Tai yra skaudus smūgis anksčiau gana populiariam M.Valsui, kuriam teko stiprinti Prancūzijos saugumą, šaliai susidūrus su virtine ekstremistų išpuolių, ir kuris pats buvo laikomas tinkamu tapti prezidentu.

M.Vallsas norėjo tapti E.Macrono judėjimo „Republique en Marche!“ (Respublika, pirmyn!) kandidatu kitą mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, tačiau partijos sekretorius Richardas Ferrandas (Rišaras Feranas) ketvirtadienį pareiškė, kad M.Vallso prašymas atmestas. Sprendimas pateisintas tuo, kad M.Vallsas jau dirbo tris kadencijas parlamente, todėl negali vėl dalyvauti rinkimuose, partijai siekiant į politiką atvesti naujų žmonių.

Be to, išrinktasis prezidentas yra sakęs, kad nori sulaužyti tradicinę Prancūzijos kairiųjų ir dešiniųjų politinę ašį, o M. Vallsas yra neatsiejamai susijęs su nepopuliariu kadenciją baigiančiu socialistų prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu).

Tačiau R.Ferrandas taip pat sakė, kad partija nekels savo kandidato varžytis su M.Vallsu į pietus nuo Paryžiaus esančioje Evrui apygardoje.

E.Macronas jau pateikė sąrašą 428 žmonių, kurie dalyvaus kito mėnesio parlamento rinkimuose. Pusė sąraše esančių kandidatų yra moterys, kurios anksčiau niekada nėra ėjusios renkamų pareigų.

Naujojo judėjimo generalinis sekretorius R.Ferrandas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad 95 proc. judėjimo kandidatų nedirba dabartinėje darbą baigiančioje Nacionalinėje asamblėjoje. Rinkimuose kandidatai varžysis dėl 577 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.

Pasak R.Ferrando, vidutinis E.Macrono kandidatų amžius yra 46 metai, tuo metu dabartinės asamblėjos narių amžiaus vidurkis – 60 metų. Į kandidatų sąrašą įtraukti keli darbo neturintys žmonės ir studentai.

Judėjimas sulaukė daugiau nei 19 tūkst. dosjė iš žmonių, kurie atsiliepė į jo raginimą kelti savo kandidatūras rinkimuose, sakė R.Ferrandas.

Pastaruosius pustrečių metų premjero poste dirbęs M. Vallsas apie savo kandidatavimą paskelbė pirmadienį. Jis nurodė, kad atsistatydins ir mėgins suvienyti susiskaldžiusią kairiąją stovyklą prieš sausį vyksiančius Socialistų partijos pirminius rinkimus.

Prognozuojama, kad M. Vallsą gali pakeisti dabartinė sveikatos apsaugos ministrė Marisol Touraine (Marisol Turen) arba vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas). Naujam premjerui liktų dirbti šešis mėnesius iki kitų parlamento rinkimų.

Kovingai nusiteikęs 54-erių metų M. Vallsas sakė ketinantis mesti iššūkį konservatyviajai opozicijai ir kraštutiniam dešiniajam Nacionaliniam frontui (FN). Kaip rodo apklausos, abi šios stovyklos dabar yra populiaresnės už socialistus.

Prezidentas socialistas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) praeitą ketvirtadienį paskelbė, kad nesieks būti perrinktas po savo pirmosios kadencijos ir atvėrė galimybe M. Vallsui mėginti tapti nauju kairiųjų vėliavnešiu.

„Mano kandidatūra yra taikinanti“, – M. Vallsas, laikomas priešinančiu veikėju, sakė savo politinėje tvirtovėje – Paryžiaus priemiestyje Evri.

Jis perspėjo, kad ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) gali sulaukti tokios pat netikėtos sėkmės, kaip ir jos tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas), per 2002 metų prezidento rinkimus išėjęs į antrąjį turą po labai prasto socialistų kandidato pasirodymo.

M. Le Pen nacionalistinė politika „sužlugdytų darbininkų klasę“, – sakė M. Vallsas.

Apklausos rodo, kad Marine Le Pen gali tikėtis laimėti arba likti antra balandžio 23-ąją per prezidento rinkimų pirmąjį turą, bet antrajame veikiausiai pralaimės konservatorių kandidatui Francois Fillonui (Fransua Fijonui).

