„Dėl šių trijų partijų jau sutarta, dar koalicijos sutartis juridiškai nepasirašyta, bet rankomis sukirsta“, – Eltai teigė jis. 

Anot A. Rusteikos, kvietimai telktis išsiųsti ir kitoms mažosioms partijoms: „Lietuvos sąrašui“, „Sąjūdžiui už miškus – Jaunajai Lietuvai“, partijai „Lietuva visų“, Nacionaliniam susivienijimui, partijai „Nemuno aušra“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai ir kt.

Vadovauti bendram sąrašui iniciatoriai jau kartą kvietė prezidento rinkimuose dalyvavusį I. Vėgėlę. Šis, kaip teigė A. Rusteika, pasiūlymo nepriėmė. Tačiau, tvirtino Krikščionių sąjungos atstovas, I. Vėgėlei nesuradus galimybių dirbti su „valstiečiais“, pasiūlymas vesti koalicinį sąrašą bus dar kartą išsiųstas. Juo labiau, pažymėjo jis, kad ir pats advokatas viešai užsiminė, kad galėtų vadovauti koaliciniam dariniui.

„Gal dar kartą kreipsimės į I. Vėgėlę. Mes ne tie, kurie pasako ne“, – teigė politikas, pridurdamas, kad galbūt advokatas supras, jog su „valstiečių“ lyderiu jam tikrai nėra pakeliui.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš Vėgėlės paramos išspaudė visą naudą, o patys jam nieko nedavė“, – sakė A. Rusteika.

I. Vėgėlė abejoja koaliciją buriančių mažųjų partijų potencialu: kol kas realiausia ašis – „valstiečiai“

Tačiau nepanašu, kad I. Vėgėlė sulaukęs antrojo kvietimo sutiktų būti mažųjų ir mažai žinomų partijų telkėju. Advokatas tikina, kad Seimas per se jo nedomina. Anot jo, pagrindinis užmojis yra kur kas konceptualesnis – pakeisti netinkamą politiką Lietuvoje. O tam, konstatavo I. Vėgėlė, būtina kur kas masyvesnė politinė ašis, nei koalicinį sąrašą jau dabar pradėjusios konstruoti mažosios partijos.

Dėl šių trijų partijų jau sutarta, dar koalicijos sutartis juridiškai nepasirašyta, bet rankomis sukirsta.

„Jei mes Seimo rinkimus turėtume tik daugiamandatėje, tai būtų vienas klausimas. Nes jei partija neturi vienmandatėse apygardose išskleistų savo skyrių, neturi įdirbio regionuose ir neturi merų, vicemerų – tų, kurie gali dirbti vietoje... Tada turėti gerą rezultatą Seimo rinkimuose yra ypač sunku. Tad reikia telktis apie stipresnį dėmenį, o stipresnis dėmuo, iš tų, su kuriais galima bendrauti, mano supratimu, yra „valstiečiai“. Bet ar „valstiečiai“ gebės valstybiškai mąstyti, ar gebės atsitraukti, ar gebės priimti šią galimybę ir padės Lietuvai – mes pamatysime netrukus“, – Eltai teigė I. Vėgėlė.

„Aš turiu vilties ir manau, kad tai yra tam tikras šansas. Tada kviesčiau partijas lipdytis apie tokį formatą“, – pridūrė advokatas.

Tiesa, penktadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba nutarė, jog partiją į rinkimus ves mandatą Europos Parlamente (EP) iškovojęs Aurelijus Veryga. Tuo metu „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis į Seimą nekandidatuos.

Nors I. Vėgėlė bei LVŽS diskutavo dėl bendros politinės ateities – netgi spekuliuota, jog advokatas gali tapti „valstiečių“ sąrašo lyderiu – kol kas priimtas kitoks sprendimas. Visgi, R. Karbauskis sako neatmetantis galimybės, kad I. Vėgėlė dar gali būti įtrauktas į partijos sąrašą Seimo rinkimuose.

LVŽS savo paramą I. Vėgėlei taip pat buvo išsakę prezidento rinkimuose. Priėmę šį sprendimą, LVŽS atsisakė buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos kandidatūros. Savo ruožtu I. Vėgėlė rėmė „valstiečius“, šiems kandidatuojant į Europos Parlamentą.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks šių metų spalio 14 d.

Dėl šios priežasties Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis ir Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas Arvydas Juozaitis praneša dalyvaujantys visuomenininkų inicijuotose derybose, kurių tikslas – suburti dešiniojo sparno mažąsias partijas, kad jos Seimo rinkimuose kandidatuotų vienu sąrašu. N. Puteikis viliasi, kad į šias derybas taip pat įsitrauks ir Seimo nario Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga bei profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas.

