„Dalykai per metus pasikeitė. Mes tai visada ir sakėme. Aš visada bandžiau tai paaiškinti Lietuvos partneriams, kad brigada yra sisteminis dalykas. Brigada nėra tik 4 tūkst. karių atsiuntimas kažkur į laukus. Tai labai kompleksinė užduotis. Ir čia smarkiai pasistūmėta“, – ketvirtadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė diplomatas.

„Abiejų šalių gynybos ministerijos dirbo labai sunkiai ir dabar atėjo laikas didesniam konkretumui nei prieš metus“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo šią savaitę Berlynui pranešus, jog Vokietija yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.

Brigada nėra tik 4 tūkst. karių atsiuntimas kažkur į laukus. Tai labai kompleksinė užduotis. Ir čia smarkiai pasistūmėta.

Iki šiol Vokietija teigė, kad dalis brigados galėtų būti Lietuvoje, o dalis – gimtinėje. Vilnius tvirtino, kad visa brigada turėtų būti Lietuvoje. Anot Lietuvos politikų, būtent dėl to pernai susitarė abiejų šalių vadovai.

M. Sonnas atmetė pasvarstymus, jog tokiam Berlyno žingsniui įtakos galėjo turėti dalies Lietuvos politikų spaudimas Vokietijai.

„Jūs žinote lietuvius ir kaip jie reaguoja spaudžiami. Pavyzdžiui, būtų labai keista, jei Lietuva pasiduotų bet kokiam spaudimui. Atvirkščiai. Ir mes vokiečiai, psichologiškai žiūrint, elgiamės labai panašiai“, – sakė diplomatas.

„Ir todėl mintis, kad bet kurio politiko viešoji komunikacija vidaus politikoje ką nors keičia, mano vertinimu, nėra racionali“, – kalbėjo jis.

Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą. Tokią retoriką kritikavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, opozicinės partijos.

Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais, žada iki tada įrengti visą vienetui įsikurti reikalingą infrastruktūrą.

„Mes neprieštaraujame, kad Lietuvos atveju žengiame kiek greičiau nei likusiame Rytų flange. Bet turime turėti omeny, kad NATO Baltijos šalys yra viena ginama vietovė. Nėra atskirai Lietuvos, tada kitos šalies, dar kitos šalies. Tad karinio planavimo derinimas, pratybos yra nuolatinis procesas“, – interviu portalui LRT.lt sakė ambasadorius.

„Jis vyksta paraleliai su didelėmis Lietuvos pastangomis stiprinti savo infrastruktūrą. Dabar, kaip jūs puikiai žinote ir visi Lietuvoje tai pripažįsta, Lietuvos infrastruktūra negalėtų ilgesniam laikui priimti visos brigados, juk tai per 5000 karių“, – kalbėjo jis.

Pasak ambasadoriaus, tai, kaip šiuo metu vyksta procesas dėl Vokietijos karių buvimo šalyje, yra įspūdinga, tai rodo ir intensyvus pirmojo pusmečio pratybų kalendorius.

Bet turime turėti omeny, kad NATO Baltijos šalys yra viena ginama vietovė. Nėra atskirai Lietuvos.

„Dabar tai geriausia, ką galima padaryti“, – portalui sakė ambasadorius.

Jis teigė nenorintis spekuliuoti, ar infrastruktūrai pasiekus reikiamą lygį čia galėtų būti perkelta visa brigada.

Pasak M. Sonno, šį mėnesį vyks trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo formato gynybos politikos pareigūnų susitikimas.

BNS primena, kad Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Lietuvoje kilus diskusijų apie Vokietijos įsipareigojimus ir atsitraukimą nuo jų, ambasadorius yra pareiškęs, jog jos yra įžeidžiančios ir viešai reiškiamas nepasitenkinimas neprisidės nė prie vieno papildomo kario atsiuntimo į Lietuvą.

Ambasadorius teigė, jog nepasitikėjimo atspalvį įgavusios diskusijos žeidžia Vokietiją ir tuo ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.

„Bet kokia idėja, kas reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.

Anglų kalba diskusijoje pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.

