Taip pat reikia kalbėti ir apie kitus galią turinčius žmones, ne tik pačius priekabiautojus, kurie strategiškai tylėdami leido tam tęstis. Dabar vykstantis judėjimas „#metoo“ sako – privalo atsirasti mechanizmai, kurie šias neteisybes išspręstų“, – teigia Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apsilankiusi Tarptautinės sociologų asociacijos (TSA) prezidentė, Hofstra universiteto (JAV) sociologijos profesorė Margaret Abraham.

Su TSA prezidente kalbėjosi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Milda Ališauskienė.

„Judėjimas „#metoo“ parodė, kad daugybė žmonių tai patyrė ir negalėjo viešai kalbėti. Turime tokią dominuojančią sistemą – galią turintys žmonės išsisukdavo, nes galėjo paveikti kitų gyvenimus ir karjeras. Anksčiau prabilti aukos negalėjo, nes to neleido sistema. Tačiau dabartinis judėjimas sako, kad taip tęstis nebegali – tai labai reikšmingas perėjimas iš privačios į viešąją erdvę, į viešumą iškeliant platesnes diskusijas apie smurtą ir seksualinę prievartą. Tam reikia daug drąsos, tačiau kartu tai reikalauja ir tam tikros atskaitomybės – iš visų susijusių pusių“, – paaiškino profesorė.

Judėjimas „#metoo“ parodė, kad daugybė žmonių tai patyrė ir negalėjo viešai kalbėti. Turime tokią dominuojančią sistemą – galią turintys žmonės išsisukdavo, nes galėjo paveikti kitų gyvenimus ir karjeras.

Judėjimas, prasidėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau tapo tikra globalia revoliucija ir pasiekė įvairias pasaulio šalis: D. Britaniją, Indiją, Lietuvą ir t. t. Prof. M. Abraham akcentavo, jog tokių judėjimų iškeliamas problemas, šiuolaikinėse visuomenėse aktualius klausimus spręsti bene labiausiai padeda sociologija.

„Šiandien turime didelių problemų – dėl migracijos, socialinio teisingumo, didėjančios nelygybės. Kartu su kitais mokslais, sociologija gali padėti surasti joms sprendimus, užmegzti dialogą su visuomene, politikais ir valdžia. Šio mokslo siela yra socialinis teisingumas – sociologai gali pasitelkti kritinį mąstymą, inovacijas ir analizę skatinant pokyčius: sujungti mokslą su veiksmais“, – tikino Hofstra universiteto profesorė.

VDU profesorė M. Ališauskienė atkreipė dėmesį, jog sociologija neretai yra nuvertinama viešojoje erdvėje – diskusijose dominuoja ekonominiai, politologiniai požiūriai, tuo tarpu sociologų pasisakymai neretai vertinami kritiškai, įsivaizduojant, jog šio mokslo įžvalgos yra viso labo „blaivus mąstymas“, kurį neva geba kiekvienas.

Viešnia iš JAV pritarė, jog išties visuomenė negauna pakankamai žinių apie tai, kuo iš tikrųjų užsiima sociologai. „Reikia paaiškinti, kokiomis sistemomis ir metodologijomis remiamasi, galiausiai, kaip naudojama sociologinė vaizduotė, leidžianti privačias problemas paversti viešomis. Verta paminėti ir tai, jog sociologija remiasi tarpdiscipliniškumu – o dabartinėje liberalioje rinkoje mūsų darbus perima kitos disciplinos, pavyzdžiui, tiriant verslo sociologiją arba organizacinį elgesį, ir socologija yra išstumiama į užnugarį“, – nuvertinimo priežastis įvardijo prof. M. Abraham.

Sociologė taip pat pabrėžė, jog iš jos profesijos atstovų šiandien tikimasi ne tik aktualių problemų nušvietimo ar kritikavimo, bet ir išeičių siūlymo, pokyčių skatinimo ir politinių sprendimų priėmimo, bendradarbiavimo su politikais, nevyriausybinėmis ar nepelno organizacijomis, bendruomenėmis ir kitų sričių tyrėjais. Svarbu ne tik dalintis duomenimis, užtikrinant, kad jie pateikiami tinkamai, tačiau ir suderinti tyrinėjimą su aktyvia veikla, prisidėti prie progresyvių transformacijų.

„Kalbame ir apie skurdą, ir apie švietimą, kuris šiandien tapo preke, išgyvenančia marketizaciją, o institucijos viską apibrėžia finansavimo terminais, stojimai tapo universitetų verslu. Taip pat reikia galvoti apie socialinį teisingumą, lygybę, smurtą. Kaip čia sociologai galėtų būti ne tik reaktyvūs, bet ir vadovauti pokyčiams? Jie įmanomi, jei susivienysime su organizacijomis, bendruomenėmis, veiksime vietiniame ir globaliame lygmenyje, kursime kontekstualią globalią sociologiją, dalinsimės tyrimais ir duomenimis“, – sociologus vienytis kvietė profesorė.

Mokslininkė M. Abraham skaitė plenarinį pranešimą Vytauto Didžiojo universitete vykusioje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje „(Ne)lygybės, galia ir socialinis teisingumas šiuolaikinėje visuomenėje“.