2023 metais iš Lietuvos eksportuota 1,5 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos – 8 proc. daugiau nei 2022 metais. Spygliuočių medienos pernai išvežta 17 proc. daugiau, o lapuočių – 7 proc. mažiau. Daugiausia jos išvežama į Latviją.

į Lietuvą pernai importuota 335 tūkst. kubų apvaliosios medienos – 35 proc. daugiau, o spygliuočių medienos –  38 proc. daugiau.

Pagrindine jos tiekėja išliko Lenkija, iš kurios įvežta 198 tūkst. kubų medienos – 37 proc. daugiau nei 2022 metais. Importas iš Latvijos padidėjo 33 proc.

Įvežami medienos kiekiai mažėjo, nes mediena iš Baltarusijos ir Rusijos nebuvo importuojama, o šį sumažėjimą kiek kompensavo išaugęs importas iš Švedijos, Ukrainos ir Suomijos, teigia tarnyba. 

Pjautinės medienos pernai eksportuota 977 tūkst. kubų – 14 proc. mažiau nei 2022 metais. Jos eksportas į Australiją sumažėjo beveik trečdaliu, į Vokietiją – 15 proc., į Prancūziją – 4 proc., o apimtys į Ispaniją ir Pietų Korėją per metus beveik nepasikeitė.

Šios medienos pernai importuota 560 tūkst. kubų – 41 proc. mažiau. Latvija išliko viena iš pagrindinių lapuočių medienos tiekėjų.

„Matome, kad per Lenkiją daugiau nei 120 mln. eurų vertės medienos patenka į Europos Sąjungą (iš visų trečiųjų šalių – BNS). Dalis patenka į Lietuvą. Čia ji patenka todėl, kad mediena įvežama į Lenkiją, patikrinama pasienyje, o toliau vyksta į Lietuvą per Europos Sąjungos teritoriją, kur jokios kontrolės nėra. (...) Lietuva pati blokuodama įtartinos medienos importą, efektyviau įgyvendindama sankcijas, vis tiek gauna medieną per galines duris“, – antradienį LRT radijui teigė Baltarusijos tyrimų centro vadovas Stanislovas Ivaškevičius.

Tyrėjai vis dėlto pripažįsta, kad medienos eksportas iš Baltarusijos į ES yra gerokai sumažėjęs – iki sankcijų jo vertė siekė daugiau nei 1 milijardą dolerių.

Anot S. Ivaškevičiaus, baltarusiška mediena „per Kazachstaną“, o iš tikrųjų – iš Baltarusijos – gabenama padirbus dokumentus – tai įrodo tyrėjų išanalizuoti dokumentai.

Dar prieš sankcijas Baltarusija į Europos Sąjungą eksportavo medienos už daugiau nei milijardą dolerių. Šiai dienai kalbame apie schemas, kaip šiandien aptarta, jos vertė – 120 milijonų.

 

„Medienos vežėjas iš Baltarusijos mums tiesiai telefonu pasakė, kad medieną vežė iš Baltarusijos, o ne iš Kazachstano. Siuntėjas iš Kazachstano patikino mus, kad žino šią (Baltarusijos – BNS) bendrovę, kad jie bendravo ir pasirašė kažkokį memorandumą, bet po to kompanija dingo, verslas nepavyko. Galime įsivaizduoti, kad viskas, ko tai bendrovei reikėjo, tai kontrahento iš Kazachstano, kad būtų galima visur klijuoti suklastotus antspaudus“, – teigė S. Ivaškevičius.

Anot jo, atsirado ir naujų sankcijų apėjimo būdų – nebereikia registruoti bendrovių, neapmokestinamų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), „dabar pakanka nupiešti dokumentus ir Lenkijos pasienyje tai veikia“.

„Kazachstanas mažai miškinga valstybė, ji didelė, bet miškingumas ten tik 4 proc. Kazachstanas pats importuoja medieną, o tie miškai, kuriuos jie turi, tie 4-5 proc., pusė jų – stepių medžiai, kurie nelabai tinka industriniam medžių apdirbimui“, – pabrėžė S. Ivaškevičius.

Tyrimas pradėtas praėjus metams po analogiško tyrimo 2022 metų gruodį, kurio metu išsiaiškinta, kad baltarusiška mediena į ES patenka per Kirgiziją.

