Tikslas – paraginti žmones sakyti vieni kitiems gerų žodžių

M. Matukaičio teigimu, tarptautinis socialinės „Gero žodžio galios“ kampanijos įvertinimas buvo maloni staigmena.

„Iniciatyvos idėja tikime visu šimtu procentų, džiaugiamės, kad ji buvo pastebėta ir įvertinta tarptautiniu mastu. Šių metų rugpjūtį inicijavome gyventojų nuomonės tyrimą, ir jis parodė, kad 85 proc. žmonių komplimentai gerina nuotaiką ir įkvepia, o 71 proc. jie suteikia pasitikėjimo savimi ir didina savivertę. Prie „Gero žodžio galios“ kampanijos dirbo didelė komanda, tad noriu padėkoti kolegoms, mūsų darbuotojams ir partneriams – komunikacijos agentūrai „Adverum“, reklamos agentūrai TBWA ir žiniasklaidos planavimo agentūrai „Dentsu Lithuania“, – kurie patikėjo idėja ir padėjo pasiekti tokius rezultatus. Labai malonu būti taip įvertintiems“, – teigė M. Matukaitis.

Pasak jo, „Gero žodžio galios“ kampanijos tikslas – inicijuoti pokyčius kasdienėje bendravimo kultūroje, skatinant žmones dažniau sakyti vieni kitiems teigiamų žodžių.

„Su šia socialine iniciatyva startavome liūdniausią metų dieną, vadinamąją Blue Monday. O kampanijos idėja kilo pasaulinių negandų kontekste. Pajutome, kad visuomenėje įsivyravo baimė ir nerimas, padaugėjo negatyvumo. Turime palaikyti vieni kitus, todėl pamanėme, kad geri žodžiai bent šiek tiek praskaidrins kiekvieno mūsų dieną ir prisidės prie geresnės emocinės savijautos tokiu sudėtingu laikotarpiu. Pozityviomis naujienomis dalijomės ir Lietuvos žiniasklaidoje, specialiai geroms žinioms skirtuose didžiųjų portalų polapiuose. Prie iniciatyvos prisijungė ir mūsų darbuotojai – jie įsiamžino socialinio eksperimento vaizdo įraše“, – pasakojo M. Matukaitis.

Partnerio nuotr.

Kvietė darbuotojus klausytis pagyrimų

Bendrovės atstovas teigia, kad teigiamų žodžių galią norėta įprasminti ir bravoro aplinkoje, todėl sukurtas gerų žodžių galios socialinio eksperimento vaizdo įrašas.

„Jame filmavome savo darbuotojus ir stebėjome jų reakcijas, kai jiems sakomi gražūs žodžiai. Filmavime savanoriškai sudalyvavo dešimt bravoro darbuotojų. Kolegos susirinko į filmavimo studiją, tačiau iki pat filmavimo pradžios nežinojo, kas jų laukia. O mes buvome paruošę jiems staigmeną – klausytis jiems sakomų gerų žodžių, pagyrimų ir komplimentų iš kolegų“, – pasakojo M. Matukaitis.

Pasak jo, klausydamiesi pagyrimų, darbuotojai pradžioje jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau vėliau jų veidus nušvietė plačios šypsenos.

„Buvo labai gera stebėti šį pokytį. Žmonės, išgirdę jiems sakomų gerų žodžių, tiesiog nušvito, pradėjo labiau savimi pasitikėti, atsiskleidė. Tai tik dar kartą parodė, kokią galią turi nuoširdūs žodžiai. Net ir vienas teigiamas komentaras gali motyvuoti, pakeisti žmogaus nuotaiką ar gyvenimą. Manau, kiekvienas turime ką gražaus pasakyti šalia esančiam žmogui. Tik kažkodėl ne visada išdrįstame arba taupome tuos gerus žodžius išskirtinei progai. Tačiau laukti tikrai neverta, kai galima pradžiuginti žmogų čia ir dabar. Juk pasakyti gerų žodžių nieko nekainuoja“, – įsitikinęs M. Matukaitis.

