Atliepia svarbų poreikį

Anot tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, konversija suprantama kaip neefektyvių, taršių, dažniausiai buvusių pramonės teritorijų prikėlimas naujoms  urbanistinėms idėjoms.

Eksperto teigimu, tai ne tik grąžina apleistų vietų patrauklumą, tačiau ir užtikrina tvaresnės urbanistikos įgyvendinimą.

„Konversija mažina neefektyvių plotų taršą, kuria investicijoms palankią aplinką, plėtoja geresnes sąlygas susisiekimo sistemoms, inžinerinių tinklų atnaujinimui, darniam gyvenamųjų teritorijų ir darbo vietų išdėstymui. Po konversijos apleistos miesto erdvės atgyja, mažėja jų socialiniai iššūkiai ir buvę didmiesčių randai tampa patraukliomis vietomis gyventi. Vykdant konversijų projektus, taršūs plotai išvalomi, čia įrengiamos žaliosios zonos, želdynai, mažinantys CO₂ išskyrimą ir gerinantys oro kokybę mieste“, – sakė K. Vanagas.

Vis dėlto teritorijų konversijos yra sudėtingi projektai – juos vystyti užtrunka, procesus lydi sudėtingos biurokratinės procedūros ir didelės investicijos. Pasak „YIT Lietuva“ vadovo, dažnai konversija pradedama nuo griovimo darbų, kurių apimtys – nemenkos, o tai didina ir bendruosius projektų kaštus bei sukelia nemažai diskomforto aplinkiniams.

„Tačiau yra ir kita medalio pusė. Teritorijose, kurios jau buvo savotiškai pasmerktos, po konversijos ne tik sumažėja tarša, bet ir atsiranda geresnė urbanistinė struktūra, architektūrinės išraiškos kokybė, daugėja naujų viešųjų erdvių, kurios darniai integruojamos į didmiesčių sistemą. Buvę pamiršti plotai tinkamai užstatomi ir atitinka 15 minučių miesto koncepciją. Tai – galimybė namus, darbą, paslaugas bei pramogas turėti ne didesniu nei 15 minučių atstumu pėsčiomis ar dviračiu. O kadangi plėtrai tinkamo ploto miestų centruose sparčiai mažėja, konversija puikiai atliepia šį poreikį“, – sakė K. Vanagas.

Potencialo apstu, bet jis nenaudojamas

Bendrovė „YIT Lietuva“ jau įgyvendino ne vieną konversijos projektą. Prieš keletą metų sostinėje buvo pertvarkyta buvusi alaus daryklos teritorija Aludarių gatvėje – sudėtingame šlaitiniame sklype, nugriovus senuosius gamyklos statinius, buvo pastatytas itin patrauklus gyvenamasis kvartalas „Matau Vilnių“.

Projektas „Matau Vilnių“. „YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Vilniaus centre įsikūrusioje naujoje gyvenamojoje erdvėje buvo atnaujinta infrastruktūra, maksimaliai išsaugoti želdynai. Už visus „Matau Vilnių“ privalumus bei vystymo sprendimus, kvartalas buvo įvertintas šalies NT projektų konkurse „Už darnią plėtrą“ ir pripažintas geriausiu projektu gyvenamosios paskirties kategorijoje.

Teritorijas konvertuojame pakartotiniam gyvenimui, kartu už optimalią kainą pasiūlydami kokybišką ir komfortišką būstą, įrengdami naujas komercines bei darbo vietas, atnaujindami bei pritaikydami turimą infrastruktūrą.

