kainos gyventojams, nes nereikės pirkti ir statyti papildomų konteinerių, įsigyti specialių mašinų šių specifinių atliekų išvežimui“, – projekto argumentus vardijo Gintaras Neniškis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Aplinkosauga, kvapai yra tos sritys, kur kiekvieno klaipėdiečio balsas turi būti išgirstas ir į kiek-vieną klausimą turi būti pateiktas aiškus, argumentuotas atsakymas.

Atskirai surinktos ar iš bendro srauto išrinktos maisto atliekos rūšiavimo įrenginiuose pirmiausia pateks į maišų plėšytuvą, vadinamąjį „depakerį“. Vėliau ant konvejerio bus atskiriamos priemaišos – stiklas, kita pakuotė. Ir galutiniame etape iš apvalyto srauto liks degiosios atliekos ir maistinė masė, kuri nebus apdorojama vietoje, o atiduodama kitam tvarkytojui.

„Brangiausia maisto atliekų tvarkymo dalis yra būtent rūšiavimo įrenginiai. Jei nebūtume gavę ES paramos, lėšas būtų tekę skolintis, o tai neišvengiamai didintų mokestinę naštą visiems klaipėdiečiams“, – sakė Gražina Eimantaitė, KRATC direktoriaus pavaduotoja.

Pagal KRATC paruoštą ir aplinkosaugos institucijų patvirtintą projektą, maisto atliekų rūšiavimas vyks uždarame ceche, kuris bus pastatytas Dumpiuose, sąvartyno teritorijoje, ir sujungtas su jau veikiančiomis rūšiavimo linijomis.

Mažins kvapus

„Įprastai maisto atliekos yra pūdomos uždarame cikle išgaunant dujas. Jas sudeginus pagaminama elektros ar šilumos energija, o likusi masė paverčiama kompostu. Tačiau Klaipėdoje surinktas ir sandarioje cisternoje laikomas maisto atliekas KRATC nesiruošia pūdyti. Jos bus atiduodamos tokius įrenginius turinčioms įmonėms. Lietuvoje jų yra ne viena“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovė.

Pasak ekologės, maisto atliekos ir dabar patenka į Dumpių sąvartyne esančius rūšiavimo įrenginius, tačiau problema, kad susimaišiusios su pakuotėmis, antrinėmis žaliavomis jas užteršia, ir, kas nemaloniausia žmonėms, pūdamos skleidžia nemalonius kvapus.

„Kiek teko matyti pavyzdžių kitose ES šalyse, pradėjus atskirai surinkti maisto atliekas, labai pagerėja iš bendro atliekų srauto išgaunamų antrinių žaliavų kokybė. Jos būna sausos, švarios ir tinkamesnės perdirbti arba gali būti panaudojamos kaip aukšto kaloringumo kuras“, – aiškino R.Šličienė.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kitas privalumas – pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, mažiau nemalonių kvapų turėtų būti ir klaipėdiečių kiemuose. Mat šiltuoju metų laiku kelias dienas konteineriuose pastovėję daržovių, vaisių likučiai pradeda pūti ir skleisti nosiai nemalonius aromatus. Rūšiavimas į sandarius maišus turėtų šią problemą sumažinti. Juo labiau kad uostamiestyje įrengiant požeminius konteinerius vietoj stumdomų, atliekų rezervuarai atsidurs po žeme, kur dėl žemesnės temperatūros irimo procesai vyksta lėčiau.

„Maisto atliekų rūšiavimas iš esmės sprendžia nemalonių kvapų susidarymo problemą. Dabar mes kovojame su pūvančių atliekų ir iš to kylančių kvapų pasekmėmis, o pradėję rūšiuoti ir atskirai tvarkyti maisto atliekas pašalinsime kvapų susidarymo priežastį tiek kiemuose, tiek Dumpiuose“, – akcentavo KRATC ekologė.

Projektas bus pristatomas visuomenei

Kylant pragyvenimo lygiui Lietuvoje pastebimas maisto atliekų kiekio augimas. Pagal oficialią šalies statistiką, 2016 m. maisto atliekų kiekis vienam šalies gyventojui sudarė beveik 35 kg, o 2019-aisiais – jau 41 kg. KRATC atliktos studijos duomenimis, Klaipėdoje per metus susidarys apie 5 000 tonų maisto atliekų.

Maisto atliekomis laikomas bet koks nebetinkamas naudoti maistas iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, maisto perdirbimo įmonių. Europos Sąjunga visoms valstybėms narėms kelia tikslą įgyvendinti maisto švaistymo prevenciją ir siekti iki 2025 m. sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc.

Pagal įprastą praktiką KRATC, vykdydamas šį ES finansuojamą projektą, turės atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, projektą svarstyti su visuomene, derinti su savivaldybėmis, suinteresuotomis grupėmis.

„Nepaisant akivaizdžių KRATC paruošto projekto privalumų, aplinkosauga, kvapai yra tos sritys, kur kiekvieno klaipėdiečio balsas turi būti išgirstas ir į kiekvieną klausimą turi būti pateiktas aiškus, argumentuotas atsakymas. Linkiu projekto vykdytojams konstruktyvaus ir spartaus dialogo, nes kalbame apie neišvengiamus atliekų sistemos patobulinimus, kurie padės mums visiems gyventi švaresniame ir sveikesniame mieste, regione, pasaulyje. Kuo greičiau tai įvyks, tuo geriau visiems“, – sakė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ turi būti įgyvendintas iki 2023 m. kovo 31 d. Žinant, kad PAV procedūros trunka apie pusantrų metų, KRATC administracijos vertinimu, laiko yra nedaug. Jeigu projekto nepavyktų įgyvendinti laiku ir pasinaudoti ES parama, visą jo sumą tektų finansuoti Klaipėdos miesto savivaldybei.