Pirmąjį rugsėjo savaitgalį per Kauną nugaudė Tarptautinis Kauno kariliono muzikos festivalis. Kauniečiai ir miesto svečiai galėjo mėgautis moderniai atliekama šio reto ir unikalaus instrumento muzika. Be klasikinių kūrinių, penkių skirtingų šalių karilionininkai festivalio metu atliko ir elektroninę džiazo, liaudies bei populiariąją muziką.
Vienas laukiamiausių festivalio svečių – karilionininkas iš Nyderlandų Mathieu Danielis Polakas Kauno publikai pristatė programą "Pasaulio ritmais". Kariliono virtuozo atliktos lietuviškų sutartinių bei žydiškos, graikiškos ir olandiškos liaudies muzikos improvizacijos nepaliko abejingų. "Santakos" kalbinamas M.D.Polakas neslėpė: karilionu galima groti ir duetu, ir įvairių žanrų kūrinius, tačiau tam gali prireikti ypatingos aranžuotės ar net antrojo dirigento.
Pokalbis – apie sudėtingą karilionininko profesiją, užklumpančius sunkumus grojant duetu su kitais instrumentais ir muzikinius eksperimentus.
– Festivalio metu girdėjome klasiką, prancūzų kompozitorių kūrinius, elektroninę ir popmuziką bei "Hario Poterio" muzikinės temos aranžuotę karilionui. Vis dėlto kokie kūriniai yra tinkami karilionui ir kokie netinkami? Ar yra kūrinių, kurių neįmanoma aranžuoti karilionui?
– Karilionui tinkamiausia yra originali karilionui skirta muzika, komponuota olandų, belgų ar amerikiečių kompozitorių. Grojant tokią muziką geriausiai girdisi stiprus kariliono skambesys, kadangi paprastai pagrindinę melodiją groja didieji varpai, o mažieji akompanuoja. Jeigu norima groti kitokią muziką, taip pat galima groti pianinui skirtus kūrinius, juos aranžuoti karilionui. Tačiau muzikantas tokiu atveju turi būti atsargus, nes tokie kūriniai gali skambėti prastai. Pavyzdžiui, jeigu groji Franzo Schuberto kūrinį, fone girdisi per daug akompanavimo natų, tad būna sunku išgirsti melodiją. Dėl šios priežasties karilionu grojant pianinui skirtą kūrinį svarbiausia išsirinkti tinkamas natas. Jeigu girdi, kad muzika skamba pernelyg sunkiai ar netinkamai, geriau to kūrinio ir nebegroti. Aš asmeniškai labiausiai mėgstu aranžuoti liaudies muziką – imu liaudies melodiją ir ją aranžuoju kitais garsais, tada galiu nuspręsti, ar noriu ją aranžuoti sudėtingai, ar tiesiog akompanuoti keliomis natomis. Šiuo metu daugiausia ir koncentruojuosi ties liaudies muzika, tad festivalio metu grojau lietuviškos folkmuzikos interpretacijas, pavyzdžiui, improvizavau sutartinių tematika. Grojau ir žydišką, graikišką, olandišką liaudies muziką.
Karilionininkas, be gebėjimų groti originalią muziką ir aranžuoti, turi mokėti ir improvizuoti. Kariliono mokyklose mokiniams kartais duodamos vos kelios natos ir mokinys turi gebėti pagroti tuo, ką turi. Tuo karilionininkai šiek tiek panašūs į vargonininkus. Yra ir tokių karilionininkų, kurie karilionu groja modernias melodijas. Kaip minėjote, festivalio metu buvo grojama netgi elektroninė muzika. Aš tuo neužsiimu, tačiau džiaugiuosi, kad žmonės eksperimentuoja. Aš esu atlikęs ir keletą eksperimentų Nyderlanduose. Vieno eksperimento metu nupirkome dideles dėžes, į jas įdėjome grotuvus, iš kurių sklido orkestro muzika, ir jas padėjome aikštėje, o aš tuo metu grojau bokšte. Esu grojęs su saksofonininkų kvartetu. Kvartetas stovėjo šalia manęs bokšte – jie grojo, o aš akompanavau. Manau, kad tokios iniciatyvos padeda karilionui tapti moderniu XXI a. instrumentu. Ispanijoje, Barselonoje, irgi esu stebėjęs koncertą, kurio metu Rusijos ir Lenkijos karilionininkai grojo elektroninę muziką. Manau, kad tokie koncertai itin patrauklūs auditorijai ir gali padėti populiarinti karilioną.
