Saugoti odą, pasak medikės, reikėtų ne tik paplūdimyje. Ypač pasirūpinti savo odos sveikata turėtų dirbantys, sportuojantys lauke ar išėję ilgesniems pasivaikščiojimams po atviru dangumi.

„Žmonės išsiilgę gero oro ir atostogų užsimiršta. Atrodo, lyg ir nekaršta, nejauti karščio, ir tada oda nusvyla. Kai oda ruduoja ar raudonuoja, pažaida visada yra. Ir kuo tokių pažeidimų daugiau, rezultatas – odos vėžys“, – aiškina M. Bylaitė-Bučinskienė.

Dermatovenerologų draugijos prezidentės teigimu, ypač didelė rizika šviesios odos, akių, plaukų žmonėms, tiems, kurie jau anksčiau buvo stipriai nudegę saulėje bei sirgusių odos vėžiu šeimos nariams.

Prieš deginimąsi ir po saulės vonių būtina pasitepti apsauginiu kremu, nes, kaip aiškina VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, oda gali nudegti.

Perspėjama, kad žmonės klaidingai suvokia apsauginių kremų funkciją – tepasi juos tam, kad ilgiau išbūtų saulėje. Tačiau dermatovenerologai rekomenduoja, kad odą kaitintų  kuo mažiau tiesioginių saulės spindulių.

Profesorė pataria deginantis nepamiršti ne tik kremo, bet ir saulės akinių, skrybėlės ar skaros, pridengti kūną. Tarp 11 ir 15 valandos saulė yra aktyviausia, todėl geriausia tuo metu būti šešėlyje.

„Nė vienas nesame tobulas – visi esame nudegę saulėje, todėl reikia žinoti, kad apsauginio kremo tikslas – apsaugoti odą nuo nudegimų ir pažeidimų, uždegimų. Reikia suprasti, kad apsauginiai saulės kremai neapsaugo nuo vėžio. Jie apsaugo tik nuo atostogų susigadinimo – kad netektų skubėti į ligoninę“, – pabrėžė M. Bylaitė-Bučinskienė.