 

„Sostinėje taip pat įvykdėme buvusios apleistos teritorijos Šnipiškėse konversiją ir čia vis dar plėtojame daugiafunkcinį „Naujojo Skanseno“ kvartalą. Jame kyla gyvenamieji namai, du verslo centrai, kurių vienas jau pastatytas. O Kauno Aleksoto rajone, netoli miesto centro ir Nemuno salos, sparčiai statomas „Matau Kauną“ projektas. Pirmuoju etapu jame jau iškilo du pirmieji daugiabučiai, pats kvartalas seną pramoninę teritoriją šiandien transformuoja į vieną patraukliausių vietų gyventi mieste. Mūsų tikslas – sukurti naujas urbanistines struktūras senųjų vietose arba esamas pritaikyti naujai funkcijai. Todėl teritorijas konvertuojame pakartotiniam gyvenimui, kartu už optimalią kainą pasiūlydami kokybišką ir komfortišką būstą, įrengdami naujas komercines bei darbo vietas, atnaujindami bei pritaikydami turimą infrastruktūrą“, – kalbėjo K. Vanagas.

Konversija naudinga miestams, nes apleidus centrinėse didmiesčių dalyse esančias teritorijas, jos praranda savo turimą potencialą. Pasak K. Vanago, laisvų žemės sklypų arti miesto centro mažėja, todėl bet kuri teritorijos konversija yra šiuolaikinio miesto dabartis ir tvarios miestų plėtros geroji praktika. „Centrinėse didmiesčių dalyse dar yra buvusių gamyklų ir sandėlių, kurie šiuo metu nėra naudojami, tačiau gali pavirsti puikiomis gyvenamosiomis, visuomeninėmis ir rekreacinėmis erdvėmis“, – įsitikinęs bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas.

Pastebima tendencija ir Skandinavijoje

Prieš kelis metus Suomijoje YIT įgyvendino „Workery+“ projektą, Helsinkio centre esančias gamybines erdves prikėlusi naujam gyvenimui ir įkūrusi modernią, ergonomišką bei komfortišką biurų ekosistemą.

„Konversijos panaikina miestų „pilkąsias dėmes“ ir formuoja modernų miestą, todėl tokių projektų, tikėtina, vis daugės. Svarbu, kad tai būtų daroma racionaliai, tinkamai išnaudojant susisiekimo komunikacijas, viešąsias erdves pritaikant miestiečių patogumui“, – teigė „YIT Lietuva“ vadovas.

Nors kvartalo jungtys suprojektuotos ir galvojant apie vairuotojų poreikius, „Matau Kauną“ pagrindinis moderatorius, urbanistas Tadas Jonauskis pasakoja – didžiausiais rajono prioritetas yra vystyti naujakuriams saugias, žalias ir alternatyviam transportui draugiškas erdves.

Siekė laisvės ir kokybės

Ryškiais urbanistiniais pokyčiais gyvenantis Kauno Aleksoto rajonas aktyviai ruošiasi tapti verslo, inovacijų ir kultūros slėniu. Šiame sparčiai besivystančiame miesto rajone šiandien suplanuoti svarbūs laikinosios sostinės projektai. Aleksote iškils Inovacijų pramonės parkas, M. K. Čiurlionio koncertų salė, kiti viešosios ir komercinės paskirties objektai.

Tačiau dar visai neseniai ši Kauno dalis buvo atiduota industrijai bei pramonei. Todėl tvaraus judumo poreikiai tokioje aplinkoje nesvarstyti. Patogiai pėsčiomis ar dviračiais keliauti po Aleksotą galimybių nebuvo, tačiau dabar, sako T. Jonauskis, situacija kardinaliai keičiasi.

„Projektuodami „Matau Kauną“ kvartalą, išsikėlėme tikslą sukurti žalią, tvarų, bendruomenėms skirtą rajoną. Drauge užsibrėžėme neretai tik automobiliams skirtas erdves grąžinti pėstiesiems. Naujasis kvartalas kyla miesto centre, jį supa visas pagrindinis Kauno funkcionalumas. Pastarąjį be automobilio galima lengvai pasiekti vos per keletą minučių. Tad kodėl nesėsti ant dviračio ar neišeiti pėsčiomis“, – klausė urbanistas.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Norėdami paskatinti naujakurius tai padaryti, projekto autoriai daug dėmesio skyrė tvarioms kvartalo jungtims. Anot T. Jonauskio, buvo suprojektuotas viešųjų erdvių tinklas, kurio prioritetais tapo bemotoris transportas bei judėjimas pėsčiomis. 

