Ataka įvyko penktadienį, 42 metų žurnalistui Semionui Jereminui ir jo filmavimo komandai grįžus iš Pryjutnės kaimo netoli fronto linijos, nurodė laikraštis.

„Jeremino filmavimo komandą vienu metu atakavo keli [...] dronai. Pirmas smūgis buvo netikslus, bet per antrą žurnalistas buvo sužeistas ir dėl to mirė“, – sakoma pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasmerkė ataką ir pareikalavo tarptautinių organizacijų bei žmogaus teisių institucijų „tuojau pat ryžtingai pasmerkti dar vieną brutalų rusų žurnalisto nužudymą“.

Nušviesdami konfliktą Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 15 žurnalistų, nurodo Niujorke įsikūręs Žurnalistų gynimo komitetas (CPJ) – spaudos laisvės organizacija.

Rusija yra pagrindinė Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) tarptautinė rėmėja ir tiesiogiai kišasi į Sirijos pilietinį karą.

„Tokie agresyvūs veiksmai prieš Sirijos Arabų Respubliką, kuriais šiurkščiai pažeidžiamas šalies suverenitetas ir pagrindinės tarptautinės teisės normos, yra kategoriškai nepriimtini“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

„Griežtai smerkiame šiuos provokacinius jėgos veiksmus, kurių pasekmės labai pavojingos, nes dėl jų smarkiai pablogės padėtis palestiniečių ir Izraelio konflikto zonoje“, – priduriama jame.

Per Izraelio smūgį Sirijos Alepo provincijoje penktadienį žuvo mažiausiai 42 žmonės, paskelbė karą Sirijoje stebinti organizacija, nurodydama, kad tame rajone buvo Libano grupuotės „Hezbollah“ ginklų sandėlių.

„Per Izraelio smūgį, nukreiptą prieš „Hezbollah“ ginklų sandėlį, žuvo 42 žmonės, įskaitant šešis Libano „Hezbollah“ grupuotės narius“, ir 36 Sirijos kariai, pranešė Britanijoje įsikūrusi ir platų šaltinių tinklą Sirijoje turinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Anksčiau skelbta apie 36 karių žūtį ir dar dešimtis sužeistųjų.

Taip pat nurodoma, kad smūgio rajonas yra netoli Alepo tarptautinio oro uosto.

Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA pranešė, kad per priešaušriu suduotą smūgį žuvo ir buvo sužeista civilių bei karių.

Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP nurodė, kad „nekomentuos pranešimų užsienio žiniasklaidoje“.

Per daugiau nei dešimtmetį trunkantį pilietinį karą Sirijoje Izraelis sudavė šimtus smūgių proiraniškoms grupuotėms, kovojančioms drauge su prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgomis, siekdamas nutraukti „Hezbollah“ tiekimo kelius į Libaną.

Tokie smūgiai padažnėjo spalio 7-ąją prasidėjus Izraelio karui su palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“ Gazos Ruože.

„Visa [Jungtinės] Karalystės teisingumo sistema tapo farsu – pasityčiojimu pasaulio akivaizdoje“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

52 metų J. Assange'ui Jungtinėse Valstijose gresia teismas dėl kaltinimų šnipinėjimu ir galimai ilga kalėjimo bausmė dėl „WikiLeaks“ paskelbtų slaptų JAV dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake.

Praėjusį mėnesį du Aukštojo teismo teisėjai Londone per dvi dienas išklausė jo teisininkų bei JAV vyriausybės advokatų pareiškimus ir dabar sprendė, ar patenkinti jo naują apeliaciją dėl ekstradicijos.

Mėgindamas sustabdyti procesą, jis patyrė daugybę teisminių pralaimėjimų. Tačiau po dvi dienas trukusio įrodymų tyrimo praėjusį mėnesį teisėjai Londone pareiškė, kad J. Assange'as turi „realią sėkmės galimybę“ dėl trijų iš devynių apeliacinio skundo punktų.

Vašingtonas 2018–2020 metais kelis kartus pateikė kaltinimų Australijos piliečiui J. Assange'ui, kuris 2006-aisiais sukūrė „WikiLeaks“, dėl šimtų tūkstančių slaptų karinių ir diplomatinių bylų apie JAV vadovaujamus karus Irake ir Afganistane paviešinimo.

„Kolektyviniai Vakarų bandymai destabilizuoti padėtį šalyje yra akivaizdūs“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Serbijoje riaušių policija sekmadienį panaudojo ašarines dujas, kad neleistų šimtams opozicijos šalininkų patekti į sostinės miesto tarybos pastatą, protestuodama prieš, rinkimų stebėtojų teigimu, per pastaruosius visuotinius rinkimus vykusius balsavimo pažeidimus.

Serbų prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad tai buvo iš užsienio organizuotas bandymas nuversti vyriausybę.

