Tai Eltai pranešė pats M. Danielius, jo byla nagrinėjama neviešai.

Kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jis atsisakė duoti parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui ir paprašė remtis per ikiteisminį tyrimą duotais parodymais.

„Aš reaguoju normaliai. (..) Čia dar ne nuosprendis, bet yra kaip yra. Politinė byla, anksčiau ar vėliau turėtų būti kalinių mainai tarp Lietuvos ir Baltarusijos ir tokiose bylose Lietuva jau turi precedentų, žmonės nuteisti už šnipinėjimą, valstybės išdavimą, tada apsikeičia valstybės tiesiog“, – Eltai sakė M. Danielius.

Jis sakė sutiktų vykti į Baltarusiją, o jo byloje minima šios šalies pilietė, Ksenija Lebedeva, jam esant laisvėje, yra siūliusi atvykti.

ELTA primena, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka Lietuvoje buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

N. Filipčenka Lietuvoje buvo sulaikytas 2015 m. balandį. 2017 m. liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. lapkričio mėnesį Lietuvos prezidento dekretu N. Filipčenkai buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijai mainais į tris Rusijoje nuteistus asmenis.

Kaltinamas metus rinkęs Baltarusijos režimą dominančią informaciją

Pernai rugsėjį, perduodama bylą teismui, prokuratūra teigė, kad, tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario vykdė Baltarusijos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Minima Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja Ksenija Lebedeva.

„Mes aptarinėjome publikacijas, nei man, nei Lebedevai KGB užduočių neformulavo“, – teigia M. Danielius.

Jis sakė tenorėjęs parodyti, kokie iš tikrųjų yra į Lietuvą atvykę baltarusių opozicinių organizacijų atstovai – jie siekė pasisavinti pinigines lėšas, skirtas opozicijos rėmimui.

Kaltinimą M. Danieliaus byloje palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius informavo teismą, kad K. Lebedevos atžvilgiu išskirtas tyrimas yra tęsiamas, K. Lebedeva už akių yra pripažinta įtariamąja, per Interpolą ir Europolą paskelbta jos paieška.

Vienas liudytojas žuvo, keli išvyko atgal į Baltarusiją

Prokuratūra teigia, kad, prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.

Bylos duomenimis, kaltinamasis lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

Lietuvos pilietis M. Danielius kaltinamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

2021 m. iš Baltarusijos išvykęs Viktoras Savičius 2022 m. tarnavo Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono Konstantino Kalinausko pulke, po tarnybos grįžo į Vilnių. Bylos duomenimis, M. Danielius, vykdydamas K. Lebedevos užduotį, 2022 m. rugpjūtį Vilniuje surengė susitikimą su minėtu Baltarusijos piliečiu, jis buvusį karį įtikino, kad JAV ambasadą domina informacija apie pulko sudėtį, apginklavimą, logistikos ir tiekimo grandines. Įrašęs pokalbį su V. Savičiumi, M. Danielius jį per „Telegram“ persiuntė K. Lebedevai.

M. Danieliaus bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui V. Savičiaus apklausti taip ir nepavyko – pernai spalį 34 metų V. Savičius žuvo per avariją Grigiškėse, jį partrenkė automobilis.

„Savičius pasakė, kad pinigai nepasiekė pulko, jo pasakojimas nebuvo dezinformacija, tai vėliau parodė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuoti valymai kariuomenėje“, – teigė M. Danielius.

Pasak kaltinamojo, du baltarusių opozicionieriai“ teismą informavo, kad sugrįžo gyventi į Baltarusiją, todėl nesutinka duoti parodymus Lietuvos teismams.

Teismo salėje – ir apie Pranešėjo komisijos išvadas 

Pasak M. Danieliaus, jo baudžiamojoje byloje buvo paliesta ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvada.

Kaip Eltai rašo M. Danielius, gegužę teismo posėdyje buvo spręsti klausimai dėl Seimo pranešėjo komisijos išvadų prijungimo prie jo baudžiamosios bylos.

„Kadangi mano baudžiamojoje figūruojantys VSD pareigūnai ir vykdytos VSD operacijos minimos ir Pranešėjo komisijos išvadose“, – teigia M. Danielius.

„Prokuroras Giedrius Tarasevičius teismui nurodė, kad iš esmės sutinka dėl dalies Pranešėjo komisijos išvadų prijungimo, o būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio apklausos Pranešėjo komisijoje protokolo“, – teigia M. Danielius.

Pasak M. Danieliaus, prokuroras pažymėjo, jog būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio 2022-09-22 pažymos pagrindu ir pradėjo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. R. Bridikis buvo įtrauktas į tyrimo veiksmų planavimą, todėl šio asmens paaiškinimai galimai turi reikšmės galimo šnipinėjimo baudžiamajai bylai.

