„Pasiūlymai yra logiški, racionalūs ir tikrai nekeičiantys, nors kas nors ir bandys sakyti, jie tikrai nekeičia valstybės krypties alkoholio politikos atžvilgiu“, – BNS antradienį sakė M. Zakarka.

Anot jo, iki šiol Lietuvoje buvo „keista situacija“, kai mugėse, parodose ir įvairiuose renginiuose prekiauti leista pagal gėrimų rūšį ir jų gamybos būdą, o ne pagal jų stiprumą.

„Kas liečia konkurencinius dalykus, Lietuvoje turėjome laba keistą situaciją, kai išskyrėme tam tikrus produktus leisdami prekiauti tam tikroje vietoje ne tik pagal laipsnius, bet ir gamybos būdą. Vakarų Europoje tokių išskyrimų nėra, jei yra tam tikri ribojimai, jie ribojami per laipsnių skaičių dažniausiai arba suteikiant teisę savivaldybėms spręsti dėl įvairių renginių ir panašių vietų“, – BNS sakė M. Zakarka.

Vakarų Europoje tokių išskyrimų nėra, jei yra tam tikri ribojimai, jie ribojami per laipsnių skaičių dažniausiai arba suteikiant teisę savivaldybėms spręsti dėl įvairių renginių ir panašių vietų.

 

„Turėjome situaciją, kai pagal dabartinį reguliavimą iš esmės prekiauti buvo galima tik alumi ir sidru, nors vyksta įvairūs renginiai ir galbūt auditorija nebūtinai nori būtent šitų gėrimų ir kodėl yra blogai suvartoti tą pačią vyno taurę, kartais atrodydavo absurdiška ir neaišku, arba savivaldybės turėdavo ieškoti įvairių apėjimų per kurortines zonas, jų suteikimą ir panašiai. (...) Turėjome šventinį laikotarpį, savivaldybės savo aikštes paskelbė kurortinėmis zonomis, kad jose galėtų prekiauti prekybininkai karštu vynu, tai skamba šiek tiek absurdiškai“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Jo vertinimu, siūlomos pataisos yra bandymas pataisyti tam tikras spragas, kurios atsirado iš esmės keičiant įstatymą 2017 metais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose siūlo leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir sidru (iki 8,5 proc.), natūralios fermentacijos vynuogių vynu, vaisių vynu, kitais fermentuotais gėrimais ir alkoholiniais kokteiliais (iki 15 proc.).

Dabar masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais – alumi ir sidru, neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais gėrimais.

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

Be to, siūloma numatyti galimybę rengti degustacijas ne tik parodose ir mugėse, bet ir šių gėrimų gamybos įmonių patalpose.

„Manome, tai labiau aktualu mažiesiems gamintojams, kurie turi tam tikras mažas patalpas, kuriose vykdo gal ne tik gamybos, prekybos, bet gal ir edukacinę veiklą nori vykdyti, tai labiau aktualu būtų jiems“, – sakė M. Zakarka.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ministerija registravo gruodžio 29-ąją.

Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms parlamentarai pritarė bendru sutarimu.

Pagal ministerijos siūlomus įstatymo pakeitimus, mokesčiai lošimų lošimo automatais ir stalo lošimų organizatoriams būtų apskaičiuojami nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą. Šį skirtumą siūloma apmokestinti 18 proc. tarifu. Būtent nuo lošėjų statomų sumų ir jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo skaičiuojamas kitų rūšių lošimams taikomas mokestis.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, organizuojant lošimus lošimų automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną iš šių lošimų veiklos įrenginių. Už A kategorijos lošimo automatą organizatorius kas mėnesį privalo sumokėti 260 eurų, už B kategorijos – 130 eurų. Kortų arba kauliukų stalas lošimų organizatoriui kainuoja 2300 eurų per mėnesį.

Siūloma lošimo organizatorių apmokestinimo tvarka, pasak ministerijos, užtikrintų aiškią ir tolygią lošimų apmokestinimo sistemą, kuri bus teisingesnė bei padidins lošimų sektoriaus skaidrumą.

Ministerijos teigimu, dabartinis mokestis nėra susijęs su uždirbamomis pajamomis – lošimų organizatorių apyvartoms krentant, mokestinė našta didėja, o augant ekonomikai ir apyvartoms kylant – mažėja. Ši tendencija, pasak ministerijos, buvo akivaizdi pandemijos metu.

