Sutarė dalytis našta

„Via Lietuva“ valdo daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, o beveik 600 km driekiasi per Kauno rajono savivaldybės teritoriją. Nors finansavimas yra nepakankamas, M. Švaikauskas tvirtino sieksiantis valstybinių kelių plėtros ir priežiūros sistemą kilstelėti į aukštesnį kokybinį lygį. Valstybė prioritetais laiko automagistralę „Via Baltica“, Utenos plentą, karinio mobilumo projektus ir tiltų būklės gerinimą, todėl mažiau finansiškai imlias kelių atkarpas sieks perduoti savivaldybėms arba jas tvarkys solidariai pasidalijant našta. Tokiam modeliui jau pritarė centrinė šalies valdžia.

Kauno rajono savivaldybė dar 2018 m. pateikė tuometei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (dabar „Via Lietuva“) sąrašą gatvių, kurias norėtų perimti ir sutvarkyti. Tačiau gatvių perdavimo procedūros užsitęsė. „Valstybiniai keliai kerta beveik kiekvieną miestelį. Reikia parengti techninius projektus ir kartu ieškoti finansavimo galimybių“, – kalbėjo meras.

Kelius tvarko kompleksiškai

Šiandien galima įsitikinti, kad kai kurie ankstesni Kauno rajono savivaldybės susitarimai su Susisiekimo ministerija jau duoda vaisių. Svečiai apžiūrėjo Zapyškį kertančią Vytauto gatvę, kurioje vyksta rekonstrukcijos darbai. Savivaldybė įsipareigojo nutiesti požeminius elektros tinklus, įrengti naują apšvietimą, autobusų stotelę su keleivių laukimo paviljonu. „Via Lietuva“ yra atsakinga už važiuojamosios kelio dalies atnaujinimą, pėsčiųjų takų ir lietaus surinkimo tinklų įrengimą.

Kai kurie ankstesni Kauno rajono savivaldybės susitarimai su Susisiekimo ministerija jau duoda vaisių.

Dėkodamas už bendradarbiavimą, V. Makūnas paprašė M. Švaikausko paspartinti keleivių paviljono perdavimą, nes visus darbus norima padaryti iš karto.

Kapitališkai atnaujinama Vilkijos Čekiškės gatvė: čia taip pat bus remontuojama važiuojamoji dalis, tvarkomos vandens ir nuotekų sistemos, numatyta įrengti pėsčiųjų takus, šiuolaikinį apšvietimą, keleivių laukimo stotelę.

Netenkina darbų kokybė

Transporto spūstys slegia labiausiai augančias Domeikavos, Karmėlavos, Akademijos ir Ringaudų seniūnijas, tačiau problemų yra ir mažesnėse gyvenvietėse. Pavyzdžiui, Kačerginėje: savivaldybė rekonstravo Šaltinio aikštę ir daug investavo į gatvių infrastruktūrą, tačiau kurortinės teritorijos statusą turinčiame miestelyje stinga automobilių stovėjimo vietų. Nesaugu ir įvažiuojamajame kelyje ties Šaltinių taku, todėl jo dalyje M. Švaikauskas pasiūlė įrengti atitvarus.

Susisiekimo ministerijos atstovai apžiūrėjo tarp Ringaudų ir Kačerginės tiesiamą dviračių taką, kurio nepavyksta užbaigti dėl ESO vykdomų darbų. Svečių netenkino ir neseniai rekonstruoto plento dangos kokybė. „Tokie lopai nedaro garbės rangovams“, – pastebėjo M. Švaikauskas ir patikino, kad kelininkų brokas bus ištaisytas.

Šakių plentu kasdien važiuoja dešimtys tūkstančių automobilių, o įrengti nauji transporto mazgai ties Akademija tik iš dalies pagerino situaciją, todėl ši teritorija ir toliau bus Susisiekimo ministerijos akiratyje. Jau pradėta ir šiemet bus pristatyta kelių inžinerijos studija, kuri ne tik leis įvertinti transporto srautus Akademijos–Ringaudų aglomeracijoje, bet ir siūlys optimalių sprendinių jiems suvaldyti. Aleksotą ir Noreikiškes jungiančioje Šiltnamių gatvėje jau dabar reikia pokyčių. Šią jungtį pasiryžusi perimti Kauno rajono savivaldybė.

Aptarė trylika projektų

Ypač sudėtinga situacija susiklostė 12 tūkst. gyventojų turinčioje Domeikavos seniūnijoje. Sargėnuose pradėta Vandžiogalos plento rekonstrukcija dar labiau padidino spūstis. Siekdama sumažinti Vandžiogalos plento apkrovas, Kauno rajono savivaldybė nusprendė iš privačių asmenų nupirkti Ozo gatvės dalį su inžinerinėmis komunikacijomis ir žemės sklypais. Ozo gatvės jungtis su kitomis Domeikavos seniūnijos gatvėmis leis pagerinti Kumpių, Žemaitkiemio, Ražių ir kitų gyvenviečių susisiekimą su Kauno miestu.

Tarp svarbiausių savivaldybės prioritetų yra Domeikavą su Lapėmis jungianti Bažnyčios gatvė. Šioje zonoje yra Domeikavos gimnazija, vaikų darželis „Upė“, savivaldybė planuoja statyti pradinę mokyklą, todėl labai svarbu užtikrinti saugumą.

Susitikime su Susisiekimo ministerijos atstovais buvo aptarta trylika projektų. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje svečiams pristatytas parengtas naujos prieplaukos projektas, vyko diskusija apie galimybes plėtoti laivybą Nemune ir Neryje.

Pagal LAKD sausio 24 dieną paskelbtą tarptautinio pirkimo konkursą, ieškomas rangovas tilto per Kruną rekonstrukcijai ir laikino tilto statybai automagistralės Vilnius–Kaunas 87 kilometre.

Rekonstrukcijos pasiūlymus rangovai gali teikti iki vasario 27 dienos.

„Kai pradėjau dirbti, Krunos tilto remonto darbai buvo numatyti 2027–2028 metams. Deja, Lietuvos tiltų būklė blogesnė nei aš pats ir Lietuvos automobilių kelių direkcija tikėjosi. Tai yra strateginis, kariniam mobilumui svarbus tiltas ir šiemet darbai prasidės“, – BNS šią savaitę sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Kaip nurodoma pirkimo specialiosiose sąlygose, visus darbus numatoma atlikti penkiais etapais.

