Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki devynių nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui.

Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje.

„Po vaistų suvartojimo ir vaisiaus pasišalinimo taip pat bus užtikrinama gydytojo priežiūra“, – teigiama SAM pranešime.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis bus apmokamas nėštumo nutraukimas (gydytojų konsultacijos ir priežiūra) tik dėl medicininių indikacijų, pavyzdžiui, jeigu motina arba vaisius serga liga, dėl kurios kyla pavojus vieno iš jų gyvybei.

Jeigu medicininių indikacijų nebus, tačiau moteris pageidaus nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turės sumokėti.

„Vaistinio nėštumo nutraukimo kaip alternatyvos chirurginei operacijai įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, – sakė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas Vytautas Klimas.

Vaistinio nėštumo nutraukimo kaip alternatyvos chirurginei operacijai įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės Esmeraldos Kuliešytės teigimu, šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises, nes ji galės pasirinkti nėštumo nutraukimo būdą, kuris yra mažiau traumuojantis.

Anot jos, kitose Europos valstybėse moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų.

SAM teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija vaistinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva.

Ši paslauga įteisinta 45 pasaulio valstybėse, tarp jų ir Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt.

Nėštumui nutraukti skirtų vaistinių preparatų gamintojas jau šiemet ketina pateikti dokumentus jų registracijai Lietuvoje.

Skaudžios ir neįtikėtinos moterų istorijos – jas tenka išgirsti krizinio nėštumo centro vadovei, kai tema pasisuka apie abortą.

„Ar ji iš tikrųjų laisva valia atlieka nėštumo nutraukimą, ar jos tikrai niekas nespaudžia. Iš mūsų devynerių metų patirties būna labai daug atvejų, kai moteris įvardina, kad ją partneris spaudžia atlikti abortą, o ji pati to nenori“, – kalbėjo krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.

Anot vadovės, vien centro specialistams per beveik dešimtmetį po pokalbių su moterimis pavyko išgelbėti kelis šimtus gyvybių, tačiau abortai vyksta ir kol kas galimi tik chirurginiai. 

„Jeigu abortas Lietuvoje ar taip, ar taip legalus, tai atrodo natūralu, kad gali būt keli jo atlikimo būdai – chirurginis ar medikamentinis“, – samprotavo Z. Tomilinienė.

Vaistais nutraukti nėštumo Lietuvoje kol kas negalima, bet žadami pokyčiai.

„Atėjo laikas, kai turėtų medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas, nes tai būtų saugiau moterims“, – sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

„Mokslo įrodyta, kad tai yra pats saugiausias nutraukimas, turintis mažiausias pasekmes, nesutrikdo vaisingumo ateityje“, – aiškino Seimo narė Jurgita Sejonienė.

„Labai svarbu, kad tai nepadidintų abortų skaičiaus, nes gal moterys galvos, kad čia labai paprasta – išgeri piliulę ir viskas“, – teigė Z. Tomilinienė.

Anot J. Sejonienės, svarbu moteris edukuoti pirmiausia, kaip išvengti nepageidaujamų nėštumų, bet apsisprendus leisti nėštumą nutraukti vaistais – reikalinga.

„Tie vaistiniai preparatai būtų kompensuojami toms moterims, kurios atitiktų indikacijas. Pirmiausia tai yra labai jauno amžiaus moterys, dažniausiai paauglės, taip pat prievartos aukos“, – vardino J. Sejonienė.

Vis dėlto yra ir griežtai pasisakančių – Lietuvos moterims to nereikia.

„Gyvybės nutraukimas greitai ir patogiai yra vertinama kaip kažkas modernaus. Aš tokiai priemonei nepritariu“, – pasisakė Seimo narys Aurelijus Veryga.

Nors nelegalu, tačiau politikai sako žinantys, kad Lietuvoje tai ir taip vyksta juodojoje rinkoje ir nesaugiais būdais savarankiškai.

„Pasaulis atviras, mes esame Europos Sąjungos valstybė, prekiaujame, galime atsisiųsti internetu. Ar apsimesti, kad mes tos problemos neįžvelgiame?“ – retoriškai klausė A. Matulas.

„Tikrai ne iš gero gyvenimo tie nėštumai yra nutraukiami, o ir patys akušeriai-ginekologai sako, kad nėštumo nutraukimas yra bloga šeimos planavimo priemonė. Jeigu jau norima apskritai vaikų neturėti, tai tam yra kitos priemonės“, – dėstė A. Veryga.

Šalyse, kuriose legalus yra toks nėštumo nutraukimas, abortų skaičius nedidėja ir gimstamumas nemažėja.

„Aš nemanau, kad tie skeptikai turėtų reguliuoti moteriai, ką jai daryti, nes jie tikrai to vaikelio neaugins ir už moters gyvenimo kokybę ir galimybes nėra atsakingi“, – kalbėjo Seimo narė Orinta Leiputė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot A. Verygos, Lietuva ne apie abortus turi kalbėti, o apie tai, kaip padėti žmonėms, kurie vaikų susilaukti negali. Dėmesį telkti į pagalbinį apvaisinimą bei padidinti motyvaciją apskritai susilaukti vaikų.

„Lietuvoje demografinė situacija nėra gera – mūsų daugiau miršta negu gimsta. Kol kas nematau nei vienos priemonės, kuri žmones skatintų vaikų turėti, juos išsaugoti“, – teigė A. Veryga.