Visgi pats R. Dagys ir Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica teigia jokio oficialaus kvietimo derybose dalyvauti nesulaukę ir apie pačią iniciatyvą tik girdėję.

Mažosioms partijoms tarpininkauti nusprendęs profesorius Gediminas Merkys skelbiasi esantis neutraliu, asmeninių politinių siekių rinkimuose neturinčiu derybų moderatoriumi. Pasak jo, tokių pačių nešališkų derybų iniciatorių yra ir daugiau.

N. Puteikis: intensyviai dalyvaujame šiose derybose

N. Puteikis teigia, kad jo vadovaujama partija atsiliepė į visuomenininkų iniciatyvą, kviečiančią mažąsias partijas burtis ir Seimo rinkimuose kandidatuoti vienu sąrašu. Pasak politiko, šiuo metu tarp mažųjų partijų vyksta intensyvios derybos.

Dabar vyksta pokalbiai, ar mes galime eiti kartu, nes mūsų partijų programos panašios.

„Mes atsiliepėme į grupės visuomenininkų kreipimąsi į mažąsias partijas, kad jos į Seimo rinkimus eitų vienu sąrašu. Mes dabar intensyviai dalyvaujame šiose derybose, todėl, kol šios derybos nebaigtos, tol nedėliosime nei atskirų partijos programinių nuostatų, nei atskirų sąrašų“, – Eltai teigė N. Puteikis.

Politikas informuoja, kad šiuo metu vyksta derybos tarp jo vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“, A. Juozaičio vadovaujamos Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai, Tautininkų respublikonų sąjungos, kurios lyderis yra Steponas Grodeckis, Stanislovo Buškevičiaus vadovaujamos partijos Jaunoji Lietuva bei Dariaus Kuolio partijos – Lietuvos sąrašas.

N. Puteikis neslepia vilčių, kad prie derybų prisijungs ir R. J. Dagio vadovaujama partija Krikščionių sąjunga bei V. Radžvilo vadovaujama partija Nacionalinis susivienijimas.

„Dabar vyksta pokalbiai, ar mes galime eiti kartu, nes mūsų partijų programos panašios. Tikimės ir J. R. Dagio vadovaujamos partijos bei V. Radžvilo vadovaujamos partijos (prisijungimo – ELTA). Prioritetinis uždavinys yra pamėginti visas arba daugumą jų sujungti į bendrą rinkimų sąrašą, o kaip tai seksis – ateitis parodys“, – sakė N. Puteikis, akcentuodamas, kad derybose dalyvaujančių partijų ratas gali ir dar labiau išsiplėsti.

Pasak N. Puteikio, ši partijų susijungimo iniciatyva yra svarbi dėl to, kad pastarieji rinkimai parodė, pasak politiko, niūrią tendenciją, jog visos paminėtos partijos ir koalicijos greičiausiai ir ateinančiuose rinkimuose neperliptų nustatytos rinkimų kartelės.

„Jeigu išanalizuotumėme pastarųjų eilinių ir neeilinių rinkimų rezultatus, tai supaprastintai visos mažosios mano išvardintos partijos gautų nuo 2 iki 3 proc., kitaip tariant, nei viena neperžengtų barjero ir negalėtų realizuoti savo programinių nuostatų“, – teigė N. Puteikis.

A. Juozaitis patvirtino dalyvaujantis derybose

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas A. Juozaitis taip pat patvirtino dalyvaujantis derybose, kurias, pasak jo, inicijuoja profesorius G. Merkys.

„Dabar formuojamas apskritasis stalas ir Gediminas Merkys tai inicijuoja. Buvo septynių signatarų ir profesorių kreipimasis į nesistemines partijas dėl vienijimosi rinkimuose. Šie asmenys (iniciatoriai – ELTA) yra neutralūs, jie į Seimą neina, bet apsiima šią šventą pareigą – moderuoti apskritąjį stalą“, – informavo A. Juozaitis.

Politiko žiniomis, šiuo metu į derybas yra įtrauktos trys partijos: „Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“, Centro partija „Gerovės Lietuva“ bei partija „Jaunoji Lietuva“.

„Tereikėjo rasti neutralų židinį, kuris suburtų, nes kai mes kvietėme, o tai darėme nuo rugpjūčio, tai visada kitos partijos jautė konkurenciją: kodėl jūs kviečiate, kas jūs tokie. Ši (G. Merkio – ELTA) iniciatyva buvo netikėtumas, nes vilties susiburti jau beveik nebebuvo“, – pripažino A. Juozaitis.

