-
V. Kasiulevičiaus diagnozė sveikatos sistemai: agonija, darom, ką galim
Kaip ELTA jau skelbė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos trečiadienį pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo.
Sutarta nuo kitų metų gegužės 20 proc. didinti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams ir siekti, kad 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), slaugytojų - ne mažesnis kaip 1,5 šalies VDU.
„Anksčiau buvo siūloma medikų atlyginimus didinti nuo liepos 1 dienos ir tik 15 proc., taigi pažangos pasiekta. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdis yra labai aiškiai deklaravęs, - norint iš esmės pakeisti situaciją, atlyginimus kasmet reikėtų didinti po 30 proc. iki pat 2020 metų, o tada didinti po mažiau, kol pasieksime Europos Sąjungos šalių medikų atlyginimų vidurkį. Tik taip įmanoma stabdyti sveikatos priežiūros darbuotojų migraciją ir spręsti jų socialines problemas“, - Eltai sakė prof. V. Kasiulevičius.
Lietuvos medikų sąjūdis yra labai aiškiai deklaravęs, - norint iš esmės pakeisti situaciją, atlyginimus kasmet reikėtų didinti po 30 proc. iki pat 2020 metų, o tada didinti po mažiau, kol pasieksime Europos Sąjungos šalių medikų atlyginimų vidurkį.
Prodekanas pabrėžė, kad atlyginimų didinimo atidėjimas tokioms socialiai pažeidžiamoms grupėms kaip slaugytojai, gydytojai rezidentai tikrai nėra geras dalykas. „Šaltasis sezonas, žmonėms reikia mokėti didesnius mokesčius, todėl labai gaila, kad nebuvo įsiklausyta į mūsų reikalavimus. Toliau diskutuosime su profesinėmis sąjungomis ir sieksime pokyčių metų pradžioje“, - sakė prof. V. Kasiulevičius.
Pasak prodekano, Medikų sąjūdžio tikslas - atkreipti sveikatos priežiūros darbuotojų profesinių sąjungų dėmesį į trūkumus ir parodyti, kur reikėtų stipriau atstovauti medikų interesams, o ne tik tenkintis tuo, ką pasiūlo valdžia.
„Paprastai valdžia stengiasi siūlyti kokį tik įmanoma minimumą, o mes kalbame apie esminius sprendimus - ne tik atlyginimus. Ne brangios medicininės įrangos pirkimas - reikia jos ar nereikia - turi būti prioritetas, o medicinos personalas: kineziterapeutai, laboratorinės medicinos darbuotojai, visi kiti sveikatos sistemos darbuotojai. Mano asmenine nuomone, verta kalbėti apie fiksuotą darbo užmokesčio dalį sveikatos priežiūros įkainiuose. Negalima nepagrįstai švaistyti pinigų, kai sveikatos priežiūros darbuotojos, dirbdamos pusantro etato, gauna 500 eurų. Tai - milžiniška problema“, - sakė profesorius.
Kaip pabrėžė V. Kasiulevičius, nesprendžiamos sveikatos sistemos problemos kaupėsi daug metų. „Mes tikrai kantrūs, stebėjom naujos Vyriausybės darbą, bet po metų jau norime, kad sprendimai būtų priimami. Dabartinei daugumai nepasisekė - jie jau gavo sveikatos sistemą agonijoje. Tačiau, jeigu nenorime Rumunijos varianto, sprendimus turime priimti dabar, pradėdami nuo žmogiškųjų išteklių. Niekas kitas negali būti prioritetas, tik sveikatos sistemos darbuotojai“, - pabrėžė Vilniaus universiteto podiplominių studijų prodekanas.
Prof. V. Kasiulevičiaus įsitikinimu, medikų darbo užmokesčio sistema turi būti skaidri ir kiekvienam aiški. „Kad ir kur dirbtų - Vilniuje, Kaune ar Jonavoje, žmogus turi žinoti, kokį darbo užmokestį gaus dabar ir po 5 metų, ko gali pasiekti, kokios jo karjeros galimybės“, - pabrėžė Medikų sąjūdžio atstovas.
Darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikas Lietuvos valstybiniame sektoriuje politologė Eglė Samoškaitė prilygina raketų mokslui -viskas supinta ir suraizgyta kuo sudėtingiau, kad būtų kuo sunkiau suprasti.
„Sveikatos priežiūros sistemoje taip pat nėra vieningos darbo apmokėjimo tvarkos. Atlyginimus kiekvienoje poliklinikoje ir ligoninėje lemia vadovas. Bendros yra tik SAM rekomendacijos dėl darbo apimties, bet ne darbo apmokėjimo“, - atkreipia dėmesį E. Samoškaitė.
Kaip jai pavyko išsiaiškinti, Lietuvoje vyrauja du darbo apmokėjimo būdai gydytojams: pareiginė alga ir priedai už naktinį ar padidinto intensyvumo darbą ir nedidelė pareiginė alga bei 40-200 proc. priedai nuo pareiginės algos, kurie priklauso nuo vadovo.
