– Kas čia per perėja?

– Lietuvoje pirma įstrižinė perėja. Žmonės gali eiti iš vieno kampo į kitą. Ir sutaupyti laiko pereinat gatvę, jei jiems reikia kirsti dvi gatves.

– Kodėl tokios perėjos prireikė?

– Jau kuris laikas šviesoforai buvo sureguliuoti taip, kad pėstieji galėjo eiti saugiai per visą sankryžą visomis kryptimis. Mes pamatėme, kad žmonės tuo naudojasi. Norėdami dar kartą pažymėti ir kiti žinotų, kad ją (gatvę) galima pereiti ir kitu būdu.

– Kaip ją dabar reikėtų pereiti? Ar galima eiti senuoju būdu? Ar tik naujuoju ženklinimu? Ar senasis dings? Kaip ja naudotis?

 Tuo metu sankryža būna saugi. Nė vienas automobilis nejuda į sankryžą.

–  Kaip žmonėms patogu. Nes tuo metu sankryža būna saugi. Nė vienas automobilis nejuda į sankryžą. Žmogus gali kirsti gatvę patogioje vietoje.

– Kitaip sustatyti ir šviesoforai. Kodėl?

– Šviesoforai jau ir anksčiau buvo sustatyti. Dėl to ir kilo ta mintis, nes pamatėme, kad žmonės kerta taip, nes jaučiasi saugiai. Mums prioritetas – saugumas.

– Ar čia buvo kažkokių eismo įvykių? Kodėl pasirinkta šita perėja, šita vieta?

– Šita perėja patogi tuo, kad vienu metu iš visų pusių galime sustabdyti transporto priemones. O jeigu jie važiuotų – kirstų pėsčiųjų ėjimo takus. Bandant išvengti tų pavojų ir buvo priimtas tas sprendimas.

– Ar čia būna eismo nelaimių? Partrenktų pėsčiųjų?

– Konkrečiai šioje sankryžoje skaudžių eismo įvykių neturėjome. Bet pastebime iš statistikos, Kauno miesto savivaldybėje įvykstančių įvykių, kad vis dėlto  reguliuojamose pėsčiųjų perėjose įvyksta tikrai skaudžių įvykių.

– Ar gali šitas ženklinimas padėti išvengti avarijų ir nelaimių su pėsčiaisiais?

– Ženklinimas – tik papildymas, parodymas žmonėms, kad jie yra saugūs. Nes automobiliai tuo metu nejuda, jie stovi ties raudonu šviesoforu.

– Kodėl pasirinktas Kauno pavyzdys? Iš kur sėmėtės praktikos? Juk praktikos nėra – tai pirmoji Lietuvoje tokia sankryža.

– Tikrai ne patys sugalvojome. Vakarų Europoje matome pilna didžiųjų miestų, kurie taip yra įsirengę. Paėmėme gerąjį pavyzdį ir atkartojome Kaune.

– Ar oficialiai viskas yra suderinta? Ar nebus kaip su rombais – neįteisinti, kažko trūksta? Ar tai – oficialu ar dar vis dėlto eksperimentinis variantas?

– Kreipiamės prieš kurį laiką ir į ministeriją. Gavome atsakymą, kuriame nematėme kliūčių, dėl ko negalėtume to padaryti.

– Gali atsirasti kažkur daugiau Kaune tokių sankryžų?

–Tikrai ieškosime tokių variantų. Tik reikia įvertinti ne tik saugumą, bet ir kitų eismo dalyvių (transporto priemonių, pėsčiųjų, dviratininkų) būdą bei parinkti optimaliausią variantą.

– Bet yra dar tokių vietų, kur galėtų atsirasti?

–Yra. Jų nėra daug, bet yra.

– Kaip  pasiteisino pirmasis eksperimentas  – rombai? Praėjo jau ketveri metai.

– Manome, kad pasiteisino, nes nuo rombų įrengimo metų neturime nė vieno žuvusio nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose.

– Galima sakyti, kad eksperimentai mieste su gatvėmis tikrai duoda naudos?

– Tikrai stengiamės, kad visi eismo dalyviai būtų saugūs. Ypač pėstieji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ką apie įstrižinę perėją  mano kauniečiai?