„Kai išsiaiškinome, kad baltarusiška mediena Europos Sąjungai gali būti tiekiama kaip atvykusi iš Kirgizijos, Lietuva uždarė medienos iš Kirgizijos importą. Čia geros naujienos ir baigėsi. Mes toliau matome intensyvų medienos iš Kazachstano į Europos Sąjungą augimą“, – sakė S. Ivaškevičius

S. Ivaškevičiaus teigimu, vis dėlto negalima teigti, kad ES sankcijos neveikia.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, kad sankcijos visai neveikia. Dar prieš sankcijas Baltarusija į Europos Sąjungą eksportavo medienos už daugiau nei milijardą dolerių. Šiai dienai kalbame apie schemas, kaip šiandien aptarta, jos vertė – 120 milijonų. Taigi, sankcijos atlieka savo funkciją uždėdamos papildomą kainą režimo pelnui, kuriam jos skirtos“, – sakė jis.

„Beje, siuntėme užklausas į atitinkamus organus Lietuvoje ir Lenkijoje, abiem atvejais gavome atsakymus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – pridūrė jis.

Muitinės tarpininkų bendrovės „Bunasta“ savininkas Jurgis Adomavičius teigė, kad iš trečiųjų šalių į ES įvežamą medieną turi išmuitinti Lietuvos ar Lenkijos muitinės, o tai reiškia, kad kalbama ne apie prastą muitinės darbą, o apie padirbamus dokumentus.

„Čia kalbam apie tikrą kriminalą, kuris atsakys ne 150 zlotų baudom, bet atsakys tikrai didelėm nuobaudom, visų pirma, tam pačiam Kazachstane dėl PVM grobstymo. (...) Aš nemesčiau akmenų į muitinę, (...) šiuo metu Lenkijoj pasienyje (su Baltarusija – BNS) eilė yra 48 kilometrai, (...) taip kad manyčiau, čia reiktų kreipti dėmesį ne į muitinę, o į kriminalines tarnybas“, – LRT radijui antradienį sakė J. Adomavičius.

Apsaugos nuo spekuliacijų

Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas. Reaguodama į tai, Vyriausybė birželio viduryje pakeitė Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą, keičiantį aukciono ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims rezultatų nustatymo būdą.

Pagal jį, įsigyti iki 1 tūkst. kietmetrių medienos galima be jokių apribojimų, kitiems pirkėjams maksimalus jos kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų pirkimo istoriją. Pokyčius inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad tai apsaugos nuo spekuliacijų rinkoje ir užtikrins žaliavą vietos gamintojams.

Verslas į tokias valdžios permainas reaguoja atsargiai: jis sako, kad laikina tvarka apriboja sveiką konkurenciją. Didėjantis aukciono dalyvių skaičius esą tik patvirtina nuogąstavimus, kad lietuviška mediena bus išvežta ir parduota kitoms regiono šalims, – saugiklių tam nėra.

Reakcija į galimas grėsmes

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tvarką keisti buvo būtina, nes, dėl karo Ukrainoje pritaikius sankcijas medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, regione pradėjo labai trūkti žaliavos, dėl to kilo grėsmė rinkos spekuliacijoms ir Lietuvos medienos perdirbėjų apsirūpinimui ja.

„Pirmiausia, šis prekybos tvarkos pakeitimas buvo reikalingas tam, kad būtų apsisaugota nuo spekuliacinių medienos pirkimų intervencinėmis kainomis, kilo reali grėsmė spekuliaciniams rinkos iškraipymams ir Lietuvos medienos perdirbėjų apsirūpinimui žaliava“, – teigiama ministro atsiųstame komentare BNS.

Anot jo, tai turėtų apsaugoti nuo medienos trūkumo ir kainų iškraipymo nuolatinius pirkėjus.

„Iš esmės pakeitimai padaryti tam, kad tie medienos pirkėjai, kurie iki šiol nuolat ir tvarkingai pirko medieną iš Valstybinių miškų urėdijos, galėtų ir toliau tai daryti tokia pačia apimtimi ir apsirūpinti jiems reikalinga mediena, o medienos rinkoje susiformuojančios kainos nebūtų iškraipomos“, – teigė S.Gentvilas.

Ar apsaugos vietinius?

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius Arvydas Urbis abejoja, ar naujoji tvarka apsaugos vietinius gamintojus ir ar nebus priešingo efekto, kai žaliava iškeliaus svetur.

„Kaip suprantu, pagrindinis tikslas buvo apsaugoti vietinius gamintojus nuo netikėtų atėjūnų – turimos galvoje didžiosios regiono kompanijos iš Švedijos ir Suomijos – jos labai didelius kiekius gaudavo iš Rusijos ir Baltarusijos ir dabar jaučia didelį trūkumą. Įdomu, ar apsaugosime, ar sudarysime sąlygas kažkam būti labiau išrinktiems. Daug nežinomųjų, vienareikšmiškai pasakyti, gerai tai ar blogai, sudėtinga, laikas parodys“, – BNS sakė A.Urbis.

