Sintetinės mėsos, užaugintos laboratoriniame mėgintuvėlyje, išradimas gali padėti badaujantiems ar net spręsti globalinio atšilimo problemas, bet pasaulinės skurdo problemos tai neišspręs. Taip teigia šios mėsos kūrėjas, Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas.

„Badas – labai sudėtinga problema, išplitusi visame pasaulyje. Iš dalies tai yra padarinys to, kad nesugebame veiksmingai paskirstyti maisto, tačiau tai – tik maža dalis. Badą dažniausiai sukelia skurdas. Žinoma, dirbtinė mėsa šios problemos neišspręs. Jos gamyba sunaudos kur kas mažiau planetos išteklių. Tai – gera žinia. Ilgainiui ji sumažins maisto kainas. Taigi taip – tai gali padėti badaujantiems žmonėms, tačiau negali išspręsti skurdo problemos“, – teigia M. Postas.

– Esate sakęs, kad vegetaras, vairuojantis galingiausią „Hummer“ visureigį, daro mažiau žalos negu dviračiu važiuojantis mėsavalgis. Kodėl?

– Mėsą gauname iš galvijų, o jie – gyvūnai, kurie išskiria metano dujas ir anglies dvideginį. Taigi jie, tiesą sakant, teršia aplinką. Juk metanas yra labai galingos dujos, sukeliančios šiltnamio efektą. Augindami galvijus, kaip tarpinę grandį tarp jų ėdamų daržovių ir mūsų valgomo maisto, iš tiesų kuriame sistemą, kuri labai teršia gamtą.

– Ar tai buvo priežastis, kodėl nusprendėte sukurti sintetinę jautieną?

– Taip, gamta – viena iš priežasčių. Kita – maisto sauga. Gyvūnų, taigi ir tų pačių galvijų, auginimas yra itin neveiksmingas, kai baltymus, gaunamus iš daržovių, bandome paversti baltymais, esančiais mėsoje. Kitaip sakant, šeriame galvijus daugybe maisto, kurį galėtume tiesiog valgyti patys. Jei tai [gaminti sintetinę mėsą – LRT.lt] pavyktų, sykiu panaikintume ir maisto nesaugumo (t. y. jo trūkumo, netinkamo naudojimo) problemą.

​– Ar pagamintas tik vienas sintetinės jautienos mėsainis, ar jau yra ir daugiau?

– Pagaminome tris tokius mėsainius. Visame pasaulyje tuo užsiima grupė žmonių. Toks kiekis – vis dar labai nedidelis, bet mūsų įmonė planuoja nuosekliai didinti jų produkciją per artimiausius dvejus metus.

– Kaip visa tai vyksta? Kaip sukurti, pagaminti tokią mėgintuvėlio mėsą?

– Tai – labai paprastas procesas. Kiekvieno gyvūno raumenyse yra kamieninių ląstelių, o raumenys iš esmės ir yra mėsa. tomis ląstelėmis galima naudotis: auginti, perskirti, dauginti – taigi galima pagaminti daug mėsos iš labai mažo mėginio. Kamieninės ląstelės atsakingos už raumenų audinių kūrimą. Jas augindami, suteikdami tinkamas sąlygas laboratorijoje, leidžiame joms virsti mėsa. Todėl mums nereikia daug dirbti – tiesiog sudaryti sąlygas ląstelėms. Tiesą sakant, tai – labai paprasta technologija. Jei tik norite, galite tai daryti ir namuose.

– Bet vienas iš tokių vadinamųjų „frankenburgerių“ kainuoja 330 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Kodėl taip brangu?

