Meistriškumo konkursas

„Noriu pasveikinti su neeiliniu daug darbo pareikalavusiu pasiekimu“, – per T. Petrausko ir jo mokytojo, „EuroSkills“ eksperto Martyno Kašelionio pagerbimo šventę sakė KITM direktorius Juozapas Dambrauskas.

Tai istorinė pergalė, pirmasis lietuvių iškovotas medalis IT srityje šiame prestižiniame konkurse.

„EuroSkills“ – didžiausias Europoje organizuojamas profesinio meistriškumo konkursas. Jis organizuojamas kas dvejus metus. Šiųmetis konkursas vyko aštuntą kartą.

Rungtis gali jaunuoliai iki 25 metų. Kartą dalyvavę daugiau  konkurse rungtis nebegali.

Dirbtinio intelekto tema

KITM absolventas T. Petrauskas, mokykloje likęs dirbti programavimo mokytoju, į konkursą vyko dalyvauti WEB development kategorijoje.

Titas Petrauskas. Partnerio nuotr.

„Vykau nusiteikęs rimtai pasivaržyti ir parodyti, ką galiu“, – kalbėjo T. Petrauskas, puikiai įveikęs visas šešias užduotis. Penkios buvo individualios, paskutinė – grupinė. Vaikinas pridūrė, kad jis gyvena programavimu: „Laisvalaikis – programavimas, darbas – programavimas, visos mintys – programavimas.“

Prizininkui padėjęs ruoštis konkursui, į jį lydėjęs ir ten teisėjavęs KITM programavimo mokytojas M. Kašelionis

„EuroSkills“ ekspertu kartu su kai kurių kitų šalių atstovais vertinti dalyvių atliktų užduočių buvo pakviestas jau antrą kartą.

„Programavimo srityje atstovą į konkursą Lietuva siuntė tik antrą kartą, ir iš antro karto – medalis. Titas susitvarkė su emocijomis, tinkamu laiku priėmė teisingus sprendimus“, – džiaugėsi M. Kašelionis. Šiais metais visas programuotojams pateiktas užduotis jungė dirbtinio intelekto tema.

Programavimo srityje atstovą į konkursą Lietuva siuntė tik antrą kartą, ir iš antro karto – medalis.

 

T. Petrausko tikslas buvo patekti į penketuką, tad lūkesčiai išpildyti su kaupu. „Tai labai aukšto lygio renginys. Konkursas leidžia susipažinti su tos pačios srities jaunaisiais talentais iš skirtingų Europos šalių, palyginti savo jėgas, sugebėjimus, reakciją, meistriškumą“, – pasakojo ekspertas.

Mokyklai ir pedagogams konkurso rezultatai leidžia pasitikrinti, ar dirbant su mokiniais einama tinkama linkme. Šis medalis dar kartą įrodė, kad Lietuva yra programuotojų šalis. „Norime, galime ir sugebame“, – konstatavo M. Kašelionis.

Anot jo, stiprioji mokslo KITM pusė – kad mokykla daug dėmesio skiria praktiniam aspektui: profesinėms žinioms ir įgūdžiams, darbui komandose, bendradarbiavimui su verslu, efektyviai reaguojama, ko šiuo metu reikia įmonėms.

Penkias dienas

Konkursas vyko rugsėjo 5–9 d. Gdanske, Lenkijoje. Rungėsi 32 šalių atstovai.

Iš viso – apie 600 jaunuolių skirtingose 43 kategorijose, suskirstytose pagal atskirus įgūdžius ir profesijas. Konkurso metu galima artimiau susipažinti su įvairiais įgūdžiais ir patiems išbandyti įvairius dalykus. Iš Lenkijos ir iš užsienio sulaukta apie 100 tūkst. lankytojų.

Lietuvos komandą sudarė dešimties įvairių profesijų atstovai: staliai, floristai, siuvėjai, programuotojai, mechatronikai, suvirintojai, automobilių technologijų, grožio terapijos specialistai, kirpėjai, virėjai.

Šiemet konkurse puikiai pasirodė automechanikas, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos atstovas Mykolas Laurinavičius, iškovojęs aukso medalį. Meistriškumo medalį pelnė suvirintojas Dalius Jutelis.

Pastarąjį kartą lietuviai iš konkurso „EuroSkills“ medalius parsivežė 2010 m. Tuomet iškovotas sidabras automechanikų rungtyje.