Kol kas oficialaus kvietimo negavo

Savo ruožtu Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas V. Sinica prisipažįsta girdėjęs apie iniciatyvą suburti mažąsias partijas. Visgi V. Sinica teigia kol kas šią iniciatyvą vertinantis labiau skeptiškai.

„Galiu patikslinti, kad esame girdėję apie tokius bandymus, bet tokie bandymai vyksta jau daugiau kaip metus, ypač tarp A. Juozaičio ir N. Puteikio. Kol kas daugiau skepsio yra, ar jie bent tarpusavyje susitarti gali“, – Eltai sakė V. Sinica.

„Ne pats surašiau atsakymą į laišką, bet, kiek man žinoma, mūsų partijos pozicija buvo, kad išsiaiškinkite tai tarpusavyje kaip pirmą derybų etapą. Jeigu jūs galite kažką vykdyti, ką pirmiausiai rodytų gebėjimas vienytis tarpusavyje, tai galėsimės apie tai kalbėtis“, – pridūrė jis.

V. Sinicos teigimu, kol kas partija yra gavusi tik viešą laišką, o derybų iniciatoriai asmeniškai nesusisiekė nei su juo, nei su partijos pirmininku profesoriumi Vytautu Radžvilu, todėl, pasak jo, tokią iniciatyvą reikėtų labiau traktuoti kaip viešųjų ryšių akciją.

„Mano nuomone, iniciatyva yra nereali, tai daugiau yra viešųjų ryšių akcija. Mano nuomone, derybos nevyksta viešais laiškais, kai dar net neaiškūs derybų dalyviai. Viskas yra skirta pavaizduoti, kad jie yra vienytojai“, – teigė V. Sinica, akcentuodamas, kad vienytoju artėjant Seimo rinkimams labiausiai nori pasirodyti N. Puteikis.

Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. Dagys taip pat teigia kol kas apie iniciatyvą mažosioms partijoms rinkimuose dalyvauti su bendru sąrašu girdėjęs tik bendro pobūdžio diskusijas.

„Kol kas diskusijos yra bendro pobūdžio, girdėti visokių diskusijų girdėjome, bet kol kas konkrečiai diskusijų nevyksta. Tai yra bendro pobūdžio pasidalinimai, kad galbūt reikėtų tai daryti“, – sakė R. J. Dagys.

G. Merkys: atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų – nėra

Savo ruožtu vienas iš derybų iniciatorių profesorius G. Merkys teigia, kad iniciatyvą paskatino nemažos dalies rinkėjų balsų nubyrėjimas dėl 5 procentų rinkimų kartelės į Seimą partijoms ir 7 procentų kartelės koalicijoms.

Čia mes palietėme ženklios dalies rinkėjų tam tikrą politinį nervą, politinių lūkesčių nervą, dėl to ši iniciatyva turi potencialo, kaip bus iš tikrųjų – sunku pasakyti.

„Problema yra tai, kad maždaug 15 procentų rinkėjų balsų per Seimo rinkimus paprastai yra balsai, atiduoti už mažąsias partijas, kurios nepraėjo 5 proc. barjero arba nepraėjo 7 proc. koalicijos barjero. Tada šie balsai nukeliauja tiems, už kuriuos žmonės niekada nebalsuotų“, – Eltai teigė G. Merkys, akcentuodamas, kad taip iš atstovaujamos demokratijos yra daromas pasityčiojimas.

Profesorius teigia, kad prie šios iniciatyvos suburti mažąsias partijas taip pat prisidėjo signatarai Algirdas Andriukaitis ir Leonas Milčius, lituanistas, kalbininkas profesorius Alvydas Butkus bei dar keli asmenys. G. Merkys džiaugiasi, kad bent kol kas atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų ši iniciatyva nesulaukė.

„Yra neformali mūsų grupelė, ilgai virėme savo sultyse, šį ketinimą paviešinome ir tarsi nėra atmetimo, paneigimo reakcijos, kad mes kažką blogo padarėme. Laiko dar kažkiek yra, domisi ir pavieniai žmonės, kurie turi parlamentaro darbo patirties“, – sakė G. Merkys, pabrėždamas, kad patys idėjos iniciatoriai kandidatuoti į Seimą neketina.

„Man susidarė įspūdis, kad bent N. Puteikis ir A. Juozaitis į šį procesą žiūri pozityviai. Galbūt Nacionalinis susivienijimas žiūri nuosaikiau, kritiškiau, bet aš turiu duomenų beveik iš pirmų lūpų, kad jie taip pat nežiūri į tai neigiamai, žiūri įdėmiai, galbūt tik nepuola jungtis“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, kad profesorius teigiamai žvelgia į derybų potencialą, tačiau derybų baigties G. Merkys prognozuoti dar nedrįsta.

