Nejudėti, net nesižvalgyti, kvėpuoti ramiai ir ritmingai, nepanikuoti ir laukti – tai veiksmai, kurie lėmė, kad, Kauno marių viduryje beveik valandą laukus stebuklo, jis įvyko.
Dėkingumo gėlės medikams
Tuos tris ketvirčius valandos, kai gydytojas Martynas Norkus stingdančiame lediniame Kauno marių vandenyje galynėjosi su mirtimi, jo mintyse panikos nebuvo. Vyras tejautė begalinę meilę savo šeimai ir kaltę prieš draugus, kad sugadino jiems laisvalaikį.
Ko gero, savitvarda ir mintys ne apie save, o apie kitus padėjo jam išsilaikyti vandens paviršiuje ir sulaukti pagalbos. Tai, kad skendęs, beveik valandą šaltame vandenyje praleidęs 38-erių metų vyras net nesusirgo, medikai vadina stebuklu.
"Kai po savaitės išvydome šį mūsų pacientą stoties vestibiulyje besišypsantį su gėlių puokšte rankose, mus visus apėmė dar didesnis džiaugsmas", – sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Irena Dabulskienė.
Ugniagesių gelbėtojų iš Kauno marių vidurio į krantą atgabentą skendusįjį kartu su kolegomis nurengusi, į šildomąją plėvelę suvyniojusi, lašinamais fiziologiniais tirpalais šildžiusi gydytoja Liza Olman tą darbo dieną vadina viena prasmingiausių per savo karjerą. Padėti žmogui iš anapus grįžti į gyvenimą yra kilniausia misija.
Suprato per vėlai
Buriuotojas, 38-erių metų trijų vaikų tėvas, Estetinės chirurgijos klinikos vadovas M.Norkus vasario 15-ąją, tai buvo sekmadienis, nusprendė pasivažinėti ledrogėmis ant Kauno marių. Vienas ten buvusių žvejų patikino, kad ledo storis yra apie 15–20 cm.
"Nepasitikslinau, ar visoje akvatorijoje", – vieną pirmųjų savo klaidų, vedusių nelaimės link, įvardijo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas M.Norkus.
Jis buvo apsirengęs slidininko drabužiais, buriuotojų per gimtadienį dovanotu džemperiu, nepralaidžiu vėjui ir iš dalies drėgmei, apsiavęs batais, kurie neskęsta. Pasitelkęs bures ir vėją, nuskriejo Kauno marių ledu.
"Buvau nutolęs apie puskilometrį nuo kranto, kai išgirdau ledo traškėjimą. Pamaniau, kad tokį garsą skleidžia gerai išgaląstos pačiūžos. Atsisukęs pamačiau plonus įtrūkimus ant ledo. Nuvažiavau dar apie 200–300 m, o reikėjo iškart suktis atgal ir skubėti iš pavojingos zonos", – dabar situaciją visai kitaip vertino M.Norkus.
Staiga prisiminęs, kad buriuotojų forume draugai rašė apie neužšalusį marių ruožą, nuleido burę, atsigulė ant ledrogių ir bandė rankomis irtis ta kryptimi, iš kur atvažiavo.
"Taip pačiuožiau gal apie penkis metrus. Buvo labai sunku. Dar pagalvojau, kad traška antra ledo pluta, susidariusi dėl temperatūros svyravimų. Nusprendžiau greičiau išvažiuoti iš tos vietos. Bekeliant burę ledas po rogėmis lūžo ir grimzdo", – tos akimirkos M.Norkus neužmirš niekada, kaip ir viso to, kas vyko vėliau.
Saugumo priemonių daug
"Ačiū ugniagesių gelbėtojų komandai iš Kauno miesto Šilainių poskyrio: trims Tomams – Kaminskui, Vyšniauskui ir Marinskiui, kurie šoko į ledinį vandenį gelbėti manęs. Tai tikrai labai rizikinga ir sunku", – žino M.Norkus.
Apie savo nelaimę jis pasakojo tam, kad kiti išvengtų jį ištikusios tragedijos. Pirmiausia perspėjo, kad kiekvienam savo automobilyje būtina turėti bent elementarių gelbėjimo priemonių.
"Nesvarbu, ar čiuoži pačiūžomis, ar žvejoji, ar eini pasivaikščioti ant ledo, apie jo storį ir saugumą reikia pasiklausti čia esančių kelių žmonių, o ne vieno, kaip padariau aš. Būtina domėtis sinoptikų prognozėmis. Taip pat reikia neštis kablius, kuriuos aš turėjau, bet buvau palikęs automobilio bagažinėje", – aiškino ir būti budriems prašė gydytojas M.Norkus.
Telefoną, perspėja gydytojas, reikia laikyti specialiame maišelyje, apsaugančiame nuo drėgmės, nes nežinai, kada gali tekti šauktis pagalbos numeriu 112.
"Tiktų, juolab žvejams, ir hidrokostiumas, kuris padeda nesušalti ir ilgai išbūti virš vandens", – saugumo priemones vardijo M. Norkus.
Lyg siaubo filme
Apie tai gydytojas labai rimtai kalbėjo dabar. O tada neįvertino ledo storio, vėliau – jo traškėjimo. Dėl to dabar apmaudžiai apgailestavo.
Akimirka, kai po kojomis dingo pagrindas, kūnas paniro į vandenį, o ledas aplinkui trūkinėjo ir lūžo, prilygo klaikiam sapnui ar siaubo filmui. Tik šaltas, vos dviejų laipsnių šilumos vanduo greitai grąžino į realybę.
"Iš karto pradėjau šauktis pagalbos. Bandžiau nugara užplaukti ant ledo. Nepavyko, nes jis lūžinėjo. Gurkštelėjęs šalto vandens supratau, kad tai pavojinga, nes kvėpavimo takus gali sukaustyti spazmai. Pabandžiau užkelti burę ant ledo ir lipti ant jos, bet burė nuslydo atgal į vandenį. Daugiau to pakartoti nebegalėjau, šaltis labai greitai atėmė jėgas", – apie dramatišką dvikovą su marių vandens galybe pasakojo gydytojas chirurgas M.Norkus.
Jis bandė nusimauti pirštines ir panaudoti riešų apsaugus kaip smaigus. Nepavyko, nes ten buvo tik plastikas, o rankos ėmė šalti dvigubai greičiau.
"Sunėriau pirštus, kad būtų šilčiau, ir sustingau. Žinojau, kad bet koks judesys sujudina vandenį, todėl šaldo, ir atima labai daug jėgų. Greitai supratau, kad situacijos pagerinti nebegalėsiu, todėl visas pastangas skyriau tam, kad jos nepabloginčiau. Nedariau nieko, kas nereikalinga, net galvos nejudinau, nors norėjosi pažvelgti, ar neartėja pagalba. Kuo rečiau šaukiau, kvėpavau ramiau, galvojau apie pasaulio rekordus, kur žmogus ilgai guli tarp ledų", – savisaugos metodus, padėjusius išgyventi, vardijo M.Norkus.
Jis tikėjo, kad sulauks pagalbos, ir tausojo jėgas. Gydytojo žodžiais tariant, nesunkiai pavyko įjungti sąmonės ramybės režimą, nes labai norėjosi gyventi. Laimė, ledo kraštas, už kurio laikėsi, buvo tvirtas ir nelūžo. Kad tai nenutiktų, nevalia buvo judėti. Vienu metu koją sutraukė mėšlungis, bet tai truko labai trumpai.
"Ramiai laikiausi sunėręs rankas, visiškai nejudindamas kūno. Jaučiau, kaip jis vėsta, kaip iš lėto šąla galva. Kai vėjas papūsdavo stipriau, dar labiau persmelkdavo šaltis, nors buvau su šalmu ant galvos. Visiškai negalvojau apie laiką ir žinojau, kad turiu išlikti iki tol sąmoningas, kol mane pasieks gelbėtojai", – savo tikslus ir uždavinius prisiminė M.Norkus.
Bijojo dėl gelbėtojų
Skęstantį gydytoją stiprino reginys krante. Ten buvęs vyras mojavo rankomis ir šaukė, kad ateina pagalba, greit jį ištrauks, viskas bus gerai.
"Tai man labai daug padėjo. Pamačiau, kaip ugniagesiai su gelbėjimo plaustais atbėga link manęs. Ledas po jų kojomis lūžinėjo, jie šaukė vienas kitam patardami, ką daryti. Galiausiai link manęs artinosi tik vienas gelbėtojas ir jam sunkiai sekėsi, nes teko irtis per lūžtantį ledą", – pasakojo M.Norkus, kuris šiuos vaizdus tebemato savo akyse.
Prie skęstančiojo priartėjo gelbėtojas Tomas Kaminskas. Jo verdiktas: "Dabar jau gyvensi" prilygo pergalės šūkiui prieš mirtį. Ji neįveikė puikiai fiziškai ir psichologiškai užsigrūdinusio vyro.