– Kokius kūrinius jums pačiam įdomiausia ar lengviausia atlikti?
– Labiausiai mėgstu groti liaudies muziką. Kadangi esu žydas, dažniausiai groju žydišką muziką. Mėgstu ir komponuoti kūrinius, neseniai parašiau keletą naujų kūrinių karilionui, juos grojau ir festivalyje. Vienas jų vadinasi "Auksiniai debesys", jo istorija labai įdomi. Kartą į bokštą paklausyti mano atliekamų kūrinių atėjo vienas dailininkas. Mano muzika jam labai patiko, todėl jis paprašė, kad parašyčiau kūrinį jam, mainais pažadėjęs savo paveikslą. Taigi dailininkas man padovanojo savo paveikslą, o aš, įkvėptas jo darbo, sukūriau jam "Auksinius debesis". Kai dailininkui sugrojau naująjį kūrinį, šis jį įkvėpė nutapyti dar vieną paveikslą. Kiek žinau, mano koncerto Kaune metu žmonės aikštėje taip pat tapė. Tikiuosi, kad mano muzika juos įkvėpė.
– Ar įmanomas kariliono ir kito instrumento duetas?
– Taip, įmanomas. Kariliono mokykloje Amersforte, Nyderlanduose, mokau groti karilionu. Pamokų metu esu duetu grojęs su mokinių klarnetininkų grupe – klarnetininkai grojo pagrindinę melodiją, o aš jiems akompanavau. Tą patį esame darę su vienu fleitininku – kartu grojome japonišką muziką. Pažįstu ir vieną karilionininkę iš Ultrechto, kuri irgi dažnai groja su fleitininku. Sykį Portugalijoje grojau su orkestru, bet tai buvo be galo sunku, nes aš sėdėjau bokšte, o jie stovėjo aikštėje, tad orkestro garsas mane pasiekdavo tik po sekundės. Dėl šios priežasties groti su kitais instrumentais yra itin sudėtinga. Kai grojau su minėtu orkestru, pasitelkėme į pagalbą du dirigentus. Vienas dirigavo orkestrui, o kitas stovėjo šalia manęs bokšte ir, tiksliai kopijuodamas pirmojo dirigento judesius, dirigavo man, tačiau groti vis tiek buvo sunku. Grojant su kitais instrumentais kyla ir kitokių problemų, pavyzdžiui, jeigu tą dieną smarkus vėjas, jis abiejų instrumentų garsą nuneša į skirtingas puses. Kaip išspręsti tokią problemą? Taigi groti kartu su kitais instrumentais yra įmanoma ir be galo įdomu, tačiau tam reikia gero oro, dviejų dirigentų ir repertuaro, kuris nebūtų klasikinis ir galėtum improvizuoti. Jeigu labai nori groti drauge su kitu instrumentu, reikia išspręsti šias problemas ir auditorija tikrai įvertina pastangas. Barselonoje esu matęs ir mobilųjį karilioną – tai tokia mašina su varpais. Turint mobilųjį karilioną groti duetu su kitais instrumentais būtų daug lengviau, kadangi būtum šalia kito instrumento, galėtum jį girdėti tuo pačiu metu ir garsas keliautų ta pačia kryptimi. Taigi, norint groti su kitais instrumentais, geriausia būtų juos atsigabenti į bokštą arba žemyn nuleisti varpus.
– O kaip karilionininkai repetuoja? Juk negali skambinti valandų valandas tikrajame karilione.
– Jeigu turi pratybų karilioną, galima repetuoti namuose. Pratybų karilionas labai primena tikrą karilioną, tik jo varpai yra pakeisti mažomis metalinėmis lėkštelėmis, tad instrumento skleidžiamas garsas yra labai švelnus, panašiai kaip ksilofono. Jis skirtas tik praktikuotis, nes juo grodamas negirdi tikrojo garso. Amersforto kariliono mokykloje turime mažą karilioną, kuris įkurdintas miške, tad galima juo groti ir žmonės mieste nieko negirdės. Tačiau dažniausiai karilionininkai praktikuojasi skambindami pratybų karilionu.
– Kas jus paskatino pasirinkti karilioną? Galbūt tam padarė įtakos tai, kad Nyderlandai yra kariliono gimtinė?