„EuroSkills“ konkursus organizuoja „WorldSkills Europe“ – pasaulinio judėjimo „World-Skills“ dalis. Šie konkursai skirti profesiniams įgūdžiams tobulinti.

Organizacija dėmesį skiria jaunimui, pedagogams, bendradarbiauja su vyriausybėmis ir pramonės atstovais, prisideda prie šiandienos poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų, reikalingų sparčiai besikeičiančiam technologijų ir verslo pasauliui, rengimo.

Žavisi nuo paauglystės

Pasak M.Kašelionio, ne kiekvienas gali tapti bitininku. Tam reikia ypatingos kantrybės ir meilės savo darbui. Šioje srityje rezultatų nepavyksta pasiekti greitai, tad svajojantys apie žaibišką sėkmę turėtų rinktis kitą kelią. Pats pašnekovas bitininkyste rimčiau susidomėjo 2013-aisiais, tačiau šis užsiėmimas jį lydėjo nuo paauglystės.

"Didelę dalį mano gyvenimo užima darbas IT pasaulyje – mokau programavimo. O bitininkystė mano kasdienybei suteikia pusiausvyrą, atsveria ilgas valandas, praleistas prie kompiuterio. Kai pasibaigia didieji mano darbai IT sferoje, pakeičiu aplinką – išvažiuoju į ūkį. Čia pailsiu geriausiai, nors krūvis – didelis, bitininkaujant laiko tinginiauti tikrai nėra, – nepoetizuoja darbo bitininkystės ūkyje. – Nesu tas bitininkas, kuris tęstų tėvų ar senelių tradicijas. Vis dėlto prie bitininkystės pirmą kartą prisiliečiau dar būdamas paauglys. Leidžiant laiką pas močiutę kaime, į obelį atskrido bičių spiečius, tad nusprendėme jį susemti. Kaime kaip tik buvo bitininkas, kuris paskolino mums avilį, o vėliau aš iš jo pasimokiau bitininko darbo ypatybių."

Tad keturiolikmetis M.Kašelionis vasaromis kaime bitininkaudavo. Tačiau, baigus mokyklą ir išvykus studijuoti, šis hobis kuriam laikui pasimiršo. Vis dėlto bičių dūzgimo ir šviežio medaus kvapo ilgesys nugalėjo, todėl M.Kašelionis nusprendė įsteigti savo ūkį "Gintarinis medus". 2013 m. pradėjęs nuo kelių avilių, šiandien pašnekovas  prižiūri 115 bičių šeimų.

"Dabar mano gyvenimas priklauso nuo sezono. Rugsėjį–balandį dirbu IT sferoje, o nuo gegužės pradžios beveik kiekvieną dieną lankausi ūkyje. Šiuo laikotarpiu visus kitus darbus dirbu nuotoliniu būdu, nes mano gyvenimas persikelia į bityną. Žmogus iš šalies greičiausiai nė neįsivaizduoja, kiek daug čia veiklos, – juokiasi M.Kašelionis. – Bitininkystė yra viena iš tų sričių, kurioje darbo negalima atidėti. Čia viskas turi vykti tada, kai reikia. Tad sezono metu ūkyje dirbu labai aktyviai, o pradėjus rudenėti paruošiu bites žiemai ir vėl pasineriu į IT sferą."

Rezultatai bitininkystėje neateina greitai, sėkmė aplanko tik įgijus reikiamos patirties.

Išmoko susikalbėti

Plušėti bičių ūkyje M.Kašelioniui padeda ir šeima. Nedideles užduotis atlieka žmona Lina ir dukros Lėja bei Martina. Tėtis Jonas pagelbėja sukant medų, gaminant inventorių. Na, o darbas su bitėmis – M.Kašelionio sritis. Vasaromis jis kartais turi pagalbininkų praktikantų, kurie trokšta pasigilinti į bitininkystės subtilybes.

Vyras tikina su bitėmis puikiai sutariantis ir jau išmokęs su jomis susikalbėti. Anot jo, geras bitininkas privalo jausti trauką bitėms, mokėti rasti bendrą kalbą su jomis, suprasti jų nuotaiką ir kasdienybę. Žinoma, daug ko išmokstama per praktiką. Tačiau apie bitininko kelią galvojantis žmogus turėtų savęs paklausti, ar jis tikrai turi tiek daug šiam darbui reikalingos kantrybės.

Terapija: dirbdamas bityne M.Kašelionis atsipalaiduoja, pailsi, užmezga ryšį su gamta.