G. Tarasevičius Eltai M. Danieliaus pranešimų apie pranešėjo komisijos išvadų aspektus nekomentavo, motyvuodamas proceso neviešumu.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

„Aš parodymus duoti atsisakau, prašau vadovautis savo ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais“, – laiške iš kalėjimo Eltos žurnalistei rašė M. Danielius. Jis teigė, kad jo baudžiamojoje byloje kaltė grindžiama liudytojų parodymais, VSD pažymomis, todėl jis nematęs prasmės daugiau kažką aiškinti.

Jis taip pat atsisakė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, nes, M. Danieliaus manymu, jie gali būti tokie patys, kaip ir per ikiteisminį tyrimą.

„Savo kaltės nepripažįstu,“ – laiške Eltai rašo M. Danielius.

Kaltinamasis sako turintis teisę išsakyti savo poziciją, koks bebūtų uždaras procesas. M. Danieliaus byla dėl galimo šnipinėjimo Baltarusijai nagrinėjama už uždarų durų, su šnipinėjimu susijusios bylos dažniausiai nagrinėjamas neviešuose posėdžiuose.

„Kalėjime balsavau už E. Vaitkų – kalėjime jis populiariausias kandidatas“, –  savo pažiūrų ir favorito per Lietuvos prezidentus rinkimus laiške „Eltai“ neslėpė M. Danielius. Vyras nuosprendžio laukia būdamas suimtas Vilniaus kalėjime.

Kaltinamas metus rinkęs Baltarusijos režimą dominančią informaciją

Pernai rugsėjį, perduodama bylą teismui, prokuratūra teigė, kad, tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario vykdė Baltarusijos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Minima Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja Ksenija Lebedeva.

„Mes aptarinėjome publikacijas, nei man, nei Lebedevai KGB užduočių neformulavo“, – teigia M. Danielius. Jis sakė tenorėjęs parodyti, kokie iš tikrųjų yra į Lietuvą atvykę baltarusių opozicinių organizacijų atstovai – jie siekė pasisavinti pinigines lėšas, skirtas opozicijos rėmimui.

Pasak M. Danieliaus, byloje jau baigtos liudytojų apklausos, kaip liudytoja teisme apklausta organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač, pasak M. Danieliaus, pareiškė, kad K. Lebedevą pažįsta asmeniškai nuo 2016 m., tačiau detaliau savo bendravimo nekomentavo, teigdama, kad baiminasi dėl savo saugumo ir KGB keršto.

ELTA primena, kad 2023 m. rugpjūtį Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi, tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.

Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris 2022 m. nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę.

Pasak M. Danieliaus, teismas prie bylos medžiagos pridėjo prokuroro G. Tarasevičiaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl O. Karač ryšių su Rusijos žvalgyba. Prieš kurį laiką skelbta, kad VSD nustatė, jog O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba. VSD dokumente buvo rašoma, kad O. Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, ten susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Baltarusijos opozicijos atstovė šiuos VSD teiginius kategoriškai atmetė.

Prie bylos prijungta ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvada dėl SSRS KGB 1989 m. liepą priimto įsakymo  dėl agentūrinio tinklo, kadangi minimas aktualus aiškinant M. Danieliaus ir K. Lebedevos galimus ryšius su KGB, teismas konstatavo, kad minimas centras yra kompetentingas aiškinti šio įsakymo veikimą ir taikymą praktikoje.

Pasak M. Danieliaus, teisme apklausti iš Baltarusijos dėl politinių motyvų pabėgę žurnalistai, buvusi K. Lebedevos viršininkė liudijo, kad L. Lebedeva anksčiau buvo teista už sukčiavimą, todėl KGB agente ar informatore būti negalėtų, nors ir kuria laidas politinėmis temomis.

„Teistų asmenų KGB paprastai neverbuoja ir neįdarbina“, – teismui, pasak M. Danieliaus, sakė liudytoja.

Kaltinimą M. Danieliaus byloje palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius informavo teismą, kad K. Lebedevos atžvilgiu išskirtas tyrimas yra tęsiamas, K. Lebedeva už akių yra pripažinta įtariamąja, per Interpolą ir Europolą paskelbta jos paieška.

Vienas liudytojas žuvo, keli išvyko atgal į Baltarusiją

Prokuratūra teigia, kad, prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.

Bylos duomenimis, kaltinamasis lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

Lietuvos pilietis M. Danielius kaltinamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

2021 m. iš Baltarusijos išvykęs Viktoras Savičius 2022 m. tarnavo Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono Konstantino Kalinausko pulke, po tarnybos grįžo į Vilnių. Bylos duomenimis, M. Danielius, vykdydamas K. Lebedevos užduotį, 2022 m. rugpjūtį Vilniuje surengė susitikimą su minėtu Baltarusijos piliečiu, jis buvusį karį įtikino, kad JAV ambasadą domina informacija apie pulko sudėtį, apginklavimą, logistikos ir tiekimo grandines. Įrašęs pokalbį su V. Savičiumi, M. Danielius jį per „Telegram“ persiuntė K. Lebedevai.

M. Danieliaus bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui V. Savičiaus apklausti taip ir nepavyko – pernai spalį 34 metų V. Savičius žuvo per avariją Grigiškėse, jį partrenkė automobilis.