Lošimų organizatoriai pataisas palaiko

Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) direktorius Mantas Zakarka patikino, kad lošimų organizatoriai įstatymo projektą palaiko. LLVA vadovo teigimu, Seimui pristatyti pakeitimai yra suplanuoti ir išdiskutuoti, o toks modelis jau veikia daugelyje Europos valstybių.

„Mes iš principo neprieštaraujame, nes tai yra mokesčių bazės pakeitimas. Daugelyje Europos šalių šie mokesčiai lygiai taip pat administruojami“, – Eltai sakė M. Zakarka.

Pasak jo, lošimų verslo atstovus visgi susirūpinę, ar įsigaliojus pataisoms vieniems lošimų organizatoriams mokesčiai nepakils, o kitiems – nesumažės.

„Kas mums kelia nerimą, kad dabar turėjom skirtingus mokesčius skirtingoms lošimo rūšims ir tai leido šiek tiek diversifikuoti tiek mokamus mokesčius, tiek surinkimą. Dabar yra nustatomas vienas procentas (18 proc. mokesčio tarifas – ELTA) A ir B automatų kategorijoms bei lošimų stalams. Tai, mūsų nuomone, tam tikrais atvejais rinkoje gali sukelti neatitikimų: vieniems mokesčiai išaugs vien dėl tam tikrų priežasčių ar užimamos rinkos dalies, kitiems – sumažės“, – pastebi LLVA direktorius.

Jis pateikia alternatyvą skirtingų kategorijų lošimų automatams ir lošimų stalams vietoje fiksuoto pritaikyti skirtingus mokesčių tarifus.

„Dabar taikomi skirtingi fiksuoti mokesčiai A ir B kategorijų lošimų automatams ir lošimų stalams. Galbūt būtų galima diskutuoti bent apie skirtingą procentinį tarifą nuo grynųjų pajamų šitoms trims kategorijoms“, – siūlo M. Zakarka. Ministerija šio siūlymo nėra linkusi palaikyti, kadangi, nurodo lošimų verslo atstovas, taikant skirtingus tarifus, surenkamų mokesčių administravimas būtų sudėtingesnis ir ne toks efektyvus.

Įstatymo projektas toliau keliaus į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbotvarkę. Svarstymui į plenarinę parlamento posėdžių salę patobulintas projektas grįš gruodžio 7 d.

Kaip teigia Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka, toks kėlimas – infliacijos rėmuose, kurios dydis pastaraisiais metais Latvijoje siekė 2,3–2,6 proc.

Lietuvoje – lygybės nerasta

„Lietuvos valdžia nuolat kartojo, jog nuo kovo 1-osios latviai kels akcizą lygiai tiek, kiek mūsų šalis. Tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų kelti akcizą stipriesiems gėrimams Lietuvoje. Ką turime šiandien? Nuo kovo 1-osios – kelių procentų akcizų augimą Latvijoje, kuris yra visiškai normalus dėl infliacijos, o Lietuvoje – 10,5 proc. akcizo didinimą stipriesiems gėrimams“, – situaciją komentuoja M. Zakarka.

LVA vadovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Latvijoje akcizai didinami visiems alkoholiniams gėrimams. „Praktiškai visiems alkoholio rinkos žaidėjams vienodos taisyklės – neišskiriama viena rūšis, kuriai būtų keliamas akcizas. Šiuo klausimu, vėlgi, turime priešingą situaciją Lietuvoje su stipriaisiais gėrimais“, – sako M. Zakarka.

2016-aisiais, pradėjus akcizų didinimo politiką, tauriųjų gėrimų (viskio, romo, brendžio, degtinės ir kt.) akcizas vis augo. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje akcizas keliamas tik stipriesiems gėrimams – iš viso jis didėjo penktadaliu (20,5 proc.).

„Kodėl viena alkoholio rūšis – stiprieji gėrimai – diferencijuojami? Nes tokiu būdu greičiausia ir patogiausia didinti biudžeto lėšas? Visos alkoholio – rūšys, stiprieji gėrimai, alus, vynas – vartojamos nesaikingai gali sukelti sveikatos problemų. Tai – įpročių ir alkoholizmo gydymo priemonių klausimas. Keliant akcizus tik stipriesiems gėrimams šios problemos nebus išspręstos“, – sako M. Zakarka.

Esame apsupti mažesnėmis kainomis, tačiau Lietuvoje toliau vykdoma „išgyvenimo salos“ politika.