PRGN yra tarptautinis nepriklausomų komunikacijos agentūrų tinklas, vienijantis 54 komunikacijos agentūras iš 34 pasaulio valstybių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Viduriniuose Rytuose, Afrikoje, Australijoje ir Azijoje. Nuo 1999 m. veikiantis PRGN yra vienas didžiausių tarptautinių ryšių su visuomene tinklų pasaulyje.

Į priekį veda noras laimėti

Per beveik dešimtmetį „Dynami:t“ maratoninėse lenktynėse Palangoje sėkmingai išaugo iš garaže sukonstruotų paprastų BMW iki TOP ekipos su moderniausia technika. Ji turėjo gerus vairuotojus, gerą tempą trasoje, tačiau labai stokojo sėkmės. Prieš dvejus metus dėl „Porsche“ variklio gedimo ji netgi neišvažiavo į trasą. Rezultatą su „Chevrolet Corvette“ automobiliu palaidojo avarija, praėjusiais metais vis paremontuodami „Porsche“ jie šiaip ne taip pamatė finišo vėliavą. Nepaisant nesėkmių, M. Matukaitis niekada nenuleido rankų.

„Negaliu aš taip, kad sakyčiau, jog čia mano paskutinis pralaimėjimas ir kabinčiau šalmą. Visą gyvenimą mane lydėjo išskirtinė savybė – noras laimėti. Tai mane veža, tad norisi trasoje nuveikti ką nors daugiau“, – kalbėjo „Ignera & BioCircle by Dynami:t“ komandos lyderis.

Komanda, nestovinti vietoje

Mantas neslėpė, kad jo stiprioji pusė – vadybinė, prekės ženklo auginimas. Ne vienerius metus gyvuojanti lenktynių ekipa – geriausiu marketingo vadovu Lietuvoje išrinkto M. Matukaičio saviraiškos priemonė, o lenktyniavimas trasoje – malonumą teikianti dalis.

„Mes visuomet norėjome augti, važiuoti rimtesniais automobiliais. Ir lūžis buvo, kai įsigijome „Chevrolet Corvette“. Tada pamatėme, kad išskirtinė technika gali sulaukti daugiau susidomėjimo. Supratome, kad gale dienos nepakanka turėti gerą marketingo planą, reikia turėti ir priemonę tam“, – dėstė lenktynininkas.

Taip „Dynami:t Energy“ komandos garaže atsirado „Aurum 1006 km lenktynes“ jau laimėjęs „Porsche 911 GT3 RS“. Pasak pašnekovo – gamykliniai automobiliai – automobilių sporto viršūnė. Tai yra aukščiausio lygio inžinierių sukalibruotos kovinės priemonės trasai, kurios pasižymi patikimumu. Ar bent turėtų.

Ruošiasi geroms dienoms

Deja, pirmaisiais metais su „Porsche“ komanda neprivažiavo nė starto linijos. Mantas neneigia, prieš kvalifikaciją subyrėjus varikliui nusviro rankos. Daug lengviau graužti ar kaltinti save, jei nutinka avarija ar padaroma klaida. Kai viltys kovoti sulūžta lygioje vietoje, apima neviltis. Bet „Dynami:t“ toliau stojosi ir vėl važiavo. Ir niekada nenuleido rankų.

„Kai pradėjome sportuoti, mums labai gerai sekėsi. Net ir su standartiniais paprastais BMW patekome į dešimtuką. O tada atsivėrė nesėkmių ruožas. Žinome, kad jis galiausiai pasibaigs. O kai pasibaigs, norime būti tam pasiruošę“, – sakė M. Matukaitis.

Po mėnesio Palangoje startuosianti „Ignera & BioCircle by Dynami:t“ tiki, kad nesėkmės baigsis ir jie kovos dėl aukščiausių pozicijų. Naujausia priemonė tam – „Lamborghini Huracan ST EVO“ automobilis su V10 varikliu, pasiekiančiu daugiau nei 600 AG.