Jo teigimu, asociacija siūlė Vyriausybei, kad pagrindinis kriterijus turėtų būti gamybinis pajėgumas, kuris įrodo, jog šalyje įsigyta mediena ir bus panaudota šalies įmonėse, o pagal naują tvarką įsigyjamos žaliavos kiekiai nustatomi pagal ankstesnius įsigijimus.

„Pirmiausia turėtų apsirūpinti gamybinius pajėgumus turinčios įmonės ir perdirbančios medieną Lietuvoje, kad pirmajame rate būtų galima nusipirkti tiek, kiek gali perdirbti, ir neliktų erdvės spekuliuoti. Toks buvo mūsų pagrindinis pasiūlymas – pagal tai, kiek gali perdirbti. Dabartinė tvarka numato pagal tai, kiek anksčiau buvo pirkta“, – kalbėjo A.Urbis.

„Pajėgumai yra tas kriterijus, kuris įrodo, kad mediena bent perdirbama Lietuvoje ir teikia valstybei didžiausią pridėtinę vertę, o šiandien išeina taip, kad atiduodame pardavimui, bent jau didesnę dalį. Regione poreikis auga“, – pridūrė A.Urbis.

Pažeidžia sąžiningą konkurenciją

Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Daivis Švirinas mano, kad kriterijus, pagal kurį parduodamos medienos kiekis nustatomas pagal ankstesnius įsigijimus, ne tik neapsaugo perdirbėjų, bet diskriminuoja juos ir pažeidžia sąžiningą konkurenciją.

„Tie medienos pirkėjai, kurie, pavyzdžiui, pirko pagal ilgalaikes sutartis arba pirko medieną iš privačių miškų, atsiduria daug mažiau palankesnėje padėtyje nei tie, kurie pirko pagal pusmetines sutartis. Vadinasi, jie pagal tą sąlygą dalyvauti negalės. Ilgalaikių sutarčių kiekiai neįskaičiuojami į pusmetinių aukcionų kriterijų“, – BNS sakė jis.

D.Švirinas primena, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės medienos aukcionuose gali dalyvauti visi pirkėjai be jokių apribojimų.

Laikinoji tvarka numato, kad pirkėjams, kurie ankstesniuose pusmetiniuose aukcionuose pirkdavo daugiau nei 1 000 kietmetrių medienos, limitas nustatomas pagal jų pastarųjų dvejų metų pirkimų istoriją. Tokių pirkėjų, Aplinkos ministerijos duomenimis, iki šiol buvo apie 30 proc. Likę aukciono dalyviai iki šiol įsigydavo iki 1 000 kietmetrių medienos.

D.Švirinas abejoja, ar mažiau ribojami ir dėl to pranašumą įgavę pirkėjai iš tikrųjų apsaugo Lietuvos perdirbėjų interesus, nes didžioji dalis medienos galėjo būti superkama perparduoti.

„Reikėtų panagrinėti, kas laimėdavo tuos pusmetinius aukcionus. Tiek, kiek žinoma iš rinkos dalyvių surinktos informacijos, didžiąją dalį tos medienos supirko viena įmonė, o kiti yra perpardavėjai. Gal dėl skubos tokia informacija nebuvo pakankamai išanalizuota ir įvertinta, dėl to deklaruojamas tikslas skiriasi nuo realybės“, – teigė jis.

Teisininko skaičiavimu, Vyriausybės nutarimu keičiama tvarka prekybą paveiks maždaug 1,1 mln. kietmetrių, arba iki 20 proc., per metus Lietuvoje pagaminamos medienos. Tai, anot jo, labiausiai paveiks vidutines ir dideles medienos perdirbimo įmones, kurių optimaliai veiklai reikia daug žaliavos.

„Jie turi įsigyti didelius kiekius, kad optimaliai vyktų gamybos procesas, kad masto ekonomija būtų pasiekta, o užkraunant tik dalį pajėgumų, ji vyksta neefektyviai, dėl to labai brangsta mediena. Jiems taikomas limitas 1 000 kietmetrių, jų mastais – tai niekas. Iš tiesų tai, ką ministerija norėjo padaryti, ir tai, kas išėjo, labai skiriasi“, – BNS teigė advokatas.

Medienos įsigijimo pokyčius inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad tai apsaugos nuo spekuliacijų rinkoje ir užtikrins žaliavą vietos gamintojams.

Aukcione dalyvių daugėja

Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ teigimu, pirmasis aukcionas pagal naują tvarką jau paskelbtas, rinkoje jaučiamas padidėjęs susidomėjimas, o dalyvių skaičius išaugo dešimtadaliu.