„Savičius pasakė, kad pinigai nepasiekė pulko, jo pasakojimas nebuvo dezinformacija, tai vėliau parodė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuoti valymai kariuomenėje“, – teigė M. Danielius.

Pasak kaltinamojo, du baltarusių opozicionieriai“ teismą informavo, kad sugrįžo gyventi į Baltarusiją, todėl nesutinka duoti parodymus Lietuvos teismams.

Teismo salėje – ir apie Pranešėjo komisijos išvadas 

Pasak M. Danieliaus, jo baudžiamojoje byloje buvo paliesta ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvada.

Kaip Eltai rašo M. Danielius, gegužę teismo posėdyje buvo spręsti klausimai dėl Seimo pranešėjo komisijos išvadų prijungimo prie jo baudžiamosios bylos.

„Kadangi mano baudžiamojoje figūruojantys VSD pareigūnai ir vykdytos VSD operacijos minimos ir Pranešėjo komisijos išvadose“, – teigia M. Danielius.

„Prokuroras Giedrius Tarasevičius teismui nurodė, kad iš esmės sutinka dėl dalies Pranešėjo komisijos išvadų prijungimo, o būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio apklausos Pranešėjo komisijoje protokolo“, – teigia M. Danielius.

Pasak M. Danieliaus, prokuroras pažymėjo, jog būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio 2022-09-22 pažymos pagrindu ir pradėjo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. R. Bridikis buvo įtrauktas į tyrimo veiksmų planavimą, todėl šio asmens paaiškinimai galimai turi reikšmės galimo šnipinėjimo baudžiamajai bylai.

G. Tarasevičius Eltai M. Danieliaus pranešimų apie pranešėjo komisijos išvadų aspektus nekomentavo, motyvuodamas proceso neviešumu.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Kaip delfi.lt nurodė pats kaltinamasis, M. Danielius tikina su K. Lebedeva susipažinęs Palangoje 2018 m., žurnalistei darant reportažą apie aviakompanijos „Belavia“ skrydį iš Minsko. Vėliau bendravimas suaktyvėjo 2022 m. balandį, kai socialiniuose tinkluose buvo patalpinta M. Danieliaus nuotrauka su VšĮ „Mano namai“ vadove Olga Karač ir fondo „Dapamoga“ vadove Natalija Kolegova.

M. Danieliaus teigimu, K. Lebedeva aiškino, jog domisi Baltarusijos opozicionieriais kaip žurnalistė. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad O. Karač bei „Polyglot Language Organization“ direktorė Veranika Vyhouskaya įspėjo jį apie galimus K. Lebedevos ryšius su Baltarusijos KGB. Tačiau, pažymi M. Danielius, bylos medžiagoje jam rašytos žurnalistės žinutės įrodo, jog pati K. Lebedeva neigė tokius ryšius su specialiosiomis tarnybomis.

Teisėsaugos duomenimis, M. Danielius iš K. Lebedevos gavo užduotis surinkti Baltarusijos KGB dominančią informaciją apie VšĮ „Mūsų namai“, paramos fondą „Dapamoga“, buvusių Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų organizaciją BYPOL ir labdaros fondą „Bysol“ – nurodoma, kad K. Lebedeva teisininką instruktavo, kaip rinkti informaciją ir ją saugiai perduoti. Pats M. Danielius tai neigia.

„Jokių užduočių K. Lebedeva man neformulavo. Tiesiog žinodavau, kad, pavyzdžiui, 2022 liepą bus K. Lebedevos laida apie „Bysol“ fondą ir jei turėjau ką pasakyti ta tema – K. Lebedevai nusiųsdavau. Kai kuri informacija jai buvo naudinga, kai kuri ne, bet iš Lietuvos spectarnybų ir Baltarusijos opozicijos reakcijos supratau, kad „šaudoma taikliai“. T. y., K. Lebedevos laidose ir filmuose pateikiama informacija daro tinkamą, stiprų poveikį, nėra kažkokia nesąmonė ar išsigalvojimas, kad opozicijai pikta dėl K. Lebedevos laidų“, – atsakydamas delfi.lt dėstė M. Danielius.

Bylos duomenimis, K. Lebedevą domino po 2020 metų įvykių Baltarusijoje į Lietuvą pabėgę žmonės, jų pabėgimo būdai, patikros pasienyje procedūros ir pabėgimus organizavusių asmenų duomenys, K. Kalinausko pulko karių mokymai, apginklavimas, tiekimo grandinės.

„Taip pat sakė, kad jeigu kažkokius opozicijos dokumentus kopijuosiu, kopijuočiau viską iš eilės, K. Lebedeva pati atsirinks, kas reikšminga, kas ne. Na, žurnalistinė rutina, ne daugiau. Konkrečių dokumentų gauti neprašė, sakė, siųsk, kopijuok, ką gali, filmuok, ką gali, jei saugu tau pačiam, žiūrėsim, ar kažkam panaudoti įmanoma“, – dėstė M. Danielius.

