„Ką tik turėjau galimybę pasikalbėti su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Lloidu Austinu. Aptarėme Lenkijos ir Amerikos bendradarbiavimą karo Ukrainoje kontekste, Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste“, – pareiškė ministras.

M. Błaszczakas pabrėžė, kad Lenkijos ir Amerikos santykiai yra labai svarbūs Lenkijos ir viso Šiaurės Atlanto aljanso rytinio flango saugumui. „Galima sakyti, kad Lenkija yra svarbiausia JAV sąjungininkė rytiniame NATO flange. Tai patvirtina faktas, kad Lenkijoje dislokuota apie 10 tūkst. Amerikos karių“, – teigė jis.

Ministras pridūrė, kad dėl puikių santykių su JAV Lenkijos kariuomenė yra aprūpinta modernia ginkluote, pavyzdžiui, tankais „Abrams“.

Pasak M. Błaszczako, jis taip pat išdėstė Lenkijos požiūrį į NATO vaidmenį. „Konstatavau, kad bet kokia konkurencija tarp Aljanso ir Europos Sąjungos kalbant apie saugumą yra labai blogas dalykas“, – pabrėžė jis.

Anot ministro, svarbu, kad už gynybą būtų atsakingos nacionalinės valstybės, o ne „kažkokia įsivaizduojama Europos kariuomenė ar kompetencijų perkėlimas į europinį lygmenį“.

Italijos gynybos rangovas „Leonardo“ pristatė du iš 32 gamykloje pietryčių Lenkijos Svidniko mieste pagamintų orlaivių AW-149, jais aprūpinta 25-oji oro kavalerijos brigada.

M. Blaszczakas sakė, kad sutartis dėl šių sraigtasparnių buvo pasirašyta pernai liepos 1 d. „Leonardo“ objektuose Svidnike, bendra šių sraigtasparnių gamyba „sustiprins mūsų šalies gynybos pramonės potencialą“.

Pasak M. Blaszczako, įgulos jau buvo apmokytos skraidyti ir aptarnauti naujus sraigtasparnius, ginkluotė bus nuolat tiekiama. „Šiuo metu sraigtasparniai vis dar ginkluoti tik kulkosvaidžiais ir nevaldomomis raketomis, tačiau jie bus aprūpinti ir valdomomis raketomis bei prieštankinėmis raketomis „Hellfire“,  – sakė ministras ir pridūrė, kad naujųjų sraigtasparnių užduotis bus pervežti ir paremti karius mūšio lauke.

Su „Leonardo“ pasirašyta 8,2 mlrd. Lenkijos zlotų (1,84 mlrd. eurų) vertės sutartis apima logistikos paketą ir pilną Lenkijos ginkluotųjų pajėgų poreikiams pritaikytų sraigtasparnių pristatymą 2023–2029 metais.

Rinkimų kampanijos metu opozicijos politikai teigė, kad planai padidinti ginkluotąsias pajėgas iki 300 tūkst. karių yra neįgyvendinami dėl mažėjančio Lenkijos gyventojų skaičiaus.

Tai paskatino vyriausybės kaltinimus, kad opozicija nori sumažinti kariuomenės dydį.

„Jie ne tik nori sumažinti karių skaičių, bet ir perduoti gynybos reikalus Briuselio biurokratams“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ rašė M. Blaszczakas, atsakydamas į savo pirmtako, gynybos ministro Pilietinės platformos (PO) vyriausybėse 2011–2015 metais, pareiškimą.

„Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) neseniai pareiškė, kad būtina stiprinti Europos integraciją gynybos srityje ir kad Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra per siaura“, – rašė M. Blaszczakas.

Teigiama, kad T. Siemoniakas yra Pilietinės koalicijos (KO) kandidatas į gynybos ministrus.

„Tai reiškia, kad centras, kuriame bus priimami sprendimai dėl Lenkijos gynybos, bus ne Lenkijoje“, – sakė gynybos ministras ir pridūrė, kad „tai taip pat kenkia pagrindiniam NATO vaidmeniui“.

Tačiau T. Siemoniakas netruko aštriai atsakyti į gynybos ministro komentarus.

„Pone Blaszczakai, geriau pradėkite pakuotis daiktus ir palikite ministeriją“, – tinkle „X“ rašė T. Siemoniakas ir pridūrė, kad dabartinio ministro elgesys kelia gėdą.

Valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis), tęsė T. Siemoniakas, kartą kalbėjo apie Europos kariuomenę.

„Būtent jis 2010 metais sakė, kad ES turėtų turėti galimybę kurti savo kariuomenę“, – teigė T. Siemoniakas.

„Nepritariu PiS lyderio nuomonei“, – sakė jis ir pridūrė, kad „tai nėra nei [tinkamas] laikas, nei [tinkama] kryptis“.

T. Siemoniakas pabrėžė, kad remia stiprų NATO aljansą, nes jis yra šalies saugumo pagrindas, tačiau jis taip pat sakė, kad ES turėtų „papildyti mūsų ir mūsų sąjungininkų gynybinius pajėgumus, nes tai atitinka Lenkijos interesus“.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrų A. Anušausko ir Mariuszo Blaszczako (Mariušo Blaščako) neformalus susitikimas skirtas aptarti saugumo situaciją pasienyje su Baltarusija.

Kaip BNS informavo ministerija, dvišalio susitikimo metu ministrai daug dėmesio skirs paramos Ukrainai klausimui, Lietuva kvies Lenkiją prisijungti prie buriamos išminavimo koalicijos Ukrainoje. Ministrai taip pat aptars NATO Rytinio flango stiprinimo klausimus, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Susitikimas pasienyje vyks Lenkijos pusėje.

Lietuva, Latvija ir Lenkija nuo 2021-ųjų patiria Baltarusijos sukeltą migracijos krizę, kuomet į šalis bando neteisėtai patekti migrantai, į pagalbą budintiems pasieniečiams valstybės pasitelkia ir karius.

Lenkija rugpjūčio viduryje pranešė sustiprinusi savo pajėgas dėl Minsko retorikos siekdama atgrasyti prorusišką kaimynę nuo galimų provokacijų.

Nuo 2021-ųjų pradėjus taikyti apgręžimo politiką, Lenkija neįsileido per 72 tūkst. migrantų, Lietuva – apie 21 tūkst., Latvija – apie 17 tūkstančių.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į minėtas šalis ir Europos Sąjungą.

Varšuva iš JAV iš viso užsakė 366 tankus „Abrams“, o pirmąją partiją sudaro 14 tankų, kurie atgabenti į Ščecino uostamiestį.

„Pirmieji tankai jau yra Lenkijos teritorijoje, tai svarbi diena Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė  Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

„Šiais metais turėsime daugiau tankų ir jie sudarys „Abrams“ tankų batalioną“, – sakė M. Blaszczakas, pavadinęs „Abrams“ geriausiais tankais pasaulyje.

Ši siunta yra dalis 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorio dėl 116 tankų „M1A1 Abrams“, kuriuos anksčiau naudojo JAV jūrų pėstininkų korpusas.

Pernai Lenkija iš JAV įsigijo dar 250 tankų „Abrams“, kurie, pasak ministro, turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.

„Ne kiekviena šalis gali turėti tokius tankus, Lenkija yra pirmoji šalis už Jungtinių Valstijų ribų, kuri turės moderniausios versijos „Abrams“ tankus“, – pridūrė M. Blaszczakas.

Lenkija, NATO ir ES narė bei tvirta Ukrainos sąjungininkė, sausį paskelbė, kad šiais metais planuoja didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Varšuva yra pasirašiusi keletą ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja, iš kurios užsakė tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas K9.

„Esu įsitikinęs, kad ši koalicija bus sėkmingai suformuota“, – pareiškė jis žurnalistams Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančio Ukrainos rėmėjų susitikimo kuluaruose.

Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) kiek anksčiau penktadienį pareiškė, jog sprendimas, ar perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard“, dar nepriimtas.

„Kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“, – pareiškė vos prieš dieną savo pareigas pradėjęs eiti ministras.

Tačiau B. Pistorius pranešė savo ministerijai nurodęs patikrinti tankų atsargas, kad būtų galima greitai įvykdyti perdavimą, jei būtų priimtas toks sprendimas.

Galutinis sprendimas bus priimtas tik konsultuojantis su sąjungininkais, pabrėžė ministras.

JAV valstybės departamentas tankų pardavimui pritarė gruodį.

„Stipriname Lenkijos kariuomenės geležinį kumštį ..., kad galėtume veiksmingai atgrasyti agresorių“, – per pasirašymo ceremoniją Varšuvoje pareiškė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Gynybos ministerija pranešė, kad sutarties vertė siekia 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų), o Jungtinės Valstijos šiam pirkimui skirs 200 mln. JAV dolerių finansavimą.