Pasienio pūlinys

Kai akcizai alkoholiui Lietuvoje nuolat kyla, gyventojai vyksta apsipirkti į Lenkiją ir Latviją. Vien Lenkijoje šiuo metu akcizas stipriajam alkoholiui mažesnis apie 30 proc. Latvijoje – akcizas stipriajam alkoholiui bus mažesnis apie 20 proc. nuo kovo 1-osios.

„Esame apsupti mažesnėmis kainomis, tačiau Lietuvoje toliau vykdoma „išgyvenimo salos“ politika. Pasienio pūlinys anksčiau ar vėliau sprogs – jau dabar parduotuvės šiuose regionuose jaučia įtampą dėl žmonių apsipirkimo svetur“, – komentuoja M. Zakarka.

Per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido 360 mln. eurų. Žmonės kaimyninėje šalyje perka maistą, alkoholinius gėrimus, baldus, statybines medžiagas ir kt.

Praėjusių metą pavasarį Lietuvos pasienio atstovai jau kalbėjo apie tai, jog jaučiamas maždaug 20 proc. pajamų smukimas., kai tuo metu Lietuvos centrinėje dalyje matomas 5–7 proc. augimas.

„Tam, jog pinigai nebūtų vejami iš Lietuvos, valdžia turėtų reaguoti į kaimyninių šalių sprendimus. Kaip rodo realūs pavyzdžiai – tiek Estija (2019 m. sumažinti akcizai 25 proc. visiems alkoholiniams gėrimams), tiek Latvija (keliami akcizai tik 5 proc. visam alkoholiui) rūpinasi verslu ir suteikia sąlygas jam augti įgyvendindami subalansuotą akcizų politiką. O Lietuva, jeigu toliau eis tuo pačiu keliu, liks prie suskilusios geldos ir patirs Estijos fiasko, kai dėl per didelių pastangų didinti akcizus gautas minusas valstybės biudžete ir nepasiekti kiti tikslai“, – teigia M. Zakarka.

Pasak Legalaus verslo aljanso (LVA) vadovo Manto Zakarkos, nemažą laikotarpį vyravo stipriųjų gėrimų realizacijos nuosaiki kritimo tendencija. „Matydami tokį žmonių pajamų didėjimą, sąlyginai galėjome tikėtis ir didesnio stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos augimo, tačiau taip nenutiko. Praėjusiais metais rinka stabilizavosi“, – sako M. Zakarka.

LVA vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad mažas stipriųjų alkoholinių gėrimų realizacijos augimas ir padidėjusios pajamos rodo, jog Lietuvos gyventojai galimai dažniau renkasi nelegalų alkoholį. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje augo iki 2017-ųjų ir siekė 24 proc.

„2015-aisiais stipriųjų gėrimų šešėlis siekė 22 proc., tiek pat – ir 2019-aisiais. Nors matomas šioks toks šešėlio mažėjimas, LLRI teigia, jog stipriųjų gėrimų šešėlis atsimušė į „grindis“. O tai reiškia, jog tolesnis akcizo didinimas mažinti šešėlį Lietuvoje – nepadės. Gali tik dar labiau jį didinti“, – sako M. Zakarka.

„Lietuva be šešėlio“ duomenimis, ypač jautrūs Lietuvos regionai ir pasienio rajonai. Pavyzdžiui, vienas nelegalaus alkoholio taškas Marijampolės apskrityje tenka 750 žmonių, Alytaus apskrityje – 1000 gyventojų. 

„Tai, kad žmonės renkasi nelegalius alkoholinius gėrimus, gali lemti ir dažnesnius sveikatos sutrikimus, nes tokie gėrimai kaip naminukė ar pilstukas nėra gaminami pagal reikalingus standartus. O akcizų politika – nėra orientuota į esminę problemą, t. y. alkoholizmo gydymą“, – sako M. Zakarka.

Dar viena priežastis, kodėl stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje auga lėtai – gyventojų apsipirkimas Lenkijoje.

„Kol kas nebuvo atliktas išsamus tyrimas, kiek iš tikrųjų Lietuvos gyventojai išleidžia lėšų stipriesiems gėrimams kaimyninėje šalyje. Tačiau akivaizdu, kad vis didesnė dalis žmonių vyksta apsipirkti į Lenkiją – ten akcizas alkoholiui mažesnis apie 30 proc.“, – atkreipia dėmesį M. Zakarka.