"Kad galiu bitininkauti, supratau tada, kai pamačiau, jog nesu alergiškas bitėms. Kai kurie žmonės šia veikla negali užsiimti būtent dėl alerginių reakcijų, – pastebi pašnekovas. – Kadangi nebijau įgėlimų, dirbu be pirštinių. Taip būnu atsargesnis ir mažiau bičių žūva. Dirbdami su pirštinėmis ir žinodami, kad jų nesugels, bitininkai būna mažiau atsargūs. Tad kartais jie netyčia prispaudžia bites, mirtinai jas sužalodami. Galbūt nustebsite, bet bitės mane sugelia labai retai."

Pašnekovas pasakoja, kad, pradėjus bitininkauti, iš pradžių visiems atrodo, jog bitės yra piktos. Tačiau vėliau išmokstama suprasti jų elgseną ir prie jos pritaikyti darbą.

"Priėjęs prie avilio, galiu pasakyti, kaip bitės nusiteikusios, kokia padėtis jų šeimoje. Daug ką galiu suprasti vien iš dūzgimo. Susikalbėti su bitėmis padeda ir pastangos išlaikyti gryną jų rasę. Aš auginu Bakfasto rasės bites, kurios pasižymi ramumu ir geru produktyvumu. Užsiimdamas bičių selekcija, užtikrinu bityno efektyvumą. Tai ir yra viena iš sėkmės paslapčių. Kai nežinai, kokias bites augini, produktyvumas sumažėja, tampa sunkiau dirbti. O kruopščiai jas atrinkus, bitininkas dirba savo darbą, o bitės – savo. Vieni kitiems mes netrukdome", – šypsosi bičių ūkio savininkas.

Norėdamas išlaikyti gryną bičių veislę, M.Kašelionis nuo stiprios bičių šeimos atskiria dalį jos narių ir suveda su nauja motinėle. Ši gali būti tiek perkama, tiek užauginama. Taip suformuojama nauja šeimelė, kuri vėliau tampa stipria šeima.

"Bitininkai paprastai bičių, išskyrus motinėles, neperka, nebent žiemą patyrė didelių nuostolių. Drėgna, šilta žiema išties neretai tampa svarbiu iššūkiu. Bitės šalčio nebijo – susitraukia į kamuolį, tampa lėtesnės ir naudoja mažiau maisto. Tačiau jei oras gana šiltas, jos suaktyvėja ir išnaudoja savo atsargas", – paaiškina bitininkas.

Bitininko kasdienybė

Pasak M.Kašelionio, nors visi galvoja, kad bitininko sezonas prasideda pavasarį, jo pradžia yra jau dabar. Nuo to, kaip paruoši bites žiemai, priklauso, kokių rezultatų galima tikėtis pavasarį.

Na, o orams atšilus, bitininkai savo ūkiuose ima plušėti kaip reikiant. Reikia prižiūrėti avilius, keisti korius. Jei bitėms trūksta maisto, būtina jo duoti papildomai. Sužydus sodams, pagaliau atsiranda nektaro, kurį bitės subrandina ir paverčia medumi. Bitininkai jį renka, suka. Svarbu  įvertinti, kiek bičių šeima turi maisto, kad medaus nebūtų paimta per daug.

"Kai bityne pradedu darbą, į ūkį kasdien važiuoju lyg į biurą. Kadangi auginu nemažai bičių šeimų, mano dienotvarkė griežta – stebiu bites, ruošiu rėmelius, imu korius, renku medų, suformuoju naujas bičių šeimeles. Tokių užduočių yra labai daug, – pasakoja apie savo kasdienybę. – Tačiau šie darbai man labai malonūs. Jei kam bitininkystė ne prie širdies, geriau šio kelio ir nesirinkti. Rezultatai bitininkystėje neateina greitai, sėkmė aplanko tik įgijus reikiamos patirties."

Natūralu: gamtos apsuptyje esančiame Vosbūčių kaime įsikūrusiame M. Kašelionio modernios bitininkystės ūkyje "Gintarinis medus" bičių šeimos gyvena mediniuose aviliuose, o medų neša iš ekologinio ūkio laukų.

Nors M.Kašelionis bitininkystės sezono metu dirba išties nemažai, jis ūkyje geriausiai atsipalaiduoja. Stebėdamas skraidančias bites ir klausydamas jų dūzgimo vyras nurimsta, pailsi, pajunta ryšį su gamta. Kaip tikras bitininkas, pašnekovas ir pats gydosi bei stiprina imunitetą įvairiais bičių produktais. M.Kašelionis primena apie bičių pikio ir duonelės naudą. Šie produktai ypač svarbūs rudenį, iš visų pusių puolant virusams.

