Ministerijos teigimu, dar 2 501 žmogus buvo sužeistas.

Gelbėtojai toliau lenktyniauja su laiku, ieškodami po griuvėsiais įkalintų žmonių.

Vėlų penktadienį 6,8 balo žemės drebėjimas smogė už 72 km į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo ir nušlavė ištisus kaimus.

Vėlų penktadienį 6,8 balo žemės drebėjimas smogė už 72 km į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo ir nušlavė ištisus kaimus.

Daugiau nei 2 tūkst. žmonių žuvo ir dar tiek buvo sužeisti. Prognozuojama, kad šie skaičiai augs.

Jungtinių Tautų vertinimu, požeminis smūgis paveikė 300 tūkst. žmonių.

Kai kurie marokiečiai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad valdžia neįsileidžia daugiau pagalbos iš išorės. Tarptautinės pagalbos komandos pasiruošusios atvykti, bet kol kas yra nežinioje ir laukia, kol Maroko vyriausybė paprašys jų pagalbos.

„Žinome, kad labai skubu gelbėti žmones ir kastis po pastatų liekanomis, – sakė organizacijos „Gelbėtojai be sienų“ įkūrėjas Arnaud Fraisse'as (Arno Fresas), kurio komanda įstrigo Paryžiuje ir laukia žalios šviesos iš Rabato. – Yra žmonių, kurie miršta po griuvėsiais, ir mes negalime nieko padaryti, kad juos išgelbėtume.“

Po penktadienio vakaro žemės drebėjimo žmonės, likę be pastogės arba baimindamiesi daugiau smūgių, šeštadienį miegojo lauke, senovinio Marakešo miesto gatvėse arba po laikinais stogeliais Atlaso kalnų miestuose, tokiuose kaip Mulai Brahimas.

Smarkiausiai nukentėjo mažos kaimo bendruomenės, kurias gelbėtojams sunku pasiekti dėl kalnuoto reljefo.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, tas pačias sritis sekmadienį vėl sukrėtė 3,9 balo žemės drebėjimas. Iš karto nebuvo aišku, ar šis požeminis smūgis padarė daugiau žalos ir pareikalavo aukų.

Maroke buvo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, nes karalius Mohammedas VI (Mohamedas VI) nuo sekmadienio paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. Kariuomenė sutelkė specializuotas paieškos ir gelbėjimo komandas, o karalius įsakė aprūpinti netekusius namus vandeniu, maisto daviniais ir pastoge.

Karalius paragino mečetes visoje karalystėje sekmadienį surengti pamaldas už aukas, kurių daugelis buvo palaidoti šeštadienį, netoliese vykstant gelbėjimo darbams.

Pagalbos pasiūlymų pasipylė iš viso pasaulio, o JT nurodė, kad Maroke turi komandą, kuri su valdžios institucijomis koordinuoja, kaip tarptautiniai partneriai gali teikti paramą. Apie 100 komandų, kurias sudaro iš viso 3,5 tūkst. gelbėtojų iš viso pasaulio, yra registruotos JT platformoje ir yra pasirengusios atvykti į Maroką, kai to bus paprašyta, pranešė organizacija „Gelbėtojai be sienų“.

Ispanijos kariuomenė savo ruožtu pranešė, kad į Marakešą išsiuntė oro pajėgų lėktuvą su miesto paieškos ir gelbėjimo komanda, kurią sudaro 56 kariai ir keturi šunys. Užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) per interviu radijui sakė, kad tai – atsakas į Maroko institucijų prašymą padėti.

Kita gelbėtojų komanda iš Nicos Prancūzijoje taip pat yra pakeliui.

Prancūzijoje, kurioje gyvena daug žmonių, turinčių sąsajų su Maroku, miestai pasiūlė daugiau nei 2 mln. eurų vertės pagalbą, o populiarūs atlikėjai renka aukas. Maroko karalius įsakė atidaryti specialias banko sąskaitas, kad būtų galima aukoti tiems, kuriems reikia pagalbos.

Patvirtinta, kad žuvo iš viso 1 037 žmonės, o 1 204 buvo sužeisti, iš jų 721 yra kritinės būklės, rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad 6,8 balo žemės drebėjimas įvyko už 72 km į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo 18,5 km gylyje penktadienį 23 val. 11 min. vietos (šeštadienį 1 val. 11 min. Lietuvos) laiku.

Jis taip pat buvo juntamas pakrantės miestuose Rabate, Kasablankoje ir Suvairoje.