Per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido 360 mln. eurų. Žmonės kaimyninėje šalyje perka maistą, alkoholinius gėrimus, baldus, statybines medžiagas.

2019-ieji atnešė nemažai pokyčių Baltijos šalyse. Estija, patyrusi fiasko su vykdyta akcizų politika, praėjusių metų vasarą galiausiai 25 proc. sumažino akcizus visiems alkoholiniams gėrimams. Netrukus šis veiksmas sulaukė ir Latvijos atsako – čia 15 proc. sumažintas akcizas stipriesiems gėrimams.

Nors Latvijoje nuo 2020-ųjų kovo 1-osios akcizas stipriesiems gėrimams turėtų būti toks pat kaip Lietuvoje, Latvijos gamintojų ir importuotojų asociacijos duomenimis, vertindamos praėjusių metų rezultatus Latvijos politinės partijos pradeda diskusijas, ar tikrai verta grįžti prie didesnio akcizo tarifo, svarstoma, ar pratęsti taikomą priemonę toliau.

Tuo tarpu Lietuvoje akcizas stipriesiems gėrimams nuo kovo 1-osios didinamas 10,5 proc. Taip pat – nauja įstatymų numatyta tvarka, nebelieka galimybės prisipirkti alkoholio į sandėlius. Kaip teigia LVA vadovas, tai reiškia, jog 2020-aisiais pamatysime realią situaciją, nes nebebus duomenų iškraipančio veiksnio.

„Kol kaimyninės šalys vykdo akcizų mažinimo politiką, Lietuva – izoliuoja save ir akcizą stipriesiems gėrimams didina. Dabar turime ne tik kritinį pasienį su Lenkija, tačiau ir daugiau vykstančių žmonių apsipirkti į Latviją. Ilgalaikėje perspektyvoje visa tai  atneš finansinių nuostolių ne tik Lietuvos verslui, bet ir valstybės biudžetui“, – teigia M. Zakarka.

Savo veiklą pradėjęs Lietuvos moksleivių sąjungoje, vėliau tapęs šios organizacijos prezidentu, nuo 2015 metų dirbęs LiJOT valdyboje, Antanas Mikalauskas teigia, jog kandidatavo į prezidento postą turėdamas dvi vizijas.

„LiJOT privalo turėti nuomonę visais su jaunimu susijusiais klausimais ir turi žinoti jų problemas bei poreikius. Per ateinančius dvejus metus turime užtikrinti galutinį jaunimo politikos pagrindų įstatymo priėmimą, sėkmingą naujos nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos rengimą ir patvirtinimą, kuris atlieptų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų poreikius ir užtikrintų tolesnę kryptingą jaunimo politikos Lietuvoje plėtrą“, – į LiJOT Asamblėjos dalyvius kreipėsi A. Mikalauskas.

Antrąja prioritetine kryptimi A. Mikalauskas laiko LiJOT vienijamų organizacijų stiprinimą. Kaip vieną iš būdų jis paminėjo grąžinti institucinį finansavimą organizacijoms iš valstybės biudžeto lėšų taip užtikrinant galimybę organizacijoms turėti ir išlaikyti patalpas, darbuotojus.

„LiJOT nėra vieno asmens organizacija, tai mūsų visų organizacija. Oganizacija narių, su skirtingomis vertybėmis ir veiklos kryptimis, kuri turi vienyti pokyčiams, patirčių dalijimuisi ir kiekvienos dienos augimui.“, – teigė A. Mikalauskas.

Savo 4 metų LiJOT prezidento kadenciją baigiantis Mantas Zakarka kalbėdamas apie nuveiktus darbus sakė: „Per ketverius metus pavyko pasiekti, jog skirtingose valdžios institucijose, įstaigose nebereiktų įrodinėti jaunimo bei su jaunimu dirbančių organizacijų svarbos. Įvairios pilietinės iniciatyvos, akcijos, kampanijos kalba pačios už save – jauni žmonės tapo drąsūs. Tai parodo ir 2016 m. smarkiai paaugęs pilietinės galios indeksas tarp jaunimo. Nors dar turime, kur augti, tačiau šiandien galime džiaugtis ir nuveiktais darbais.“

Remiantis LiJOT įstatais, organizacijos prezidentu gali būti renkamas asmuo, kurio amžius jo rinkimų metu atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytą jauno žmogaus amžių. Prezidentą renka Asamblėja slaptu balsavimu dvejiems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.