Kvartalo „Matau Kauną“ ramios gatvelės rajono viduje užtikrina saugią aplinką vaikščioti, vaikams važinėti dviračiais.

„Jos jungia skirtingo charakterio viešąsias erdves, per kurias patogu judėti senamiesčio link. Kvartalą norėjome kurti kuo saugesnį, kad vaikai čia galėtų bėgioti laisvai, o pėsčiųjų gyvenimo kokybė būtų tikrai aukšta“, – sakė pašnekovas.

Priešpriešos išvengė

Visgi, galvodami apie pėsčiųjų, dviratininkų bei kitą bemotorį transportą besirenkančiųjų poreikius, projekto autoriai nepamiršo ir vairuotojų. Pasak T. Jonauskio, projektuojant visą kvartalo teritoriją, pasitelkti specialistai, kurie suskaičiavo būsimą automobilių srautą ir padėjo įvertinti didžiausius iššūkius.

„Šie duomenys leido sukurti apgalvotą gatvių dizainą, pasirinkti reikiamus parametrus. Taip išvystėme gatvių hierarchiją – pagrindines ir šalutines jungtis, bei tas, kurios skirtos tik pėstiesiems. Automobilių stovėjimo vietas numatėme požeminėse aikštelėse. O įvažiavimus į jas orientavome pagrindinių gatvių link. Todėl atsirado galimybė sukurti kitas jungtis, kurios yra saugios ir su minimaliu automobilių eismu“, – teigėa T. Jonauskis.

Jis priduria – taip išvengta priešpriešos su vairuotojais. Tai padaryti, anot T. Jonauskio, būtina, nes sukurti kvartalą visiškai be automobilių šiandien būtų utopiškas planas.

„Juolab, kad projekto lokacija yra labai gera miesto atžvilgiu. Todėl natūralu, jog kvartalas jungiasi su pagrindinėmis Kauno gatvėmis – Veiverių gatve bei Europos prospektu per naujai statomą Svirbygalos gatvę. Išnaudodami šį lokacinį patogumą, apgalvojome tiek transporto judėjimą, tiek automobilių stovėjimo vietas. Jos bus pagrindinėse rajono gatvėse, pastarųjų lygyje. Taip bus sudaromos sąlygos atvykti trumpam ar sutalpinti svečių automobilius. Visos šios priemonės leidžia sukurti miestietišką, skirtingiems judėjimo būdams pritaikytą, netranzitinę kvartalo gatvę“, – pasakojo urbanistas.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Laukia ryškūs pokyčiai

Tai, kad Kauno centre būtina plėtoti tvarias, aplinkai draugiškas judumo jungtis, rodo ir miesto savivaldybės užmojai. Šiuo metu projekto „Matau Kauną“ lopšys – Aleksoto rajonas – ruošiasi Kėdainių tilto statyboms.

Jis suteiks galimybę vairuotojams iš šios miesto vietos lengviau patekti link Šilainių bei autostrados, taip išvengiant senamiesčio kirtimo. Be to, anot T. Jonauskio, planuojamas statinys sumažins automobilių eismą Kauno centre, užtikrins daugiau erdvių pėstiesiems, pagerins mikroklimato, užterštumo bei triukšmo rodiklius.

„Taip pat naujasis pėsčiųjų tiltas per Nemuną sukurs ypač patogias sąlygas greitai pasiekti Senamiestį bei Naujamiestį pėsčiomis ar dviračiu. Tokiu būdu drastiškai priartės miesto centras. O nuvykimas į Nemuno salą ar Laisvės alėją bus tik keliolikos minučių klausimas. Visi šie pokyčiai yra Europos miestų žaliojo kurso dalis. Siekiama, kad iki 2050-ųjų, mažinant neigiamą poveikį klimatui, nauji projektai diegtų priemones, keičiančias būsimųjų gyventojų įpročius. Todėl mes norime kurti aplinką, kurioje įsikūrę žmonės mėgautųsi ir vertintų suteikimą kokybę gyventi tvariai“, – pabrėžė T. Jonauskis.