ELTA primena, kad teismui byla dėl M. Danieliaus perduota dar praėjusių metų rugsėjį.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio mėn. vykdė Baltarusijos Respublikos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Taip pat, prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.

Primenama, kad M. Danielius buvo suimtas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Kadangi byla nevieša, rengiami uždari teismo posėdžiai.

BNS žiniomis, per pirmąjį posėdį buvo paskelbtas kaltinamasis aktas.

Į posėdį buvo atvykę nukentėjusieji.

M. Danielius yra laikomas suimtas, į teismo posėdį jį lydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Baudžiamoji byla nagrinėti teismui buvo perduota rugsėjį.

Kaip skelbė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas 2022 metų rugsėjo pabaigoje, gavus pagrįstų duomenų, kad M. Danielius, įtariama, nuo 2022 metų pradžios rinko Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją ir tą informaciją perdavė.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Tyrimo duomenimis, M. Danielius nuo 2022 metų sausio vykdė Baltarusijos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją.

Manoma, kad prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 metų rugpjūčio mėnesį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.

Tyrimo duomenimis, M. Danielius lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Tyrimo duomenimis, su Baltarusijos žvalgyba bendradarbiaujanti ir M. Danielių užverbavusi Baltarusijos pilietė instruktavo jį apie užsienio šalies žvalgybos organizaciją dominančios informacijos rinkimo būdus ir naudotinas technines priemones, taip pat surinktos informacijos perdavimo būdus, tarpusavio bendravimo saugumo reikalavimus. BNS žiniomis, ši Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja Ksenija Lebedeva.

Lietuvos pilietis kaltinamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

Baltarusijos žvalgybą domino Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicijos organizacijos, Lietuvoje politinę veiklą vykdanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

M. Danielius kaltinamas, jog vykdydamas kitos valstybės užduotį, pagrobė, pirko ar kitaip rinko, perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją.

Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

M. Danielius buvo suimtas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį įtariamąjį paleido iš suėmimo ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant įtariamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, ir asmens dokumento paėmimą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras tos pačios dienos nutarimu įtariamajam paskyrė ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su proceso dalyviais ir kitais nutarime nurodytais asmenimis.

Vis dėlto teismas vėliau M. Danieliui vėl skyrė suėmimą, tenkinęs prokuroro prašymą po gautų duomenų, kad įtariamasis ne kartą pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, įskaitant bendravimo su tam tikrais asmenimis draudimus.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

M. Danieliui taip pat buvo pareikšti įtarimai ir dėl poveikio liudytojams. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

M. Danielius anksčiau ne kartą yra teistas už dokumentų klastojimą, sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir kitus nusikaltimus.

Birželį teismas paskelbė devintą nuosprendį teisininko išsilavinimą turinčiam vilniečiui, juo jis buvo nuteistas lygtinai už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą. Ši byla su šnipinėjimo byla nesusijusi, joje buvo nagrinėjami netikrų dokumentų pagaminimo epizodai, susiję su įmonių perleidimu, valdymu.

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė, esą net žadėjo rasti žmoną.

40-mečiam vyrui tai buvo devintasis nuosprendis. Teisininko išsilavinimą turinčiam vilniečiui gresia ir dešimtas teistumas, jei prokuratūra įrodys jo kaltę dėl galimo šnipinėjimo Baltarusijai – šią bylą praeitą savaitę prokuratūra perdavė nagrinėti teismui.

Antradienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo M. Danieliaus apeliacinį skundą dėl nuteisimo už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą. Nusikaltimai buvo įvykdyti 2014-2015 metais.

M. Danielius yra suimtas galimo šnipinėjimo Baltarusijai byloje, į savo skundo nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme jis nebuvo pristatytas, nes nebuvo laiku informuotas apie posėdį. Nuteistojo advokatas sakė, kad klientas pageidauja dalyvauti savo apeliacinio skundo svarstyme, tačiau teisėjai nusprendė bylą nagrinėti be apelianto, nes jam atstovauja advokatas, o įrodymų tyrimo neprašoma atlikti.

Būdamas Kauno kalėjime M. Danielius parašė skundą, jog būtų pakeistas gegužę jam paskelbtas nuosprendis dėl dokumentų klastojimo – jo manymu, byla turi būti nutraukta dėl senaties ir pradėtas ikiteisminis tyrimas liudytojų statusą byloje turintiems dviem verslininkams. M. Danieliui atstovaujantis advokatas prašė tenkinti skundo reikalavimus.

Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Valerijus Sevostjanovas sakė, kad nuosprendis M. Danieliui turi likti nepakeistas.

„Buvo kaltinamas 13 nusikalstamų veikų, teisme jis davė parodymus, per ikiteisminį tyrimą atsisakė. Prokuroras prašė kvalifikuoti kaip tęstinius nusikaltimus, o  ne 13. Teismas nuteisė už penkias veikas, o ne 13. Teisėtą ir pagrįstą sprendimą priėmė jo naikinti nėra pagrindo. Teismas atsižvelgė į visus priimtus nuosprendžius, senaties terminas sueina tik 2024 gegužę. Nutraukti bylą dėl senaties nebuvo pagrindo. Byla kaltinimo ribose išnagrinėta“, – sakė prokuroras.