Pastačius laikiną tiltą ir vykstant esamo tilto rekonstrukcijos darbams, keliaujantiesiems automagistralės atkarpa Vilnius–Kaunas nereiks važiuoti apylankomis.

 

Pirma bus statomi du laikini tiltai ir laikini privažiavimo keliai, toliau rekonstruojama esamo Krunos tilto kairė pusė, išardomas vienas laikinas tiltas, rekonstruojama Krunos tilto dešinė pusė bei išardomas antras laikinas tiltas.

Pasak LAKD, „skaidyti pirkimo objektą į mažesnes dalis yra netikslinga dėl darbų atlikimo technologijos ypatumų“, tai taip pat išbrangintų bendrą projekto vertę, dėl to organizuojamas vienas rangos darbų pirkimas.

Statyti laikiną jungtį nuspręsta atlikus ir eismo srautų modeliavimą, įvertinus strateginę automagistralės reikšmę.

LAKD archyvo nuotr.

„Pastačius laikiną tiltą ir vykstant esamo tilto rekonstrukcijos darbams, keliaujantiesiems automagistralės atkarpa Vilnius–Kaunas nereiks važiuoti apylankomis, taip bus taupomas ir kelionės laikas, ir degalų sąnaudos“, – LAKD pranešime cituojamas įstaigos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak Kelių direkcijos, rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė būtų rekonstruojama.

Laikino tilto per Kruną statybos techninį darbo projektą už beveik 89 tūkst. eurų parengė UAB „SRP Projektas“.

Tiltas per Krunos upę yra vienoje intensyviausių magistralės Vilnius-Kaunas vietų. LAKD duomenimis, per parą čia vidutiniškai pravažiuoja virš 30 tūkst. transporto priemonių.

„Kelių direkcijos ekspertai šalies tiltų bei viadukų būklės apžiūras ir tyrimus vykdo nuolatos. Šiuo metu Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai, kuriuos būtina tvarkyti, todėl didelį dėmesį skyrėme ir skirsime jiems. Šiems metams rengiamės atsakingai ir per juos Lietuvoje planuojame tvarkyti per 30 tiltų ir viadukų. Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną. Netrūks dėmesio ir mažesnio eismo intensyvumo keliuose esantiems tiltams – jie yra labai svarbūs vietinių gyventojų kasdienėms kelionėms, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną.

 

Jau artėjantį pavasarį bus pradėti tilto per Šuniją rekonstravimo darbai. Dėl blogos būklės šiuo tiltu iki šiol buvo ribojamas eismas, ne kartą organizuoti viešojo pirkimo konkursai baigdavosi be rezultatų. Kad tilto būklė neblogėtų ir juo būtų galima naudotis, iki kol buvo atrinktas rangovas, tilto priežiūra ir tvarkymas buvo suintensyvinti. Pasirašius rangos darbų sutartį ir pradėjus rekonstravimo darbus, bus sutvarkytos tilto atramos, įrengiama nauja tilto perdanga, kelkraščiai, o saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui užtikrinti bus įrengtas šalitiltis, kuriuo judėti bus patogu ir negalią turintiems žmonėms. Tilto per Šuniją rekonstravimo darbų rangovas –  UAB „Gatas“. Sutarties vertė – apie 3 mln. Eur su PVM.

Vykdant tilto per Šuniją atnaujinimo darbus planuojama sutvarkyti ir beveik 3 km ilgio atkarpą, kuri ribojasi su suplanuotu rekonstruoti tiltu. Šiuo metu atliekami minimos atkarpos projektavimo darbai.

Kovo mėn. Kelių direkcija suplanavo pradėti ir tilto per Barupę rekonstrukcijos darbus. Šis tiltas buvo pastatytas 1958 metais, projektas parengtas vadovaujantis tuometiniais reikalavimais, kurie jau seniai neatitinka šiuo metu galiojančių saugumo standartų – todėl tvarkyti tiltą – būtina. Tilto rekonstrukcijos metu bus įrengta nauja statinio perdanga, atramos, sutvarkytos tilto prieigos. Tiltą už  1,7 mln. Eur su PVM rekonstruos UAB „HISK“.

Kauno rajone esančio tilto per Gynią rekonstravimo darbai taip pat bus pradėti šių metų pavasarį. Dabartinė tilto būklė prasta, dangoje susiformavę plyšiai, šalitilčių kraštai aptrupėję, todėl rekonstruojant tiltą bus sutvarkyti tilto poliai-kolonos, įrengta nauja perdanga, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti nauji turėklai. Rangos darbų sutartis, kurios vertė – 1,9 mln. Eur su PVM, pasirašyta su UAB „Tiltuva“.

Kelių direkcija nurodo, jog šiais metais bus aktyviai tęsiami pernai pradėti tiltų ir viadukų tvarkymo darbai. Iki pavasario vidurio planuojama užbaigti tilto per Nemunėlį, esančio Rokiškio rajone, rekonstrukciją. Liepos mėnesį planuojama baigti  šalia Kauno esančio tilto per Šešuvą kairės pusės tvarkymo darbus.

2024 metais Lietuvoje suplanuota tęsti Trakų viaduko kapitalinį remontą, kelio Šiauliai–Palanga viaduko per geležinkelį ir Marvelės sankryžos viaduko remontus.

Per praėjusius metus Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva šalia valstybinės reikšmės kelių buvo sutvarkyta 18 itin prastos būklės tiltų ir viadukų.

Žingsnis po žingsnio

„Praėję metai mūsų komandai buvo intensyvaus darbo metai: gerokai pasistūmėta į priekį įgyvendinat „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektą, pagaliau pradėti fiziniai darbai kelyje Vilnius–Utena, sparčiau pradėti tvarkyti šalies tiltai ir viadukai, suremontuotas rekordinis skaičius magistralinių kelių. Visi šie darbai žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro gerino šalies kelių būklę, mūsų keliones darė saugesnes ir patogesnes“, – sakė LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak įmonės vadovo, 2023-ieji LAKD ir jos darbuotojams buvo ir vidinės transformacijos metai: bendrovėje įvyko struktūriniai pokyčiai, sustiprinta išorinė ir vidinė kontrolė, pradėtas racionalesnis finansinis planavimas, sprendimai tapo ne tik labiau apgalvoti, bet ir greitesni, pradėti taikyti griežtesni reikalavimai rangovų atliekamų darbų kokybei.