Šalies valdžia neigia, kad balsavimas buvo klastojamas, ir rinkimus į parlamentą ir vietos valdžią vadina sąžiningais. Sekmadienį A. Vučičius pareiškė, kad teiginiai apie balsavimo pažeidimus yra akivaizdus melas, kurį skleidžia politinė opozicija.

Gruodžio 17 dienos rinkimų rezultatai parodė, kad A. Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS) laimėjo tiek parlamento, tiek Belgrado miesto rinkimuose. Pagrindinė partijos oponentė „Serbija prieš smurtą“ tvirtino, kad iš jos buvo atimta pergalė, ypač Belgrade.

Stebėtojų misija, sudaryta iš tarptautinių teisių rinkimų stebėjimo organizacijų atstovų, pranešė apie daugybę pažeidimų, tarp jų – apie nupirktus balsus ir žmones, balsavusius daugiau nei vieną kartą.

Balsavimas sukėlė politinę įtampą Serbijoje, neramumų kamuojamoje Balkanų šalyje, kuri siekia ne tik glaudžių ryšių su Rusija, bet ir narystės Europos Sąjungoje.

Praėjusį sekmadienį Venesuela surengė referendumą, kuriame pareiškė pretenzijas į didelį žemės regioną, tarptautiniu mastu pripažintą Gajanos dalimi, todėl baiminamasi konflikto eskalacijos.

„Manome, kad mažinti įtampą ir stiprinti pasitikėjimą Venesuelos ir Gajanos santykiais yra mūsų prioritetas“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

„Raginame šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų išbalansuoti padėtį ir abiem pusėms pakenkti“, – sakė ji.

Gajana Esekibą administruoja daugiau nei šimtmetį. Šis regionas sudaro daugiau kaip du trečdalius Gajanos teritorijos ir jame gyvena 125 tūkst. iš 800 tūkst. jos piliečių. Tačiau Venesuela į jį pretenduoja jau kelis dešimtmečius.

Venesuela, naftos turtinga valstybė, kuriai vadovauja ilgametis prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras), palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir kritikuoja Vakarus dėl sankcijų Maskvai, įvestų dėl jos puolimo Ukrainoje.

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova interviu sakė, kad Maskva esanti atvira deryboms, tačiau pridūrė: „Šiuo metu nei Kyjive, nei Vakaruose nematome politinės valios taikai.“

Ji taip pat teigė, kad, norint sudaryti bet kokį susitarimą, Ukraina turėtų turėti neutralų statusą, o rusakalbių gyventojų teisės turėtų būti apsaugotos.

„Neleisime, kad prie mūsų sienų egzistuotų agresyvi nacistinė valstybė, iš kurios teritorijos kyla pavojus Rusijai ir jos kaimynėms“, – sakė ji.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

M. Zacharova taip pat atmetė V. Zelenskio pasiūlytą vadinamąją taikos formulę.

Ukraina yra paskelbusi 10 punktų taikos planą. Jame, be kitų dalykų, reikalaujama visiškai išvesti Rusijos karius iš šalies teritorijos, atkurti Ukrainos valstybės sienas ir įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris patrauktų Rusijos politinę ir karinę vadovybę baudžiamojon atsakomybėn už agresiją.

Pernai vasario 24-ąją Maskvos pradėtas plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra, milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Rusijos URM atstovė sakė, kad Ukrainos pernai pateiktas pasiūlymas „neturi nieko bendra su taika ir yra ultimatumų rinkinys Rusijai, siekiant pateisinti tolesnius karinius veiksmus“.

Grūdų sandoris

M. Zacharova apkaltino Kyjivą, kad jis esą nenori „atsižvelgti į dabartinę realybę ir (...) siekia visiškai kito tikslo – mūsų šalies kapituliacijos su Vakarų pagalba“.

„Žinoma, atsižvelgdami į šias sąlygas, mes nekalbėsime su niekuo iš Ukrainos vadovybės“, – pridūrė ji.

Tačiau M. Zacharova pridūrė, kad Maskva galėtų atkurti susitarimą dėl grūdų, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, tačiau tik tuo atveju, jei Vakarų sankcijos Rusijos žemės ūkio bendrovėms būtų panaikintos.

„Galimybė atgaivinti Juodosios jūros iniciatyvą išlieka“, – sakė ji rašytiniuose atsakymuose į AFP klausimus.

Kremlius, ištisus mėnesius, nepateikdamas jokių įrodymų skundęsis dėl susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos, įgyvendinimo, liepą paskelbė iš jo pasitraukiantis.

Netrukus po to Kyjivas paskelbė apie naują maršrutą grūdams gabenti, siekiant užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

Rusija savo ruožtu pagrasino pulti krovininius laivus, artėjančius prie Ukrainos uostų. Maskvos kariniai laivai nesitaiko į naujuoju maršrutu plaukiojančius laivus, tačiau po pasitraukimo iš sandorio Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, kurios iš esmės izoliavo Maskvą.

M. Zacharova sakė, kad tos sankcijos Vakarams esą „grįžo bumerangu“ ir „patvirtino Rusijos valstybės tarptautinį autoritetą“.

Susidūrusi su sankcijomis, Maskva didžiąją dalį jai gyvybiškai svarbaus naftos ir dujų eksporto nukreipė į Kiniją ir Indiją ir įvedė valiutos kontrolę, kad palaikytų savo nestabilų rublį.

Ryšiai su Kinija ir Šiaurės Korėja

Pernai Rusijos ekonomika susitraukė, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį vėl pradėjo augti, nepaisant didėjančios infliacijos.

„Kolektyvinių Vakarų neteisėti apribojimai nesumažino Rusijos geopolitinės įtakos“, – tvirtino M. Zacharova.

Šiemet, minint pirmąsias plataus masto karo metines, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama visiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

Šiai rezoliucijai pritarė 141 valstybė narė, 32 šalys, įskaitant Kiniją ir Indiją, susilaikė, o septynios šalys, įskaitant Šiaurės Korėją, balsavo „prieš“.

M. Zacharova tvirtino, kad didžioji dauguma pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios nėra priėmusios jokių sankcijų Rusijai.

Ji sakė, kad Maskvos ryšiai su daugeliu Azijos, Afrikos, Vidurinių Rytų ir Lotynų Amerikos šalių plėtojami stabiliai, nepaisant, jos tvirtinimu, desperatiškų Vakarų pastangų nuteikti jas prieš Rusiją.

Rusų URM atstovė teigė, kad „aktyviai kuriamos ir diegiamos naujos tarpbankinių ryšių, tarptautinių atsiskaitymų ir su Vakarais nesusijusių prekybos kelių sistemos“.

Ji sakė, kad Azijoje Kinija yra „bendramintė partnerė“, su kuria Rusija palaiko „visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu“ pagrįstus ryšius.

M. Zacharova tvirtino, kad Rusija taip pat stiprina santykius su Šiaurės Korėja, ir apkaltino JAV, kad jos „didindamos karinį aktyvumą siekia didinti įtampą Korėjos pusiasalyje“.

„Toks JAV kursas yra pavojingas ir gali turėti rimtų pasekmių“, – sakė ji.

Lapkritį Seule viešėjęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) perspėjo, kad Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariniai ryšiai „stiprėja ir yra pavojingi“, ir paragino Kiniją sulaikyti Pchenjaną.

M. Zacharova sakė, kad Rusija palaikys bet kurią šalį, kurios užsienio politika nesuderinta su Vakarais, siūlydama „sąžiningą ir geranorišką bendradarbiavimą, kuris nebūtų grindžiamas diktatu“.

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova menkinamais žodžiais uždavė klausimą apie tai, ką europietiška svajonė atnešė Ukrainai.

„Iš klestinčios, gerai išvystytą pramonę turinčios, gausiai apgyvendintos buvusios sovietų respublikos Ukraina pavirto nualinta, merdinčia teritorija“, – užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paviešintuose komentaruose cituojami jos žodžiai.

Ukraina savo nepriklausomybę prarado dėl to, kas įvyko 2013 m. lapkritį ir paskiau, sakė ji.

„Vakarų kolonizatoriai sprendžia dėl jos vidaus ir užsienio politikos“, – kalbėjo ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau beveik 21 mėnesį tęsia karą Ukrainoje, kad sugrąžintų šalies dalis Maskvos kontrolėn.

Vadinamieji Euromaidano protestai, vėliau Ukrainoje pavadinti 2014 m. lapkričio revoliucija, prasidėjo lapkričio 21 d., Kyjivo Maidano (Nepriklausomybės) aikštėje susirinkus pirmiesiems demonstrantams.

Jie protestavo prieš tai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius Maskvos spaudžiamas anuliavo asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga. V. Janukovičiui pamėginus jėga numalšinti protestus, jie tik sustiprėjo. Vis garsiau imta reikalauti jo atsistatydinimo.

2014 m. vasarį prasidėjo smurto eskalavimas, demonstrantus apšaudė snaiperiai. Žuvo daugiau nei 100 žmonių.

Tarptautinių tarpininkų pastangomis pavyko suformuoti laikinąją vyriausybę ir surengti naujus rinkimus, tačiau V. Janukovičius paspruko į Rusiją.

2014 m. kovą Maskva pasinaudojo politiniais neramumais ir aneksavo Krymo pusiasalį Juodojoje jūroje. Po to ji įvedė karinę rytų Ukrainos teritorijų kontrolę, kurią užtikrino prorusiški separatistai.