„Kandidatuosiu į Respublikos prezidentus“, – pareiškė 54 metų M.Vallsas pirmadienį vakare.

Jis informavo, jog antradienį atsistatydins iš premjero posto, kad sausį vyksiančiuose socialistų pirminiuose rinkimuose galėtų varžytis dėl teisės tapti oficialiu partijos kandidatu į prezidentus.

„Noriu duoti Prancūzijai viską“, – pabrėžė premjeras.

Praėjusią savaitę prezidentas socialistas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) paskelbė, jog nesieks būti perrinktas antrai kadencijai.

Šį sprendimą 62 metų F.Hollande'as priėmė jo populiarumo reitingams pasiekus istorines žemumas po penkerių sudėtingų vadovavimo metų.

M.Vallsas sakė, kad jog nori suvienyti smarkiai susiskaldžiusį Prancūzijos politikos kairįjį sparną.

„Atėjo laikas man toliau įgyvendinti savo (politinį) įsipareigojimą“, – sakė Ispanijoje gimęs M.Vallsas.

Socialistų partijos pirminiai rinkimai vyks sausio 22 ir 29 dienomis.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad M.Vallsas turėtų nesunkiai laimėti socialistų pirminius rinkimus. Tačiau pirmajame prezidento rinkimų ture balandį jis veikiausiai nusileis kraštutinių dešiniųjų kandidatei Marine Le Pen (Marin Le Pen) bei dešiniojo sparno atstovui Francois Fillonui (Fransua Fijonui) ir į antrąjį turą nepateks.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) trečią kartą per reformos svarstymus pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad įstatymo projektas priimamas vyriausybės atsakomybe, jeigu per kitas 24 valandas nė viena iš parlamento jėgų nepareiškia nepasitikėjimo ministrų kabinetu, rašo prancūzų spauda.

Prieš reformą pasisakė ir valdančioji socialistų partija, o  būtinybė panaudoti 49 straipsnio 3 dalį rodo, kad Prancūzijos prezidento Francois Hollande (Fransua Holando) santykiai su partiečiais yra itin įtempti, teigia stebėtojai.

Darbo santykių reforma, kurią parengė darbo ministrė Myriam el-Khomri (Miriam del-Chomri), jau sukėlė aršius protestus Paryžiuje ir kituose Prancūzijos mietuose, taip pat masinius streikus. Gatvių protestų dalyviai daužė parduotuvių vitrinas ir prie šaligatvių pastatytus automobilius, svaidė į policininkus butelius, o policininkai savo ruožtu panaudodavo ašarines dujas. Svarstant reformą, prezidento populiarumo reitingas pastaraisiais mėnesiais krito į rekordiškai žemą lygį.

Pagal reformą, be kita ko, numatyta išsaugoti 35 valandų darbo savaitę. Tačiau įmonės gali tartis su vietos profsąjungomis dėl galimybės prailginti darbo savaitę arba ją sutrumpinti. Bet kuriuo atveju darbo savaitė neturi viršyti 46 valandų, išskyrus „išimtines aplinkybes“, kuriomis ją leidžiama prailginti iki 60 valandų.

Įgyvendinus reformą, bus supaprastintos darbo užmokesčio mažinimo ir atleidimo procedūros, kurios Prancūzijoje šiuo metu yra griežtai reglamentuotos. Vyriausybė tikisi, kad tai įmones paskatins samdyti daugiau žmonių, nes jos žinos, kad ekonomikos nuosmukio atveju juos bus paprasčiau atleisti.

Darbdaviai galės patys tartis dėl darbuotojų atostogų, įskaitant ir dekretines, ir išeiginių. Šiuo metu šiuos klausimus kontroliuoja centrinė vyriausybė.

Be to, įgyvendinus reformą Prancūzijos profsąjungos neteks dalies savo įgaliojimų.

Trečiasis ir paskutinis įstatymo projekto skaitymas žemuosiuose parlamento rūmuose vyks trečiadienį. Socialistų vyriausybė, norinti supaprastinti atleidimo tvarką ir prailginti darbo savaitę, gali pasinaudoti galimybe priimti projektą be balsavimo, nes kairieji ir dešinieji vis neranda sutarimo.

Vykstant įstatymo projekto svarstymams, premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) jau du kartus panaudojo šią taktiką, išprovokavęs ne vieną mėnesį trukusius aršius policijos ir kairiųjų protestuotojų susirėmimus.