M. Blaszczakas pareiškė, kad pirmieji tankai pagal šią sutartį bus pristatyti vėliau šiais metais į Rytų Lenkiją.

Pernai Lenkija iš JAV įsigijo 250 tankų „Abrams“, kurie, pasak ministro, turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.

Sutartis dėl antrosios tankų partijos pasirašyta tuo metu, kai kaimyninėje Ukrainoje jau ilgiau kaip dešimt mėnesių tęsiasi karas, kuris praėjusį mėnesį peržengė dvi šalis skiriančią sieną, kai Lenkijoje nukrito, kaip manoma, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes.

Oro erdvę NATO sąjungininkai saugos tol, kol Slovakija gaus naujųjų naikintuvų F-16 iš Jungtinių Valstijų, o tai turėtų įvykti 2024 metais.

Pagal susitarimą, Lenkija ir Čekija skirs būtinų pajėgų greitam reagavimui Slovakijos oro erdvės pažeidimų atvejais.

Susitarimą vienoje Slovakijos oro pajėgų bazėje pasirašė Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos gynybos ministrai Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas), Jana Černochova ir Jaroslavas Nadas.

M. Blaszczakas pareiškė, jog pagal susitarimą du Lenkijos naikintuvai F-16 Slovakijos oro erdvėje pradės patruliuoti nuo rugsėjo 1 dienos ir pavadino tai būdu kaimyninėms šalims „atgrasyti galimą agresorių“. Slovakija turi trumpą sieną su Ukraina, į kurią vasarį įsiveržė Rusijos pajėgos.

Slovakija turi 11 naikintuvų MiG-29 ir J. Nadas praėjusį mėnesį sakė, jog šalis gali apsvarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis perduoti juos Ukrainai.

Per bendrą spaudos konferenciją paklaustas, ar šie naikintuvai galėtų būti perduoti Ukrainai, J. Nadas atsakė, jog Slovakija su Ukraina ir Europos Sąjungos (ES) sąjungininkais tariasi dėl geriausių būdų padėti Kyjivui. Tačiau ministras pažymėjo kol kas negalįs pasakyti, kokia tai galėtų būti pagalba.

Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkus perduoti Ukrainai karo lėktuvų, kad šalis galėtų pažaboti Rusijos pranašumą ore.

Lenkija, Čekija ir Slovakija priklauso regionui, kurį Šaltojo karo dešimtmečiais kontroliavo Maskva. Daugelis šio regiono gyventojų baiminasi, jog tuo atveju, jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, naujais atgijusių Maskvos imperinių užmojų taikiniais galėtų tapti jų šalys.

Atitinkamas susitarimas, kurio vertė, anot Pietų Korėjos žiniasklaidos, siekia kelis milijardus dolerių, buvo pasirašytas liepą. Pagal jį Pietų Korėja įsipareigojo iki 2025 m. pristatyti Lenkijai 180 tankų „K2“. Kaip pranešama, susitarimas apima mokymus ir amuniciją.

Pasak M. Blaszczako, šie tankai bus dislokuoti Morago karinėje bazėje Lenkijos šiaurėje.

Be to, pagal susitarimą Lenkija taip pat perka 212 savaeigių haubicų „K9“. Jos pakeis ginkluotę, kurią Lenkija perdavė Ukrainai.

Pirmieji tankai ir haubicos Lenkiją turėtų pasiekti dar šiais metais.

Jis penktadienį susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kitais ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovais.

Gynybos ministrų dvišalės tarybos metu bus aptartas šalių progresas prioritetinėse bendradarbiavimo srityse ir tolesnio bendradarbiavimo praktiniai klausimai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Įsipareigojimą toliau stiprinti Vilniaus ir Varšuvos bendradarbiavimą gynybos srityje ministrai įtvirtins pasirašydami bendrą pareiškimą.

M. Blaszczakas į Lietuvą atvyksta kartu su Lenkijos kibernetinio saugumo pajėgų vadu brigados generolu Karoliu Molenda bei Lenkijos kariuomenės Gynybos štabo vado pavaduotoju generolu leitenantu Tadeuszu Mikuteliu (Tadeušu Mikuteliu).

Kartu su svečiais iš Lenkijos susitikimuose dalyvaus ir Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska).