Vėliau pranešta, kad šaudynių vakarų Teksase aukų sekmadienį padaugėjo iki septynių, pranešė pareigūnai.

Policija pranešė, kad užpuolikas buvo trisdešimt kelerių baltasis, bet jo pavardės kol kas nepaskelbė ir nenurodė jo šaudymo Midlando ir Odesos miestuose motyvų.

Šaudynės įvyko praėjus mažiau nei mėnesiui po incidento, kai užpuolikas Teksaso El Paso mieste nužudė 22 žmones, ir iškart išprovokavo naujus raginimus griežčiau kontroliuoti ginklus, kad būtų sustabdyta šaudynių Jungtinėse Valstijose banga.

Šeštadienį buvo nušauti mažiausiai penki ir sužeistas dar mažiausiai 21 žmogus, žurnalistams sakė Odesos policijos viršininkas Michaelas Gerke'as (Maiklas Gerkas).

Jis nurodė, kad tarp sužeistųjų yra trys policijos pareigūnai.

Odesos policijos departamentas anksčiau pranešė, kad įtariamasis „važinėjo po Odesą šaudydamas į atsitiktinius žmones“ ir buvo užgrobęs JAV pašto furgoną.

Iš pradžių policininkai 20-ajame greitkelyje bandė sustabdyti keleivinę transporto priemonę, bet jos vairuotojas, kuris buvo vienintelis žmogus automobilyje, į galinį langą nukreipė šautuvą ir paleido kelis šūvius į patrulį, sakoma Teksaso visuomenės saugumo departamento pareiškime.

Vienas policininkas buvo sužeistas, o įtariamasis pabėgo iš įvykio vietos „ir toliau šaudė į nekaltus žmones“, nurodoma pareiškime.

Kai kurie šūviai buvo paleisti greitkelyje tarp Odesos ir Midlando miestų; keli automobiliai liko su kulkų padarytomis skylėmis.

„Ką tik sužinojau, kad mirė mano draugas“, – televizijai „Fox News“ sakė Odesos, kur incidentas baigėsi, meras Davidas Turneris (Deividas Terneris).

Pasak mero, užpuolikas sustojo šalia automobilio, kuriame prie šviesoforo laukė šis vyras su šeima, ir pradėjo šaudyti.

Kažkuriuo metu užpuolikas pakeitė transporto priemonę – užgrobė pašto furgoną. M. Gerke'as sakė manantis, kad tarp aukų yra vienas pašto darbuotojas.

Pasak policijos, įtariamasis žuvo per susišaudymą su policija prie vieno kino teatro Odesoje.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jį apie incidentą informavo generalinis prokuroras Williamas Barras (Viljamas Baras).

„Epidemija“

Rugpjūčio pradžioje per šaudynes prekybos centre „Walmart“ El Pase žuvo daug ispanakalbių. Areštuotas 21 metų įtariamasis Patrickas Crusius (Patrikas Krusiusas), baltasis Teksaso gyventojas, policijai sakė, kad taikėsi į „meksikiečius“.

D. Trumpo kritikai kaltino jį neapykantos, kuri paskatino ir šaudynes El Pase, kurstymu.

Kelios valandos po įvykių El Pase kitas užpuolikas Deitone Ohajo valstijoje nušovė devynis žmones. Šaudynės vėl pakurstė raginimus dėl ginklų kontrolės Jungtinėse Valstijose, kur šaunamieji ginklai yra siejami su beveik 40 tūkst. mirties atvejų 2017 metais.

„Mums reikia užbaigti šią epidemiją“, – po naujausio incidento tviteryje parašė Buvęs Atstovų Rūmų narys Beto O'Rourke' (Betas O'Rorkas).

Prezidento posto siekiantis demokratų politikas išreiškė užuojautą „visiems tiems Vakarų Teksase, kas turi vėl tai patirti“.

Kitas demokratų pretendentas į prezidentus, buvęs San Antonijo meras Julianas Castro (Džulianas Kastras), per tviterį kreipėsi į respublikonų kontroliuojamą Senatą, „atsisakantį imtis veiksmų dėl ginklų reformos“.

„Koks skaičius? Kiek amerikiečių norite paaukoti NRA (JAV Nacionalinei šaulių asociacijai)?“ – parašė jis.

Anot „Amnesty International“, įspėjimas paskelbtas „dėl nevaldomo smurto panaudojant šaunamuosius ginklus, kuris tapo toks paplitęs JAV, jog prilygsta žmogaus teisių krizei.“

Remiantis organizacijos įspėjimu, žmonės, keliaujantys į JAV, visą laiką turi būti ypač budrūs, vengti vietų, kur susirenka didelis skaičius žmonių, ypač kultūrinių renginių, maldos vietų, mokyklų ir prekybos centrų.

