Toks sprendimas priimtas partijų frakcijų Senate vadovams pirmadienį nesusitarus dėl krizės sprendimo tvarkaraščio.

M. Salvini praėjusią savaitę pareiškė, kad koalicija tarp jo „Lygos“ partijos ir antisisteminio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) žlugo.

„Lyga“ ir jos dešiniojo sparno sąjungininkės „Forza Italia“ bei „Italijos broliai“ („Fratelli d'Italia“) norėjo, kad Senate jau trečiadienį būtų surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo premjeru Giuseppe Conte (Džuzepe Konte).

Tačiau M5S ir centro kairiųjų Demokratų partija (PD) priešinasi tokiam skubiam balsavimui dėl nepasitikėjimo ir nori, kad rugpjūčio 20 dieną daugiau kaip metus vyriausybei vadovaujantis G. Conte pasakytų kalbą Senate.

Italijos Senato balsavimas dėl tolesnių planų vyks antradienį 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Dėl šio balsavimo senatoriai buvo atšaukti iš atostogų.

M5S ir opozicinė PD drauge turėtų pakankamai balsų, kad būtų nubalsuota už pasiūlymą premjerui kreiptis į Senatą, ir taip galbūt būtų sugriautas M. Salvini bandymas sugriauti vyriausybę.

Praėjusią savaitę M. Salvini atšaukė savo palaikymą valdančiajai koalicijai ir pareiškė, kad jam jau įgriso dirbti su M5S, bei skundėsi šios partijos atsisakymu bendradarbiauti sprendžiant svarbiausius klausimus.

M. Salvini nori pirmalaikių rinkimų kuo greičiau - galbūt jau spalį – rinkėjų apklausoms žadant „Lygai“ 36–38 proc. balsų.

Tai atspindi pokyčius, ištikusius Italijos koalicijos partnerius nuo praeitų metų, kai M5S per parlamento rinkimus gavo 32 proc., o „Lyga“ – 18 proc. balsų.

Per šiemet gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus „Lyga“ Italijoje surinko daugiausiai balsų (34 proc.), o M5S gavo 17 procentų.

Rinkimų paktas

Tačiau M. Salvini bet kokiu atveju reikėtų partnerių parlamente, kad galėtų suformuoti vyriausybę. Pirmadienį vidaus reikalų ministras sakė, kad „artimiausiomis valandomis“ susitiks su buvusiu premjeru Silvio Berlusconi (Silvijumi Berluskoniu) ir „Italijos brolių“ lydere Giorgia Meloni (Džordža Meloni), kad pasiūlytų jiems sudaryti „rinkimų paktą“.

Jei vyktų rinkimai, S. Berlusconio „Forza Italia“ ir G. Meloni „Italijos broliai“ surinktų 6–8 proc. balsų, rodo rinkėjų apklausos.

Pastaruoju metu M. Salvini aktyviai agituoja už savo partiją pietų Italijoje – regione, tradiciškai palaikančiame M5S ir gerokai nutolusiame nuo šalies šiaurės, istorinės „Lygos“ politinės bazės.

M. Salvini, kuris taip pat yra Italijos vicepremjeras, pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasidalino virtine asmenukių, kuriose jis matomas paplūdimyje su maudymosi trumpikėmis, bandydamas kurti savo kaip „liaudies žmogaus“ įvaizdį.

Jis tvirtina norintis pirmalaikių rinkimų, kad galėtų suformuoti stabilią, penkerius metus dirbsiančią vyriausybę be nuolatinių vaidų su M5S, kurios politinės pažiūros nesutampa su „Lygos“ griežto kurso prieš imigrantus nukreipta pozicija.

M. Salvini sako norintis smarkiai sumažinti mokesčius ir inicijuoti projektų, kurie duotų postūmį Italijos ekonomikai.

Sustabdyti „barbarus“

Tačiau M5S priešinasi idėjai skubiai skelbti pirmalaikius rinkimus, o judėjimo lyderis Luigi di Maio (Luidžis Di Majas) ragina parlamentą pirmiausia įgyvendinti planuotą reformą, pagal kurią įstatymų leidėjų skaičius sumažėtų nuo 950 iki 605 ir taip potencialiai sumažinti „Lygos“ galias.

M5S įkūrėjas komikas Beppe Grillo (Bepė Grilas) savo ruožtu paragino „respublikos frontą“ neleisti „barbarams“ formuoti vyriausybės.

Matteo Renzi (Matėjas Rencis), kuris vadovavo PD 2014–2016 metais, savo ruožtu pasiūlė suformuoti technokratų vyriausybę, kad „mūsų vaikų ateitis neatitektų kraštutiniams dešiniesiems“.