„Dabar yra pradžios pradžia, matysime, kas bus toliau. Čia mes palietėme ženklios dalies rinkėjų tam tikrą politinį nervą, politinių lūkesčių nervą, dėl to ši iniciatyva turi potencialo, kaip bus iš tikrųjų – sunku pasakyti“, – teigė G. Merkys.

Yra netgi teigiančių, kad, dalyvaudami šių metų Seimo rinkimuose kartu, galėtų pretenduoti į 10-15 proc. rinkėjų balsų.

Teisingumo ministerijos kovo mėn. duomenimis, jau kuris laikas rinkimuose nedalyvaujanti Žemaičių partija turi 2008 narius. Partijos vadovas Stasys Gvažiauskas nustebo sulaukęs klausimo apie partijos likvidavimą. Jo teigimu, tokia idėja partijoje net nesvarstoma, tačiau dėl dalyvavimo šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose aiškių sprendimų nėra.

„Šiokią tokią (veiklą – ELTA) vykdome, dėl Seimo dar neapsisprendėm, dar kol kas nežinau. Neatsirado dar norinčių, bet gal atsiras, dar laiko turim šiek tiek. Dėl likvidavimo tikrai kalbos net neina, dėl rinkimų – dar neaišku, ar dalyvausime, ar nedalyvausime. Galutinai dar nesame padėję taškų, pasiūlymų turime visokių ir nežinau, kokį galutinį sprendimą priimsime“, – Eltai sakė S. Gvažiauskas.

Partijoje, anot lyderio, vyksta procesai.

„Gyvi, gyvi, tikrai. Nesiruošiame dar mirti“, – juokavo S. Gvažiauskas.

Kitos politinės partijos – 2192 narius vienijančio „Profesinių sąjungų centro“ vadovas Kęstutis Juknis taip pat teigė, kad partija vykdo veiklą. Dar daugiau – kalbasi su kairiosiomis politinėmis jėgomis dėl dalyvavimo politiniame gyvenime. 

„Gyvuojame ir laikomės gerai. Tie visi planai yra diskusijų formos ir vieni junginiai yra patrauklūs: ir Juozaičio judėjimas bei partija, ir su Dagiu buvo kalbų bei pašnekesių, ir su kitomis partijomis yra. Kadangi to finansavimo mažosioms partijoms nėra, tai akivaizdu, kad mes negalime konkuruoti su tais, kurie gauna 100 tūkst. arba bent kažkiek. Mes esame pajėgūs keliose savivaldybėse, savivaldybių tarybų rinkimų lygmeniu dalyvauti, o dabar vyksta susitikimai su vienomis, su kitomis jėgomis“, – sakė K. Juknis.

Jo teigimu, „Profesinių sąjungų centrą“ domina labiau kairioji politinė ideologija, tačiau, griežtai nukirto jis – tik ne Lietuvos socialdemokratų partija, kuri, anot K. Juknio, atstovauja stambiam kapitalui. Dėl to, pasakojo partijos lyderis, vyksta derybos su kitomis kairiosiomis politinėmis organizacijomis.

„Vyksta derybinis procesas. Mūsų yra priimta, kad viską aptarti. (...) Svarstymų yra visokių, bet visi sprendimai turi būti pasverti, argumentuoti ir atitikti tą ideologiją, vertybes“, – teigė K. Juknis.

D. Kuolys ir V. Bakas dirba su „Lietuvos darbotvarke“

Tuo tarpu 2001 narį turinčios partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas Darius Kuolys teigė, kad jo vadovaujama partija svarsto apie rinkimus, tačiau pripažino, jog organizacija dažniau veikia visuomeninėmis formomis.

„Apie rinkimus galvojame, svarstome ir matome, kad per mažai iš tikrųjų Lietuvoje yra diskutuojama apie bendrą valstybės politinę darbotvarkę, kas mus galėtų šiandien telkti, jungti, kokie valstybėje yra esminiai klausimai. Tai tos Lietuvos darbotvarkės klausimus „Lietuvos sąrašas“ mėgina kelti ir svarstyti viešumoje“, – teigė D. Kuolys.

„Labai svarbu būtų telkti žmones, protus, kurie yra šiek tiek nusišalinę nuo valstybės reikalų – mokslo, akademinė bendruomenė, kultūros žmonės. „Lietuvos sąrašas“ turi savo vaidmenį Lietuvos viešajame gyvenime, veikiame mes daugiau kaip tokia pilietinė ir politinė platforma. Žmonėms, kurie nori prisidėti prie bendrų reikalų, sudarome galimybes prisidėti ir taip pat mėginame inicijuoti diskusijas svarbiais valstybei klausimai“, – tęsė jis.