„Amnesty International“ taip pat pažymi, kad JAV vyriausybė „nenori užtikrinti apsaugos nuo smurto panaudojant šaunamuosius ginklus“, nepaisant to, kad yra įpareigota pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę imtis priemonių, skirtų sureguliuoti prieigą prie šaunamųjų ginklų (...).“

Organizacijos įspėjimas pasirodė po praėjusio savaitgalio šaudynių El Pase (Teksaso valstija) ir Deitone (Ohajo valstija), per kurias žuvo 31 žmogus. Per šaudynes El Pase žuvo aštuoni meksikiečiai.

„Turėtume tvirtai atmesti iš visų mūsų lyderių burnų sklindančią kalbą, kuri maitina baimės ir neapykantos klimatą ir normalizuoja rasistines nuotaikas“, – pareiškė B. Obama viename iš savo retų pareiškimų.

Jis konkrečiai neįvardijo dabartinio JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), po šaudynių El Pase Teksase ir Ohajuje Deitone sulaukusio kaltinimų kurstant netoleranciją savo prieš imigrantus nukreipta retorika.

Vis dėlto B. Obama atkreipė dėmesį į lyderius, „demonizuojančius tuos, kurie neatrodo kaip mes, sako, kad kiti žmonės, įskaitant imigrantus, kelia grėsmę mūsų gyvenimo būdui, kitus žmones vadina nevisaverčiais arba užsimena, kad Amerika priklauso tik vieno konkretaus tipo žmonėms“.

JAV respublikonų prezidento kampanijos favoritas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį paragino „visiškai ir visuotinai“ uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas po praeitą savaitę Kalifornijoje įvykusių masinių šaudynių, kurias įvykdė musulmonų pora, kuri tikriausiai buvo jau ilgokai radikalizuota.

D.Trumpo kampanijos pranešime sakoma, kad draudimas atvykti į šalį musulmonams turėtų galioti, „kol mūsų šalies atstovai galėtų išsiaiškinti, kas dedasi“.

Kandidato padėjėjai konkrečiai nenurodė, ar toks pasiūlymas būtų taikomas tiek turistams, tiek imigrantams, taip pat nesakė, ar jis būtų nukreiptas prieš šiuo metu užsienyje esančius amerikiečius musulmonus.

Tą pareiškimą pasmerkė kiti pretendentai į prezidento postą ir Baltieji rūmai, kurie pareiškė, kad D.Trumpo raginimas užverti duris musulmonams yra „visiškai priešingas“ JAV vertybėms.

„Mūsų Teisių bilyje yra įdiegta pagarba tikėjimo laisvei“, – vienas iš pagrindinių prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) padėjėjų užsienio politikai Benas Rhodesas (Benas Roudsas) sakė televizijai CNN.

Tuo tarpu D.Trumpo kampanija citavo apklausos duomenis, esą rodančius, „prieš amerikiečius nukreiptą neapykantą dideliuose musulmonų gyventojų segmentuose“.

„Turėsime nustatyti, iš kur kyla ta neapykanta ir kodėl“, – sakoma pranešime, kurį paskelbė milijardieriaus nekilnojamojo turto magnato, kuris, kaip rodo apklausos, yra populiariausias tarp tikėtinų respublikonų rinkėjų, kampanija.

„Kol galėsime išaiškinti ir suprasti šią problemą bei jos keliamą grėsmę, mūsų šalis negali būti auka dėl šiurpių atakų, vykdomų žmonių, kurie tiki tik džihadu ir neturi sveikos nuovokos arba pagarbos žmonių gyvybėms“, – rašoma pranešime.

D.Trumpo pastabos, nukreiptos prieš musulmonus amerikiečius, darėsi vis aštresnės po pražūtingų atakų Paryžiuje, taip pat po praeitą savaitę įvykusių šaudynių Kalifornijoje, per kurias žuvo 14 žmonių, o dar 21 buvo sužeistas.

Praeitą mėnesį jis sukėlė šurmulį pareiškęs, kad „tūkstančių tūkstančiai žmonių“ džiūgavo Naujojo Džersio rajonuose, kur gyvena daug arabų kilmės amerikiečių, kai per teroro atakas 2001 metų rugsėjo 11-ąją buvo sugriauti „Bokštai dvyniai“.