M5S, PD ir kitos partijos turėtų remti „institucinę vyriausybę“, kad būtų priimta parlamento reforma ir kitų metų biudžetas, antraip automatiškai pakiltų pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nuo to smarkiausiai nukentėtų nepasiturintieji, tvirtino M. Renzi.

Tačiau PD krečia ir vidiniai nesutarimai tarp tų, kurie lieka ištikimi M. Renzi, ir dabartinę partijos lyderę Nicolą Zingaretti (Nikolą Cingareti) palaikančių narių.

Be to, partijoje nesutariama, ar reikėtų bandyti formuoti koaliciją su M5S, nors po praėjusių metų parlamento rinkimų tokios galimybės buvo atsisakyta.

Teismas nagrinėjo atvejį 47 pabėgėlių, kurie sausio 19-ąją prie Libijos krantų buvo išgelbėti vokiečių humanitarinės organizacijos „Sea-Watch“ laivo.

M. Salvinio nurodymu, žmonėms daug dienų nebuvo leista išsilaipinti Italijoje. Tik Romai ir kitoms septynioms ES šalims pasiekus susitarimą dėl tolesnio pabėgėlių likimo, jiems sausio 31-ąją leista palikti laivą Katanijoje Sicilijoje.

„Tai nebuvo laisvės atėmimas. Tiesiog reikėjo gerbti taisykles, - po teismo sprendimo pareiškė M. Salvinis. – Procesas ir tyrimai manęs nebaugina“. Ministras iš ksenofobiškos „Lega“ partijos teigė esąs „patenkintas“, kad teisėsauga „patvirtina, jog uostai piratams gali būti uždaryti“.

Anot italų spaudos, teismas Sicilijoje konstatavo, kad su Nyderlandų vėliavą plaukiojantis laivas „Sea-Watch 3“ „vienašališkai ir be pakrančių apsaugos leidimo“ įplaukė į Italijos vandenis.

Dėl šio atvejo į teisėsaugos akiratį pateko ir ministras pirmininkas Giuseppė Contė, vicepremjeras Luigis di Maip bei transporto ministras Danilas Toninellis. Procesas prieš juos taip pat buvo nutrauktas.

„Junckerio ir kitų Europos biurokratų žodžiai bei grasinimai toliau didins skirtumą (tarp 10-ies metų trukmės Italijos ir Vokietijos obligacijų pelningumo - BNS)“, – sakė kraštutinių dešiniųjų partijos „Šiaurės lyga“ vadovas.

Skirtumas tarp 10-ies metų trukmės Italijos ir euro zonos etalonu laikomų Vokietijos obligacijų yra stebimas itin atidžiai. Pirmadienį dėl Italijos biudžeto projekto šis skirtumas pasiekė aukščiausią tašką per pastarąjį mėnesį, kas atspindi investuotojų nerimavimą dėl Romos grasinimų nesilaikyti ES biudžeto rekomendacijų.

Pasak Italijos verslo naujienų agentūros „RadioCor“, obligacijų pelningumo skirtumas, trečiadienį sudaręs 233 punktus, penktadienį pakilo iki 267 punktų, o antradienį jau siekė 290 punktų.

Italijos vyriausybė ketvirtadienį sudarė biudžeto planą, kuris smarkiai didina išlaidas, o deficitą pastumia iki 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks biudžetas dar labiau padidins ir taip milžinišką Italijos skolą, kuri sudaro 131 proc. BVP ir pagal šį rodiklį euro zonoje atsilieka tik nuo Graikijos.

„Ar tikslas yra pulti vyriausybę ir Italijos ekonomiką? Mes esame pasiruošę reikalauti kompensacijos iš tų, kurie Italijai linki blogo“, – tviteryje pareiškė M. Salvini.

Premjero pavaduotojas kaltina J.-C. Junckerį, kad šis esą neteisingai lygina Italiją su Graikija. Pirmadienį EK prezidentas tvirtino, kad ES privalo padaryti viską, jog „išvengtų naujos Graikijos“.

Tačiau EK atstovai teigia, kad J.-C. Junckerio mintys buvo iškraipytos vertime ir EK prezidentas taip dramatiškai nekalbėjo.

„Manau, kad dalis prasmės buvo prarasta vertime. Tai nebuvo pasakyta tokiu tonu, apie kurį skelbiama“, – sakė EK atstovas spaudai Margaritis Schinas (Margaritis Skinas), pridūręs, kad J.-C. Junckeris kalbėjo vokiškai, jo žodžiai iškart buvo verčiami į anglų, o iš anglų – į italų kalbą.