Tokią perėją, atsiradusią Kaune Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje, iki šiol galėjome matyti tik JAV, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Visgi panašu, kad kauniečiams prie pokyčių priprasti dar yra sudėtinga. Ką apie tokią perėja mano patys žmonės?

„Gerai. Sutaupo laiką. Juk taip reiktų per perėją eiti dvigubai. O taip galima tiesiai. Sutrumpina kelią. Tai teigiamai įvertinčiau“, – pasisakė kalbinta moteris.

„Būdavo, trumpina kelią ir, aišku, kad čia pavojinga. Ir ten važiuoja, ir čia mašinos. Čia labai sunku. Labai gerai, kad padarė. Pritariame. Už šitą pasirašome“, – jai antrino vyras.

„Čia pagal žmones prisitaikė. Praktiškai, kai užsidegdavo tas „ilgas žalias“, tie, kam reikia, taip ir eidavo“, – nesenus laikus priminė ponas.

„Gal pavojingiau, sakyčiau. Vaikai juk ne visi žiūri – žalia ar raudona. Man atrodo, pavojinga truputį. Ir su dviračiais vaikai važinėja. Nelabai, man atrodo, čia gera idėja“, – abejojo šviesiaplaukė moteris.

„Aš jau seniai taip vaikštau“, – šypsojosi kita moteris.

„Jeigu apsvarstyta, tai, manau, vis tiek turėtų būti ir saugu, ir patogu“, – pasisakė jaunuolis.

– Planuojama statyti estakadą, sujungsiančią K.Baršausko gatvę su Pramonės prospektu virš visiems žinomo vadinamojo VI forto žiedo. Kaip gimė sumanymas ir ko reikia, kad jis būtų įgyvendintas?

– 2017 m. parengta studija, kuri atskleidė didžiausias problemas. Jos būtų išspręstos įrengus estakadą nuo K.Baršausko gatvės į Pramonės prospektą. Tai atlaisvintų žiedą ir jis taptų lengviau įvažiuojamas ir išvažiuojamas, saugesnis. To labiausiai ir siekiame. Apie įgyvendinimą – dabar parengti projektiniai pasiūlymai, kurie bus viešinami. Paskui būtų rengiami techniniai projektai ir, skyrus finansavimą, bus galima pradėti darbus.

– Finansavimas dar tolimoje perspektyvoje. Ar miestas ketina įrengti už savo pinigus, ar sieks paramos?

– Visą laiką geriau gauti paramą, paprasčiau miestui. Bet jeigu bus poreikis, tikrai svarstysime ir savo lėšomis.

– Planas rimtas. Tikrai galima tikėtis, kad bus įgyvendintas. Kiek maždaug turėtų trukti visas procesas?

– Patvirtinus projektinius pasiūlymus, kitas pirkimas būtų techninio projekto rengimo. Jis trunka metus, pusantrų. Paskui, išskyrus finansavimą, rangos darbų konkursai. Pora metų užtrunka darbai.

– Abstrakčiai tariant – 2025 m.?

– Galima, manau, ir greičiau.

– Kodėl pasirinktas būtent šis žiedas?

– Viena iš didesnių problemų mieste – Pramonės prospektas. Problema – nuo K.Baršausko gatvės iki pat Muravos sankryžos. Esame pradėję daryti namų darbus eismui šioje sankryžoje gerinti: įrengėme vaizdo kamerų, stebėsime judėjimą, visas kryptis, vertinsime galimybes, ką būtų galima padaryti, kad pagerintume sankryžos laidumą ir saugumą. Iš kitos pusės irgi bus daromi darbai – ne tik iš K.Baršausko gatvės. Matome, kad Muravos ir Pramonės prospekto bei Partizanų gatvės sankryžos sudaro ilgas spūstis iki pat Taikos prospekto žiedo. Tai vienas mazgų, kuris laukia kaip iššūkis, bet, manau, įveiksime. Kitas – Taikos ir Pramonės prospektų žiedas. Susidaro spūstis nuo Taikos prospekto link Ateities plento. Taikos prospekte atlikus kapitalinio remonto darbus buvo padaryta viena sklandi išvaža tiesiai į Pramonės prospektą – skaičiavome, kad ji apie 10–15 proc. sumažino srautą. Kitose išvažose to nėra.