„Šalyse, kuriose legalus yra toks nėštumo nutraukimas, abortų skaičius nedidėja ir gimstamumas nemažėja. Aš manau, kad tokie nuogąstavimai yra be pagrindo“, – sakė J. Sejonienė.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas pasaulyje egzistuoja jau 50 metų. Europoje viena pirmųjų tai įteisino Prancūzija. Dabar Europoje tokį pasirinkimą moterys turi 22-ose šalyse.

„Pasaulio sveikatos organizacija jį nurodo kaip saugų ir efektyvų būdą bei įtraukia į būtinųjų priemonių sąrašą“, – teigė akušerių-ginekologų draugijos valdybos narė Meilė Minkauskienė.

Šiuo metu Lietuvoje vaistinis nėštumo nutraukimas taikomas tik dėl sunkios motinos ir vaisiaus ligos.

„Mes įžvelgiame ir medicininius, ir etinius pliusus“, – sakė M. Minkauskienė.

Matau labai realią galimybę, kad rudenį Lietuvoje tokie vaistai galėtų būti registruoti ir nuo 2023-ųjų sausio 1 d. tokios paslaugos Lietuvos moterims galėtų būti teikiamos.

Anot jos, tokiu atveju nebūtų reikalingas stacionarizavimas, anestezija, operacinės komanda, mažesnė chirurginių-infekcinių komplikacijų rizika.

„Pasirinkimas, padedantis moteriai išsaugoti savo kūno vientisumą, orumą“, – teigė M. Minkauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako – procesas prasidėjo.

„Lietuvoje nėra registruotų vaistų. Natūralu – nebuvo tokios paslaugos, nėra ir vaistų. Dirbame su atitinkamais vaistų registruotojais“, – tvirtino A. Dulkys.

Panašu, kad ministras mato žalią šviesą.

„Pagal tai, kaip vyksta procesas, matau labai realią galimybę, kad rudenį Lietuvoje tokie vaistai galėtų būti registruoti ir nuo 2023-ųjų sausio 1 d. tokios paslaugos Lietuvos moterims taip pat galėtų būti teikiamos“, – teigė A. Dulkys.

Jos teigimu, šis nėštumo nutraukimo būdas išsivysčiusiose šalyse jau yra naudojamas daugiau nei 30 metų. Ji prašo ,,užlopyti'' medikamentinio nėštumo nutraukimo spragą, kadangi šis metodas, jos teigimu, yra pažangesnis, nei chirurginis abortas.

„Šiandien grupės vardu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu kuo skubiau „užlopyti“ sveikatos apsaugos spragą“, – teigia Seimo Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės vicepirmininkė M. Danielė.

Seimo narė tvirtina, kad šia medikamentine priemone pažangiose šalyse galima naudotis jau seniai, ji yra įtraukta į PSO būtinųjų vaistų sąrašą, todėl Laisvės frakcijos narė ragina ir Lietuvą pasinaudoti mokslo pažanga.

Šiandien grupės vardu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu kuo skubiau „užlopyti“ sveikatos apsaugos spragą.

„Medikamentinis nėštumo nutraukimas išsivysčiusiose pasaulio valstybėse yra naudojamas daugiau nei 30 metų. Neįtikėtina, kad 1988 m., tais metais, kai aš gimiau, jį pradėjo taikyti Vakarų valstybės, o Lietuvoje praėjo 32 metai, pasikeitė visa politikų karta, o valstybė nesugebėjo šio vaisto įregistruoti ir sureguliuoti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Danielė.

Tuo tarpu Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė tvirtina, jog šis nėštumo nutraukimo metodas yra saugus, o kaip vieną iš metodo privalumų įvardina moters galimybę nėštumą nutraukti privatesniu ir psichologiškai lengvesniu būdu.

„Tai yra ganėtinai privatus metodas, kadangi moteris pati dalyvauja šio metodo eigoje ir pati gali nuspręsti, kada jai yra tinkamiausias laikas nutraukti nėštumą. Tai nėra chirurginis metodas. Nereikia instrumentų, nereikia operacinės“,– teigia E. Kuliešytė.

Galimybė nutraukti abortą nesusiduriant su svetimais asmenimis privalumu laiko ir „Vilniaus m. moterų namų“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė. Ji tvirtino, jog nėštumo nutraukimo galimybė yra moters teisė, o medikamentinis metodas leistų išvengti susidūrimo su psichologiškai traumuojančias patirtis galinčiais sukelti asmenimis.

„Gana aštriai kalbama apie tai, kad nereikės susidurti su neišprususiais, traumuojančiais, indoktrinuotais, Katalikų bažnyčios propagandą įgarsinančiais medikais“, – spaudos konferencijoje teigė L. H. Vasiliauskė.

Ji tvirtina, kad nėštumo nutraukimo metu išgyvenamas psichologines problemas dar labiau aštrina ir nekompetentingos ir informuoto pasirinkimo neatliekančios moterų pagalbos institucijos. Jos nuomone krizinio nėštumo centras apsunkina moterų pasirinkimą.

„Krizinio nėštumo centras daro moters pasirinkimą dar labiau apsunkintą, moralizuodamas, siekdamas sukurti nereikalingą emocinį ryšį su šešių savaičių gemalu, pristatydamas, kaip vaikelį“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo „Vilniaus m. moterų namų“ direktorė.