"Bičių pikis yra natūralus antibiotikas, kuriuo kiekvienas galime pastiprinti savo organizmą. Greičiausiai žinote, kad dabar mūsų naudojami antibiotikai vieną dieną tiesiog nebeveiks, nes bakterijos tampa jiems vis atsparesnės. Tad viena Kanados įmonė šiuo metu gamina naujus antibiotikus būtent pikio pagrindu, – atskleidžia jis. – Žmonėms, kurie turi skrandžio problemų, labai naudinga bičių duonelė. Ji išgaunama, kai, surinkusios žiedadulkes, bitės jas fermentuoja korių akutėse. Duonelėje gausu vitaminų ir baltymų, kurie labai svarbūs mūsų organizmui."

Medus – it vaistas

M.Kašelionio teigimu, naudingos ir bičių surinktos bei išdžiovintos žiedadulkės, kuriose taip pat gausu įvairių mikroelementų.

"Be abejonės, didelės naudos turi ir medus. Džiugu, kad šiuo metu populiarėja tamsus, specifinio skonio ir kvapo grikių medus, kuriame gausu mineralų. Tikru vaistu būtų galima laikyti ir liepų bei pavasarinį medų, – vardija jis. – Kartais žmonės nesupranta, kaip gali būti tam tikros rūšies medus, jei bitės skraido visur, lanko įvairius žiedus. Tačiau sakydami, kad medus yra liepų, neturime omenyje, kad kitų augalų nektaro jame nėra. Medaus rūšis nusakoma pagal vyraujantį nektarą."

M.Kašelionis savo ūkyje ruošia medų, kuris Lietuvoje vis dar laikomas naujove. Tai skystos konsistencijos kreminis medus. Jis gaminamas medų plakant specialiu aparatu. Taip sulaužomi medaus kristalai, tad jis nebesukietėja, jį galima lengvai tepti šaukštu ar peiliu.

"Dažnas lietuvis rudenį organizmą ima stiprinti arbata su medumi. Tačiau noriu pabrėžti, kad, medaus įdėjus į karštą arbatą, pranyksta visos gerosios jo savybės, lieka tik saldumas. Jei norite, kad organizmas gautų naudos, medumi gardinkite gėrimą, kurio temperatūra neviršija 40 laipsnių, – pataria pašnekovas. – Dar geresnis variantas – šaukštelį medaus suvalgyti ir tik tada gerti arbatą. Naudinga rytais išgerti šilto vandens su citrina ir medumi. Tiek šiuolaikinė medicina, tiek ajurveda patvirtina, kad toks gėrimas ryte prieš valgį yra labai naudingas. Jei norite dar stipresnės apsaugos, į gėrimą galite įtarkuoti imbiero ar įlašinti jo sulčių. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo ligų, orams atšalus."

Siūlys bičių terapiją

Ateityje M.Kašelionis planuoja plėsti savo ūkį, galbūt bityno svečiams  pasiūlyti bičių terapiją.

"Bičių terapijos metu žmogus guli ant specialių gultų virš avilių, uždengtų tinkleliu. Taip galima jauti visas bičių šeimų skleidžiamas vibracijas, avilio kvapą. Bičių pikio kvapas labai teigiamai veikia mūsų kvėpavimo sistemą. Netgi egzistuoja terapija, kai žmonės, dėvėdami  specialias kaukes, įtraukia avilio kvapą. Taip užkertamas kelias kvėpavimo takų ligoms", – tikina bitininkas.

Bites pamilęs ir su jomis gyvenimą susiejęs pašnekovas tikisi, kad šių vabzdžių naudą įvertins vis daugiau žmonių. Tad M.Kašelionis kartais veda edukacijas, kuriose pasakoja apie bitininko darbą ir bičių įtaką mūsų ekosistemai.

"Mokslininkai yra apskaičiavę, kas mūsų Žemei nutiktų, jei staiga neliktų bičių, – žala ekosistemai ir gamtai būtų milžiniška. Ne veltui daugybėje pasaulio miestų bitės yra labai saugomos. Pavyzdžiui, verslininkai joms buveines sukuria ant savo pastatų stogų. Norėčiau kuo daugiau panašių praktikų pamatyti ir Lietuvoje", – viliasi M.Kašelionis.