Beveik 300 objektų darbų kokybę LAKD specialistai patikrino mobilia tyrimų laboratorija, kuri leidžia greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę. Atliktus darbus vertino ir kitos akredituotos šalies laboratorijos.

Beveik 300 objektų darbų kokybę LAKD specialistai patikrino mobilia tyrimų laboratorija.

Įvardijo prioritetus

2024 m. LAKD žada išlaikyti darbų tempą ir tęstinumą.

„Tarp svarbiausių prioritetų – tiltų ir viadukų tvarkymas, strateginių ir karinio mobilumo projektų įgyvendinimas, toliau tęsime įmonės transformaciją“, – teigė M. Švaikauskas.

Šiemet laukia tolesnis didžiausio nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projekto „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos įgyvendinimas – darbai bus tęsiami techniškai sudėtingiausioje ir ilgiausioje, beveik 16 km atkarpoje.

Tęsiami darbai prasčiausios būklės magistraliniame kelyje Vilnius–Utena: ketinama užbaigti kelio atkarpos nuo Riešės iki Molėtų projektavimą ir paskelbti naujausius planus dėl ruožo nuo Molėtų iki Utenos atnaujinimo.

Šiemet rekonstrukcija pradėta nuo ruožo, esančio ties Utenos miestu. Planuojamos dvi eismo juostos, bus paklota nauja asfalto danga, sutvarkytos, atnaujintos ar naujai įrengtos nuovažos, rekonstruotos sankryžos. Rekonstruojamoje gatvėje ir sankryžose bus įrengtas apšvietimas, sutvarkyta infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams.

Netoli Ruklos karinio poligono planuojama pradėti Jonavos aplinkkelio statybos darbus, pertvarkyti šalia Rūdninkų karinio poligono esantį kelią Pirčiupiai–Jašiūnai, pradėti kelio Mikašiūnai–Rūdninkai ir kelio Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai atnaujinimo darbai.

Tarp svarbiausių prioritetų – tiltų ir viadukų tvarkymas, strateginių ir karinio mobilumo projektų įgyvendinimas.

2023-iaisiais iš pagrindų suremontuota beveik 6 km ilgio kelio Pabradė–Meškerinė atkarpa. Pirmą kartą įrengta dangos konstrukcija su voluojamuoju betonu. Toks sprendimas pasirinktas įvertinus dėl karinės technikos judėjimo keliui tenkančias apkrovas ir atlikus dangos konstrukcijos skaičiavimus.

Nudžiugins dviratininkus

Bus tęsiama tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcija, kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) kapitalinis remontas, pradėti rekonstruoti tiltai per Nevėžį, Šuniją, Dubysą, pradėtos laikinojo tilto per Kruną statybos.

2024 m. LAKD planuoja pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida (atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, ties Pervalka ir nuo Pervalkos ir Preilos jūros link) tvarkymo darbus.

Bus tęsiami pėsčiųjų ir dviračių tako ties Birštonu ir pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų tiesimo darbai, planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką valstybinės reikšmės krašto kelio Vilnius–Polockas (Vilniaus r.) dalyje.

Inovatyvūs sprendimai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, rekonstrukcija magistralėje Vilnius–Kaunas buvo reikalinga, nes šis kelio ruožas labai svarbus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui.

„Siekiant užtikrinti sklandų visų transporto priemonių judėjimą, šiame kelio ruože buvo būtina įgyvendinti inovatyvias, saugias eismo organizavimo priemones, kurios sudarytų galimybių padidinti leistiną greitį. Tačiau ne vien didesnis greitis yra svarbiausias kriterijus. Svarbiausia, kad po rekonstrukcijos šiuo kelio ruožu važiuoti yra saugiau ir patogiau“, – sakė jis.

Pernai ruožui Vilnius–Kaunas buvo suteikta automagistralės kategorija, leistinas maksimalus greitis vasaros laikotarpiu – iki 130 km/val., žiemą – iki 110 km/val.

Perėjos – skirtingų lygių

M. Švaikausko teigimu, ruožo Vilnius–Kaunas rekonstrukcija jau baigta.

Įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio atkarpų – tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai ir skirtingo lygio perėjos, sumontuotos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, apšvietimas.

Tiltai ties Kaunu per Nerį magistralėje A1 – intensyviausi Lietuvoje, kai kuriomis dienomis čia važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.

„Užbaigti ir Gariūnų, Dėdeliškių, Skirmantiškių, Jakštonių, Strošiūnų požeminės perėjos pėstiesiems, rekonstruota Kaišiadorių skirtingo lygio sankryža. Antrame rekonstrukcijos etape bus iš esmės rekonstruotas ir paplatintas Kleboniškio tiltas. Tai leis atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio ir užtikrinti jo saugą“, – aiškino jis.

Prie bendros magistralės rekonstrukcijos žymiai prisideda ir ES investicijos: 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu jau skirta 29,9 mln. eurų. 2,6 mln. eurų ES lėšų taip pat buvo skirta Grigiškių transporto mazgui rekonstruoti.

Iššūkiai prie Kleboniškio

Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 99,03 km iki 100,47 km, yra intensyviausi Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad kai kuriomis dienomis čia važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.

„Tiltų remontas ir statyba yra viso Islandijos plento projekto dalis. Sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas, visuomenė sutaupys milijonus dabar spūstyse šiame kelio ruože prarandamų valandų“, – kalbėjo M. Švaikauskas.

Šiuo metu sparčiai vyksta tilto per Nerį krantinių ir tarpinių atramų, viaduko per Jonavos gatvę atramų ir paviršinių nuotekų tinklų įrengimo darbai, rekonstruojami žinybiniai tinklai.

Anot M. Švaikausko, artimiausiu metu bus siekiama galutinai užbaigti tiltų rekonstrukcijos darbus – planuojama, kad netrukus atsiras pėsčiųjų ir dviračių takas su apšvietimu ir triukšmo užtvara kairėje A1 magistralės pusėje ties Šilainiais.