„Aš noriu išdėstyti vieną labai svarbų ir jautrų dalyką. Aš keliskart pajutau intonacijas, kurios mažiausiai implikavo, o kartais ir sakė tiesiai, kad Vokietija atsitraukia ar nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai yra a) netiesa, b) įžeidžia ir c) ir tai politinis aspektas, kurį aš noriu jums visiems pabrėžti, niekam nenaudinga. Ši diskusija yra ardanti ir žalinga“, – kalbėjo ambasadorius.

Ši diskusija yra ardanti ir žalinga.

Jis taip pat teigė norintis pakartoti, ką jau yra paskelbęs anksčiau savo pareiškime, kad kariniai ekspertai turi pasakyti, kas yra brigada Aljanso gynyboje XXI-ame amžiuje.

„Tegu kariniai ekspertai tai sprendžia, mes visiškai pasitikime Lietuva, kuri stiprina infrastruktūrą, pastangos ir skiriamos lėšos yra įspūdingos, ir kariniai ekspertai turi nuspręsti, kaip tiksliai XXI-ame amžiuje atrodo brigada Lietuvos gynybai mūsų Aljanso rėmuose“, – sakė M. Sonnas.

Jis taip pat teigė buvęs šiek tiek nustebęs, kad dėl vokiečių įsipareigojimo kilo politinės diskusijos. Pasak ambasadoriaus, nors diskusijos tokiais svarbiais klausimais yra natūralios demokratinėje visuomenėje, jis vis dėlto turėjo pranešti savo vadovybei, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje smuko pasitikėjimas Vokietija.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiose diskusijose aš pajutau kažką, ką galų gale turėjo pranešti savo vadovybei Berlyne, jog pakankamai akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus mūsų šalis tam tikru laipsniu prarado pasitikėjimą Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – kalbėjo ambasadorius.

Aš pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų, kurie nustato, kas yra ir kas nėra brigada, ir kur ji yra.

„Diskusija, kas buvo sutarta birželį kanclerio Scholzo ir prezidento Nausėdos buvo persunkta tam tikru nepasitikėjimu, ar Vokietija yra patikimą sąjungininkę imtis centrinio vaidmens kuriant brigadą, stiprinant rytinį flangą. Aš pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų, kurie nustato, kas yra ir kas nėra brigada, ir kur ji yra“, – tęsė M. Sonnas.

Jis taip pat pabrėžė, kad demokratijose visada diskutuojama svarbiais klausimais, tai yra legitimu, kaip ir tai, jei „Lietuvos politikai, Lietuvos balsai norėtų eiti toliau nei buvo sutarta birželį“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Spalį Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) paskelbė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas toje pačioje spaudos konferencijoje patikino, kad tokios spartos visiškai pakanka, ir tai sukėlė diskusijas šalies viduje dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.

Reaguodamas į Lietuvoje kilusias diskusijas, kaip bus įgyvendinami NATO viršūnių susitikimo Madride su Vokietija pasiekti susitarimai dėl būsimos karių brigados, Vokietijos ambasadorius tuomet viešai paskelbė laišką, kuriame teigė, kad fiziškai brigada jau yra Lietuvoje, nes „brigada yra ten, kur jos vadovybė“.

Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.

Vokietija taip pat vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Vokietijos ambasados „Facebook“ paskyroje trečiadienio vakarą paskelbtame komentare ambasadorius taip pat pabrėžė, kad istorinė Vokietijos atsakomybė už nacių vykdytą Holokaustą išlieka dabar bei išliks ateityje.

„Labai šokiruoja tai, kad šis bendro supratimo iškraipymas kilo iš demokratiško Europos parlamento būtent Holokausto aukų atminimo dieną. Visiškai nepriimtina netgi užuominomis teigti, kad aukos yra kuo nors kaltos dėl savo pačių persekiojimo ir žudymo, vykdyto nacistinės Vokietijos okupacijos metu“, – teigia ambasadorius.

M. Sonnas priminė, kad žydų terminas „Šoa“ turi itin tikslią reikšmę – masinį žmonių žudymą ne dėl to, ką jie pagalvojo, pasakė ar padarė, o dėl to, kas jie buvo, t.y. genocidą.

„Istorinė Vokietijos atsakomybė už Holokaustą išlieka ir dabar, išliks ir ateityje, ji apima ir kovą su bandymais nusikaltėlių kaltę perkelti aukoms“, – pabrėžė jis.