Papildomas mokestis neturėtų sukelti nepasitenkinimo.

– Jūsų sudėtingas darbas – stebite miesto skruzdėlyną ir bandote modeliuoti, kaip valdyti srautus. Jie su kiekvienais metais tik didėja.

– Išsprendus Taikos ir Pramonės prospektų žiedo sankryžos problemą, visą srautą nukreipiame į Kovo 11-osios gatvės ir Taikos prospekto žiedo sankryžą, kur irgi didelė problema. Lygiai tas pats srautas – nuo Kovo 11-osios gatvės ir Taikos prospekto žiedo link Pramonės ir Taikos prospektų žiedo. Negalime spręsti tik vieno žiedo problemų, nespręsdami kitų.

– Dar viena estakada?

– Laikas parodys, bet Kauno problema – labai dideli žiedai. Norėdamas įvažiuoti į žiedą, vairuotojas turi įsitikinti, kad saugu, o kai didelis greitis, sunku tai padaryti. Reikia ieškoti kitų alternatyvų, kaip būtų galima tai išspręsti.

– Jeigu mažintume žiedus ir darytume daugiau eismo juostų? Gal reikėtų juos pertvarkyti?

– Kovo 11-osios gatvės ir Taikos prospekto žiede – labai daug nuovažų ir išvažų. Konfigūracija sudėtinga. Vėlgi, gal modeliavimai parodys, kad reikia kitokių sprendimų. Gal tai neturėtų būti dviejų lygių sankryža, o reikia kitokių alternatyvų, kaip kituose miestuose, greičio mažinimo kalnelių. Manome, kad yra efektyvesnių sprendinių. Bet tam yra modeliavimas ir specialistai, kurie atsakys į tuos klausimus.

– Buvo tvarkomos gatvės, paskui kitas etapas – pačių gatvių ar žiedų pertvarkymas arba ieškojimas sprendimo, kuris sumažintų apkrovą. Miestas nemiega ant laurų ir ieško naujų eismo sprendimų.

– Gatvės būklė buvo anksčiau prastesnė, o dabar gerėja. Negalime dar laukti, kol atsiras daugiau pinigų, kad priimtume sprendimus, kurie iš esmės išspręstų problemą. Gatvės turi būti remontuojamos.

– Kol bus pastatyta estakada, ten bus košmaras, nes sunkusis transportas, visi įrengimo darbai. Kaip tai įgyvendinti technologiškai?

– Gal nebus taip blogai, kaip įsivaizduojate. Atsiras kolonų, jos praprasčiau statomos, nėra toks sudėtinas statinys. Neįsivaizduojame, nes nesame darę tokių didelių pokyčių. Vykdant apklausos aprašus mus ramina, kad tai nėra taip baisu ir sudėtinga.

– Sakote, kad vykdote apklausas. Kiek maždaug tai galėtų kainuoti?

– Pati estakada galėtų kainuoti truputį daugiau nei 4 mln. Bet tai skaičiuota pagal sistemas, nėra konkurso metu apskaičiuota kaina. Dažniausia konkursų metu apie 20–30 proc., priklauso nuo laikotarpio, sumažėja.

– Miesto Centre ir Senamiestyje – nedžiuginantys planai. Gali būti ribojamas ir apmokestinamas įvažiavimas į Senamiestį.

– Tikriausiai kalbate apie mažų emisijų zoną, kurią norime įgyvendinti. Ruošiamės ir greitai tai bus padaryta, bet dar ne šiais metais. Vienuolikoje vietų bus įrengta sistema, kuri identifikuos atvažiuojantį automobilį, o išvažiuojantį – pagal automobilio taršą arba laiką. Senamiestyje siekiame išvengti tranzito, kuris susidaro siekiant apvažiuoti kitas sankryžas. Tai įgyvendinus vairuotojai turės susimokėti. Būdų yra įvairiausių. Rengiame dokumentus, artimiausiu metu pradėsime organizuoti ir pirkimus.