„Šiuo metu vyksta aukcionas pusmetinėms sutartims sudaryti. Dėl situacijos medienos rinkoje jaučiamas didesnis dalyvių susidomėjimas – dalyvauti aukcione užsiregistravo 10 proc. daugiau dalyvių nei į prieš tai buvusį aukcioną, – iš viso registruota apie 290 dalyvių“, – BNS sakė „Baltpool“ atstovė Vilija Nemunytė-Ročė.

Anot jos, statistika, kiek dalyviai siekė įsigyti medienos, kiek įsigijo ir už kokias kainas, bus paskelbta pasibaigus aukcionui, – šie rezultatai gali būti aiškūs maždaug liepos 18 d.

A.Urbio manymu, didėjantis dalyvių skaičius tik patvirtina nuogąstavimus, kad rinkoje atsiranda iki šiol nematytų žaidėjų, kurių tikslai neaiškūs.

„Tai rodo, kad atsiranda poreikis pirkti. Tik įdomu, ar tie pirkėjai yra gamybininkai, o jeigu ne, vadinasi, tai pirkėjai, ieškantys medienos išvežti“, – sakė Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius.

Pasak jo, aukcionas parodys, ar Vyriausybės tikslai bus pasiekti ir duos naudos, tačiau versle esą yra daugiau pesimistų nei optimistų.

„Gali būti nuo labai blogai iki neblogai. Didesnė dalis mano, kad bus labai blogai. Visi tyli ir nelabai ramiai laukia“, – sakė A.Urbis.

Asociacijos administratoriaus teigimu, iki šiol į užsienį buvo išvežama iki 40 proc. medienos, o ateityje šis kiekis gali padidėti iki 50 proc. A.Urbis sako, kad dėl ES sankcijų regione, kuriam priskiriamos Baltijos, Skandinavijos šalys ir Lenkija, kitą pusmetį bus jaučiamas apie 20 mln. kub. m medienos trūkumas, Lietuvoje stigs apie 3 mln. kub. m.

A.Urbio teigimu, Lietuva neįvedė jokių apribojimų naujiems rinkos žaidėjams, todėl yra tikimybė, kad lietuviška mediena gali būti išvežta svetur.

„Baisiausia tai, kad kitos šalys yra įvedusios griežtesnius ar švelnesnius apribojimus kitiems, ne vietos perdirbėjams, ateiti į rinką. Lietuva yra vienintelė, kuri duoda visiems“, – BNS sakė jis.

Lietuvoje rinkai kasmet pateikiama apie 7 mln. kietmetrių medienos. Maždaug pusė jos pagaminama valstybiniuose miškuose ir parduodama pagal ilgalaikes, pusmetines ir trumpalaikes sutartis.

Laikina taps nuolatinė?

Advokato D.Švirino teigimu, rinkos dalyviams nerimą kelia tai, kad nenurodyta, kiek laikina tvarka galios, baiminamasi, kad ji netaptų nuolatinė ir nebūtų kliūtis ilgalaikėms medienos įsigijimo sutartims.

„Nėra jokių realių saugiklių, kurie užtikrintų, kad šie tvarkos pakeitimai iš tikrųjų bus laikini ir bus panaikinti ar peržiūrėti, jei situacija ir priežastys, dėl kurių priimti pakeitimai, keistųsi. Yra mintis, kad ta tvarka bus keičiama, ir neaišku, į kurią pusę, baiminamasi, kad jei ir toliau bus daromi tokie sprendimai, bus sukurtos kliūtys ilgalaikėms sutartims, pagal kurias niekas netrukdo medienos įsigyti ir dabar“, – BNS sakė jis.

Ministras S.Gentvilas sako, kad laikina tvarka bus atšaukta, kai bus panaikintos sankcijos, o rinka grįš į įprastines sąlygas.

„Pagrindinė sąlyga laikinajai tvarkai atšaukti būtų sankcijų panaikinimas ir rinkos grįžimas į įprastas vėžes“, – teigia jis komentare BNS.

Ministras taip pat patvirtino, kad prie ankstesnės tvarkos gali būti nesugrįžta, ją ruošiamasi tobulinti ir įteisinti atviruosius aukcionus, kuriuose būtų varžomasi dėl medienos įsigijimo realiuoju laiku.

„Siekiant ilgalaikėje perspektyvoje turėti atsparesnę sistemą numatoma ne tiesiog grįžti prie buvusios, bet prekybos mediena tvarką toliau tobulinti įteisinant atvirų aukcionų ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti taikymo principus. Tokiems pakeitimams paruošti ir pasirengti techniškai įgyvendinti reikia daugiau laiko“, – teigia S.Gentvilas.

