Marilyn Mazur – vardas, džiazo pasaulyje tariamas pagarbiai. Jos talentą pripažino ryškiausi pasaulio džiazo atlikėjai, jos pavardė puikuojasi ir prestižinių muzikos festivalių, ir teatro salių afišose. Lietuvos publikai jau gerai pažįstama menininkė į Vilnių šįkart sugrįžta, kad surengtų išskirtinį solinį pasirodymą, įrodantį jos virtuoziškumą ir kūrybinę drąsą.

Šios muzikantės pristatymą galima pradėti nuo pelnytų įvertinimų – pavyzdžiui, dar 2001-aisiais ji laimėjo vieną svarbiausių džiazo pasaulio prizų „Jazzpar“, pernai buvo apdovanota Vokietijos džiazo prizu kaip geriausia būgnininkė / perkusininkė. Marilyn išrinkta Švedijos Karališkosios menų akademijos nare, Danija jai yra skyrusi specialią valstybinę stipendiją už nuopelnus muzikai, o svarbiausias pasaulio džiazo žurnalas „Downbeat“ ne sykį ją išrinko geriausia perkusinių instrumentų virtuoze.

Veržli Marilyn Mazur asmeninė kūryba ir aukščiausio kalibro bendražygiai

Marilyn Mazur galima pristatinėti ir kitaip – vardyti jos kelyje sutiktus bendražygius, tarp kurių – žymiausi džiazo istorijos vardai. Marilyn yra buvusi legendinio Mileso Daviso, šįmet iškeliavusio (ir festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ grojusio) Wayne‘o Shorterio, Jano Garbareko grupių narė.

Smagu būti tarp modernaus džiazo skambesio kūrėjų. Moterys į muziką įneša šviežios energijos.

Tačiau svarbiausia – veržli pačios Marilyn kūrybos istorija, kurioje yra daugybė visiškai skirtingų skyrių.

Ši muzikantė gimė Niujorke, turi lenkų kraujo, tačiau dar vaikystėje persikraustė į Daniją ir šią šalį laiko savo namais. Ji studijavo fortepijoną, baletą, kelią į meno pasaulį pradėjo kaip šokėja ir pianistė, o tada, būdama devyniolikos, susižavėjo perkusiniais instrumentais. Beje, meilė šokiui niekur nedingo – judesys Marilyn pasirodymuose iki šiol yra labai svarbus, muziką papildantis elementas.

Nors studijavo Danijos Karališkojoje konservatorijoje, daugelį instrumentų Marilyn įvaldė pati. Dar 1973-aisiais ji subūrė pirmąją savo grupę „Zirenes“, o šalies scenoje išgarsėjo po penkerių metų – su „fusion“ grupe „Six Winds“ ir kaip teatrališkos moterų muzikinės grupės „Primi Band“ lyderė.

Moterų vieta muzikoje jau tuo metu buvo atsidūrusi Marilyn dėmesio centre. Vėliau ji ne sykį nagrinėjo šią temą.

„Džiazo pasaulio kalbą sukūrė vyrai. Smagu būti tarp modernaus džiazo skambesio kūrėjų. Moterys į muziką įneša šviežios energijos“, – neabejoja „Vilnius Mama Jazz“ viešnia.

Svarbus postūmis karjeroje ir gyvenimą keičianti pažintis nutiko devintajame dešimtmetyje, kai danų trimitininkas Palle Mikkelborgas pakvietė Marilyn dalyvauti projekte, skirtame džiazo giganto Mileso Daviso kūrybai. Pats Milesas dalyvavo įrašuose ir, pastebėjęs Marilyn talentą, pakvietė prisijungti prie savo grupės, su kuria muzikantė surengė daug pasirodymų visame pasaulyje. Kaip vėliau sakė Marilyn, pažintis su Milesu tapo vienu esminių lūžių, paskatinusių visa galva pasinerti į džiazą.

Netrukus ji jau bendradarbiavo ir su Gilu Evansu, Wayne‘u Shorteriu bei kitais džiazo didmeistriais, o 1991-aisiais prisijungė prie norvegų saksofonininko Jano Garbareko grupės, kurioje grojo net 13 metų.

Marilyn biografijoje – ir bendri darbai su Nielsu Henningu Ørstedu Pedersenu, Eliane Elias, Norma Winstone, Dave‘u Liebmanu, Flora Purim bei kitais ryškiausiais pasaulio džiazo atlikėjais. Tačiau pastaruosius porą dešimtmečių ji daugiausia dėmesio skiria savo asmeniniams projektams, kurie dar labiau stiprina šios išskirtinės kūrėjos reputaciją. Visus juos išvardyti net būtų sudėtinga – tokie gausūs, įvairūs ir vienas į kitą nepanašūs jie yra.

Kūrybinė laisvė, instinktyvi saviraiška ir muzika iš pasąmonės

Įvairiais instrumentais grojanti Marilyn Mazur yra sukūrusi muzikos kinui ir teatrui, dirbusi su Danijos ir Vokietijos radijo bigbendais, o Londono džiazo festivalyje net surengusi specialų pasirodymą vaikams, kuriame buvo grojama arbatos puodeliais.

„Celestial Circle“, „Mystic Family“, „Spirit Cave“, „Future Song“, „Special 4“, „Percussion Paradise“ – tai tik dalis Marilyn subūrtų grupių ir projektų, kurių kiekvienas turi kitokį muzikinį ir konceptualų atspalvį.

Ji taip pat yra subūrusi 13-os žmonių orkestrą „Maluba“ ir 11-os moterų muzikinę grupę – teatrą „Shamania“, kuris yra išleidęs ne vieną albumą ir pelnęs gausias kritikų liaupses. „Tai sugrįžimas prie instinktyvios saviraiškos. Tarsi abstrakti, šiuolaikiška moterų genties vizija“, – pastarąjį savo projektą taip apibūdina Marilyn Mazur.

Nuo rytietiškų garsų iki šiaurietiško minimalizmo, nuo sudėtingų ritmų iki svajingų melodijų – Marilyn Mazur kūryboje telpa tiek daug visko, jog niekas nesistebi, kad spauda ją vadina „neginčijamai save įtvirtinusia muzikine vizioniere“. Paprastai ir aiškiai šios menininkės vaidmenį atspindi 2006-aisiais apie ją sukurtas dokumentinis filmas – jis pavadintas tiesiog „Perkusijos karalienė“.

„Muzika ateina iš pasąmonės. Muzika – stebuklinga bendravimo forma“, – sako festivalio atidarymo vakaro žvaigždė, šįsyk į sceną žengsianti be jokio papildomo užnugario, apsiginklavusi tik savo gebėjimais ir muzikinėmis idėjomis.

Vienas prieš vieną su Lietuvos publika – susitikime, kuriame nebus pralaimėtojų. Tik kūrybos intriga ir džiaugsmas būti šios išskirtinės muzikantės talento šviesoje.

Gegužės 25 d. festivalio programoje – ir vienos ryškiausių savo kartos Norvegijos džiazo scenos atstovių – BEADY BELLE ir jos suburtos grupės koncertas.