Nori būti ant podiumo

„Automobilį vertinti dar anksti, nes įveikėme tik pirminę susipažinimo su automobiliu fazę. O ir Palangos trasos specifika yra kitokia, nei kad iki šiol važiavome. Manau, viskas išaiškės tik nuvykus į vietą. Faktas tas, kad tokio lygio technikos turėjimas nėra vien tik malonus įvykis. Tai kartu ir įpareigoja. Žmonės tikisi kažko iš mūsų, tikisi podiumo ne tik klasėje, bet ir bendroje įskaitoje ir dėl bandysime kovoti“, – lūkesčius vardino „Dynami:t“ komandos siela.

Jau dabar aišku, kad M. Matukaitis į trasą išvažiuos kartu su patyrusiais lenktynininkais Roku Steponavičiumi ir Karoliu Gedgaudu.

Ir viliasi, jog šiemet tinkamai susidėliojus žvaigždėms danguje galima bus pakovoti ir dėl aukščiausių pozicijų bendroje „Aurum 1006 km lenktynių“ įskaitoje.

Bendrovės „Nielsen“ duomenimis, „Volfas Engelman“ kaip gamintojas pernai pasiekė rekordinę rinkos dalį nuo 1939 metų (kuomet turėjo apie 40 proc. rinkos), vidutinis 2017 metų rezultatas – 23,1 proc. alaus rinkos, o kai kuriais mėnesiais rinkos dalis pagal parduotus litrus siekė ir 23,8 proc. Be to, pernai „Volfas Engelman“ prekės ženklas pasiekė rinkos dalies rekordą – praeitų metų vasarą perkopė 8 proc. rinkos dalies ribą.

„Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis teigia, kad buvimas tarp Lietuvos geriausių ne vienerius metus patvirtina teisingai pasirinktą komunikacijos kryptį ir taktiką, kas duoda ilgalaikių rezultatų.

- Gavote apdovanojimą „Už augimą rinkos turbulencijos sąlygomis“. Kaip apibūdintumėte rinkos sąlygas, su kuriomis teko susidurti pernai?

- Alaus rinka traukiasi jau ne vienerius metus. Ji tendencingai mažėja kasmet, o pernai alaus kategorija sumažėjo apie 13 proc. Tą lėmė ne viena priežastis, tarp kurių ir demografiniai pokyčiai. Be to, pernai metų pradžioje net 112 proc. buvo padidinti akcizai alui, kas lėmė atitinkamus visų gamintojų sprendimus dėl kainodaros. Tai turėjo savo pasekmių, nes dalis pirkėjų „emigravo“, t. y. pradėjo daugiau pirkti pigesnių alkoholinių gėrimų kaimyninių valstybių pasieniuose. Galiausiai, manoma, kad dar pernai pradėjo didėti nelegalaus alkoholio gamybos ir prekybos mastai, tačiau, jei šie nuogąstavimai pasitvirtins, to pasekmes visi gamintojai dar stipriau pajus skaičiuodami 2018-ųjų rezultatus.

- Į kuriuos pasiekimus daugiausiai atsižvelgė komisija ir kurie iš jų svarbiausi įmonės viduje?

- Komisija atsižvelgė ne tik į gerus rezultatus, bet ir į rinkos aplinkybes. Be abejo, tiems prekės ženklams, kurių rinkos pernai traukėsi, iššūkių buvo gerokai daugiau. Alaus rinka, kaip ir minėjau, susidūrė su papildomais barjerais, kuriuos teko įveikti, norint išlaikyti gerus rezultatus. Kiek mums yra žinoma, „Volfas Engelman“ pernai buvo vienintelis žaidėjas alaus rinkoje, visus tuos barjerus įveikęs: augo ne tik rinkos dalis, bet ir pardavimai, kurie pernai buvo 4,4 proc. didesni nei ankstesniais metais. Šie rezultatai buvo svarbūs tiek komisijai, tiek, žinoma, jie yra esmingai reikšmingi pačiai įmonei, ypač turint omeny, kad reklamos išlaidos pernai buvo tame pačiame lygyje kaip 2016 m.

- Ar galite išskirti pagrindinius dalykus, kuriais vadovaujantis siekėte šių rezultatų?