– Kai pradėjau studijuoti, mano pagrindinis instrumentas buvo pianinas. Vėliau supratau, kad noriu papildomos veiklos, pradėjau mąstyti apie mokytojavimą. Tuo metu mano muzikos teorijos mokytoja pakvietė mane kartu su ja vykti į Amersforto kariliono mokyklą. Nuvykę ten užlipome į kariliono bokštą, o šis mane pakerėjo. Sužavėjo pats lipimo į bokštą procesas, tos visos mažos durelės bokšte, vis svarsčiau, kas slepiasi už jų. Tada supratau, kad noriu groti karilionu ir pradėjau lankyti kariliono pamokas. Taigi mano, kaip karilionininko, kelias prasidėjo visiškai atsitiktinai. Vargonai yra daug populiaresnis instrumentas, o žmonės, grojantys vargonais, dažnai lankosi bažnyčiose, taigi turi šiek tiek žinių ir apie karilioną. O man visad atrodė, kad šis instrumentas tėra kažkoks varpas, kurį girdi, kai eini į miestą. Nežinojau, kad juo galima ir groti. Dabar karilionu groju jau apie 20 metų.
– Karilionas yra labai unikalus ir retas instrumentas. Lietuvoje jis nėra populiarus, nemaža dalis žmonių neturi jokių žinių apie šį instrumentą. Kaip yra Nyderlanduose?
– Nyderlanduose karilionas irgi nėra populiarus. Savo šalyje aš mokau juo groti – turiu dešimt mokinių, kurie yra mėgėjai, jiems karilionas tėra hobis. Pastebėjau, kad dažniausiai karilioną renkasi seni žmonės arba tie, kurie pamokas gali gauti nemokamai. Mes stengiamės populiarinti karilioną, pavyzdžiui, filmuojame, kas vyksta bokšte, ir transliuojame per televizorių, kad praeiviai galėtų tai matyti. Šių metų rugsėjo 9-ąją Nyderlanduose vyks Atviro monumento dienos, per kurias žmonės galės įeiti į bokštą, o muzikantai jiems šiek tiek papasakos apie karilioną. Renginiai bus nemokami ir žmonės galės eiti į visus bokštus. Tikimės, kad perskaitę šią informaciją internete ar kur kitur jie ateis ir bent šiek tiek pasidomės. Tačiau iki kariliono išpopuliarinimo laukia dar ilgas kelias.
– Kas sunkiausia būnant karilionininku?
– Tai, kad grojimą turi derinti su kitu darbu, nes vien iš grojimo karilionu neišgyvensi. Ši veikla geriausiu atveju gali atnešti 10 proc. tavo pajamų, tad turi turėti kitą darbą. Žmonių, kurie gali išgyventi vien tik iš kariliono, vienetai. Pavyzdžiui, aš, be grojimo, mokau groti pianinu. Taigi tai ir yra sunkiausia dalis. Jeigu tikiesi, kad, baigęs kariliono studijas, galėsi vien tik groti, teks nusivilti.
Komentaras
Austėja Staniunaitytė
Kauno karilionininkė
Tarptautinio Kauno kariliono muzikos festivalio viena organizatorių
Tikimės, kad tokiais renginiais pavyks atgaivinti Kauno kariliono kultūrą ir pristatyti karilioną naujai augančiai kartai. Vyresni žmonės turi daug gražių prisiminimų iš laikų, kai karilionu grodavo maestro Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai, o jauni žmonės apie karilioną nieko nebežino. Norime jiems šį instrumentą pristatyti inovatyviai ir naujoviškai. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog karilionas nėra tik trys bažnyčios varpai, o tai yra instrumentas, turintis 49 varpus ir juo galima atlikti ne tik klasikinę ar liturginę muziką, bet jis gali skambėti ir su elektronine muzika ar popdainomis. Įvykęs Tarptautinis Kauno kariliono festivalis yra pirmas toks, į kurį atvyko muzikantai net iš keturių užsienio šalių. Žmonės galėjo ekrane stebėti tai, kas vyksta viduje bokšto, pasivaikščioti į varpų bokštą atsirėmusia arkada. Dažnai auditorija, klausydamasi kariliono, nesupranta, ar garsas sklinda gyvai, tad dabar turėjo puikią galimybę viską išvysti savo akimis.