D.Švirinas mano, kad tokie aukcionai galėtų pakeisti ilgalaikes sutartis, tačiau verslui gaires reikia žinoti jau dabar, nes kai kurioms įmonėms sutartys baigiasi.

„Tai nėra blogai, rinkos dalyviai supranta, kad tai turbūt būtų gera tvarka, o kiekvienas, kam reikia medienos, gali siūlyti savo kainą, geriausią pasiūlęs galėtų įsigyti. Tačiau tos ilgalaikės sutartys baigiasi jau daugeliui rinkos dalyvių, natūralu, kad domimasi ateitimi, žiūrima plačiau. Faktas, kad Lietuvoje žaliavos nepakaks, paklausa bus mažesnė nei pasiūla“, – sakė advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas.

Anot Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, rinkoje esančios medienos žaliavos kainą didina kelios pagrindinės priežastys.

„Paklausai įtaką daro rinka. Poreikis yra, natūralu, kad visi medienos perdirbėjai tarp to kiekio konkuruoja, nes mediena yra ribotas išteklius, kurio naudojimą patvirtina Vyriausybė ir aplinkos ministras“, – LNK žinioms sakė urėdijos atstovas.

Pasak V. Kaubrės, dar prieš porą metų medienos kaina buvo nukritusi į rekordines žemumas, kilimas prasidėjo pernai. VMU atstovo teigimu, praėjusiais metais medienos žaliavos kaina augo 40 proc., šiemet ji – dar maždaug penktadaliu didesnė.

Žada imtis priemonių

Aplinkos ministerija sako, kad medienos sektorių stipriai veikia įvestos sankcijos medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Lietuva importuodavo medieną tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos. Dabar tas importas yra sustojęs ir faktiškai Lietuvos sąlygomis mes turime medienos deficitą“, – LNK žinioms teigė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Lietuva liko vienintelė valstybė, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs.

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas sako, kad Lietuvos pramonei jaučiant vis didesnį vietinės žaliavos stygių, būtina spręsti medienos išvežimo klausimą.

„Dėl tos priežasties, žinodami, kas gali atsitikti, lygiai taip pat savo rinkas uždarė estai ir latviai. Lietuva iš esmės liko vienintelė valstybė, kaip jau daug metų šiame regione, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs“, – teigė R. Beinortas.

Asociacijos atstovo teigimu, kitose Europos Sąjungos šalyse taikoma praktika – žaliavą perdirbti valstybėje ir naudoti vietinės pramonės poreikiams.

Aplinkos ministerija sako planuojanti imtis veiksmų, kad papildomo medienos išvežimo iš Lietuvos nebūtų.

„Tiesiogiai riboti (eksporto – red. past.) mes negalime, kadangi yra laisva prekyba tarp Europos Sąjungos šalių. Bet vis dėlto numatome keisti prekybos taisykles ir pagal tas prekybos taisykles fiksuoti įsigyjamos medienos kiekį“, – tikino viceministras.

K. Vanago / BNS nuotr.

Asociacija: pakeitimai – nepakankami

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R. Beinortas Eltai sakė, kad ministerijos siūlomi pakeitimai neturės poveikio susiklosčiusioje situacijoje.

„Ministerijos siūlomi sprendimai neatneš norimų rezultatų ir medienos išvežimo iš Lietuvos nesustabdys. Teikiami pakeitimai nėra pakankami, dėl jų pramonė išsakė savo pastabas ir nuogąstavimus“, – teigė R. Beinortas.

Anot jo, dėl išaugusių ir toliau kylančių kainų bei žaliavų trūkumo šalies medienos sektoriaus įmonės šiuo metu jau yra priverstos spręsti ilgalaikių sutarčių klausimus, mažinti gamybos apimtis, kyla grėsmių stabdyti veiklą.

„Viskas gerai, kai medienos kaina kyla arba krinta dėl objektyvių priežasčių. Ekonominė Lietuvos tragedija yra ta, kad kainų augimą dažnu atveju sukelia spekuliantai, kurie į pusmetinius aukcionus ateina su intervencinėmis kainomis, iškreipiančiomis situaciją“, – pažymėjo R. Beinortas.

„Lietuvos mediena“ duomenimis, medienos pramonė sukuria apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o visame sektoriuje dirba apie 60 tūkst. specialistų. Šalies medienos, baldų ir popieriaus pramonės sukuriama vertė 2020 m. viršijo 4,8 mlrd., o 2021 m. pasiekė beveik 6 mlrd. eurų.