– Taip, tai buvo brangu, nes tas mėsainis sukurtas mokslinėje laboratorijoje. Kiekvienas pluoštas, kiekviena skaidula buvo sujungta rankomis. Mums reikėjo 50 tūkst. tokių raumens skaidulų, taip pat – ir tinkamos įrangos, todėl tas gaminys buvo toks brangus. Mes atlikome pradinius skaičiavimus, kad, jei didinsime savo produkciją, kiek tik įmanoma (o tai galime daryti jau dabar), tokios mėsos kaina sumažėtų iki 60–65 JAV dolerių už kilogramą. Tai, žinoma, vis dar yra didelė suma. Bet taip yra, naudojant dabar žinomas priemones. Jeigu jas dar labiau tobulinsime, kaina nukris iki priimtino lygio.

– O koks tokios mėsos skonis?

– Dabar skonis geras. Galima pajusti, kad valgai mėsą. Tai – kur kas skaniau už daugelį mėsos pakaitalų. Bet tai dar nėra tobula, todėl šiuo metu taip pat dirbtiniu būdu auginame ir riebalų audinius, kad jų mėsoje būtų daugiau. Tikimės, kad tokiu būdu mūsų auginama mėsa bus sultingesnė ir skanesnė.

– Ar ši technologija saugi, kalbant apie poveikį žmogaus sveikatai? Ar yra atlikta kokių tyrimų?

– Tiesą sakant, ne. Dar nesame pagaminę užtektinai tokių mėsainių. Kol kas jų ragavo aštuoni žmonės. Visi jie gyvi, niekas nesusirgo. Tarp jų – ir aš, tačiau akivaizdu, kad dar reikia saugumo testų. Kita vertus, audiniai, kuriuos kuriame, yra lygiai tokie patys, kokius gauname iš galvijų. Taigi nematau priežasties manyti, kad toji mėsa gali kenkti sveikatai. Formaliai mums vis tiek reikės tai patikrinti.

– Kodėl jautiena? Ne žuvis, ne vištiena ar pan.?

– Galima išauginti bet kurio stuburinio gyvūno mėsą – galite gaminti jautieną, avieną, vištieną ar žuvį. Kodėl mes pasirinkome jautieną? Nes galvijai – patys neproduktyviausi ir labiausiai aplinką teršiantys gyvūnai iš visų. Jeigu jūsų užduotis – maisto sauga ir aplinka, taip auginti jautieną yra teisingas pasirinkimas. Jei rūpinatės gyvūnų gerove, ko gero, turėtumėte laboratorijoje gaminti vištieną, nes į šią pramonę įtraukta kur kas daugiau gyvūnų, o vištos auginamos pačiomis blogiausiomis sąlygomis.

– Žinome apie badaujančius žmones, nemažai apie tai kalbame. Ypač bloga padėtis – Afrikos šalyse, taip pat – ir kitur. Ar šis Jūsų išradimas galėtų padėti sustabdyti bado problemą?

– Badas – labai sudėtinga problema, išplitusi visame pasaulyje. Iš dalies tai yra padarinys to, kad nesugebame veiksmingai paskirstyti maisto, tačiau tai – tik maža dalis. Badą dažniausiai sukelia skurdas. Žinoma, dirbtinė mėsa šios problemos neišspręs. Jos gamyba sunaudos kur kas mažiau planetos išteklių. Tai – gera žinia. Ilgainiui ji sumažins maisto kainas. Taigi taip – tai gali padėti badaujantiems žmonėms, tačiau negali išspręsti skurdo problemos.

Mėgintuvėlyje užauginta mėsa – gal ir skamba neįtikėtinai, bet būtent tokią alternatyvą 2013 m. pristatė Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas. Šis jo atradimas buvo pirmasis toks pasaulyje, o iš mėgintuvėlyje užauginto maltinuko pagamintas mėsainis iki šiol yra brangiausias pasaulyje – 325 tūkst. dolerių.

Progreso konferencijoje LOGIN 2015 pranešimą skaitysiantis M. Postas įsitikinęs, jog dirbtinėmis sąlygomis užauginta mėsa po dešimtmečio pakeis ir net visai iš rinkos išstums tikrą mėsą.