Antradienį Kyjive bus minima protestų pradžia. Tikimasi, kad minėjime dalyvaus ir aukštas pareigas užimantys užsienio šalių atstovai.

Tyrėjai teigė, kad kai kurie iš daugybės antisemitinių grafičių galėjo būti nupiešti užsienyje gyvenančio asmens prašymu, ir užsiminė apie galimą ryšį su Rusija.

„Tai kvailystė, visiška nesąmonė ir tiesiog nepadoru“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, paklausta, ar šis incidentas gali būti siejamas su Rusija.

Po spalio 7-osios palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš žydų valstybę, po kurio Izraelis pradėjo Gazos Ruožo bombardavimo kampaniją, Paryžiuje, kur gyvena didelės žydų ir musulmonų bendruomenės, auga įtampa.

„Tai paprasčiausiai Prancūzijos pareigūnų arba jų specialiųjų tarnybų bandymas apsimesti, kad antisemitizmo apraiškų daugėjimas Prancūzijoje yra ne vidaus problema“, – pridūrė M. Zacharova.

Grafičiai, kurie kai kuriems priminė Antrojo pasaulinio karo metais nacių vykdytą Paryžiaus okupaciją ir žydų vežimą į mirties stovyklas, buvo pasmerkti viso politinio spektro atstovų.

Prancūzija teigė, kad sulaikė du moldavus ir kad šie tyrėjams sakė veikę trečiosios šalies nurodymu.

Ministerijos atstovė trumpoje spaudos konferencijoje piktinosi, esą G. Landsbergis ne vieną kartą yra išsakęs „ekstremistines idėjas“ Rusijos atžvilgiu. Dėl to, jos teigimu, Lietuvos ministrui Rusijoje gresia baudžiamoji atsakomybė. 

„Tai jau ne pirmas kartas, kai Landsbergis leidžia sau išreikšti tokias ekstremistines idėjas ir dėl to jis jau įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į mūsų šalį, sąrašą“, – tinklapyje lenta.ru cituojama viena iš Kremliaus propagandisčių.

Kokie konkretūs G. Landsbergio išsakyti komentarai lėmė tokį M. Zacharovos pasisakymą nėra užsimenama.

M. Zacharova tik pažymėjo, kad pagal Rusijos įstatymus ir tarptautinę praktiką už raginimus jėga keisti valdžią jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tikiuosi, kad tribunolas Rusijos vadovybei dėl agresijos prieš Ukrainą bus įsteigtas greičiau negu tribunolas G. Landsbergiui Rusijoje.

ELTA primena, kad Kremliui sukėlus plataus masto karą Ukrainoje, Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“. TBT išduotas orderis suimti Rusijos prezidentą, anot teismo vyriausiojo prokuroro Karimo Khano, galios ir pasibaigus karui Ukrainoje.

Savo ruožtu M. Zacharova yra įtraukta į asmenų, kuriems taikomas ES sankcijos, sąrašą. Šiame sąraše atsidūrusiems žmonėms uždrausta keliauti Europoje, areštuotos jų banko sąskaitos.

G. Landsbergis atsakė į M. Zacharovos kaltinimus

Lietuvos diplomatijos vadovas ironizuodamas atsakė į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės grasinimus.

„Tikiuosi, kad tribunolas Rusijos vadovybei dėl agresijos prieš Ukrainą bus įsteigtas greičiau negu tribunolas G. Landsbergiui Rusijoje“, – Eltai perduotame komentare teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Derybos, kurių metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi užsitikrinti paramą savo taikos planui, įvyks po to, kai šiais metais Džedoje ir Kopenhagoje jau buvo surengti panašaus pobūdžio susitikimai.

„Savaime suprantama, tokie susitikimai yra visiškai neperspektyvūs, jie tiesiog bevaisiai,“ – kalbėdama su žurnalistais sakė užsienio ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji pridūrė, kad būsimas susitikimas „neturi nieko bendro su taikaus sprendimo paieškomis“ ir sukritikavo Maltą už tai, kad ši organizuoja „akivaizdžiai antirusišką renginį“.

V. Zelenskis yra pristatęs savo dešimties punktų taikos planą, kuriame reikalaujama, kad Rusija išvestų visus savo karius už tarptautiniu lygiu pripažintų Ukrainos sienų, įskaitant Rusijos kontroliuojamas teritorijas.

Rusija, praėjusį rugsėjį pareiškusi aneksuosianti keturis Ukrainos regionus – Luganską, Donecką, Chersoną ir Zaporižią, atsisakė sudaryti bet kokį susitarimą, pagal kurio sąlygas jai tektų atsisakyti žemių.

Tiek Rusija, tiek Ukraina ruošiasi sunkiai žiemai, o Ukraina praneša apie atnaujintus smūgius jos energetikos infrastruktūrai ir Rusijos pasipriešinimą Kyjivo kontrpuolimui.