„Užbaigus rekonstrukciją, vienu tiltu vyks eismas Vilniaus–Klaipėdos kryptimi, o kitu – Klaipėdos–Vilniaus kryptimi“, – sakė LAKD vadovas.

Darbai turėtų būti užbaigti iki 2024 m. spalio.

Skelbiama, kad paprastojo remonto darbai šiuo metu vykdomi Vilnius–Kaunas–Klaipėda automagistralės ruožuose nuo 29 km iki 34 km, nuo 50 km iki 51,9 km, nuo 63 km iki 65 km, nuo 113 km iki 116 km ir nuo 141 km iki 143 km.

Valstybinės reikšmės automagistralėje Vilnius–Panevėžys paprastasis remontas atliekamas ruožuose nuo 27 km iki 30 km, nuo 37,7 km iki 40 km ir nuo 99,6 iki 101 km. Kitąmet prevenciniai paprastojo remonto darbai numatyti ir šio kelio ruože nuo 45,9 km iki 52 km.

LAKD archyvo nuotr.

Taip pat paprastasis remontas atliekamas magistralinio kelio „Via Baltica“ 9 km ilgio ruože nuo Panevėžio iki Latvijos sienos, kur darbus planuojama baigti kitų metų pradžioje.

„Vykdomi darbai automagistralėse bei magistraliniuose keliuose vairuotojams gali sukelti tam tikrų nepatogumų. Tai suprantame, tačiau taip pat prašome visų vairuotojų kantrybės bei supratimo, jog darbams pasibaigus – šiais kelio ruožais važiuosime dar patogiau bei saugiau. (...)“, – akcentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.

Be vykdomų remonto darbų automagistralėse bei magistraliniuose keliuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija per šiuos metus kelio atnaujinimo darbus planuoja baigti ir 82 km rajoninių bei daugiau kaip 32 km krašto kelių. Dar apie 56 km kelių, pagal pasirašytas su rangovais sutartis, planuojama suremontuoti kitų metų pradžioje.

Tvarkomi kelių ruožai yra atrenkami pagal prioritetinių eilių sąrašą, parengtą vadovaujantis valstybinės reikšmės kelių remonto metodikomis. Jose vienas iš svarbiausių kriterijų yra dangos būklės indeksas (DBI) ir jo pokyčiai.

Pasitelkiant modernią lazerinę įrangą, Kelių direkcija kasmet atlieka valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklės tyrimus. Pagal surinktus duomenis ir atliktus DBI skaičiavimus, parenkama statybos rūšis ir kelių ruožai, kurie bus tvarkomi pirmiausia.

Direkcijos statusą iš valstybės įmonės nuo šių metų pakeitus į akcinę bendrovę, buvo tikimasi, kad ji galės pati pritraukti papildomų lėšų skolindamasi, tačiau Finansų ministerija to daryti neleidžia, nes LAKD pati negeneruoja pajamų, o visą  finansavimą gauna iš valstybės biudžeto ir europinių fondų.

„Tą planavome pasidaryti, bet šiai dienai įmonė negauna pajamų, visos lėšos skirtos iš biudžeto – tai yra biudžetinės lėšos, Europos Sąjungos lėšos – tai reikia tam tikrų įstatymų pokyčių, kad gautume tas (papildomas – BNS) pajamas“, – antradienį LRT radijui sakė M. Švaikauskas. 

Anot jo, gavus papildomų pajamų įmonė galės ne tik skolintis, bet ir finansuoti viešosios ir privačios partnerystės projektus.

„Kaip galėtų tai vadintis – ar tai rinkliavos, ar tai komercinės pajamos – ir kai ta galimybė atsiras, mes galėsime jau patys skolintis arba vykdyti tuos privačios partnerystės projektus, kur galėtume ir grąžinti pinigus iš tų šaltinių surenkamų, sakykime, rinkliavų, iš tų komercinių pajamų“, – teigė M. Švaikauskas.

Jo manymu, LAKD pajamų galėtų gauti ir iš magistralinių kelių naudotojo mokesčio, kurį moka sunkusis transportas.

„Mes esame pasiruošę pasiūlyti ir tam tikrus įstatymų pokyčius, tas pats vinjetės mokestis galėtų būti tiesioginis Lietuvos automobilių kelių direkcijos“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.

Seimo Ekonomikos komitetui pristatydamas skolinimosi planus M. Švaikauskas gegužę teigė, kad su finansų įstaigomis buvo tariamasi dėl 100 mln. eurų overdrafto, derybos buvo pasiekusios pasirašymo stadiją. Tačiau spalį M. Švaikauskas BNS teigė, kad direkcija skolintis negali dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų.

Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų, tarp jų ir dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln. eurų Europos Sąjungos paramos bei dalis laikinojo bankų solidarumo įnašo dalis, todėl bendra suma sieks 717,5 mln. eurų.

Direkcijos vadovas Marius Švaikauskas sako, kad rangovo konkursas įstrigę teisiniuose ginčuose, kurių baigtis artimiausiu metu dar labai miglota.

„Nuo viešųjų pirkimų procedūrų pradžios 2021 metais buvo inicijuoti 4 teisminiai ginčai, iš kurių vienas vyksta iki šiol. Sulaukėme pirmos instancijos teismo sprendimo, kuris buvo palankus LAKD, tačiau tikėtina bus vėl skundžiamas apeliacine tvarka, todėl ginčų karuselė tikėtina, suksis ir toliau“, – direkcijos pranešime sako M. Švaikauskas.

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22-ąją nusprendė, kad LAKD skelbtą konkursą teisėtai laimėjo Vilniaus programinės įrangos kūrimo bendrovė „Proit“, tačiau sprendimas gali būti skundžiamas.

Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas ir įdiegimas techniškai neįmanomas per trumpesnį nei 14 mėnesių laikotarpį.

 

M. Švaikauskas sako, jog bylinėdamiesi konkurso dalyviai trukdo svarbiam šalies projektui: „Viešųjų pirkimų dalyviai savo verslo interesus iškelia aukščiau už valstybės ir visuomenės, akivaizdžiai naudojasi visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis ir trukdo įgyvendinti šį valstybei svarbų projektą“. 

Teismas rugpjūčio 22-ąją leido tęsti konkurso procedūras, tačiau jos lieka sustabdytas, nurodo direkcija.

