Ruošia naują kolekciją
Kaunietis Mantas Mackevičius aprengtų ir dramblį, ir žiurkėną, vis dėlto šiuo metu jo kūrybos studijos slenkstį dažniausia mina šunys – dideli ir maži, veisliniai ir mišrūnai, kudloti ir trumpaplaukiai. Neretai čia užsuka ir Manto augintinė Nikutė. Tiesa, pusiaukelėje šeimininkui mylimą keturkoję tenka imti į rankas ir nešti į ketvirtajame Kauno „Drobės“ pastato aukšte esančią studiją.
„Netrukus viskas pasikeis – nereikės taip aukštai lipti“, – drabužių kūrėjas, „TavoMada.lt“ įkūrėjas M.Mackevičius prasitarė, kad besibaigiant lapkričiui planuoja persikelti į pirmąjį „Drobės“ aukštą, kur gruodžio 1-ąją bus oficialiai atidaryta fizinė laisvalaikio drabužių ir keturkojų aprangos parduotuvė. Prekyba internetu, anot Manto, reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, o klientams, pasirodo, kur kas labiau patinka gyvai prisiliesti prie prekės ir pasilabinti su kūrėju.
Esu maksimalistas, todėl radęs savo kryptį atiduodu visą dėmesį ir širdį.
Tądien, kai susitikome, 24-erių vyras spirgėjo ne nuo minties apie vietos pokyčius. Veiklus kaunietis skaičiavo dienas iki naujausios drabužių kolekcijos, skirtos ir keturkojams, ir jų šeimininkams, pristatymo.
„Tai bus ypatingas renginys ir reginys. Pristatysiu naujus produktus ir netikėtus derinius, neregėtas spalvas ir medžiagas, – akies kampeliu leidęs dirstelėti į ryškiai žalios, blizgios medžiagos skiautę mobiliajame telefone, visas kitas detales kūrėjas pasiliko sau. – Tegul lieka šiek tiek intrigos. Tik pažadu, kad bus labai įdomu.“
Pradžia – emblemos
Mados pasaulyje Mantas ne naujokas. Prieš kelerius metus jis fotografavo kitų sukurtus drabužius, kol galiausiai to ėmėsi pats.
Pusiausvyra: Mantas neslėpė, kad dirbti jam vienodai smagu ir su žmonėmis, ir su šuneliais. / Regimanto Zakšensko nuotr.
„Pamenu, vaikščiodamas parduotuvėje pamačiau labai įdomias emblemas su užsienietiškais užrašais. Pagalvojau, kad būtų smagu sukurti kažką panašaus, tik su lietuviškais užrašais“, – siuvinėtos emblemos, anot M.Mackevičiaus, tapo tramplinu į platesnius vandenis.
Jau netrukus jaunas vyras pristatė savo kurtus laisvalaikio drabužius, kuriuos pamėgo ne tik jaunimas. Pajutęs, kad už uodegos pagavo sėkmės paukštę, prieš pusmetį Mantas pasiėmė nemenką paskolą, nusipirko reikiamą įrangą, išsinuomojo patalpas ir subūrė komandą.
„Aš nesiuvu, nekonstruoju, aš – diriguoju. Gebu burti žmones, aiškiai įvardyti kryptį, todėl šiandien mes visi dirbame dėl vieno ir to paties tikslo, – paprašytas išsamiau papasakoti, kaip medžiagos skiautė virsta šiltu džemperiu, M.Mackevičius žengė arčiau kabyklos. – Savo idėją pateikiu drabužių konstruktoriui. Tada vyksta korekcijos ir medžiagų paieškos. Jomis užsiimu pats, nes man labai svarbu audinio kokybė. Negaliu žiūrėti į apsiburbuliavusius drabužius! Kas toliau? Siuvame gaminius ir paleidžiame į juos prekybą testuoti. Ne visi bandymai pasiteisina. Viskas vyksta bandymo keliu. Labai svarbu klausyti ne tik savo širdies, bet ir atsižvelgti į kitus.“
Šiandien Mantas kuria ne tik stilingus ir šiltus džemperius „Bomba“, iš kurių jaunas vyras ir pats neišlipa. Iš jo siūlomo asortimento tinkamą drabužį išsirinktų ir artistas, ir medžiotojas. Jam kaunietis pasiūlytų neperpučiamą, maskuojančių spalvų liemenę su inicialais, o štai scenos žmogui – perregimo audinio palaidinę su žėrinčiais akmenukais.
Kiekvieną drabužį Mantas gali personalizuoti įvairiomis emblemomis – nuo Gediminaičių stulpų, Vyčio ir trispalvės iki klientų inicialų ir jų augintinių portretų. Dar vienas būdas paįvairinti drabužius – printai. Tądien, kai mudu susitikome, panaudojęs termoplėvelės pjaustyklę ir presą, ant balto džemperio Mantas perkėlė besišypsančio mopso atvaizdą, o ant žalio šuns drabužėlio – dienraščio „Kauno diena“ logotipą.
„Gerai, kad žmogui galiu pasiūlyti viską – ir drabužį, ir piešinį, ir kokybę. Nereikia pirkti marškinėlių ir jų nešti kažkam kitam. Viską galiu padaryti pats. Turiu labai daug partnerių, kurie padeda įgyvendinti tai, ko pačiam nepavyksta, todėl pakartosiu – aš garantuoju, kad įsigytas daiktas bus kokybiškas“, – apie savo veiklą kalbėjo M.Mackevičius.