- Visų pirma, tai aiški strateginė kryptis ir nesiblaškymas, ėjimas savo keliu. Vertybės, kurias puoselėja prekės ženklas – džentelmeniškumas, autentiškumas, pagarba istorijai ir dėmesys inovacijoms. Geras rezultatas gaunasi tuomet, kai prekės ženklo deklaruojamos vertybės sutampa su įmonės darbuotojų požiūriu. Esame davę ir tam tikrų pažadų bei ultimatumų patys sau: pavyzdžiui, nedidinti pelningumo produktų kokybės sąskaita, be to, esame pasižadėję niekada nepilti „Volfas Engelman“ prekės ženklo alaus į plastmasinę tarą, nes tikime, jog ji nėra tinkamiausia alui. Esame ištikimi sau, nesivaikome trumpalaikių madų ir matome, kad vartotojai mūsų nuoširdumą vertina.

- Kaip vertinate šių metų pirmąjį ketvirtį? Kokių rezultatų galima tikėtis dar po metų, ypač, turint omeny, naujų reklamos ribojimų įsigaliojimą?

- Šių metų pirmas ketvirtis dar labiau įkvepia – šių metų kovo mėnesį jau perkopėme 24 proc. rinkos dalies ribą. „Volfas Engelman“ prekės ženklo produktų pardavimai sėkmingai auga ir užsienyje: atrandame naujų eksporto rinkų, o mūsų kvietinis alus vertinamas nuo Pietų Korėjos, Rusijos ar Jungtinės Karalystės iki Pietų Afrikos rinkų, tad jau buvo situacijų, kai šio produkto pritrūkome. Be to, didelį dėmesį toliau skiriame naujų produktų sukūrimui ir įvedimui į rinką, kas yra mūsų strategijos dalis. Vien pernai įvairiose kategorijose rinkai pristatėme net 36 naujus produktus. Šiemet jie bus kuriami aludarystės kompetencijų centre – „Volfas Engelman Studijoje“ – kurios įkūrimas ir atidarymas buvo bene svarbiausia investicija praėjusiais metais.

„Metų prekės ženklas 2018“ buvo renkamas vadovaujantis tyrimų bendrovių „Nielsen“, „Synopticom Ad Research“, „Kantar TNS“ ir žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis. Pasak vieno iš komisijos narių, Motiejaus Gaigalo (agentūra „Moon Troops“), komisijos nariai vieningai sutarė, kad įmonės rezultatai rodo prekės ženklo stiprybes ir galimybę augti sudėtingomis aplinkybėmis. „Šis prekės ženklas buvo vienas iš pagrindinių favoritų pagal pardavimų rezultatus. Buvo atsižvelgta į tai, kad jau pernai įsigaliojo kai kurie draudimai, o taip pat buvo apstu informacijos apie būsimus draudimus. Pati kategorija išgyveno daugybę sunkumų, o vienas jų buvo akcizų didinimas, padaręs įtaką kainų augimui bei daugumai šios kategorijos prekės ženklų pardavimams. Be to, neigiamai galėjo atsiliepti ir akcijų draudimai prekybos vietose“, - sakė jis.

Šiais metais vykstantis pasaulio regbio čempionatas grįžo į gimtinę – Angliją. Būtent čia ir pradėjo formuotis šio žaidimo tradicijos, ritualai. Bene labiausiai atpažįstama regbio vertybė yra džentelmeniškumas. Ne veltui sakoma, kad futbolas – tai džentelmenų žaidimas, kurį žaidžia chuliganai, o regbis – tai chuliganų žaidimas, kurį žaidžia džentelmenai.

Ta proga Didžiosios Britanijos ambasadoje ypatinga dovana buvo apdovanotas Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Chrisas Butleris. Lietuvos regbio federacija ir bendrovė „Volfas Engelman“ už džentelmeniško sporto tradicijų puoselėjimą Lietuvoje apdovanojo C. Butlerį specialiomis sąsagomis.