A+ energinio naudingumo klasės namuose įrengta 80 butų, kurių plotas siekia nuo 49 kv. m iki 74 kv. m. Juose įrengta pilnesnė ir aukštesnės kokybės, nei rinkoje įprasta, apdaila, efektyvus grindinis šildymas, vėsinimo sistema, individuali vėdinimo sistema su rekuperacija, išmanūs skaitikliai su automatiniu duomenų nuskaitymu. Gyventojai galės džiaugtis natūralios šviesos gausa, kurią užtikrins dideli langai iki grindų. Poilsio akimirkoms įrengti  erdvūs – daugiau nei 10 kv. m ploto – balkonai. Vidutinė būsto naujuosiuose namuose kaina siekia nuo 2199 eurų už kvadratinį metrą.

 „YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Po namais ir šalia jų įrengtos patogios automobilių stovėjimo aikštelės. Visoje namų teritorijoje įdiegta vaizdo stebėjimo sistema ir elektroninės laiptinių spynos užtikrins gyventojų saugumą. „Skrydžio namai“ yra visai šalia Antakalnio parko, todėl jų gyventojai galės mėgautis gamtos artumu. Toliau plėtojant rajoną bus įrengiami pėsčiųjų takai, kurie bus sujungiami su miesto rekreacinės ir susisiekimo infrastruktūros tinklu. Taip pat nuosekliai bus tvarkoma rajono aplinka, įrengiami apželdinimo sprendimai, poilsio erdvės, vaikų žaidimų aikštelės.

Vidutinė būsto naujuosiuose namuose kaina siekia nuo 2199 eurų už kvadratinį metrą.

„Šalia Nemuno esanti Aleksoto dalis turi didžiulį plėtros potencialą – šioje miesto vietoje yra itin palankios sąlygos kurti kokybišką gyvenamąją aplinką. „Skrydžio namai“ žymi šių pastangų pradžią ir šios teritorijos transformaciją į šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkantį, žaliomis erdvėmis ir tvarumu išsiskirsiantį rajoną“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, vystant teritoriją siekiama integruoti ją į esamą natūralų gamtinį kraštovaizdį ir sukurti organiškas jungtis su kitomis miesto dalimis bei gyventojų traukos centrais. Išnaudojant kraštovaizdžio suteikiamas galimybes iš projektuojamų namų ir kvartalų norima atverti kuo daugiau vizualinių saitų su šlaitais ir sukurti ryšį tarp pagrindinių viešųjų erdvių bei miško. Visa tai daroma laikantis tvarumo principų, kuriais „YIT Lietuva“ vadovaujasi vystydama visus savo projektus.

 „YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Matau Kauną“ projektas patikėtas 4 skirtingoms architektų komandoms, kurios kuria tarpusavyje derančius, tačiau unikalumą ir individualumą išlaikančius kvartalus, palankius burtis nedidelėms gyventojų bendruomenėms. „Skrydžio namus“ suprojektavo architektas Virginijus Juozaitis.

Šiaurinėje teritorijos dalyje planuojama statyti devynaukščius namus, iš kurių atsivers išskirtinės Kauno senamiesčio ir Nemuno panoramos.

 

Iš viso 10 ha teritorijoje per ateinantį dešimtmetį planuojama vystyti 10 gyvenamųjų kvartalų su 34 namais, kuriuose bus įrengta apie pusantro tūkstančio butų. Kvartaluose vyraus 4–6 aukštų užstatymas. Šiaurinėje teritorijos dalyje planuojama statyti devynaukščius namus, iš kurių atsivers išskirtinės Kauno senamiesčio ir Nemuno panoramos. Centrinė rajono erdvė bus aktyviausia. Joje numatoma didžiausia funkcinė įvairovė – gyvybingi pirmieji namų aukštai su komercinėmis patalpomis. Kitos viešosios erdvės bus ramesnės ir labiau orientuotos į kasdienius gyventojų poreikius.