Savo verdiktą Vilniaus apygardos teismas skelbs spalio 17 dieną.

Teismas senaties termino neįžvelgė

Vilniaus miesto apylinkės teismo M. Danieliui paskelbtame nuosprendyje rašoma, kad jei jis būtų padaręs tik tas vienas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, senatis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui sueitų 2023 metų kovo 28 dieną.

„Tačiau jis yra nuteistas įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. ir 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiais, taigi pripažintas padaręs šiuose nuosprendžiuose nurodytas nusikalstamas veikas“, – rašoma nuosprendyje.

Paskutiniu 2020 metais sausio 21 dieną paskelbtu nuosprendžiu M. Danielius nuteistas už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą bei dar vieną dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu.

Pasak teismo, nuosprendyje konstatuota, kad jis panaudojo žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus 2016 metų gegužės 9 dieną.

„Taigi, vadovaujantis M. D. teistumo duomenimis, BK 95 straipsnio 8 dalimi, jo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis šioje byloje prasitęsia iki 2024 m. gegužės 9 d. Vadinasi, nuosprendžio priėmimo dienai nėra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal M. D. šioje baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

M. Danielius anksčiau, iki šio nuosprendžio, iš viso buvo teistas aštuonis kartus, tarp jų – už dokumentų klastojimą, melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą.

Teismai ne kartą M. Danieliui skyrė laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant, taip pat taikė baudas, įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2015 metų gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas jį taip pat nuteisė laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, šioje byloje buvo 19 dokumentų klastojimo epizodų, taip pat inkriminuotas antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas, sukčiavimas.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad iki šioje baudžiamojoje byloje aprašytų nusikalstamų veikų padarymo vyras buvo tris kartus teistas, po šių veikų padarymo teistas penkis kartus, teistumai nepanaikinti ir neišnykę.

„Atsižvelgiant į tai, kad M. D. aptariamas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne vieną kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas“, – rašoma teismo nuosprendyje.

M. Danielius teismui pasakojo, kad nuostolingos įmonės, siekiant išvengti kreditorių, formaliai perleidžiamos (parduodamos) asocialiems asmenims.

M. Danieliaus įsitikinimu, tokį tikslą turėjo ir šioje byloje liudytojų statusą turintys T. bei V. V., kuriems jis padėjo „atsikratyti“ UAB „M“.

„Už tokią „paslaugą“ atsilygino kreipdamiesi į policiją“, – teismui yra sakęs M. Danielius. Jis neneigė, kad padėjo liudytojui A. V. atsisakyti UAB „S“ vadovavimo ir tam kaip priedangą naudojo D. G. duomenis, veikdamas jo vardu bei už jį pasirašydamas kaltinime nurodytuose dokumentuose.

M. Danielius pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų 13 veikų ir sutiko su byloje esančiomis specialistų išvadomis, kuriose užfiksuota, kokius dokumentus jis suklastojo ir panaudojo. Vilnietis teigė, kad praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo inkriminuotų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, jam sunku atsiminti visas tuo metu buvusių įvykių aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje M. Danieliui buvo inkriminuoti netikrų dokumentų pagaminimai ir jų panaudojimai susiję su tariamais sprendimais, jog bendrovės „S“ vardu veikia ne valdyba, o direktorius, tariamas sprendimas, kad bendrovės „S“ direktorius yra D. G., o bendrovės „S akcininko bendrovės „K“ pavadinimas pakeistas į „D.“ ir t.t. – inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su keturiais juridiniais asmenimis, šių juridinių asmenų vadovų, valdymo organų, įstatų, buveinių registravimų vietų, jų veiklos rūšių bei akcininkų pakeitimais.

Suklastoti dokumentai būdavo pateikiami Registrų centrui.

Per posėdį apylinkės teisme apklausta verslininkų šeima pasakojo, kad nusprendė parduoti verslą ir išvykti į Ispaniją. Internete jie rado skelbimą, kad M. Danielius perka įmones, savo įmonę pagal įgaliojimą veikusiam G. Danieliui jie pardavė už vieną eurą. Vėliau, atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad įgaliojimas buvo suklastotas.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas 2022 metų rugsėjo pabaigoje, gavus pagrįstų duomenų, kad M. Danielius, įtariama, nuo 2022 metų pradžios rinko Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją ir tą informaciją perdavė.

Ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Tyrimo duomenimis, M. Danielius nuo 2022 metų sausio vykdė Baltarusijos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją.

Prisidengdamas savanorio veikla, M. D. bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos Respublikos režimo demokratinę opoziciją.

„Prisidengdamas savanorio veikla, M. D. bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos Respublikos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 metų rugpjūčio mėnesį vykusių Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą“, – rašoma prokuratūros pranešime.