Pokyčiai: M.Matusevičius pastebi, kad Kauno problema – labai dideli transporto žiedai.

– Kaip dėl netranzitinio transporto, kai žmonės atvažiuoja į darbą ir pasistato automobilį, – ar po darbo turės mokėti? Tikriausiai priklausys ne tik nuo taršos, bet ir nuo praleisto laiko Senamiestyje?

– Manau, kad galėtų būti įtrauktas ir stovėjimas. Kad nereikėtų mokėti ir už stovėjimą, ir už važiavimą, – galėtų būti bendras mokestis. Jei tik važiuoja – vienoks mokestis, kai stovi ilgiau – skaičiuojamas ir išbūtas laikas.

– Kaip galvojate, kokia bus miestiečių reakcija?

– Manome, kad nebus didelio pasipiktinimo. Jei važiuoja į teritoriją, vis vien turi mokėti už stovėjimą. Papildomas mokestis neturėtų sukelti nepasitenkinimo. Bus Pilies aikštelė, kurioje galima palikti automobilius, Karaliaus Mindaugo prospektas. Kuo mažiau automobilių Senamiestyje, tuo jis patrauklesnis.

– Ar reikėtų susimokėti Senamiesčio gyventojams?

– Gyventojams visada yra išimčių. Jie gali išsiimti lengvatinius leidimus stovėti. Negalime apmokestinti grįžimo namo.

– Kada šie planai būtų įgyvendinti?

– Prognozuojame, kad kitais metais.

– Planuojama net ir kelių aukštų Pilies aikštelė. Pilis – jautri zona. Kokia situacija?

– Planuojame įrengti kelių aukštų stovėjimo aikštelę. Ji padėtų įrengus mažų emisijų zonas. Antras mažų emisijų zonų etapas – visas centras. Tik jis bus įgyvendintas, kai bus pastatytas Kėdainių tiltas. Žmonės galėtų rinktis, ar tranzitu kirsti Senamiestį, ar pasirinkti Kėdainių tiltą ir apvažiuoti.

– Žiūrint į plačią perspektyvą – tai siekis, kad automobiliai miestą terštų kuo mažiau. Bet Kauno realybė dėl klimato ir reljefo kiek sunkina situaciją, kad būtų imtasi kardinalių pokyčių ir paliktume automobilius garažuose.

– Nemanome, kad visi važiuos dviračiais ar elektriniais paspirtukais. Bet suteikti galimybę tikrai galima. Viešasis transportas iš miesto nedings. Yra daug būtų įveikti kelis šimtus metrų: paspirtukais, viešuoju transportu, dviračiais.

– Šiuo metu viešuoju transportu važiuoja mažiau žmonių. Ar tai tendencija?

Nemanome, kad visi važiuos dviračiais ar elektriniais paspirtukais. Bet suteikti galimybę tikrai galima. Viešasis transportas iš miesto nedings.

– Koronavirusas padarė savo. Kovo pradžioje netekome apie 70 proc. keleivių. Dabar tendencijos rodo, kad žmonės grįžta, bet kita dalis turbūt nusipirko savo automobilius, iš kurių sunku iškrapštyti. Važiuoti naujais autobusais tikrai patogu, švaru, patogi e. bilietų sistema. Visų patogumų tikrai daugėja ir miestas nesustos skatinti viešojo transporto.

– Skaičiau, kad per penkerius metus miestas investavo apie 70 mln. eurų, nupirkta 250 naujų viešojo transporto priemonių. Investicijos tikrai didelės, papildomai išbandomi elektrobusai.

– Tendencijas matome. Visi renkasi elektrinius autobusus ar kitas mažiau taršias transporto priemones. Esame nupirkę 100 MAN autobusų. Nors ir dyzelis, bet su hibridine pavara, mažiau teršiantys, su filtrais.

– Jie mažiau teršia už paprastą automobilį?