Teritorijos transformaciją lydės šalia planuojami kiti svarbūs miesto plėtros projektai – vystomas kairysis Nemuno krantas, jame planuojama statyti M. K. Čiurlionio koncertų centrą, vystomi viešosios paskirties objektai greta esančioje Nemuno saloje. Į pietus nuo „Matau Kauną“ rajono plėtojamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas. Be to, netoliese jau ruošiamasi naujo tilto su pėsčiųjų ir dviračių takais, kuris sujungs Aleksotą su miesto centru ir Nemuno sala, statyboms. Dėl to „Matau Kauną“ rajonas taps dar patrauklesnis ir labiau integruotas į Kauno socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kaune taip pat įgyvendina sėkmingos urbanistinės plėtros ir teritorijų konversijos pavyzdžiu tapusį „Piliamiesčio“ kvartalą, o Vilniuje vysto „Naujojo Skanseno“ kvartalą Šnipiškėse bei „Matau Vilnių“ namus Aludarių g. ir planuoja „Virš šilų namai“ projekto pirmojo etapo darbus Viršuliškėse. Dar vieną gyvenamųjų namų projektą bendrovė vystys sostinės centre – Basanavičiaus g. Šiuo metu vyksta šio projekto architektūrinės idėjos konkursas.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

„Matau Kauną“ vardu pakrikštytas projektas išties nustebins savo dydžiu – jame suplanuoti skirtingi kvartalai, apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų, parkelių. Naujasis rajonas išsiskirs ne tik masteliu, bet ir atsiveriančiomis įspūdingomis miesto bei gamtos panoramomis, o gyventojai įsikurs šalia miško, pakalnėje tekančio Nemuno ir radikalų virsmą patiriančios industrinės teritorijos centre. Todėl „Matau Kauną“ jau dabar vadinamas revoliuciniu projektu, kuriančiu gyvybingą, bendruomenišką, darnų, kokybišką gyvenamųjų namų rajoną.

Pakeis miesto veidą

Projekto vystytojas – bendrovė „YIT Lietuva“ – naujame gyvenamajame rajone ant Aleksoto kalno šiuo metu jau stato pirmuosius du daugiabučius, pavadintus „Skrydžio namai“. Planuojama, kad juose šių metų spalį galės įsikurti 80 naujų būstų šeimininkų. „Matau Kauną“ projektas plėsis per dešimt išskirtinės architektūros kvartalų. Jie bus įgyvendinami skirtingais etapais, statant 30–60 butų namus. Statyba planuojama taip, kad užbaigti daugiabučiai turėtų sutvarkytą aplinką ir išvystytą infrastruktūrą. O tolimesni projekto vystymo etapai nekeltų nepatogumų naujakuriams.

„YIT Lietuva“ nuotr.

„YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, techninis kvartalo išpildymas yra tik dalis naujojo rajono ypatumų. Anot jo, projektas kyla išties unikalioje vietoje, kuri tampa Kauno centro teritorinės transformacijos svarbia ašimi.

„Miestas šiandien patiria išties didelius ir laukiamus urbanistinius pokyčius, o daugiausia jų vyksta Aleksoto rajone. Centrinėje Kauno dalyje ypač daug dėmesio skiriama virsmui – sandėliai, apleisti pastatai ir nebenaudojamos aikštelės palengva ruošiasi naujam gyvenimui. Nors rajono struktūra išlieka panaši, erdvės prisipildo gyvybės, kultūros, bendruomeniškumo. Todėl buvusi sraigtasparnių remonto gamykla bus transformuojama į Aleksoto inovacijų pramonės parką, šalia buvusioje šiltnamių teritorijoje kyla nauji „Matau Kauną“ kvartalo pastatai, suteiksiantys daugiau gyvenimo kokybės“, – sakė K. Vanagas.

Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti gyvybingą, bendruomenišką, aplinkoje derančią ir į žmogaus gyvenimo kokybę orientuotą rajono koncepciją. Todėl čia daug dėmesio skiriama tam, kad gyventojai įsikuriantys miesto centre galėtų mėgautis gamtos apsuptimi.

„Visuose kvartalo namuose kuriamos viešosios erdvės, skverai ir parkeliai. Pro butų langus, terasas ir balkonus atsivers vaizdingos miško arba Kauno miesto panoramos. Kiekvieną projekto kvartalą projektuoja skirtingos architektų komandos, todėl bendros idėjos išpildymui gyvybės suteiks ir skirtingų charakterių, stilių bei braižo dermė“, – pasakojo K. Vanagas. 

Tvarumui – išskirtinis dėmesys

„Matau Kauną“ projektavimui buvo pakviestos keturios skirtingos architektų komandos, kurios ne atskirai teikė pasiūlymus ir varžėsi rangovo konkurse, o sutelkė jėgas bei prie projekto dirbo išvien. Idėją kartu kūrė architektų ir interjero dizainerių grupė UAB „Studija Archispektras“, viena pirmųjų individualių projektavimo įmonių Lietuvoje „Kančo studija“, pastatų architektūros ir interjero kūrėjai „Archas“ bei tarptautinė urbanistų studija „Pupa“. 

Urbanistų studijos „Pupa“ vadovas Tadas Jonauskis pasakojo, kad projekto bendraautorių komanda rinkosi į kūrybines dirbtuves, ilgai diskutavo ir, galų gale, pasirinko vieną bendrą naujojo kvartalo vystymo kryptį. O jos tikslas – suprojektuoti kokybišką, gyvybingą ir miestietišką gyvenamąjį rajoną.

„Šiame kvartale ypač daug dėmesio skyrėme tvarumui. Pirma, rajonas turėjo atitikti 15 minučių urbanistinį konceptą. Tai šiuolaikinių miesto žmonių poreikis gyventi greta paslaugų, judėti tvariai ir patogiai. Įsikūrę centre, naujojo kvartalo gyventojai reikiamus objektus galės pasiekti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu ir tam užteks vos 15 minučių. Kitas svarbus tvarumo aspektas – mikroklimato rajone komfortas. Projektuodami kvartalus siekėme tinkamos patalpų ir viešųjų erdvių insoliacijos. Vadinasi, čia saulės kiekis bus palankus laisvalaikiui, komfortabiliam gyvenimui, o vidiniai kiemai – uždaresni, tačiau pakankamai šviesūs buvimui terasose, balkonuose. Taip pat apgalvotas ir modeliuotas rajono vėjuotumas. Nors ši teritorija – ant kalvos, pagrindinėms viešosioms erdvėms vyraujantys pietvakarių vėjai didelės neigiamos įtakos nedarys“, – pabrėžė architektas.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Trečioji naujojo rajono tvarumo kryptis yra nukreipta į socialinius saitus, kurie mezgami užtikrinus kokybišką mikroklimatą.

„Kai mikroklimatas palankus, norisi daugiau laiko praleisti lauke. Būtent čia geriausiai ir formuojami socialiniai ryšiai, nes dabartinė karta jau nebenori uždarumo. Jai svarbi bendruomenė, galimybė pažinti kaimynus. Dabar žmonės siekia bendrauti, jungtis, būti socialiai aktyvūs. Taip kuriasi gatvės, kiemo, kvartalo bendruomenės. O tam paskyrėme viešąsias rajono erdves. Vakarinėje kvartalo dalyje sukūrėme bendruomenės skverą. Tuo metu esamos giraitės vietoje bus žalioji iškylų erdvė. Ji – natūralesnė nei bendruomenių skveras, čia daugiau vertingos gamtos. Todėl ši erdvė puikiai pritaikyta ramiam poilsiui, iškyloms, prieigoms prie kalno šlaito“, – teigė urbanistas.