Gelbėtojas, pasiekęs skęstantįjį, užtraukė jį ant ledrogių, ir jas stūmė, pats plaukdamas.
"Man buvo baisu, kad gelbėtojai patys nenuskęstų dėl manęs. Nežinau, kiek užtruko tokia kelionė iki kranto", – M.Norkus nebuvo paradęs sąmonės ir vedamas gelbėtojo bei kito vyro sugebėjo nueiti apie 500 m iki greitosios medicinos pagalbos automobilio.
Gelbėtojas T.Kaminskas šio įvykio žygdarbiu nevadina, nors, prisipažįsta, nebuvo tikras, kad jam pavyks. Kolegos, bėgę kartu, dėl lūžtančio ledo atsiliko.
"Labai skubėjau, buvo labai svarbu, kad skęstantysis nepanirtų po vandeniu. Bėgome trise, ledas pradėjo lūžinėti", – pasakojo Tomas.
Jis Martyną ant ledrogių parplukdė jau į kitą marių pusę, įveikęs visą jų plotą.
"Martynas padėjo man, mes bendravome, kol plaukėme", – apie tai, kas stiprino, pasakojo T.Kaminskas, gelbėtoju dirbantis jau treji metai.
Į klausimą, kodėl pasirinko tokį sunkų, pavojų kupiną darbą, 33-ejų metų vyras atsakė, kad tai yra jo pašaukimas. Apie jausmus Tomas nekalbėjo.
"Išgelbėjęs Martyną negalvojau nieko. Buvo svarbu kuo greičiau pasiekti medikus",– apie ekstremalias patirtis paprastais žodžiais kalbėjo gelbėtojas T.Kaminskas.
Tai išskirtinis atvejis
Skendusiojo kūno temperatūra, jį perrengus ir suvyniojus į specialų šildomą apklotą, buvo tik 28,7 laipsnių šilumos. Gydytoja L.Olman, slaugytoja Danguolė Nagienė ir vairuotojas paramedikas Gitanas Urbonavičius nusimetė savąsias striukes ir jomis apklojo savo pacientą.
Belašant šildantiems fiziologiniams skysčiams greitosios pagalbos medikai išgelbėtąjį skubiai nuvežė į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių.
"Šio paciento gyvybę išgelbėjo jo paties ramybė, susitvardymas, stiprus organizmas ir išskirtinių technologijų apranga", – įvertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis.
M.Norkus šaltame vandenyje išbuvo 45 minutes, kai jau po 15 minučių gali pradėti virpėti širdies skilveliai ir dėl to gali ištikti mirtis.
"Šis atvejis išskirtinis. Gydytojas M.Norkus – labai laimingas žmogus ir mes laimingi kartu su juo", – džiaugėsi profesorius V.Pilvinis ir pabrėžė, kad nėra absoliučių rodiklių, kurie apibrėžtų žmogaus galimybes išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Tai lemia daug aplinkybių, demonstruoja konkretūs atvejai. Lemtis? Galbūt.
Padėjo Dievas ir meilė
Praėjus keturioms valandoms M.Norkus Kauno klinikų Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikų jau prašėsi išleidžiamas namo, nes jautėsi gerai ir todėl nenorėjo užimti vietos, galbūt reikalingos kitiems ligoniams.
"Gydytojai bijojo pavojingų širdies, inkstų, plaučių funkcijų sutrikimų, kurie gresia tokiais atvejais, bet juos netgi nustebinau, kad šių komplikacijų išvengiau", – džiaugėsi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas M.Norkus, po jį ištikusios nelaimės praėjus dviem dienoms jau grįžęs į darbą, operacinę.
Jis net plaučių uždegimu nesusirgo, nors, prisipažįsta, labai nemėgsta šalčio ir visada žiemą šiltai rengiasi. Gydytojas mano, kad jam nesusirgti padėjo sveika gyvensena: M.Norkus praktiškai nevartoja alkoholio, niekada nerūkė, pernai įveikė maratoną Vilniuje, praktikuoja jogą, vadovaujasi optimistiniu požiūriu į gyvenimą.
"Manau, kad beveik valandą ištverti lediniame vandenyje ir sugrįžti į namus padėjo Dievas, meilė šeimai, operacinėje išugdyta kantrybė, buriuotojo užsispyrimas, ir, žinoma, ugniagesiai gelbėtojai. Labai svarbu kiekvienam iš mūsų pasitikėti savo jėgomis, sugebėti pozityviai mąstyti", – tikino gydytojas M.Norkus.
Apdovanojimai – ir skęstantį Kauno mediką išgelbėjusiems ugniagesiams 2