„Pajutome labai stiprų drebėjimą ir supratau, kad tai buvo žemės drebėjimas“, – naujienų agentūrai AFP telefonu pasakojo 33 metų Abdelhakas El Amrani (Abdelhakas Amranis) iš Marakešo.

„Mačiau judančius pastatus. Nebūtinai turime pakankamai refleksų tokiai situacijai. Tada išėjau į lauką ir ten buvo daug žmonių. Visi žmonės buvo ištikti šoko ir panikos. Vaikai verkė, o tėvai buvo sutrikę“, – nurodė jis.

„Elektra dingo 10 minučių, taip pat ir (telefono) tinklas, bet paskui vėl buvo įjungtas“, – sakė A. El Amrani.

„Visi nusprendė likti lauke“, – pareiškė jis.

Tai buvo stipriausias žemės drebėjimas Šiaurės Afrikos karalystės istorijoje, o vienas ekspertas jį apibūdino kaip „didžiausią regione per daugiau nei 120 metų“.

„Ten, kur niokojantys žemės drebėjimai yra reti, pastatai paprasčiausiai nėra pakankamai tvirti, todėl daugelis jų sugriūva, tad būna daug aukų“, – sakė Londono universitetinio koledžo profesorius emeritas Billas McGuire'as (Bilas Makgvairas).

Manoma, kad buvo padaryta didelė žala

„Drebėjimo metu girdėjome riksmus“, – AFP pasakojo Suvairo, esančio už 200 km į vakarus nuo Marakešo, gyventojas, nenurodęs savo vardo ir pavardės.

„Žmonės būriuojasi aikštėse, kavinėse, mieliau miega lauke. Nukrito fasadų gabalai“, – pridūrė jis.

USGS PAGER sistema, kuri preliminariai nustato žemės drebėjimų padarinius, paskelbė raudonąjį pavojaus signalą dėl ekonominių nuostolių, nurodžiusi, kad greičiausiai buvo padaryta didžiulė žala, o nelaimės mastas gali būti itin didelis.

Anot USGS, į ankstesnius tokio pavojaus lygio įvykius tekdavo reaguoti nacionaliniu arba tarptautiniu lygiu.

Pasaulinės interneto stebėsenos bendrovės „NetBlocks“ duomenimis, Marakeše dėl elektros tiekimo trikdžių sutriko interneto ryšys.

Žemės drebėjimas buvo juntamas ir kaimyniniame Alžyre. Šios šalies civilinė gynyba pareiškė, kad žemės drebėjimas nepadarė jokios žalos gyventojams ar pastatams.

2004 metais Maroko šiaurės rytuose esančiame Al Choseime įvykus žemės drebėjimui žuvo mažiausiai 628 žmonės ir dar 926 buvo sužeisti.

1980-aisiais kaimyninį Alžyrą sukrėtęs 7,3 balo žemės drebėjimas buvo vienas didžiausių ir pražūtingiausių šalies istorijoje.

Jis nusinešė 2,5 tūkst. žmonių gyvybių ir paliko mažiausiai 300 tūkst. žmonių be pastogės.

Maroko teisėsauga teigia, kad vyras išmokė kai kuriuos šioje byloje įtariamus asmenis naudotis naujų technologijų komunikacijos įrankiais ir apmokė juos taikliai šaudyti.

Sakoma, kad šveicaras taip pat turi Ispanijos pilietybę ir propaguoja „ekstremistinę ideologiją“.

Vykdant dvigubos žmogžudystės tyrimą nustatyta, kad šis vyras buvo įsivėlęs į marokiečių ir Užsachario Afrikos gyventojų verbavimą, kurie įgyvendintų teroristines atakas Maroke.

Gruodžio 17 d. Aukštojo Atlaso kalnuose į pietus nuo Marakešo buvo rastos nužudytos 24 metų danė Louisa Vesterager Jespersen ir 28 metų norvegė Maren Ueland. Abiem joms buvo nupjautos galvos.

Iki šeštadienį įvykusio sulaikymo buvo suimta 18 žmonių, siejamų su dviguba žmogžudyste.

Keturi pagrindiniai įtariamieji buvo sučiupti Marakeše. Jie priklausė grupuotei, kurią įkvėpė „Islamo valstybės“ (IS) ideologija. Tačiau nė vienas iš jų nebuvo užmezgę kontaktų su IS nariais Sirijoje ar Irake.