Tačiau, anot jos, net jeigu teisminis ginčas baigtųsi dabar, pasirinktas rangovas nespėtų atlikti darbų iki 2024 metų liepos 1 dienos.

„Tiek vidaus, tiek LAKD pasitelktų išorės ekspertų vertinimu, elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas ir įdiegimas techniškai neįmanomas per trumpesnį nei 14 mėnesių laikotarpį“, – teigiama LAKD pranešime.

Pagal dabartinį planą sistema galėtų startuoti 2025 metų liepos 1 dieną.

Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau 2022-ųjų pabaigoje Seimas pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis e. tollingo diegimas atidėtas iki 2024 metų liepos 1 dienos. 

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Vyriausybei nustačius naujus mokesčio už naudojimąsi Lietuvos keliais dydžius, per metus planuojama surinkti apie 90 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio, kuris bus skiriamas magistralinių kelių plėtrai ir priežiūrai.

Anksčiau skelbta, kad įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų. 

Penkerių metų kadencijai išrinktas M. Švaikauskas sako, kad nebūtų pretendavęs į šias pareigas, jeigu LAKD nebūtų tapusi akcine bendrove.

„Valstybinėje įmonėje ne viską gali įgyvendinti, faktas, kad virsmas ir būsima transformacija, iššūkiai mums, vadovams, mūsų rateliui yra įdomiausi – kai tu tikrai gali pasiekti rezultatą atsispirdamas nuo, gal ir negražu sakyti, tam tikro dugno“, – interviu BNS sakė M. Švaikauskas.

Direkcijos vadovas tikisi, kad jo patirtis padės paversti LAKD visiškai kitokia, į rezultatą, o ne į procesą orientuota organizacija, kurioje bus priimami labiau pamatuoti sprendimai, o neskaidriems procesams bus taikoma nulinė tolerancija.

M. Švaikausko teigimu, direkcijoje baigėsi tie laikai, kai dėl visų bėdų bus kaltinamas lėšų trūkumas – efektyvesnio darbo bus siekiama su esamais finansiniais resursais, jų bus ieškoma ne tik valstybės biudžete.

Kitos interviu temos

* Direkcijoje būtina sutvarkyti labai daug vidinių procesų;

* Panašių pirkimų sutartyse negali būti keliami skirtingi reikalavimai, reikia vienodo standarto;

* e-tollingo sistemos diegimo trikdžių buvo galima išvengti, jeigu pirkimas būtų šiek tiek kruopščiau suplanuotas;

* Kelio kokybė bus tikrinama ne užbaigus statybas, o jų metu;

* Vadovo prioritetai – strateginiai projektai: „Via Baltica“, kelias Vilnius–Utena, karinio mobilumo projektai;

* LAKD skolinsis iš komercinių ir investicinių bankų, bandys pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis.

– Direkcijai atėjote vadovauti tiltams griūvant. Ar tai geras laikas pradėti darbą?

– Suprantu, ką turite galvoje (juokiasi). Matyt, vienokio ar kitokio laiko neįmanoma prisitaikyti, ir pokyčiai yra valdybos arba akcininkų noras startuoti, turime virsmą iš valstybinės į akcinę bendrovę, galbūt startuoti reikėjo jau anksčiau.

O ar man laikas geras startuoti – pasakysiu iš asmeninės perspektyvos: keturis metus vadovavau strateginei valstybės įmonei, jos transformaciją vykdžiau, o paskutinis mano darbas buvo fizinio objekto statyba prie sienos su Baltarusija, tai baigęs labai puikiai integravausi, o mano kompetencijų ir patirčių reikia šiai įmonei. Tai labai smagu, kad akcininkas ir valdyba patikėjo tomis gairėmis, kurias pristačiau.

– Kokia patirtis ir siekiai pravers čia?

– Aš beveik keturis metus vadovavau įmonei „Vilniaus vandenys“, kuri buvo labai panašioje situacijoje 2018 metais, o dabar ji yra kitokia, kai pradėjome taikyti visiškai kitokius standartus, kitus lūkesčius ir labai aiškiai pasiekėme rodiklius, kurie bus reikalingi ir šiai įmonei. Kalbu apie tą patį klientų pasitenkinimo indeksą – pagal jį „Vilniaus vandenys“ tapo viena iš geriausiai vertinamų įmonių, reputacijos indeksą iš pačių žemumų pakėlėme, – tam tikrą šleifą, kuris yra ir šioje įmonėje. Užauginome iki tokių gigantų privačiame sektoriuje kaip „Tele2“ ar „Bitė Lietuva“.

Investicijų indeksas – jeigu „Vilniaus vandenys“ 2018 metais darė tik 3 mln. eurų investicijų, tai 2021 metais jos išaugo 10 kartų. Tam tikri rodikliai, kurie leido pasiekti tą transformaciją, rezultatą, akcininkų ir visuomenės lūkesčius, bus integruoti ir čia. 

– Kaip sekasi įsivažiuoti?

– Dabartinis tempas man patinka, jo laukiau – tas pats buvo su fiziniu barjeru: non stop septynios dienos, norisi kuo greičiau atnešti tam tikrą rezultatą. Čia laukiamas rezultatas, kurį pajustų vartotojai, tikriausiai neateis taip greitai, bet norisi kuo greičiau sutvarkyti tam tikrus vidinius procesus, kad tas laikas būtų operatyvesnis.

– O koks iki šiol buvo Jūsų santykis su LAKD – ar anksčiau buvo susikirtę keliai, ar tai visiškai nauja sritis?

– Mano asmeninis santykis turbūt toks pat, kaip ir jūsų – esu toks pat naudotojas infrastruktūros, kurią ši įmonė kuria. Nepriklausau kelininkų bendruomenei ar jokiai politinei partijai, bet tie patys projektai, kuriuos dariau, labai aiškiai atsispindi ir šioje įmonėje, kalbu apie pačios infrastruktūros kūrimą ir tinkamą jos valdymą, o ko dabar ypatingai reikia, ir kokie akcininko lūkesčiai keliami – tai strateginiai projektai, tokie kaip „Via Baltica“, kelias Vilnius–Utena, karinio mobilumo projektai, kaip juos padaryti laiku, nes įsipareigojimus turime ne tik sau, bet ir visuomenei, užsienio partneriams, kaip juos padaryti greičiau.