Jau 20 metų Lietuvoje gyvenantis anglas ne tik pats žaidė regbį, bet ir vadovavo tarptautinėms bendrovėms mūsų šalyje. Apie regbio tradicijas, džentelmeniškumą sporte bei regbio situaciją Lietuvoje kalbamės su Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininku.  

– Sakoma, kad regbis – tai chuliganų sportas, kurį žaidžia džentelmenai. O ką jūs galvojate apie šį posakį? Gal žinote, kaip jis atsirado?

– Tiksli šio posakio kilmė man nėra žinoma, tačiau ji galėtų būti susijusi su faktu, kad regbio varžybos pirmą kartą buvo sužaistos Regbio mokykloje XIX amžiuje. Daugelis kitų, vadinamųjų „visuomeninių mokyklų“ (public schools), taip pat greitai perėmė šį žaidimą. Turiu pabrėžti, kad „public school“ Anglijoje iš tiesų reiškia privačią, dažnai itin seną ir labai brangią mokyklą, kurią lankydavo tik turtingų žmonių ir aristokratų vaikai. Dėl šių susiklosčiusių aplinkybių regbį Anglijoje daugiausiai žaidė aukštesnioji klasė, mėgėjai „džentelmenai“, kuriems nebuvo mokami atlyginimai. Toks regbis išliko iki pat XX a. dešimtojo dešimtmečio. Šiek tiek kitokia situacija susiklostė Velse, kur žaidimą pamėgo darbininkų klasei priklausantys angliakasiai, bet apibendrinant galima tvirtai teigti, jog regbis visada buvo laikomas elito sportu.

– Kiek iš tiesų džentelmeniškumo yra regbyje? Kuo tai pasireiškia?

– Sakoma, kad futbolas – tai toks žaidimas, kurio metu 90 minučių žaidėjai vaidina, kad jie sužeisti, o regbyje 80 minučių vaidina, kad jiems viskas yra gerai. Iš dalies tai tiesa. Regbio sporto kertinė idėja buvo mokinius sustiprinti fiziškai, padaryti atsparius skausmui. Anglijos privačios mokyklos visada siekė savo berniukus ugdyti tiek akademiškai, tiek fiziškai. Didžioji Britanija buvo imperija, kuriai visada reikėjo stiprių ir drąsių vyrų, kurie ją suvaldytų.

Regbis yra pakankamai grubus ir fiziškai sunkus žaidimas, tad žaidėjams, norint parodyti, kokie jie yra „kieti“,  visai nereikia sukčiauti – jie privalo viską įrodyti aikštėje. Iš čia ir kyla kiekvieno žaidėjo garbės kodeksas – džentelmeniško elgesio principų laikymasis bei sąžiningo žaidimo paisymas. Tokia regbio filosofija išlikusi iki pat šių dienų.

Kita detalė, kuri dažnai skiriasi nuo kitų sporto šakų -  ypatinga pagarba teisėjui. Kai aš žaisdavau, į jį kreipdavomės „sere“. Pagarba vienas kitam kur kas labiau matosi ir stadionuose, kur regbio sirgaliai gerokai mažiau agresyvūs ir draugiškesni vieni kitiems, negu futbolo sirgaliai.

– Kokia jūsų asmeninė patirtis regbio aikštėje?

– Nors regbyje nesu naujokas, visada save laikiau mėgėju. Kadangi su bičiuliais nežaidėme už pinigus, ypatingai jausdavome draugystės ir gerąją regbio dvasią. Džentelmeniški santykiai visad būdavo ir su varžovų komandomis.  Po rungtynių beveik visada pakeldavome bokalą alaus, pamiršdavome bet kokią konkurenciją ir agresyvumą, kurio taip reikia aikštelėje. Jausdavomės viena didele regbio šeima.

– Gavote apdovanojimą už džentelmeniško  sporto tradicijų puoselėjimą Lietuvoje – ko dar reikėtų, kad šis sportas būtų populiaresnis Lietuvoje?