„Idėja eksperimentuoti kilo atsižvelgiant į šiandien gana opias aplinkosaugos problemas. Žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga, o kartu su juo auga ir suvartojamos mėsos kiekis. Tyrimų duomenimis, 2030 m. žmonėms reikės 400 mln. tonų mėsos – tai yra milžiniškas kiekis. Tačiau didžiausia problema yra net ne ši, bet tai, jog stambios gyvulininkystės fermos, mėgindamos pamaitinti žmoniją, į aplinką išmeta didžiulius kiekius įvairių teršalų, net 15 proc. prisidedančių prie šiltnamio efekto ir kitų panašių problemų, – sako M. Postas. – Šiuo metu iš vieno galvijo mėsos galima pagaminti maltinukų šimtui mėsainių, o jei pasiteisintų mėsos auginimas dirbtiniu būdu, būtų galima jų pagaminti keliais šimtais tūkstančių daugiau. Jau dabar ilgalaikiais tyrimais įrodyta, kad dirbtinė mėsa leistų sumažinti gyvulininkystės daromą žalą aplinkai.“

Mokslininkas vardija ir kitus dirbtinėmis sąlygomis užaugintos mėsos privalumus: tokia mėsa gali būti sveikesnė, praturtinta norimomis medžiagomis, pavyzdžiui, žmogaus organizmui reikalingomis polinesočiųjų riebalų rūgštimis, be to, ląstelių augimas gali būti kontroliuojamas kiekviename žingsnyje. Tai pat būtų galima išgauti net egzotinių gyvūnų mėsą. Dirbtinės mėsos skonį palankiai įvertino ir maisto gurmanai: davus paragauti brangiausio pasaulyje maltinuko JAV žurnalistui Joshui Schonwaldui, parašiusiam knygą apie ateities maistą, bei austrų dietologei Hanni Ruetzler, jie nenusivylė. M. Postas juokauja, kad šią mėsą galės valgyti netgi vegetarai: „Mėsą mėgstantys žmonės, valgydami kepsnį, retai susimąsto, jog tai karvė ar kiaulė, tad tikėtina, kad besimėgaudami ateities mėsainiu, taip pat nesvarstys, jog ši mėsa iš mėgintuvėlio. Tai taps įprastu ir visiems prieinamu maistu – tiek mėsavalgiams, tiek vegetarams. Remiantis socialine apklausa, 50 proc. vegetarų mano, jog galėtų valgyti mėsą, jei žinotų, jog dėl to nėra skriaudžiami ir kankinami gyvūnai“, – teigia maisto vizionierius.

Dirbtinės mėsos kūrėjo teigimu, žmonės supranta šio eksperimento racionalią naudą, tačiau, kol produktas taps priimtinas daugeliui vartotojų, jo įsitvirtinimas rinkoje gali užtrukti. Dabar mokslininkas kartu su 5 žmonių komanda leidžia dienas laboratorijoje ir stengiasi tobulinti tiek skonines, tiek sudedamąsias dirbtinės mėsos savybes. M. Postas viliasi savo akimis pamatyti natūralios mėsos vartojimo mažėjimą, o tam daug vilties suteikia faktas, kad maždaug po 7–10 metų ši mėsa atitiks realios mėsos kainą, todėl bus prieinama kiekvienam.

Daugiau apie savo atradimą ir su juo susijusius iššūkius mokslininkas žada papasakoti progreso konferencijoje „LOGIN 2015“, kuri vyks jau šią savaitę, gegužės 7–8 dienomis. Analogų Baltijos šalyse neturinti konferencija šiais metais taps savotiška Meka pasaulio vizionieriams, aukščiausio lygio verslo lyderiams bei pradedantiesiems verslininkams, žaidimų profesionalams ir progreso entuziastams. Reginio dalyvių laukia daugiau nei 100 genialių pranešėjų iš užsienio ir Lietuvos, tradicinės žaidimų ir startuolių platformos, atvirų renginių savaitė Vilniuje, kontaktų mugės, interneto apdovanojimai bei pirmą kartą vyksianti speciali konferencijos dalis, adaptuota išskirtinai verslui.