Tai ta mano patirtis, dėl kurios, matyt, mane ir samdė „Epso-G“ fizinio barjero statybai, ir puikiai tą padarėme, greičiau nei buvo tikėtasi. Ir patirtis, ir kompetencijos pas mane yra – tai, ko reikia šiai įmonei, manau.

Aišku, buvo santykis su LAKD, tam tikras su vadovu Vitalijumi (buvęs direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas – BNS), nes panašius projektus vykdėme, panašiai tie projektai siejosi, bendros politikos, bendros tvarkos, kai vienas tiesia kelius, o kitas – infrastruktūrą, tai reikia koreliuotis tam tikrose ribose, tai tik toks santykis ir buvo.

– Pabrėžėte pradėtų projektų greitį, tačiau yra ir tokių, kurių direkcijai niekaip nepavyksta pradėti, pavyzdžiui, kelių rinkliavos projektas (e-tolling). Matote sprendimų, kaip juos pagreitinti?

– Projektą pradėti yra daug lengviau planavimo stadijoje, negu įeiti į pradėtą, užprogramuotą kontrolės nebuvimu. Prikimo metu nusistatai tam tikras ribas, neatidėliotinus darbus, tam tikrą rangovų kontrolę, į sutartį įdedi atsakomybes savo ir jau būsimo rangovo.

Kai tai nėra išgryninta, turi problemų, kaip ir paminėta e-tollingo sistema: teismai, nukeliami terminai, neaiškūs procesai. Tokioje stadijoje procesą yra suvaldyti žymiai sunkiau, turime tai, ką turime, nors ir akcininkui, ir visuomenei, ir įmonei jis labai svarbus, nes reiškia papildomas pajamas. Bet ir šiuo metu to projekto valdymas yra gana sudėtingas, nes jis yra besibaigiančioje pirkimų stadijoje, ir yra užprogramuoti dalykai, kuriems jau negali daryti įtakos greičiui, kontrolės, atsakomybės, reikia dirbti su tuo, kas yra.

Tam yra rizikų valdymo standartas, kurį mes čia padarysime ir įdiegsime, tai, matyt bus vienas iš pagrindinių dalykų, kad įgyvendinimo metu kontrolė bus aukščiausio lygio, jeigu norime projektą užbaigti laiku.

Šioje vietoje taip pat matau, kad turės atsirasti bendradarbiavimas tarp partnerių, nes šiandien girdime, kad asociacijai („Lietuvos keliai“ – BNS) trūksta supratimo, kad esame partneriai, o aš čia esu labai atviras, aš iškeliu savo ir įmonės lūkesčius, nusibraižau atsakomybės ir skaidrumo ribas. Reikalauju, bet kartu ir padedu. Būtinas supratimas, kad projektas reikalingas abiem pusėms.

– Kitaip tariant, dabartinės padėties su e-tollingo sistema buvo galima išvengti, jeigu pirkimas būtų šiek tiek kruopščiau suplanuotas, atidžiau įvertintos rizikos?

– Jeigu būtų aiškus pirkimas su aiškiu planu ir sutarties reglamentavimu, kad nekiltų tam tikrų klausimų. Turbūt einame į įmonės vidinius procesus, kuriuos reikia sutvarkyti, įsidiegti realiai projektinį valdymą, ko įmonė dar neturi, rizikos veiklos vertinimo sistemą, kad būtume aiškiai nusistatę savo ir partnerių atsakomybes. Tuo pačiu išsikelti pamatuojamus, ambicingus ir aiškius tikslus: ką, kada norime matyti ir kaip tai pasieksime. Tai vienas iš svarbiausių dalykų.

Taip pat einame į kultūrinį įmonės vertinimą. Mano požiūriu, nors čia dar esu tik dvi savaites, vis dėlto mes dar esame nepasiruošę tam kultūriniam virsmui, kad orientuojamės į patį procesą, o ne į rezultatą. Tai nuo šio virsmo ir pradedame transformaciją: mums svarbu akcininkui, valdybai pažadėtas rezultatas tam tikru laiku.

– Pranešime apie Jūsų skyrimą įvardijote, kad LAKD žadate nulinę toleranciją neskaidriems sandoriams, sprendimams, pirkimams bei asmeniams ryšiams, tarsi referuojate, jog visa tai įstaigoje paplitęs reiškinys. Kodėl? Ar turite žinių, ar tiesiog remiatės viešąja erdve, dar kažkuo?

– Turbūt mes visi žinome tam tikrą šleifą besitęsiantį, vadovų kaitą, interesų konfliktus – aš tai pradedu būtent nuo savęs, nes aš irgi atėjau į organizaciją aiškiai deklaruodamas ir nusišalindamas nuo tam tikrų sprendimų, nes manau, kad turiu ne tiek interesų konfliktą, kiek regimybę, nes pažįstu vieną iš rangovinės organizacijos vadovą, kuri dabar dalyvauja konkursuose pas mus.

Todėl labai aiškiai tai deklaravau ir įmonės viduje, ir išorėje nusišalinu, valdyba nusišalinimą priėmė, aiškiai pasakė, kad reikia sukurti sistemą. Nuo to irgi atsispiria. 

Aš taip pat girdžiu tą pačią asociaciją su infrastruktūra, matau, kiek teisminių procesų šiandien įmonė turi. Ir kas labiausiai liūdina, kad tie procesai didžiąja dalimi pralaimimi. Ką tai indikuoja – kad kažkas neapibrėžta, keliame perteklinius reikalavimus, kitas dalykas – matau, kad panašūs pirkimai ir sutartyse keliami skirtingi reikalavimai, tai aš šioje vietoje noriu nubrėžti laibai aiškų brūkšnį ir kad tai nebus toleruojama niekada, kad mes prieisime prie vienodo standarto vertindami interesų konfliktus, priimdami bet kokius sprendimus įmonėje, atlikdami viešuosius pirkimus juos jau planuodami.

– O tai, kad LAKD iš valstybinės įmonės tapo akcine bendrove, ar turėjo įtakos Jūsų apsisprendimui kandidatuoti į vadovo vietą?

– Vienareikšmiškai taip, nes tai yra visai kita galimybė pasiekti kitą standartą ir vadovui užduodami jau visiškai kiti lūkesčiai ir tikslai, maksimalūs ir ambicingi. Ir jeigu tau atrištos rankos, tu žinodamas lūkesčius ir tikslus gali tą padaryti.

Valstybinėje įmonėje ne viską gali įgyvendinti, faktas, kad virsmas ir būsima transformacija, iššūkiai mums, vadovams, mūsų rateliui, yra įdomiausi – kai tu tikrai gali pasiekti rezultatą atsispirdamas nuo, gal ir negražu sakyti, tam tikro dugno.   

Kai vyksta virsmas, įmonėje ištiestos rankos principas – arba padarysime tiek, kiek duoda – nebegalios.

– Tikriausiai sutiksite, kad ėmėtės vadovauti sričiai, kuriai valstybėje visada trūksta pinigų. Kaip Jums atrodo, ar problemas galima spręsti tik prašant daugiau pinigų, ar galima išsiversti ir be to, priimant efektyvesnius sprendimus?

–  Turbūt labai aiškus atsakymas: kai vyksta virsmas, įmonėje ištiestos rankos principas – arba padarysime tiek, kiek duoda – nebegalios. Taip, mes žinome pagrindinį finansavimo šaltinį, Kelių priežiūros ir plėtros programą, kad kiek nusprendžia, tai tiek ir duoda, tiek turime, už tiek ir padarome. Faktas, turbūt kai šalyje turime 40 proc. blogos kokybės kelių, 72 blogų arba labai blogų tiltų, tai jeigu paklodę tempsi į vieną pusę, kažkuris kraštas liks neužklotas.

Bet įmonės transformacija reiškia, kad mes jau patys galime ieškoti finansavimo šaltinių, pasinaudoti jais ir tai yra labai aiškus signalas, kad ištiestos rankos principas negalioja – kiek į delniuką įdėsi, tiek padarysim. Mes ieškosime papildomo finansavimo galimybių, yra labai aiškūs struktūriniai fondai arba komerciniai bankai, NIB'as, EIB'as (Šiaurės investicijų bankas, Europos investicinis bankas – BNS), kurie pasiruošę paskolinti, tai tikrai darysime daugiau nei planavome.

Juo labiau, kad yra karinio mobilumo programos. Žinome, kas vyksta už mūsų sienos, esame pasiruošę pas save pasikeisti kelius ir tiltus, programos yra, o mums turbūt pirmiausiai reikia susitvarkyti vidinius procesus, kad būtume  pasiruošę. Yra ir didelės galimybės iš Europos Sąjungos lėšų, man kyla klausimas – ar mes tikrai viskuo pasinaudojame.

Man atrodo, kad galime ieškoti lėšų ne tik kelių priežiūrai, bet ir aplinkos gerinimui: kalbu apie dviračių ir pėsčiųjų takus.

Todėl mano atsakymas toks: jeigu ir duos tiek, kiek duos, mes ieškosime maksimaliai skolintis ir valstybinės reikšmės keliams, ir tiltams, kad galėtume visuomenei duotus įsipareigojimus pilnai vykdyti ir kad ta bloga kelių būklė iš 40 procentų judėtų į kitą pusę.

– O kaip Jums, kaip vairuotojui, atrodo Lietuvos keliai?

– Į šią įmonę ateinu iš vartotojo pusės. Man nepatinka, netinka ir turbūt aiškus lūkestis iš manęs kaip kelių naudotojo – situacija turi keistis. Kalbu ne tik apie kelių ir tiltų būklę, kuri tam tikrais atvejais yra tragiška, bet ir apie jų priežiūrą. Ar jums tinka iš Klaipėdos į Kryžkalnį, kaip vakar (kovo 8 dieną – BNS) autostrada važiuoti 40 kilometrų per valandą greičiu, nes sniegas uždengė visą kelią ir laiku jo niekas nenuvalė?

Man netinka. Atrodo, kad visi aiškiai esame pasakę, jog kelių būklė mūsų netenkina, mes norime daugiau dviračių takų, geresnės priežiūros. Visi to norime, bet kaip tai pasiekti, dabar jau ir mano atsakomybė yra.

– Rusijai pradėjus karą Ukrainoje nutrūko daug tradicinių statybos medžiagų tiekimo kanalų iš Rytų, dalį jų keičia kokybiškesnės medžiagos iš Skandinavijos, pavyzdžiui, skalda. Galbūt su šiais pokyčiais galima tikėtis geresnės kelių kokybės?

– Aš esu kaip vokiečių vadovas, vadybininkas, o ne kažkokios tiesioginės veiklos ekspertas, visada remiuosi žinovų, ekspertų klausimu, todėl į šį klausimą negaliu atsakyti, nes iki šiol dar nebuvau su juo susidūręs. Bet jeigu medžiagų parametrai geresni, tai natūralu, kad geresnės kelių būklės išlaikymas gerėja. Bet tikrai šis klausimas dar ne man.

– Galbūt esate numatęs ir remontuojamų kelių auditą: ar ten klojamas pakankamas asfalto sluoksnis, laikomasi kitų kelių statybos reikalavimų – juk tokių patikrinimų iniciatyvų būdavo, paaiškėdavo reikšmingų trūkumų? 

– Dabar procesas jau yra pakeistas, garantinio laikotarpio metu nuolat visus kelius pasižiūrime, kokie jie padaryti. Turime tikrai labai geras laboratorijas, todėl ta problema, manau, su priežiūra ilgainiui išnyks, o rangovai supras, kokia yra kontrolė, kokia atsakomybė.

Mano tikslas – kad kiekvienas projektas turėtų savo vadovus ir prižiūrėtojus statybų metu, kad po to mums net neliktų abejonių dėl jo kokybės.

Bet aš manau, kad šiandien mūsų prioritetas turėtų būti ne garantinė priežiūra, kuri visą laiką išliks ir bus, bet įmonei dabar trūksta proceso priežiūros statybos metu. Šis akcentas bus labai didelis, jis leis apsiekti tam tikrus dalykus dėl statybų operatyvumo ir panašiais. Mano tikslas – kad kiekvienas projektas turėtų savo vadovus ir prižiūrėtojus statybų metu, kad po to mums net neliktų abejonių dėl jo kokybės.

Reikia į tai žiūrėti iš paprasto vartotojo pozicijos. Juk ir statant namą nevažiuojame pasiimti raktų tik po dvejų metų, kai statybos užbaigiamos. Tai ir įmonė dabar yra labiau orientuota į procesą, perka ir galutiniame etape pasiima statinį, o mes tik tada žiūrime, kaip jis pastatytas. Ne, mes ateiname į bendradarbiavimą ir partnerystę, žiūrime su aiškiomis atsakomybės ribomis, tuo pačiu ir padedame, bet kartu prižiūrime, kaip statoma, ar viskas laiku padaryta. Manęs netenkina tik ta, sakykime, valstybinė arba įprasta techninė priežiūra. Aš, kaip savininkas, noriu žinoti, kaip statomas, padėti, patarti, turėti lūkestį į aukštesnę kokybę.

Manau, kad ta tarpinė priežiūra leis pasiekti daugiau kokybinio parametro.

– Jūs jau nujaučiate, kad darbas čia bus nelengvas?

– Aš nujaučiu ir žinau, kad ieškos ir interesų konfliktų, ir subjektyvių sprendimų visokių – jau eidamas į konkursą save tam nusiteikiau, pasiruošiau tam, todėl labai aiškiai ateinu su nuline tolerancija, su skaidrumu, su įmonės duomenų atvėrimu visiems.  

– Prieš gerą dešimtmetį tuometinis susisiekimo ministras pasakė, kad dėl atlyginimų skirtumų privačiame ir viešajame sektoriuje valstybinėms įmonėms gali vadovauti tik bepročiai arba vagys – pastarieji žodžiai yra tiksli jo citata. Ar Jums atrodo tinkamas įvertinimas tie 5 tūkst. eurų į rankas, kurie mokami LAKD vadovui už visas atsakomybes, juolab, kad galite lyginti jį su užmokesčiu privačioje bendrovėje?

– Žinote, čia subjektyvus klausimas, aš į jį tiesiai neatsakysiu: jeigu ėjau – vadinasi, prisiėmiau tą pareigą ir teisę tikėtis tokio užmokesčio, bet yra visokių vadovų ir mes, vadovai, siekiame visokių tikslų.

Vienas iš siekiamų tikslų vadovui – parodyti savo galimybes. Jeigu, pavyzdžiui, ateitum į bendrovę, kurioje viskas gerai, visi procesai sutvarkyti, standartizuoti, tai kokį tu pokytį gali atnešti, kokio rezultato sieki? Šioje vietoje tas vidinis pasitenkinimas yra daug didesnis, kai tu ateini į transformaciją ir tavo idėjos išsipildo, atneši didelį rezultatą.

Turbūt tai yra pagrindinis akcentas, ko visi vadovai nori. Tai ir mano buvo labiausiai ambicija ateiti, padėti, braukti brūkšnį ten, kur viskas paseno, sudėti naujus standartus ir padaryti pokytį, kuris ir kaip kelių naudotojui duos naudą, akcininkams lūkesčius išpildys, ir man pačiam, kaip vadovui, duos naudą.

– O esate numatęs ribą, kai galėtumėte pasakyti: ne, šis darbas ne man?

– Turbūt tai yra tam tikri milestone'ai (rodikliai – BNS), kurie kiekvienam vadovui yra iškeliami. Tie tikslai, kurie man keliami – jeigu jie dėl kažkokių priežasčių jie bus neįveikiami ir jeigu jie subjektyviai priklausys tik nuo manęs, nuo mano gebėjimų, kompetencijų, tai aš esu labai laisvas pasitraukti, turbūt visi esame laisvos rinkos dalyviai ir turime tam tikras teises. 

Jeigu tai priklausytų nuo kažkokių objektyvių priežasčių, tai ieškosi tarpinių sprendimų ir panašiai. Bet nelaikau savęs labai prisirišusiu, ateinu su tam tikrų užduočių ir gairių kraičiu, jeigu man pavyks ar ne, tai tik nuo akcininkų ir valdybos priklausys, ar jie neapsakys: ačiū, ieškosime kito vadovo.

– Tai koks yra pirmasis Jūsų tikslas direkcijoje?

– Per mėnesį laiko pamatuoti temperatūrą visoje įmonėje: kas yra blogai, koks pokytis duos didžiausią rezultatą ir tada jau nusistatyti tam tikras ribas, kai nueisime į didžiulį sisteminį–vadybinį pokytį.

Pirma nusiimame temperatūrą, ji per šias dvi savaites jau šį tą pamačiau. Aišku, lygiagrečiai ne tik sisteminių pokyčių eisime, yra tokių dalykų, kur negalime sustoti – neturime tam prabangos, kaip versle, stabtelti kelis mėnesius ir stebėti. Yra strateginiai projektai, kurie neturi teisės sustoti, turime įsipareigojimus sau ir partneriams, tai reikia kartu daryti ir mažus pokyčius, kurie duos rezultatas. Konkrečiau – strateginių projektų įgyvendinimas laiku ir ieškant galimybių juos užbaigti greičiau.

Kiekviename projekte turime vertinti socialinės atsakomybės aspektą, kalbama apie ne tik apie remontuojamų kelių uždarymą, bet ir galimybę patogiai pasiekti tikslą – juk kai vasaros savaitgaliais visi išvažiuoja prie jūros, remontuojami ruožai ne visada atidaromi. Tai mums turėtų būti vienas iš prioritetų: jeigu mes rekonstruojame kelią, turime galvoti, kokį laikiną kelią parūpinsime gyventojams, privalome apie tai galvoti planuojant projektą.

– Ar tai įmanoma Lietuvoje, kurioje kelių remontas priklauso nuo gamtinių sąlygų?

– Yra būdų. Negalima uždaryti kelio ir gyventojui sakyti, kad jis privalo važiuoti 20 kilometrų lanku. Turime ieškoti būdų jam padėti.

– Dėkoju už pokalbį.

Iki praėjusio gruodžio M. Švaikauskas dirbo energetikos bendrovės „Epso-G“ fizinio barjero programos pasienyje su Baltarusija direktoriumi, 2018–2021 metais vadovavo „Vilniaus vandenims“, prieš tai – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, turi darbo patirties privačiame sektoriuje: vadovavo bendrovės „Agrowill Group“ verslo rizikų valdymui ir verslo plėtrai.