„Slaugytojams, kaip man buvo teigiama, už darbą apmokama tik pirmuoju būdu. Nėra normalu naudoti priedų sistemą, nes finansavimas iš Ligonių kasų kinta neprognozuojamai“, - atkreipė dėmesį politologė, pridurdama, kad įstaigos negali tiksliai planuoti pajamų, todėl pasirenka išmokėti priedus, kai pinigų turi, ir sumažinti priedus, kai finansavimas mažėja.
E. Samoškaitės žodžiais, taip gydytojai ir slaugytojai tampa „tie kraštiniai“, nežino, koks atlyginimas bus ateityje.
Kai kalbama apie atlyginimų kėlimą kažkokiu procentu, turima omenyje pareiginė alga. „Kai ne ji, o priedai sudaro didžiąją atlyginimo dalį, tai taip ir išeina - tarsi didina, bet nelabai didėja“, - apibendrino politologė, pasisakanti už aiškesnį ir vieningesnį darbo apmokėjimą ne tik sveikatos priežiūros sistemoje, bet ir visame valstybės sektoriuje.
Sveikatos apsaugos ministerija ir profesinės medikų sąjungos sutarė iki balandžio parengti sveikatos priežiūros darbuotojų užmokesčio apmokėjimo tvarką, kuri būtų susieta su šalyje apskaičiuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Susitarime numatyta peržiūrėti Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą ir ją koreguoti pagal profesinių sąjungų pateiktus pasiūlymus.
Trečiadienį paskelbtą susitarimą pasirašė Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos - Derybinės grupės - atstovai.
Kolektyvinės derybos sprendžiant aktualiausias medikų problemas bus tęsiamos.
-
Medikų sąjūdis laikosi reikalavimo trečdaliu kelti algas jau nuo sausio 4
Surengtoje spaudos konferencijoje medikų sąjūdžio atstovai patvirtino trečiadienį oficialiai įregistravę asociaciją bei priėmę sprendimą nešvelninti pozicijų ketvirtadienį vyksiančiose derybose su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Visi susirinkimo dalyviai vieningai įgaliojo mus tęsti derybas dėl šios pozicijos, t.y. visų sveikatos priežiūros darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, atlyginimų didinimo nuo sausio 1-osios“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkas Vytautas Kasiulevičius.
Kartu jis neatmetė, kad medikų reikalavimai derybose gali keistis.
„Mes turime daug veikimo formų. Mes kalbame apie politinį procesą, derybas. Pozicija gali kisti. Mes manome, kad mes tęsime pastangas pasiekti susitarimą. Bet spręs sąjūdžio žmonės, taryba (...), esame atviri kalbėjimui“, – tikino jis.
Kalbėti apie tai, kad nėra lėšų, gėdinga, nes lėšų yra.
Prie iniciatyvos prisijungusios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, atstovaujanti sergančiuosius kraujo vėžiu pacientus, tikino, jog 2018-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra apie 100 mln. eurų rezervo, kuris turėtų likti nepanaudojus pinigų šiemet.
„Tai reiškia, kad nepakelti buvo gydytojams, slaugytojams, visai medikų bendruomenei atlyginimai ir tai reiškia, kad dalis pacientų mirė, nes negavo inovatyvių vaistų. Tad kalbėti apie tai, kad nėra lėšų, gėdinga, nes lėšų yra“, – tikino ji.
Pasak I. Drėgvienės, įstatymai reikalauja turėti 1,5 proc. PSDF rezervą, tuo metu Vyriausybė planuoja jį gerokai viršyti. Asociacijos skaičiavimais, medikų atlyginimų, įskaitant rezidentus, kėlimui nuo sausio reikia apie 210 mln. eurų.
Trečiadienį asociacija steigiamajame susirinkime patvirtino manifestą, kuriuo valdžios atstovai raginami pasirašyti nacionalinį susitarimą iki kitų metų vasario 16-osios, kuomet bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Iniciatyvą paremti kviečiami ir šalies vadovai.
Asociacija tvirtina, kad Lietuvos medikų atlyginimai yra vieni skurdžiausių Europoje ir lenkia tik Rumunija, o sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarumas lieka „antraeiliu uždaviniu“. Pasak asociacijos, vieno gydytojo mokymui per metus teskiriami 6 eurai. Sąjūdis ragina susitarime numatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo ir skirstymo principus „sveikatos apsaugai palaipsniui grąžinant teisėtai priklausančias lėšas“. Taip pat reikalaujama, jog dokumente dešimčiai metų būtų nustatyti sveikatos priežiūros tinklo valdymo principai, įtvirtinta trijų arba penkių regioninių tinklų struktūra.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad dėl mažų atlyginimų gydymo įstaigose vyksta ne tik tarptautinė, bet ir vidinė medikų migracija į privačias įstaigas.
