Anot LEA, pastarąjį kartą nacionalinė generacija pagerino rekordus pernai metų spalio 9–15 dienomis, kai Lietuvoje buvo pagaminta 167,2 GWh elektros energijos.

Sausio 29–vasario 4 d. didžiausia elektros energijos gamyba buvo vėjo elektrinėse, kuri nagrinėjamu laikotarpiu siekė 127,89 gigavatvalandės (GWh) ir buvo 28 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę (99,8 GWh). Dvi dienas vėjo elektrinėse buvo pagaminta daugiausia elektros energijos Lietuvos istorijoje: vasario 1 dieną gamyba siekė 23,5 GWh, vasario 3 dieną – 24,6 GWh.

Aptariamą savaitę šalyje pagaminta 71 proc. visos reikalingos elektros energijos, tad elektros energijos poreikis sumažėjo 11,2 proc. – iki 249,8 GWh.

Per savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 81,8 euro už megavatvalandę (MWh) iki 64,4 euro. Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos, o Lenkijoje krito 12,2 proc. – nuo 81,1 Eur/MWh iki 71,2 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę ir toliau fiksuotas gamtinių dujų kainos mažėjimas. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1,7 proc. – nuo 30,4 Eur/MWh iki 29,9 Eur/MWh. Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 69 proc., o Inčukalnio – apie 60,5 proc.

Aptariamą savaitę šalyje pagaminta 71 proc. visos reikalingos elektros energijos, tad elektros energijos poreikis sumažėjo 11,2 proc.

 

Nagrinėjamu laikotarpiu, sausio 29–vasario 2 d., Klaipėdos SGD terminalas veikė 37 proc. pajėgumu. Per jį į Lietuvą importuota 227,3 GWh gamtinių dujų. Iš Latvijos buvo gauta 125,7 GWh dujų, o į Lenkiją išsiųsta 63,5 GWh dujų. (ankstesnę savaitę – 49,8 GWh). Tuo metu Lietuvoje suvartota 284,3 GWh gamtinių dujų.

Biokuras Lietuvoje taip pat pigo – jo kainos buvo 3 proc. mažesnės nei ankstesnę savaitę ir siekė 21,42 Eur/MWh.

Vertinant benzino ir dyzelino kainas, nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 0,4–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepasikeitė.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. LEA duomenimis, benzinas tebėra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai yra 1,44 Eur/l ir 1,54 Eur/l. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 18 proc. mažesnė, o dyzelino – 9 proc. mažesnė.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse yra 1,9–6,2 proc. mažesnės nei buvo prieš metus (prieš 12 mėn.), išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 2,4 proc. didesnė. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,8–12,9 proc. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 6,2 proc., dyzelino sumažėjo 12,9 procento.

„Enefit“ 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos kainos plano tarifas sausio 16–23 dienomis mažėjo 4,8 proc. iki 25,7 cento už kilovatvalandę (kWh), „Elektrum Lietuvos“ –  4,3 proc. iki 24,2 cento, „Igničio“ – 0,7 proc. iki 27,4 cento.

Tokio pat 24 mėnesių plano tarifą „Enefit“ per savaitę sumažino 3,7 proc. iki 25,9 cento, „Elektrum Lietuva“ – 4,6 proc. iki 24,8 cento, „Ignitis“ – nekeitė.

Sausio 1–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 12,7 cento už kWh (be PVM) ir buvo 43 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri siekė 8,9 cento.

Pasak LEA, vidutinės kainos padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad sausio pradžioje vidutinė dienos elektros kaina buvo pakilusi iki 35,3 cento cento už kWh (be PVM). Sausio 7–23 dienomis didmeninė elektros kaina grįžo į įprastą lygį ir siekė 9,5 cento už kWh (be PVM).

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas nuo sausio siekia 23 centus už kWh – 3,6 proc. daugiau nei gruodį (22,2 cento).

Šis kainų indeksas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 7,9 proc., Latvijoje – 11,3 proc., Estijoje – 4,4 procento.

Visose trijose šalyje kainos buvo mažinamos ir per paskutinį 2023-ųjų mėnesį.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 1,6 proc., Latvijos ir Estijos – 0,8 procento.

Be rafinuotų naftos produktų, kurie Lietuvoje gaminami vienintelėje iš trijų valstybių, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per mėnesį sumenko 0,8 proc., o per metus – 7,2 procento.

Anot Briuselyje įsikūrusios „Medicines for Europe“ asociacijos, ji jau du kartus laišku kreipėsi į šalies institucijas įspėdama dėl šios situacijos.

„Lietuvos situacija yra viena sudėtingiausių Europoje. Nors gamybos ir tiekimo kaštai auga, generinių vaistų kainos įšaldytos nuo 2019 metų", - sako asociacijos vadovas Adrianas van den Hovenas.

Šią savaitę jis lankosi Lietuvoje, antradienį asociacijos atstovas susitiks su Vyriausybės kanclere Giedre Balčytyte.

Anot A. van den Hoveno, generiniai vaistai ir taip yra pigesni, o taikant išorinį referavimą kaina turėtų būti mažinama antrą kartą. To rekomenduoja nedaryti EURIPID - tarptautinė duomenų bazė vaistų kainoms patikrinti.

A. van den Hoveno teigimu, šalys, norėdamos užtikrinti vaistų prieinamumą savo pacientams, pastaraisiais metais stengiasi peržiūrėti teisinį reguliavimą, kad būtų atsižvelgta bei lanksčiai reaguojama į rinkos situaciją, infliacijos poveikį ir tiekimo problemas. Tuo metu Lietuvos politika, anot „Medicine for Europe“, veda prie generinių vaistų kainų įšaldymo, kuris „kelia grėsmę šalies rinkos tvarumui ir menkina pacientų galimybes įsigyti vaistų“.

Kaip skelbia Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM), generiniai vaistai – originalių vaistų kopijos, juos gamina daug gamintojų, yra konkurencija, todėl jų kainos mažesnės. Ją lemia tai, kad generinio vaisto gamintojui nereikia atlikti išsamių ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, kuriems būtinos didelės investicijos.

Anot SAM, senesni generiniai vaistai yra pigesni už inovatyvius vaistus, nes vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, generiniai vaistai turi būti ne mažiau kaip 50 proc. pigesni už analogiškus inovatyvius preparatus. Tai leidžia pacientams sutaupyti.

„Lenkai iš pradžių irgi gali bandyti kažkiek dempinguoti. Bet galų gale verslui svarbi ekonominė nauda ir pelnas“, - sako „Norfos“ įmonių grupės vadovas Dainius Dundulis, pasak kurio, kainos sumažėtų, jei būtų peržiūrėta mokestinė sistema visoje šalyje, o mokesčiai būtų sumažinti iki kaimynų lygio.

Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ direktorius Gerardas Rogas abejoja, ar galimybė Lenkijos mažmenininkui plėstis į Lietuvą yra reali. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvos rinka yra maža, visos šalies gyventojų skaičius prilygsta kai kurių Europos miestų skaičiui.

BNS primena, kad apie galimybę pritraukti Lenkijos prekybos tinklą į Lietuvą rugsėjo pradžioje pranešė tuomet kaimyninėje šalyje viešėjęs S.Skvernelis, šį klausimą aptaręs su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu).

Konkretaus prekybos tinklo Lietuvos premjeras tuomet neįvardijo. Daugiausia parduotuvių Lenkijoje turi prekybos tinklai „Žabka“ ir „Lewiatan“. Populiarias parduotuves „Biedronka“ valdo Portugalijos verslininkai.