Ėmė rengti keturkojus
Paskatintas pažįstamų ir draugų, prieš kelis mėnesius Mantas ryžosi dar vienai avantiūrai, o mintį, kuri jo galvoje kirbėjo ne vieną mėnesį, jaunasis entuziastas kūnu pavertė vos per dvi savaites.
„Esu maksimalistas, todėl radęs savo kryptį atiduodu visą dėmesį ir širdį. Jei kitam reikia mėnesio, man, norint įgyvendinti idėją, pakanka paros. Galiu nemiegoti dieną naktį, bet padarysiu viską iki galo. Kūryba manyje pažadina ypatingų galių“, – spindinčios jauno vyro akys tuo neleido abejoti.
Besibaigiant rugpjūčiui Mantas pristatė neeilinę kolekciją, kokios iki šiol Lietuvoje, ko gero, dar nebuvo. Pasipuošę veliūriniais, medvilniniais ir ukrainietiškais motyvais puoštais kostiumais, Pažaislio vienuolyno podiumu ėjo ne tik įvairių veislių šunys, bet ir tokiais pačiais drabužiais apsirengę jų šeimininkai, žinomi kauniečiai.
„Kūriau drabužius, kad jie būtų kuo panašesni į žmonių dėvimus. Tai suteikia neįtikėtino mielumo, – M.Mackevičius neabejojo, kad, apsirengę vienodais drabužiais, žavingai gali atrodyti ne tik šeimos nariai, kaip ne kartą esame matę žurnaluose, bet ir šeimininkai su savo mylimais keturkojais. – Drabužis suteikia ne tik stilių ir šilumos. Jis suteikia mielumo. Sutikite, sunku praeiti pro aprengtą gyvūną ir jo nepaglostyti.“
Regimanto Zakšensko nuotr.
Didelė pasiūla
Šiandien kauniečio kūrybinėje studijoje apstu įvairių drabužių augintiniams – minkštų ir pūkuotų, ryškių ir blizgių, tinkančių kiekvienai dienai, šventėms ir fotosesijoms. Tiesa, ne visi ir ne iš karto supranta, kad tokie įspūdingi drabužiai gali būti skirti šunims.
„Būna, kad žmonės pradeda rinkti drabužius savo vaikams! Juokauju, kad kol ropoja keturiomis, – tiks“, – šypsojosi kūrėjas.
Pasiklydusiems drabužių gausoje, Mantas visuomet padeda išsirinkti. Taiklia kūrėjo akimi netrukau įsitikinti ir pati – ilgą laiką svarsčiusi, kuo aprengti savo mylimą šunelį, iš kūrybinės studijos jį išsivedžiau su prabangiu, kapučino spalvos veliūriniu džemperiu. Vis dėlto dažniausiai, anot drabužių kūrėjo, žmonės žino, ko nori, ir kreipiasi su konkrečiais užsakymais. Tarkim, visai neseniai Mantas papuošė keturkojį jūreivį. Šuneliui, kuris didesnę savo gyvenimo dalį praleido laive, o ne ant žemės, jaunas vyras sukūrė dryžuotą kostiumėlį su jo vardu.
„Turiu pastebėti, kad šiais laikais žmonės savo augintiniams nieko negaili. Jiems į lėkštę deda skanesnį kąsnelį ir drabužius lengvesne ranka perka nei sau. Visiškai juos suprantu. Pamenu, kažkada ir savo Nikutei bandžiau siūti drabužį iš senos vaikiškos striukės, – paklaustas, ar dabar dažnai rengia augintinę, M.Mackevičius juokavo, kad drabužiai – ne jai. – Jei tik galėtų, Nika kiauras dienas leistų lauke net ir esant –20 °C šalčio. Gyvename prie miško, tai ji vaiko ne tik katinus, bet ir stirnas. Jei šios pamatytų Niką su drabužiais – išjuoktų, bet jaučiu, kad žiemą rengsiu.“
Apstu naujų planų
Pradžioje kūręs drabužius, kurie patinka jam pačiam, dabar Mantas stengiasi užpildyti rinkos spragas. Joje, anot kūrėjo, labai daug nekokybiškų gaminių už nemenką kainą.
„Prisipažinsiu, aš juos vadinu barbių drabužiais. Patraukus vieną siūlą, išyra visa suknelė, – M.Mackevičius pabrėžė, kad sau kelia aukščiausius reikalavimus, todėl visi jo gaminiai siūti su meile ir yra nekenksmingi aplinkai. – Siuvame tik iš pačių geriausių audinių. Vienodą medžiagą naudojame ir žmonių, ir gyvūnų drabužiams. Labai džiaugiuosi, kad vienas produktas papildo kitą. Jie tarsi negali gyventi vienas be kito.“
Regimanto Zakšensko nuotr.
Per kelis mėnesius padaręs tai, ką kiti padarytų per kelis mėnesius, jaunas vyras nežada sustoti. Persikėlęs į kitas erdves ir pristatęs naujausią kolekciją, Mantas vėl ners į kūrybą. Jo planuose – kailį nuo drėgmės saugantys apsiaustai, skirti parodų šunims. Tokių drabužių, anot kūrėjo, kol kas nėra, o jų poreikis – didelis. Žinoma, Mantas svarsto ir apie didžiąsias metų šventes, kai tradiciškai elniais ir nykštukais virsta ne tik vaikai.
„Jei atvirai, tai nesutikau lietuvių, kurie kurtų drabužius gyvūnams. Nors po pirmosios kolekcijos pristatymo girdėjau kalbų, kad į audinių parduotuvę buvo užsukę žmonių, kurie kažką kalbėjo apie tai. Todėl tikėtina, kad atsiras tokių, kuriuos įkvėpiau. Laikas parodys“, – šypsojosi kūrėjas.