– Reikia pripažinti, kad per pastaruosius dvejus ar trejus metus regbio matomumas ir populiarumas labai išaugo. Žinoma, šios sporto šakos populiarumas dar padidėtų, jei varžybas tiesiogiai rodytų televizija. Taip pat manau, kad regbio žaidimą reikėtų daugiau populiarinti ir kultivuoti mokyklose ir tarp jaunimo. Tai gera priemonė ne tik būti fiziškai aktyviems, bet ir būdas išlieti agresiją, pavyzdžiui, kariuomenėje, probleminėse mokyklose ir pan.

Regbio sporto vienas didžiausių privalumų yra tas, kad komandoje yra 15 pozicijų, kurioms reikia skirtingų įgūdžių. Reikia įvairių vyrukų: ir žemų, ir stiprių, ir mokančių spirti, ir mokančių mesti, todėl beveik visi, kas susidomi šiuo sportu, gali jame atrasti sau tinkamą vietą.

Galiausiai turėtų padėti ir Lietuvos regbio-7 rinktinės sėkmingas žaidimas. Visiems patinka sirgti už laiminčią komandą!

– Ko tikitės iš šio pasaulio čempionato?

– Vienas iš mano norų buvo tas, jog mažesnėms regbio šalims pasisektų geriau, nei praeityje, ir jis išsipildė, kai Japonija nugalėjo Pietų Afriką. Tai buvo toks šokas – tarsi Anglijos rinktinė būtų nugalėjusi Lietuvos rinktinę krepšinio varžybose!

Be kita ko, čempionatas yra tikra sporto šventė, puikus metas susitikti visiems žmonės, kurie domisi šiuo sportu. Prieš 8 metus Paryžiuje, pasaulio taurės finale aš ne tik sutikau draugų iš Anglijos, bet ir pažįstamų iš Amerikos ir Pietų Afrikos, su kuriais esu kažkada žaidęs. Kiekviename gerame sporto renginyje turi būti ir linksmybių, ir rimtų varžybų.

Iškritus Anglijai, aš palaikau Pietų Afrikos Respubliką, tačiau didelių pergalių iš šios rinktinės taip pat sunku tikėtis. Gali būti, kad laimės Naujoji Zelandija, bet negalime nurašyti ir Australijos. Jie šiuo metu yra „ant bangos“ ir žaidžia puikiai.

1000 km lenktynės – sudėtingas reikalas, kurį norint laimėti, reikia gerai pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir techniškai. Įsivaizduokit, kokia nuostaba praėjusiais metais buvo „Auto ABC-SGR“ komandos veiduose, kai jie su senu „žiguliuku“ pačioje galingiausioje, X1 prototipų klasėje sugebėjo užimti trečią vietą.

Raktas į sėkmę – paprasta konstrukcija

Trečius metus iš eilės pakartotas rezultatas buvo netikėtas. „SGR“ dirbtuvėse Kauno pašonėje surinktas rankų darbo tvarinys sugebėjo pasiekti tai, ko nepajėgė patys galingiausi ir greičiausi šių lenktynių dalyviai – pasiekti finišą.

„Tai buvo didelis siurprizas. Mačiau kaip gerai buvo pasiruošę mūsų tiesioginiai konkurentai, niekas nesitikėjo, kad galėsime juos aplenkti. Iš tiesų, su seniausiu ir silpniausiu automobiliu jokiam prototipui greičiu ir neprilygome, tačiau tai buvo ištvermės lenktynės, ir mes jas ištvėrėme,“ – kalbėjo „Kauno automobilininkų sporto klubo“ direktorius Aleksandras Dainys.

Tikslas užlipti ant podiumo buvo įgyvendintas, galima sakyti, dėl automobilio paprastumo. Kol kiti varžovai naudoja moderniausią ir sudėtingiausią techniką, kuriai sugedus reikia brangių technologijų ir daug laiko norint ją atgaivinti, Kauno automobilininkų sporto klubo „Žigulys“ – neįmantrus ir greitai taisomas. Auksarankiai mechanikai viską pakeisti sugeba nepaprastai greitai – net ir sprogusi išmetimo sistema atėmė ne daugiau nei pusvalandį. Pažadas – kad komanda tikrai baigs lenktynes buvo įvykdytas.