Paklaustas, ar „Lietuvos sąrašas“ turi ką nors bendro su parlamentaru Vytautu Baku, kuris taip pat Eltai yra kalbėjęs apie Lietuvos darbotvarkės projektą, D. Kuolys to neslėpė.

„Turime sąsajų, nes tai yra „Lietuvos sąrašo“ bendras projektas“, – sakė D. Kuolys.

Labai svarbu būtų telkti žmones, protus, kurie yra šiek tiek nusišalinę nuo valstybės reikalų – mokslo, akademinė bendruomenė, kultūros žmonės.

Vis dėlto, kad šis bendradarbiavimas galėtų reikšti bendrą partijos ir V. Bako dalyvavimą Seimo rinkimuose, pats V. Bakas Eltai paneigė. Jo teigimu, Lietuvos darbotvarkė yra visuomeninių pagrindų projektas, o galutinių sprendimų, kaip jis dalyvaus Seimo rinkimuose, dar nėra.

„Aš poną Darių Kuolį pažįstu kaip visuomenininką, jau daugybę metų. Mes viską, ką dabar darome – keliame kai kurias temas, dirbame kaip su visuomenininku, žmogumi, kuris gilinasi į žmogaus teisių problematiką. Apie kažkokias politines perspektyvas šiandien tikrai nėra jokių sutarimų nė su viena partija“, – patikino V. Bakas.

Buriasi tautines ir krikščioniškas vertybes išpažįstančios partijos

Kitas kalbintas partijos lyderis – seniai politinėje erdvėje girdėtas „Jaunosios Lietuvos“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius, kalbėdamas apie planus rinkimams, neslėpė ambicijų. Jo siūlymas, patikino S. Buškevičius, yra aiškiai padėtas ant stalo: sukviestos įvairios tautines vertybes išpažįstančios partijos šių metų Seimo rinkimuose dalyvauti vienu sąrašu.

„Partija „Jaunoji Lietuva“ pasiūlė kitoms patriotinėms, tautinėms, krikščioniškoms politinėms organizacijoms eiti kartu vienu sąrašu – ar tai būtų vienos partijos sąrašas, ar tai būtų partijų koalicija, nėra labai svarbu. Svarbu, kad tai būtų vienas sąrašas. Toks sąrašas, mano nuomone, pretenduotų maždaug tarp 10 ir 15 proc. rinkėjų balsų“, – Eltai prognozavo S. Buškevičius.

Jo teigimu, sulaukta ir reakcijų. Mažoms partijoms dalyvaujant rinkimuose atskirai, teigė S. Buškevičius, nelabai verta tikėtis gerų rezultatų.

„Naglis Puteikis yra už, tautininkai (Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga – ELTA) lyg tai irgi neprieštarauja. Kitos politinės partijos kol kas dar neatsiliepė ir jaučiu, kad dar jos yra neapsisprendusios galutinai. Turėtų sveikas protas nugalėti. Jeigu politinių partijų vadovai, jų pavaduotojai suprastų, kad reikia eiti vienu sąrašu, sudarant vieną koaliciją – tokiu formatu dalyvauti Seimo rinkimuose, mes galime turėti labai nemažai balsų. Dalyvaujant atskirai, po vieną, greičiausiai nė viena partija nepraeis 5 proc. Praktiškai, manau, kad tai bus neįmanoma“, – sakė S. Buškevičius.

„Reikia vadovautis posakiu: Geriau žvirblis rankoj, nei antis lankoj. Vienas lauke nedidelis esi karys. (...) Jeigu reikės rinktis tarp vieno ir dviejų, be abejo, rinksimės du. (...) Vis tiek reikia eiti ta augimo kryptimi“, – patikino jis. Partija „Jaunoji Lietuva“ šiuo metu turi lygiai 2 tūkst. narių.

Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos, vienijančios 3291 narį, pirmininkas Sakalas Gorodeckis taip pat patvirtino, kad jo vadovaujama partija Seimo rinkimuose dalyvaus.

„Tautininkai yra atviri bendradarbiavimui, matome galimybę bendradarbiauti su politiniais judėjimais, kurie gina konstitucinius tautos suverenumo ir valstybės nepriklausomybės principus: tikrą tautos valstybę, lietuvių tautos namus, o ne globalistų pereinamąjį kiemą ar Briuselio biurokratų primetamą federalizmą; tikrą teisinį ir socialinį teisingumą, o ne korupcinių grupių užvaldytą sistemą“, – rašoma Eltai atsiųstame komentare.

S. Gorodeckio teigimu, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga kalbasi su potencialiais rinkimų partneriais.