Ambasadorius sako esąs dėkingas užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui už „greitą pareiškimą“, kuriame aiškiai pasakyta, kad Vyriausybė ir jo partija „jokiu būdu netoleruos tokių šokiruojančių istorijos iškraipymų“.

„Vokietijos vardu šiandien noriu perduoti savo solidarumą ir gedulą Lietuvos žydų bendruomenei ir litvakams visame pasaulyje“, – tvirtino jis.

Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas V. Rakutis trečiadienį paskelbtame tekste kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė V. Rakutis.

BNS jis sakė šiuo tekstu norėjęs atskleisti platesnį Holokausto vaizdą, kad procese dalyvavo ne tik vokiečiai ir siekęs, kad tai daugiau nepasikartotų. Jis  tvirtino neturintis jokių antisemitinių nuostatų.

„Aš tikrai nenorėjau sukelti problemų. Tikrai neturiu jokių antisemitinių nuostatų, kaip gaunu dabar visokių tokių laiškų. Labai šią tautą gerbiu“, – teigė Seimo narys.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

„Vokietija šiltai sveikina Lietuvos vyriausybės pragmatišką ir realistinį požiūrį. Kanclerė Merkel viešai patvirtino šią poziciją prezidento Nausėdos vizito Berlyne rugpjūčio mėnesį metu“, – teigė Matthias Sonnas (Matijas Zonas), raštu atsakydamas į BNS klausimus.

„Kai tik šį klausimą įvardysite kaip branduolinės saugos ir saugumo, galbūt ir kaip tarpvalstybinės energijos rinkos, visos susijusios šalys galės rasti realistinį būdą, kaip praktiškai spręsti atvirus saugumo klausimus“, – pridūrė diplomatas.

Ambasadoriaus teigimu, šiuo klausimu svarbų vaidmenį vaidins ir vadinamųjų „streso testų“ įgyvendinimas.

„Be abejo, (Europos branduolinės saugos reguliuojančių institucijų grupės) ENSREG rekomenduojamų priemonių sąrašas čia vaidins svarbų vaidmenį“, – teigė M. Sonnas.

„Branduolinės jėgainės yra faktinė tikrovė, į kurią turėtume reaguoti būtent tokiu realistiniu būdu – ar jos mums patinka, ar ne“, – pridūrė jis.

Pasak ambasadoriaus, vokiečiai gerai supranta Lietuvos nerimą dėl jėgainės saugumo, nes atominių elektrinių yra ir greta Vokietijos sienų.

„Esant tokiam konstruktyvaus realizmo politiniam pagrindui Vokietijos vyriausybė visais tinkamais atvejais palaikys Lietuvos pastangas veiksmingai mažinti branduolines grėsmes“, – teigė jis.

Pastaruoju metu Lietuvos valdžios atstovai pamažu ėmė keisti retoriką dėl beveik pastatytos Astravo elektrinės – anksčiau būdavo akcentuojama, kad ji negali būti pastatyta, dabar daugiau kalbama apie jos saugumą.

Vokietijos vyriausybė visais tinkamais atvejais palaikys Lietuvos pastangas veiksmingai mažinti branduolines grėsmes.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė šią vasarą sakė, kad Astrave „negali veikti jokia elektrinė“ ir „būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai“, o bet koks bendradarbiavimas su Baltarusija jėgainės saugumo klausimais reikštų „elektrinės juridinį pripažinimą ir savo rankų surišimą“.

Liepą prezidento pareigas pradėjęs eiti G. Nausėda savo kalbose pabrėžia, kad būtina telkti paramą branduolinės saugos ir aplinkosaugos užtikrinimui, ir neatmeta riboto dialogo su Baltarusija. Kartu prezidentas remia nuostatą, kad Lietuva turi nutraukti prekybą elektra su Baltarusija, kai jėgainė bus pastatyta.

Lietuva nuo 2016 metų pradžios taip pat siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie elektros embargo, tačiau kitos Baltijos valstybės tokių žingsnių nesiėmė. Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra teoriškai galės patekti į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.

Baltarusijos valdžia teigia, kad jėgainė gali pradėti veikti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ji atmeta Lietuvos priekaištus dėl nepakankamų saugumo standartų.