Vizija – revoliucinė

Pasak T. Jonauskio, „Matau Kauną“ projekte vystomi perimetrinio užstatymo, nedidelio dydžio kvartalai, aiškiai atskiriantys viešas ir privačias erdves bei formuojantys erdvių hierarchiją. Teritorijoje vyraus 4–6 aukštų daugiabučiai, o šiaurinėje jos dalyje, prie Aleksoto kalno šlaito, numatyti 9 aukštų namai su įspūdingais vaizdais pro langus.

„Jie atsivers į Kauno centrą, Nemuną, o centrinė kvartalo erdvė bus pati aktyviausia. Čia planuojama didžiausia funkcinė įvairovė, kurią supa gyvybingi komercinės paskirties  pirmieji namų aukštai. Savo ruožtu kitos viešosios erdvės bus ramesnės, labiau orientuotos į kasdieninius naujakurių poreikius“, – kalbėjo architektas.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Projekto vystytojas šiame rajone pritaikė geriausią praktinę patirtį, kurią sukaupė kitame panašaus mastelio kvartale Kaune – „Piliamiestyje“.

„Skiriasi tik pastarųjų ryšys su miestu, jo centru. „Matau Kauną“ projektas tarsi pasislepia nuo urbanistinio kraštovaizdžio už jį supančio miško. Tačiau drauge, būdamas išskirtinėje lokacijoje, leidžia jausti ryšį su miestu ir jo teikiamais privalumais. Tuo metu „Piliamiestis“ –  kitoks. Jis turi tiesioginius saitus su miestu ir senamiesčiu. Kurdami šiuos abu projektus, išlaikėme darnumą bei vientisumą, nesibaigiantį su namų sienomis. Ši darna ypač sutelkta į kvartalus supančią aplinką, kuri yra vienas pagrindinių mūsų vystomų gyvenamųjų rajonų konkurencinių pranašumų“, – pabrėžė „YIT Lietuva“ vadovas K. Vanagas. 

Šalia „Matau Kauną“ jau vyksta kitų teritorijų konversija – viešosios paskirties objektai Nemuno saloje, Kairiojo Nemuno kranto urbanizacija, M.K. Čiurlionio koncertų salė, o į pietus nuo naujojo kvartalo numatytas Inovacijų pramonės parkas.

„Mūsų kvartalas darniai papildys Aleksoto rajoną kokybiška gyvenamąja aplinka bei sukurs jungtis su aplinkinėmis teritorijomis ir jose esančiais traukos centrais. Šiai transformacijai numatėme dešimties metų laikotarpį, per kurį industrinės erdvės miesto centre keisis iš esmės. Tai turės įtakos rajono socialinio, ekonominio gyvybingumo augimui, Veiverių gatvėje esančių paslaugų paklausos didėjimui – plėsis prekybos centrai, turgus, viešojo  transporto infrastruktūra. O pats naujasis rajonas glausis natūralaus gamtinio karkaso apsuptyje. Siekdami jį darniai integruoti į vystomą teritoriją, atversime kuo daugiau vizualinių ryšių iš kvartalų į šlaitus, sukursime saitus tarp pagrindinių viešųjų erdvių ir miško. Tokį esame numatę Kauno centro pokytį, kurio priešakyje atsidurs naujojo kvartalo gyventojai“, – miesto ateities vizija dalijosi K. Vanagas. 

Pirmasis projekto etapas Kauno būsto rinką papildys 80 naujų butų, kurių plotas sieks 50-74 kv. m, o vidutinė kaina – 2815 eur/kv. m. Projekto būstų pardavimai jau startavo.