„Su potencialiais sąjungininkais tautininkai aiškinsis jų požiūrį į lietuvių kalbos ir tautinės kultūros bei švietimo puoselėjimą, paveldą ir aplinkosaugą, bendruomeniškumą ir savivaldą, o tarptautinėje politikoje – į ES, NATO, neoliberalų propaguojamą migraciją ir genderizmą“, – pabrėžia partijos lyderis.

Teisėsaugai pradėjus nagrinėti buvusios teisėjos Neringos Venckienės bylą, pasigirdo svarstymų apie „Drąsos kelio“ partijos grįžimą į politinę padangę. Pats partijos pirmininkas Jonas Varkala tokias kalbas vertina skeptiškai, tačiau patikino, kad „Drąsos kelias“, vienijantis 2394 narius, rinkimuose dalyvaus kartu su tautininkais.

„Nusprendėme dalyvauti su tautininkais, (...) bet galutinį sprendimą padarysime po to, kaip dėsis reikalai su pandemija. (...) Aš skeptiškai į viską žiūriu, bet esame nusprendę dalyvauti. Tai (rinkimų datą – ELTA) gali pakoreguoti koronavirusas, bet dalyvausime drauge su tautininkais“, – teigė J. Varkala.

Tuo tarpu Lietuvos krikščioniškosios demokratijos (LKD) partijos pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys neslėpė, kad jo vadovaujama partija rinkimuose į Seimą dalyvaus su parlamentaro Jono Rimanto Dagio politine jėga – Krikščionių sąjunga.

„Mes neprisijungėme, sutarėme eiti į rinkimus kartu, bendradarbiauti“, – Eltai sakė E. Dzežulskis-Duonys.

Paklaustas, ar dar iki rinkimų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija jungsis su J.R. Dagio partija, E. Dzežulskis-Duonys atsakė, kad tai dar nėra iki galo nuspręsta.

„Sunku pasakyti. Jeigu matysime, kad techniškai įmanoma, gal ir padarysime, bet tam dar turi pritarti abiejų partijų valdymo organai. Principinis sutarimas yra, bet paskui reikia dar atskirų sprendimų. Mes kviečiame visas krikščioniškus principus bei įsitikinimus remiančias politines jėgas veikti kartu rinkimuose. Adresuojame tą kreipimąsi ir kitiems“, – teigė LKD lyderis.

Dėl ydingos politinės sistemos, mažos partijos Lietuvoje yra pasmerktos. Reikia apie tokius dalykus kalbėti.

Jis neslėpė pasipiktinimo dėl esą ydingos politinės sistemos Lietuvoje.

„Dėl ydingos politinės sistemos, mažos partijos Lietuvoje yra pasmerktos. Reikia apie tokius dalykus kalbėti. Jos neturi nei pinigų, (...) nei gali tada realiai veikti. Sistema yra sukurta tik didžiosioms politinėms partijoms. Kas sugalvojo, kad partijoje turi būti 2 tūkst. narių? Kodėl ne 200 arba 20 tūkst.? Yra įvesta tokių absurdiškų reikalavimų tam, kad didžiosios partijos sunaikintų savo konkurentus“, – apmaudą liejo E. Dzežulskis-Duonys. Jo vadovaujamai politinei organizacijai, paskutiniais Teisingumo ministerijos duomenimis, priklauso 2012 narių.

Tuo metu Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas Stanislovas Tomas Eltai teigė, kad jo vedama partija rinkimuose dalyvaus.

„Bus artimiausiu metu (partijos – ELTA) kongresas, kuris iškels mūsų sąrašą. Tik tas Kongresas susiduria su koronaviruso problema, bet kažkaip išspręsime“, – teigė S. Tomas.

Jo manymu, Kovotojų už Lietuvą sąjungos kongresas nuspręs rinkimuose dalyvauti kaip savarankiška politinė jėga.

„Iš pradžių mes padarysime savo kongresą, o po to žiūrėsime pagal aplinkybes. Greičiausiai vieni dalyvausime“, – pridūrė S. Tomas. Kovotojų už Lietuvą sąjunga vienija 2017 narių.

Rusų aljanso pirmininkė Tamara Lochankina savo ruožtu Eltą informavo, kad sprendimų dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose partija dar nepriėmė.

„Dėkoju už mums parodytą dėmesį. Deja, apie artėjančius Seimo rinkimus kol kas negaliu nieko konkretaus pasakyti“, – komentare rašė T. Lochankina.

Su naujuoju Emigrantų partijos lyderiu Tomu Pačesu bei Lietuvos liaudies partijos pirmininku Vaidotu Prunskumi Eltai pasikalbėti nepavyko.