M. Danielius lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

Tyrimo duomenimis, su Baltarusijos žvalgyba bendradarbiaujanti ir M. Danielių užverbavusi Baltarusijos pilietė instruktavo jį apie užsienio šalies žvalgybos organizaciją dominančios informacijos rinkimo būdus ir naudotinas technines priemones, taip pat surinktos informacijos perdavimo būdus, tarpusavio bendravimo saugumo reikalavimus. BNS žiniomis, ši Baltarusijos pilietė yra žurnalistė Ksenija Lebedeva.

Lietuvos pilietis kaltinamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

Baltarusijos žvalgybą domino Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicijos organizacijos, Lietuvoje politinę veiklą vykdanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

M. Danielius kaltinamas, jog vykdydamas kitos valstybės užduotį, pagrobė, pirko ar kitaip rinko, perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją.

Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

M. Danielius buvo suimtas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį įtariamąjį paleido iš suėmimo ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant įtariamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, ir asmens dokumento paėmimą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras tos pačios dienos nutarimu įtariamajam paskyrė ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su proceso dalyviais ir kitais nutarime nurodytais asmenimis.

Byloje gavus duomenų apie tai, kad įtariamasis nuo paleidimo iš suėmimo dienos ne kartą pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir M. Danieliui vėl skyrė suėmimą. Jam taip pat buvo pareikšti įtarimai ir dėl poveikio liudytojams. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

M. Danielius anksčiau ne kartą yra teistas už dokumentų klastojimą, sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir kitus nusikaltimus.

Birželį teismas paskelbė devintą nuosprendį teisininko išsilavinimą turinčiam vilniečiui, juo jis buvo nuteistas lygtinai už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą. Ši byla su šnipinėjimo byla nesusijusi, joje buvo nagrinėjami netikrų dokumentų pagaminimo epizodai, susiję su įmonių perleidimu, valdymu.

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė, esą net žadėjo rasti žmoną.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

„Byla perduota prokuratūrai kaltinamajam aktui surašyti, įtariamajam buvo pateikta medžiaga susipažinti. Bylą ruošiamasi perduoti teismui“, – BNS sakė prokuroras Giedrius Tarasevičius.

M. Danielius įtariamas, jog vykdydamas kitos valstybės užduotį, pagrobė, pirko ar kitaip rinko, perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją.

Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Šių metų vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai. Tačiau vasario pabaigoje vyras vėl buvo suimtas, nes nesilaikė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų bei įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis.

Po kardomosios priemonės pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo poveikio liudytojams, nustatyti du epizodai. Šie veiksmai tirti kartu su šnipinėjimo byla.

M. Danielius iki šiol laikomas suimtas, jis skundžia teismų sprendimus pratęsti jam griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau teismai jo skundų netenkina.

Įtariamas vykdęs Baltarusijos žvalgybos užduotis

Teisėsauga įtaria, kad M. Danielius infiltravosi į Baltarusijos opozicijos organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Bylos duomenimis, įtariama, kad vyras, vykdydamas Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotį, tarpininkaujant Baltarusijos pilietei, žurnalistei Ksenijai Lebedevai, rinko šios šalies žvalgybą dominančią informaciją ir ją perdavė per K. Lebedevą.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

Baltarusijos žvalgybą domino Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicijos organizacijos, Lietuvoje politinę veiklą vykdanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Domėjosi baltarusių ir ukrainiečių moterimis

Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač anksčiau yra sakiusi, kad jų organizacija su M. Danieliumi bendradarbiavo pusantro–du mėnesius. Jis teikė teisinę pagalbą.

Pasak jos, M. Danielius nuo karo pradžios Ukrainoje atakavo pabėgėlių ir savanorių skirtingas organizacijas, kurios padeda pabėgėliams, taip pat ukrainietes moteris.

Lietuvoje veikia Lietuvos piliečių tinklas, kuris veikia su Baltarusijos valstybe ir pardavinėja Baltarusijos valstybei informaciją apie pabėgėlių veiklą Lietuvoje, taip pat ir Lietuvos institucijų.

O. Karač teigė, jog turima įrodymų, kad M. Danielius buvo infiltravęsis į keletą organizacijų, kurios padeda nukentėjusioms šeimoms Baltarusijos teritorijoje.

„Lietuvoje veikia Lietuvos piliečių tinklas, kuris veikia su Baltarusijos valstybe ir pardavinėja Baltarusijos valstybei informaciją apie pabėgėlių veiklą Lietuvoje, taip pat ir Lietuvos institucijų“, – yra sakiusi vadovė.

Anot jos, M. Danielius siūlė savo pagalbą, tačiau manyta, kad jo geranoriškumas susijęs su asmeniniu interesu tarp baltarusių ir ukrainiečių moterų ieškoti sau žmonos.

„Mes visus jo keistumus nurašėme tam“, – teigė O. Karač.

Dėl grėsmės nacionaliniam saugumui Migracijos departamentas šią vasarą nesuteikė prieglobsčio pačiai O. Karač, tačiau pratęstas jos leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes jai nesaugu grįžti į Baltarusiją.