A+ energinio naudingumo klasės penkiaaukščių namų butuose bus įrengti šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai – efektyvus grindinis šildymas, vėdinimo sistema su rekuperacija, nuotolinio skaitiklių nuskaitymo sistema, pastato prieigas, įėjimus į laiptines ir įvažiavimus į automobilių stovėjimo aikšteles stebinti vaizdo kamerų sistema. Butai turės erdvius – daugiau nei 10 kv. m ploto – balkonus ir didelį natūralios dienos šviesos kiekį užtikrinančius langus iki grindų. Naujųjų namų gyventojai automobilius galės laikyti antžeminėse ir cokoliniuose aukštuose įrengtose stovėjimo aikštelėse.

„Matau Kauną“ projektas įgyvendinamas patrauklioje miesto vietoje, ant Aleksoto kalno, iš kur lengvai pasiekiamas Kauno senamiestis ir vis svarbesniu miesto traukos centru tampanti Nemuno sala. Teritorijoje gausu žaliųjų erdvių, visai šalia yra Antakalnio parkas. Plėtojant kvartalą teritorija bus pilnai sutvarkyta, joje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, su miesto tinklu sujungti dviračių ir pėsčiųjų takai, poilsio erdvės. Kvartalo apylinkėse gerai išvystyta transporto, paslaugų ir socialinė infrastruktūra, kuri teritorijai atgyjant bus plėtojama dar aktyviau.

„Kauno dalis, kurioje pradedame įgyvendinti naująjį projektą, turi viską, ko reikia modernaus ir šiuolaikiškiems gyventojams patogaus kvartalo plėtrai. Tai yra vieta, kurioje slypi neišnaudotas Kauno potencialas. Tikime, kad per artimiausius keletą metų „Matau Kauną“ kvartalas užsitarnaus vienos iš patraukliausių vietų gyventi mieste vardą ir taps sektinu tvarios, į gyventojų poreikius orientuotos urbanistinės plėtros pavyzdžiu“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Anot K. Vanago, tokio dydžio projekto plėtrai bendrovė turi patirties, reikalingų kompetencijų ir stiprų finansinį pagrindą. Visi „YIT Lietuva“ projektai yra grįsti tvarios plėtros principais ir užsitarnavę būsto pirkėjų pasitikėjimą. Įsipareigojimų jiems ir numatytų sutarčių sąlygų laikymasis principine bendrovės pozicija išlieka net ir tuomet, kai NT rinkoje netrūksta iššūkių.

Pirmojo „Matau Kauną“ etapo namus suprojektavo architektas Virginijus Juozaitis ir jo vadovaujama „JAS“ komanda. Pirmojo etapo darbus planuojama užbaigti iki 2023 metų rudens. Iš viso teritorijoje daugiau nei per 10 metų planuojama pastatyti apie 30 namų su pusantro tūkstančio butų, kurių bendras plotas sieks apie 100 tūkst. kv. m. Kvartale taip pat planuojama pasiūlyti apie 5 tūkst. kv. m komercinių patalpų. Iš viso kvartalo projektą kuria net 3 architektų komandos.

„YIT Lietuva“ Kaune jau turi patirties prikeliant primirštas miesto teritorijas ir jose vystant didelės sėkmės sulaukusius būsto projektus. Neries krantinėje bendrovės vystomame „Piliamiesčio“ kvartale šiandien kyla jau 15 daugiabutis ir netrukus startuos dar vieno namo statybos, o atgaivinta teritorija kitapus senamiesčio jau dabar laikoma viena iš miesto vizitinių kortelių. Pernai tolimesnei kvartalo plėtrai bendrovė įsigijo papildomą 5,3 ha ploto sklypą.

Tai yra vieta, kurioje slypi neišnaudotas Kauno potencialas.

Vilniuje, šalia finansinio miesto centro Šnipiškių rajone, bendrovė vysto „Naujojo Skanseno“ kvartalą, tęsia „Matau Vilnių“ projekto plėtrą ir planuoja naujų daugiabučių statybas Viršuliškėse.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektu ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.