Kas pusę metų privalo pateikti duomenis

Teisingumo ministerijos atstovas žiniasklaidai Audris Kutrevičius Eltai patvirtino, kad partijos kas pusę metų privalo pateikti ministerijai duomenis apie narių skaičių.

„Jeigu nepateikiama duomenų apie partijos narius du sykius iš eilės, pradeda partijos likvidavimo procedūra. Jeigu vieną sykį pateikė – kitą nepateikė, ta taisyklė negalioja. Jeigu du sykius iš eilės nepateikia partija duomenų apie savo partijos narius, tuomet pradedama partijos likvidavimo procedūra“, – sakė A. Kutrevičius.

Jo teigimu, partijos likvidavimo procedūrą vykdo Registrų centras.

„Ją vykdo Registrų centras, ten yra keli variantai – partija gali jungtis prie kitos partijos, partija gali pakeisti savo statusą į asociaciją arba apskritai partija gali būti likviduojama. Jei partija likviduojama, šios procedūros terminas užtrunka apie vienerius metus. Berods dvi partijos šiuo metu yra likviduojamos (Lietuvos politinių kalinių partija ir Tautos vienybės sąjunga – ELTA)“, – kalbėjo Teisingumo ministerijos atstovas.

Pasak A. Kutrevičiaus, partijos, turėdamos mažiau nei 2 tūkst. narių, šių duomenų pateikti ministerijai negali.

„Sistema yra taip padaryta, kad partija negali pateikti narių sąrašo, jeigu tame sąraše nėra 2 tūkst. asmenų. Programa nepriima to partijos narių sąrašo“, – patikino A. Kutrevičius.

Du kartus iš eilės narių skaičiaus duomenų, paskutiniais Teisingumo ministerijos duomenimis, nepateikė ir Lietuvos rusų sąjunga.

„Narių sąrašai privalo būti pateikti kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. ir ne vėliau kaip iki spalio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Politinės partijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašęs sąrašą elektroniniu parašu (arba mobiliuoju elektroniniu parašu), jį turi pateikti prisijungęs prie Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos per portalą epaslaugos.lt. Pateiktas sąrašas gali būti tvarkomas, taisomas, tikslinamas politinės partijos vadovo ir (ar) jo įgalioto asmens visus metus“, – rašoma Teisingumo ministerijos atmintinėje partijoms.

Pastaruoju metu smarkiai nukraujavusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) neturi ateities, – taip mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Tą patį esą galima pasakyti ir apie kitas įtakos neturinčias politines partijas.

Prašovė, nes keitė partnerius

Prieš dešimtmetį iš kelių politinių jėgų susikūrusiai LiCS atėjo sunkios dienos. 2004-ųjų Seimo rinkimuose ši partija iškovojo 18 mandatų, 2008 m. – tik 5, o pernai spalį rinkėjai LiCS vietų parlamente neskyrė. Po nesėkmės kelerius metus partijai vadovavęs Algis Čaplikas partijos pirmininko kėdę užleido Artūrui Melianui, o LiCS narių ir toliau mažėja. Pernai LiCS gretose buvo 4777 nariai, šiemet gegužę jau registruoti tik 3839 žmonės. Šią savaitę apie pasitraukimą iš partijos pranešė ir ilgametis jos narys, keturias kadencijas parlamente praleidęs Vytautas Bogušis.

Kartu su V.Bogušiu LiCS paliko dar keturi jos nariai. Pats V.Bogušis apsisprendimą motyvavo tuo, kad LiCS "neturi politinės ateities". Pirmininkas A.Melianas neigia, kad partija byra, ir tikina, kad LiCS išliks politiniame gyvenime. Tačiau politologas doc. dr. V.Dumbliauskas tuo abejoja.

Paprašytas įvardyti priežastis, nulėmusias LiCS smukimą, V.Dumbliauskas jų įžvelgė keletą. Pirmiausia, pasak politologo, partijoje neišnyko skirtis tarp liberalų ir centristų, nors ir susijungusių į vieną darinį. Antra, partijoje daug lygiaverčių asmenybių, tačiau nėra ryškaus charizmatiško lyderio. Tačiau labiausiai rinkėjams nepatikti esą galėjo tai, kad LiCS šliejosi ir prie kairiųjų, ir prie dešiniųjų.

"Mūsų rinkėjai protingi, mes mokame žiūrėti, kas valdžioje, ką jie daro. LiCS visada buvo valdančiojoje koalicijoje. 2004–2008 m. jie buvo su kairiaisiais, paskui – su dešiniaisiais. Jie ėjo į valdžią bet kokia kaina ir tie dalykai neliko nepastebėti", – argumentavo V.Dumbliauskas.