– Jie nauji, ekologiškesni. Tendencijos aiškios – elektriniai autobusai yra perspektyva, tačiau miestams, bent Kaunui, tai dar netinkama technologija. Maršrutų yra tikrai ilgų, nuvažiuoja apie 200–300 km, kai šalta ar šilta, įjungia šildytuvus ar kondicionierius. Susidėvi elektriniai akumuliatoriai – po aštuonerių metų lieka 70–80 proc. pajėgumų. Troleibusas tarnauja penkiolika metų. Jo tarnavimo metu turėsime pakeisite dar akumuliatorių, kuris sudaro 30 proc. troleibuso kainos. Brangu ir be institucijų paskatinimo dar per sunku.

„Kauno dienos“ studijos svečias supažindins žiūrovus su planais jau kitais metais apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį. Numatoma įrengti užtvarus, kurie registruos automobilių tranzitą ir stovėjimą bei paskaičiuos numatytą užmokestį. Ateityje, pastačius Kėdainių tiltą, apmokestinama zona bus plečiama į miesto centrą.

Tačiau M.Matusevičius turi ir gerų žinių. Savivaldybėje kuriami planai, kaip sumažinti transporto spūstis Taikos, Pramonės, Kovo 11-osios, Baršausko ir aplinkinėse gatvėse.

Jau paskelbta apie planus statyti estakadą virš VI forto žiedo, kuri sujungs Pramonės prospektą ir Baršausko gatvę. Svarstoma, kaip pagerinti automobilių pralaidumą ir kitose, labiausiai nuo spūsčių kenčiančiose žiedinėse sankryžose.

Kaip gruodžio 31-osios rytą portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, minėtų lentelių su žalios spalvos rodykle miesto sankryžose iš viso buvo apie 120-mt.

„Visos šios lentelės jau nuimtos. Kai kuriose Kauno sankryžose, kur buvo įmanoma, – įrengtos papildomos šviesoforo sekcijos, kuriose užsidegs žalios spalvos rodyklė, leidžianti vairuotojams pasukti į dešinę“, – apie pastaruosius pokyčius kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, kokią įtaką lentelių su žalia rodykle panaikinimas miesto sankryžose turės vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, M. Matusevičiaus teigimu, tikėtina, jog dėl minėtos naujovės gatvėse nusidrieks didesnės spūstys, tačiau eismas galimai taps saugesniu.

„Jei, pavyzdžiui, papildomoje šviesoforo sekcijoje užsidegs žalia rodyklė į dešinę, vairuotojai žinos, kad gali saugiai pasukti į dešinę neprivalėdami praleisti kitų eismo dalyvių, nes tuo metu pastariesiems degs raudonas šviesoforo signalas. Tačiau, kai papildoma sekcija su žalia rodykle šviesofore nebus užsidegusi, vairuotojai turės stabtelėti ir praleisti pėsčiuosius bei dviratininkus“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės atstovas.

Jis pridūrė, kad anksčiau, kai miesto sankryžose galiojo lentelės su žalios spalvos rodykle, vairuotojai žinojo, kad gali pasukti į dešinę tik apsidairę ir įsitikinę, ar skirtingose kelio pusėse nėra kliūties, leidžiančios pasukti į dešinę.

Dabar, kaip jau minėta, jei papildomoje šviesoforo sekcijoje užsidegs žalia rodyklė, vairuotojai galės nevaržomi sukti į dešinę žinodami, kad niekas jiems nekliudo. Taip pat sukti į dešinę bus galima ir tada, kai degs įprastas žalias šviesoforo signalas. Tačiau tokiu atveju sukant į dešinę vairuotojai privalės praleisti pėsčiuosius.

Primename, kad lentelių su žalios spalvos rodykle Kauno sankryžose pradėjo mažėti dar vasarą. Tuomet pastebėta, jog pirmieji minėto tipo pokyčiai įgyvendinti Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžoje. Čia buvo įrengta papildoma šviesoforo sekcija, kuri leidžia sukti į dešinę, nors dega įprastas raudonas šviesoforo signalas.

Būtent pastarasis pakeitimas, kuomet užsidegus ne papildomam, o žaliam šviesoforo signalui, kai kurie vairuotojai nežinojo, galį sukti į dešinę, nes buvo įsitikinę, kad tai – draudžiama. Taip važiuojamojoje kelio dalyje nusidriekdavo spūstys.