Rekonstrukcija vis dar vykdoma ir ją planuojama užbaigti iki 2024-ųjų pabaigos, naujienų agentūrai AFP pranešė Kultūros ministerija.

„Statybos darbai sparčiai vykdomi“, – sakė atstovas.

Pareigūnai anksčiau nurodė gruodžio 8 dieną – Nekaltojo Prasidėjimo šventę – kaip galimą galutinį terminą.

Tai reiškia, kad XII amžiuje pastatyta katedra, kurioje anksčiau kasmet apsilankydavo apie 12 mln. lankytojų, negalės priimti 2024-aisiais liepą ir rugpjūtį Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių dalyvių.

Tačiau aštri smailė, kurią architektas Eugene'as Viollet-le-Ducas (Eženas Violė-le-Diukas) pridėjo XIX amžiuje pertvarkant katedrą ir kuri pakeitė ankstesnę medinę smailę, kuri sunyko, vėl bus pastatyta iki 2023 metų pabaigos, pranešė ministerija.

Medinės smailės griūtis buvo vienas dramatiškiausių 2019 metų balandžio 15 dieną įvykusio gaisro momentų.

Iš tų pačių originalių medžiagų buvo pagaminta identiška versija: konstrukcijai paruošta 500 t ąžuolo medienos, o paviršiui ir ornamentams – 250 t švino.

Dėl gaisro metu likusių švino nuolaužų ir švino panaudojimo rekonstrukcijos metu kilo susirūpinimas dėl sveikatos, o Prancūzijos pareigūnai turėjo patikinti savo kolegas Europoje, kad buvo imtasi tinkamų saugos priemonių.

Šią savaitę prasidėjo parengiamieji darbai, kad būtų galima pradėti atstatyti smailę, buvo pastatyti pastoliai ir palei Senos upę atvežti pagal užsakymą išpjauti pagrindo akmenys.

Baigta statyti smailė sieks 100 m aukštį.

Tuo tarpu buvo baigti kruopštūs katedros vidaus sienų – iš viso 42 000 kv. m – valymo darbai, taip pat gaisro metu išlikusių freskų, geležies dirbinių, stalių dirbinių, vitražų ir skulptūrų tvarkymo darbai.

Priešais pagrindinį fasadą pastatytas laikinas angaras, kad skulptoriai galėtų restauruoti ir pakeisti skulptūras.

Svarstomi nauji interjero projektai, o laimėtojas bus išrinktas šią vasarą.

Praėjusiais metais kilo ginčų dėl sprendimo įtraukti šiuolaikinį meną tarp katedroje eksponuojamų kūrinių.

Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas (Loranas Ulrichas) neseniai sakė, kad nori „edukacinės ir dvasinės kelionės,.. o ne muziejaus atitikmens“.