O. Karač M. Danieliaus byloje yra liudytoja.

Tvirtina buvęs pakviestas

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė, esą net žadėjo rasti žmoną.

„Jos sužinojusios, kad aš teisininkas, puolė žadėti aukso kalnus. Nes iš tikrųjų situacija buvo tokia, kad į Lietuvą yra daug atvažiavusių baltarusių“, – BNS sakė M. Danielius.

Jis teigė, kad organizacijų atstovės nenorėjo su juo pasirašyti sutarčių, esą maniusios, jog yra nevykėlis.

„Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką“, – tvirtino M. Danielius.

M. Danielius įtariamas, kad, būdamas baltarusių organizacijų konsultantu, Vilniuje esančiam ir Baltarusijos režimo persekiojama bataliono kariui melagingai pareiškė, kad jo turima informacija apie batalioną domisi JAV ambasada, nufilmavo buvusio kario pasakojimą.

Vėliau karys filmuotoje medžiagoje dar atsakė į M. Danieliaus klausimus apie batalioną, o M. Danielius per K. Lebedevą šią filmuotą medžiagą perdavė Baltarusijos saugumui.

„Tai buvo kaip ir labiau keitimasis informacija, nes ir man buvo reikalinga tam tikra jos pagalba. Aš ką mačiau baltarusių opozicijos viduje, tai K. Lebedevos pateikiami faktai apie opoziciją yra objektyvesni nei Lietuvos žiniasklaidos“, – tvirtino M. Danielius.

Pasak jo, su Kosto Kalinausko bataliono kariu jis bendravo, nes šis norėjo išsipasakoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo antradienį paskelbtu nuosprendžiu M. Danieliui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.

Per bausmės vykdymo atidėjimą nuteistasis įpareigotas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tai jau devintasis nuosprendis teisininko išsilavinimą turinčiam vilniečiui, o teisėsauga tiria dar vieną jo bylą – šiuo metu M. Danielius yra suimtas byloje dėl galimo šnipinėjimo Baltarusijai, teisėsauga įtaria, jog Lietuvos pilietis infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

M. Danielius įtariamas, kad, būdamas baltarusių organizacijų konsultantu, Vilniuje esančiam ir Baltarusijos režimo persekiojama bataliono kariui melagingai pareiškė, kad jo turima informacija apie batalioną domisi JAV ambasada, nufilmavo buvusio kario pasakojimą.

Vėliau karys filmuotoje medžiagoje dar atsakė į M. Danieliaus klausimus apie batalioną, o M. Danielius per žurnalistę, Baltarusijos pilietę Kseniją Lebedevą, šią filmuotą medžiagą perdavė Baltarusijos saugumui.

Pernai rugsėjį M. Danielius buvo sulaikytas Vilniuje, paskui teismo suimtas. Vasarį teismas panaikino šią kardomąją priemonę, tačiau nepraėjus nė mėnesiui, vyras vėl buvo suimtas, nes pažeidė kardomųjų priemonių sąlygas ir įpareigojimus.

Būdamas suimtas, G. Danielius konvojaus pareigūnų buvo vežamas į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur buvo nagrinėjama jo byla dėl klastojimo.

Kaltę pripažino

Byloje dėl dokumentų klastojimo aprašyti nusikaltimai buvo įvykdyti 2014-2015 metais.

Kaltinamasis teismui pasakojo, kad nuostolingos įmonės, siekiant išvengti kreditorių, formaliai perleidžiamos (parduodamos) asocialiems asmenims.

M. Danieliaus įsitikinimu, tokį tikslą turėjo ir šioje byloje liudytojų statusą turintys T. bei V. V., kuriems jis padėjo „atsikratyti“ UAB „M“.

„Už tokią „paslaugą“ atsilygino kreipdamiesi į policiją“, – teismui paaiškino M. Danielius.

Už tokią „paslaugą“ atsilygino kreipdamiesi į policiją.

Kaltinamasis neneigė, kad padėjo liudytojui A. V. atsisakyti UAB „S“ vadovavimo ir tam kaip priedangą naudojo D. G. duomenis, veikdamas jo vardu bei už jį pasirašydamas kaltinime nurodytuose dokumentuose.

M. Danielius pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų 13 veikų ir sutiko su byloje esančiomis specialistų išvadomis, kuriose užfiksuota, kokius dokumentus jis suklastojo ir panaudojo. Vilnietis teigė, kad praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo inkriminuotų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, jam sunku atsiminti visas tuo metu buvusių įvykių aplinkybes.

Teismas nusprendė, kad M. Danieliaus kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, yra įrodyta ne tik paties kaltinamojo išsakyta pozicija, jo kaltės prisipažinimą, tačiau ir liudytojų parodymais.