Gydytoja rezidentė Urtė Builytė sako, kad maži atlyginimai nėra pagrindinė priežastis. Anot jos, medikai nori ir socialinių garantijų, normalių darbo sąlygų, perspektyvų užtikrinimo.
„Mano atlyginimas yra 10,5 euro didesnis, nei oficialus šalies vidurkis (659 eurai į rankas – BNS). Tai apie kokį galiu kalbėti pensijos dydį, apie kokias socialines garantijas, išmokas, jei pastočiau, planuočiau sukurti šeimą?“, – piktinosi ji.
Pasak gydytojo urologo Roberto Adomaičio, labiausiai į privatų sektorių migruoja gydytojai specialistai. Medikai, anot jo, neretai dirba keliose darbovietėse to nenorėdami, tampa savotiškais savo darbų vadybininkais, bet nebeturi pakankamai laiko spręsti pacientų problemoms, gilintis į profesinę sritį, dėl to taip pat nukenčia jo kvalifikacija ir pacientai.
Asociacija siekia, jog nacionaliniu susitarimu būtų apibrėžtas medikų darbo krūvis, darbo užmokesčio politika, darbo laikas, taip pat užtikrinta teisė į „orų atlyginimą“. Medikų sąjūdis siūlo atsieti pacientų priežiūrai skiriamas lėšas ir medikų darbo užmokestį, šeimos gydytojams sudaryti galimybę pasirašyti tiesiogines darbo sutartis su Valstybine ligonių kasa. Reikalaujama užtikrinti tinkamas sąlygas medikų tobulinimui ir švietimui, panaudojant biudžeto ir tarptautinių fondų lėšas, skaidrinti darbo jėgos planavimą, vaistų politiką.
Medikų asociacija, pasak V. Kasiulevičiaus, savo reikalavimų pirma sieks per derybas su Seimo nariais, o kaip spaudimo priemonę gali naudoti ir įvairias protesto formas. Skelbti streiko neformalus judėjimas negali. Jis tikino, kad įsisteigus iniciatyvai Seime atsirado ir naujos įstatymų leidybos iniciatyvos, kurios patenkintų kai kuriuos medikų reikalavimus.
Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtais duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
-
Medikai buriasi į naują judėjimą, jau surinko 25 tūkst. parašų
Pirmojoje medikų sąjūdžio diskusijoje dalyvavęs gydytojas Gediminas Urbonas sako, kad sąjūdis susikūrė vedinas ne tik idėjos, jog už medikų darbą turėtų būti teisingai atlyginta, o sveikatos apsaugos sistemai skiriama daugiau lėšų, bet ir kaip veikia visa sveikatos apsaugos sistema.
„Mums svarbu, kaip visoje šioje sistemoje medikas jaučiasi apskritai. Medikai emigruoja, nematydami kitos išeities, o paskutiniai sprendimai, taikyti sankcijas gydymo įstaigoms už tai, jei gydytojas per 7 dienas nepriims užsiregistravusio paciento buvo paskutinė paspirtis susirinkti ir pasikalbėti“, – kalbėjo G. Urbonas.
Lapkričio 3 d. paskelbtoje peticijoje, kurią užregistravo Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, reikalaujama nedelsiant 30 proc. padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus.
Taip pat valdžios reikalaujama per artimiausius metus medikų atlyginimus padidinti 50 procentų.
LMS reikalauja iš esmės reformuoti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo principus, atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Peticijoje įvardijama ir daugiau reikalavimų, su kuriais galima susipažinti čia ir dokumentą pasirašyti. Iki antradienio popietės peticiją pasirašė apie 25 tūkst. piliečių.
Pasak G. Urbono, Lietuvos medikų sąjūdis nėra prieš Lietuvos gydytojų sąjungą nukreiptas judėjimas, bet „sąjungą išjudinti reikėtų“.
„Lietuvos gydytojų sąjunga veikia kažkaip inertiškai, paprastai niekur nesikiša arba jos veikla mažai matoma. Dalis kalbėtojų mano minėtame susirinkime Vilniuje gydytojų sąjungos vadovus kaltino ir pataikavimu visiems iki šiol buvusiems Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams“, – kalbėjo G. Urbonas.
Į LMS susivieniję medikai sekmadienį išsirinko ir laikinąjį pirmininką, Norvegijoje psichiatro darbą dirbantį Ramūną Aranauską.
„Laikinasis pirmininkas politiškai nepriklausomas, jo neįmanoma pažeisti ir jokiomis lietuviško administracinio poveikio priemonėmis, ką galėtų daryti sąjūdžio oponentai, jei LMS lyderiu būtų Lietuvoje dirbantis medikas“, – akcentavo G. Urbonas.
Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinė grupė kol kas svarsto, kokį juridinį statusą turės judėjimas. Pavadinimą jau pavyko užregistruoti.