A.Čaplikas suklydo

Pasak politologo, didelė klaida buvo padaryta ir 2012 m. pradžioje, kai tuometis LiCS pirmininkas A.Čaplikas nevaldė emocijų kalbėdamas apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) krėtusį skandalą.

"A.Čaplikas viešai šiurkščiai Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą ligoniais pavadino. Tokie dalykai nelieka nepastebėti. Ne veltui V.Gailių žmonės išrinko į Seimą, kaip kompensaciją davė. Taip negalima mėtytis į generolą ir pulkininką vien dėl melo detektoriumi pagrįsto sprendimo. Mano galva, centristai čia vėl pasišiukšlino. Ir teisingai V.Bogušis, senas politikas, pasakė, kad šita partija neturi ateities. Čia faktas", – teigė V.Dumbliauskas.

Kodėl sekasi LS?

Politologo teigimu, atsikovoti pozicijas LiCS bus sudėtinga ir dėl to, kad liberalų nišą šalies politikoje yra užėmęs 2006 m. susikūręs Liberalų sąjūdis (LS). Šios partijos narių skaičius netgi mažesnis nei LiCS – Teisingumo ministerijos duomenimis, joje registruoti 3328 žmonės. Kodėl vieniems sekasi, o kitiems ne? Pasak politologo, LS darė mažiau klaidų ir nekeitė politinių partnerių.

"Eligijus Masiulis rinkėjus kažkuo patraukia, jis atrodo patikimas. Ir LS galbūt tokių klaidų nedarė, jie užima vertybinę nišą, jie neina į koaliciją su kairiaisiais. Aišku, LiCS galėjo motyvuoti, kad yra centristai, tad gali būti abiejose pusėse. Bet politikoje, kaip ir sporte, yra komandos, žmonės į politiką žiūri kaip į sportą. Jeigu tu žaidi vienų pusėj, tai ir turi ten žaisti. O jeigu perbėgi, kažkaip keista, ar ne? Tad LS nekeitė pozicijų, jie pabrėžia, kad yra su Tėvynės sąjunga, dešinieji", – svarstė pašnekovas.

Vis dėlto politologas prognozuoja, kad liberalų atstovams ateitis Lietuvoje nėra šviesi. Šalyje vis dar dominuoja gyventojai, iš valstybės besitikintys dovanų, o tai prieštarauja liberalų nuostatoms.

"Aš negarantuoju, kad LS visą laiką bus parlamentinė partija. Dominuoja neliberalių pažiūrų rinkėjai, kurie žiūri į valstybę kaip į davėją. Verslių žmonių yra mažuma. O žmonėms, kurie gyvena iš pašalpų, iš pensijos, svarbu, kad valstybė ką nors duotų. Liberalai pabrėžia verslumą, laisvę, mažesnį valstybės kišimąsi. Todėl tas elektoratas ribotas, jei kokia rimtesnė krizė ateitų, jis dar sumažėtų. Tada partija neperžengia 5 proc. ribos į Seimą nepatenka. LS niekada nebus reikšminga partija, ji gali būti šalia Tėvynės sąjungos, antroji, be kurios konservatoriai niekada nepasieks valdančiosios daugumos", – dėstė V.Dumbliauskas.

Mažos partijos – lyg smulkieji verslininkai

Šiuo metu Lietuvoje registruotos 44 politinės partijos. Tik septynių iš jų narių skaičius viršija 3 tūkst. Dar septynios partijos net nepateikia duomenų, kiek narių yra jų sąrašuose, keturios šiuo metu likviduojamos.

V.Dumbliauskas įsitikinęs: jokios įtakos šalies politikai tokios mažos partijos neturi. Jų atsiradimas ir išnykimas esą – natūralus procesas, ką nors keisti bandančių piliečių išraiškos būdas.
"Čia demokratijos taisyklė, kad galima jungtis į partijas, kad kiekvienas turi teisę ką nors organizuoti. Gal iš dalies jie nori spręsti kokias nors asmenines problemas. Jeigu žmogus neprasigėręs, blaiviai mąstantis, jam ne tas pats, ką valdžia daro, kokius sprendimus priima. Tų mažų partijų nariai supranta, kad didžiosiose jiems bus sunku prasimušti, bet tikisi. Čia kaip versle: smulkieji randasi, žlunga, vėl randasi. Mes gi negalim drausti žmogui kurti savo įmonėlę, jis bankrutuoja, vėl ką nors daro. Nenutrūkstamas procesas, tiek versle, tiek ir politikoje. Bet įtakos tokios partijos nedaro jokios", – sakė V.Dumbliauskas.

Iš viso politinėms partijoms šiuo metu priklauso 111 tūkst. asmenų.