Baudžiamojoje byloje M. Danieliui buvo inkriminuoti netikrų dokumentų pagaminimai ir jų panaudojimai susiję su tariamais sprendimais, jog bendrovės „S“ vardu veikia ne valdyba, o direktorius, tariamas sprendimas, kad bendrovės „S“ direktorius yra D. G., o bendrovės „S akcininko bendrovės „K“ pavadinimas pakeistas į „D.“ ir t.t. – inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su keturiais juridiniais asmenimis, šių juridinių asmenų vadovų, valdymo organų, įstatų, buveinių registravimų vietų, jų veiklos rūšių bei akcininkų pakeitimais.

Suklastoti dokumentai būdavo pateikiami Registrų centrui.

Per teismo posėdį apklausta verslininkų šeima pasakojo, kad nusprendė parduoti verslą ir išvykti į Ispaniją. Internete jie rado skelbimą, kad M. Danielius perka įmones, savo įmonę pagal įgaliojimą veikusiam G. Danieliui jie pardavė už vieną eurą. Vėliau, atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad įgaliojimas buvo suklastotas.

M. Danielius anksčiau iš viso buvo teistas aštuonis kartus, tarp jų – dokumentų klastojimą, melagingą įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą.

2015 metų gruodį  Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nuteisė laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, šioje byloje buvo 19 dokumentų klastojimo epizodų, taip pat inkriminuotas antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas, sukčiavimas.

Teismai ne kartą M. Danieliui skyrė laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, taip pat taikė baudas, įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad iki šioje baudžiamojoje byloje aprašytų nusikalstamų veikų padarymo vyras buvo tris kartus teistas, po šių veikų padarymo teistas penkis kartus, teistumai nepanaikinti ir neišnykę.

„Atsižvelgiant į tai, kad M. D. aptariamas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne vieną kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Dabar paskelbtas nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Ankstesniu teismo sprendimu M. Danielius buvo suimtas iki balandžio 5 dienos.

„Teismas pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą. Aš negaliu naujų duomenų viešinti, bet atsirado naujų aplinkybių, rodančių, kad, būdamas laisvėje jis galimai daro poveikį proceso dalyviams“, – BNS penktadienį sakė tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Pasak jo, šias aplinkybes įvertino teismas ir nusprendė, kad yra pagrindai suėmimo taikymui.

Vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai, nes, pasak prokuroro, įtariamasis pažeidė vienos iš kardomųjų priemonių sąlygas ir įpareigojimus.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta, o su baltarusių organizacijomis bendravo jų pačių iniciatyva.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

Tai BNS patvirtino tyrimą kontroliuojantis prokuroras Giedrius Tarasevičius.

„Jam pakeista kardomoji priemonė, dabar suėmimas paskirtas, suimtas iki 5 balandžio“, – pirmadienį sakė jis.

Pasak prokuroro, kardomoji priemonė M. Danieliui pakeista praeitą savaitę.

Vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai.

„Jis pažeidė vienos iš kardomųjų priemonių sąlygas ir įpareigojimus“, – BNS sakė G. Tarasevičius.

Paleidus M. Danielių į laisvę, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras tos pačios dienos nutarimu įtariamajam paskyrė ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su proceso dalyviais ir kitais nutarime nurodytais asmenimis.

Pasak prokuratūros pranešimo, byloje gavus duomenų apie tai, kad įtariamasis M. Danielius nuo paleidimo iš suėmimo dienos ne kartą pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Prašyme prokuroras nurodė, jog byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. Danielius, būdamas laisvėje, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas, o jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė neužtikrina baudžiamojo proceso tikslų.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta.

M. Danielius: baltarusių organizacijos kvietė pačios

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė.

„Jos sužinojusios, kad aš teisininkas, jos puolė žadėti aukso kalnus. Nes iš tikrųjų situacija buvo tokia, kad į Lietuvą yra daug atvažiavusių baltarusių“, –  BNS sakė M. Danielius.

Jis teigė, jog organizacijų atstovės nenorėjo su juo pasirašyti sutarčių, esą maniusios, jog yra nevykėlis.

Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką.

„Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką“, – tvirtino M. Danielius.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

M. Danielius įtariamas, kad, būdamas baltarusių organizacijų konsultantu, Vilniuje esančiam ir Baltarusijos režimo persekiojama bataliono kariui melagingai pareiškė, kad jo turima informacija apie batalioną domisi JAV ambasada, nufilmavo buvusio kario pasakojimą.

Vėliau karys filmuotoje medžiagoje dar atsakė į M. Danieliaus klausimus apie batalioną, o M. Danielius per žurnalistę, Baltarusijos pilietę Kseniją Lebedevą, šią filmuotą medžiagą perdavė Baltarusijos saugumui.

„Tai buvo kaip ir labiau keitimasis informacija, nes ir man buvo reikalinga tam tikra jos pagalba. Aš ką mačiau baltarusių opozicijos viduje, tai K. Lebedevos pateikiami faktai apie opoziciją yra objektyvesni nei Lietuvos žiniasklaidos“, – savo ruožtu tvirtino M. Danielius.

Pasak jo, su Kosto Kalinausko bataliono kariu jis bendravo, nes norėjo išsipasakoti.