Protestuotojai teigia, kad šiuo įstatymu vyriausybė pamina demokratiją ir panaikina darbuotojų apsaugos nuostatas, kurias jiems buvo taip sunku išsikovoti.

Tuo tarpu vyriausybė įrodinėja, kad šis įstatymas paskatins darbo vietų kūrimą, nes darbdaviams bus suteikta daugiau lankstumo, o Prancūzija taps konkurencingesnė tarptautiniu mastu.

Anot jo, ji kertasi su Europos Sąjungos interesais.

„Jokia laisvosios prekybos sutartis neturėtų būti sudaryta, jeigu ji neatitinka ES interesų. Europa turi būti tvirta“, – M. Vallsas sakė valdančiosios Socialistų partijos nariams.

„Prancūzija tai budriai stebės“, – perspėjo jis.

Transatlantinės sutarties iniciatoriai žada paspartinti abiejų ekonomikų augimą ir sukurti naujų darbo vietų, o prekybos tiltai sujungtų 850 mln. gyventojų.

Anksčiau LRT radijui  eurokomisarė Cecilia Malmström sakė, kad pasirašius šią sutartį Lietuva būtų viena iš labiausiai laiminčių. Esą, padidėtų šalies eksportas ir atsirastų daugiau darbo vietų.

„Buvo atidėtas Prancūzijos premjero vizitas, tai aš pabrėžiau, kad mums labai svarbu, kad jis įvyktų ir tikėkimės, kad rugsėjo mėnesį galbūt tas vizitas Prancūzijos premjero Lietuvoje galėtų įvykti“, – BNS iš Liuksemburgo telefonu pirmadienį sakė L.Linkevičius.

Balandžio viduryje turėjęs įvykti vizitas buvo nukeltas dėl debatų Prancūzijos parlamente apie darbo santykių reformą.

Su neseniai paskirtu Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Marcu Ayrault (Žanu Marku Airo) L.Linkevičius aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir rengiamą atnaujintą veiksmų planą strateginei partnerystei.

Ministrai taip pat aptarė aktualią darbotvarkę – Rytų partnerystę, artėjantį NATO viršūnių susitikimą.

„Kalbėjome, kad turi būti nuoseklumas ir kompromisai ten, kur jie yra galimi, bet kur yra principiniai reikalai, susiję su vertybėmis, įsipareigojimais, turi būti paisoma“, – sakė L.Linkevičius.

Lietuvos ir Prancūzijos dvišaliai santykiai oficialiai vadinami strategine partneryste. Atitinkamą sutartį 2009 metais pasirašė abiejų šalių prezidentai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) pirmadienį pasiūlė priemones, kurios turėtų padėti įsidarbinti jaunimui, atsakydamas į praėjusios savaitės protestus prieš numatomus darbo įstatymų pakeitimus.

M.Vallsas šiuos pasiūlymus pateikė susitikime su aštuonių jaunimo organizacijų, kurios priešinasi siūlomoms reformoms, atstovais, tarp kurių buvo ir didžiausios studentų sąjungos UNEF narių.

UNEF teigiamai įvertino pasiūlymus, kuriuos pavadino „tinkamu atsaku į jaunų žmonių reikalavimus“, bet neatmetė galimybės, kad dalyvaus kitoje balandžio 28 dieną numatytoje masinio protesto akcijoje.

Tarp pasiūlymų, kurių įgyvendinimas atsieis iki 500 mln. eurų per metus, numatytas darbdavių skatinimas priimti jaunus darbuotojus visai darbo dienai, o ne nepilnu etatu.

Kitas pasiūlymas liečia ribotas finansines galimybes turinčius mokslo įstaigų absolventus, numatant pratęsti jų gaunamų stipendijų mokėjimą keturiais mėnesiais, kol jie susiras darbą.

M.Vallso vyriausybės pateiktais duomenimis, pastaruoju pasiūlymu galėtų pasinaudoti 126 tūkst. jaunų žmonių.

Jaunimo nedarbas, kuris šalyje siekia maždaug 25 proc., yra viena didesnių socialistų prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) vyriausybės populiarumą gramzdinančių problemų.

Vyriausybė tvirtina, kad reformomis siekiama padaryti sustabarėjusią Prancūzijos darbo rinką lankstesne, tačiau reformų kritikai sako, kad jos yra naudingos verslui.