Norint laimėti – reikia keistis?

Aleksandras kalbėjo, kad norint ir toliau išlikti tarp greičiausiųjų teks keistis. Galbūt net ir paaukoti savo įvaizdį: „Iš „Žigulio“ motoro dabar išspausta daugiau nei įmanoma, tikrai daugiau nei 100 procentų. Toliau kilti bus sunku. Galbūt teks aukoti savo unikalumą.“

Ką ir kaip „Kauno automobilininkų sporto klubas“ ruošia šių metų 1000 km varžyboms, neatskleidžia. Ar tikrai „ketvirtukas“ bus išprievartautas ir į jo vidurius sugrūstas, pavyzdžiui BMW motoras, komanda dar slepia. Prie šių techninių sprendimų užsibarikadavęs garaže krapštosi Dovilas Čiutelė, taigi kokios spalvos lemputė įsižiebs jo galvoje, nuspėti sunku.

Visų pirma, šis automobilių sporto meistras važiuoja ne tam kad važiuoti, jis važiuoja tam, kad laimėtų, taigi bet kokiu atveju darys viską, kad „Žigulį“ paverstų konkurencingu. Visų antra – „Lada“ automobiliai jam per daug įaugę į kraują, kad jis drįstų po gaubtu kišti bet kokį kitą kaip tik ne rusišką agregatą.

Būtent šie du veiksniai apsunkina visas spėliones, o pats Dovilas vis dar tyli. Tebūnie tai staigmena. Ką gali žinoti, laiko dar liko, gal išvysime „Lada Twin Turbo“ katafalką, gal jis sugalvos sulieti du „Žigulio“ motorus į vieną ir bus „Lada V8“. O gal pamins visus savo principus ir važiuos su „Lada M3“ modeliu. Arba iš turguje rastų detalių sukonstruos savo rankų darbo variklį...

Bet kokiu atveju aišku viena, kad jis tikrai neišduos „Žigulio“ universalo kėbulu, kuris taip džiugina minias šalia trasos susirinkusių ar prie televizijos ekranų prilipusių gerbėjų, o surinkta komanda padarys viską, kad tuščiomis rankomis iš Palangos negrįžtų.

Komandoje aludariai ir vokietis

Be Dovilo Čiutelės pergalės sieks ir du aludariai: „Volfas Engelman“ atstovai Mantas Matukaitis ir Tada Aganauskas. Pirmasis savo jėgas 1000 km lenktynėse išbandė dar pernai, prie to paties „Lada 2104“ vairo.

Tada Mantas tebuvo rėmėjas, kuriam buvo pasiūlyta prisijungti prie komandos ir įgyvendinti svajonę – sudalyvauti lenktynėse. Didelių tikslų nepuoselėjusius profesionalus nustebino aludario greitis ir tikslumas, taigi jau iškart po pernai metų varžybų buvo aišku, kad šis turės vairuoti  „Žigulį“ ir šiemet. Mantas sako, kad praėjusiais metais įgyta patirtis leis pamiršti vairavimui trukdantį jaudulį, o šaltas protas padės tausoti techniką.

Negana to, šiemet Mantas į lenktynes atsives ir savo kolegą Tadą Aganauską. Dar vienas užkietėjęs benzingalvis iš „Volfas Engelman“ kompanijos, galintis pasigirti patirtimi įveikiant kelis greitus legendinės „Niurburgringo“ trasos ratus. Vyrai juokauja, kad tai bus didžiausios jų varžytuvės tarpusavyje, mat pastovios kovos kartingų trasoje jau nusibodę – abu važiuoja beveik identiškais laikais.

Ketvirtasis komandos vairuotojas – vokietis Konradas Riudigeris. Taip pat ne iš kelmo spirtas vyriškis, turintis daug patirties valdant seną rusišką techniką - Vokietijos klasikinių automobilių ralio čempionate Konradas vairuoja Dovilo Čiutelės rankomis sukonstruotą „Lada 2105 VFTS“.