Jie perkelti į užsieniečių registracijos centrus Pabradėje bei Kybartuose.

Šie du VSAT padaliniai veiks toliau.

Medininkuose šiuo metu pradėti demontuoti ir išvežami moduliniai nameliai, kuriuose gyveno migrantai, kita infrastruktūra, vėliau bus tvarkoma aplinka.

Medininkų užsieniečių registracijos centras veikė nuo praėjusių metų rugsėjo 16 dienos. Migrantų stovyklos steigtos, siekiant apgyvendinti neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius užsieniečius. Iš viso pernai jų į šalį pateko per 4,2 tūkstančio.

Migracijos krizės įkarštyje Medininkuose vienu metu gyveno daugiau kaip 900 žmonių.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, VSAT administruojamuose registracijos centruose tebegyveno 628 užsieniečiai. Dar 280 migrantų buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiuose centruose Rukloje ir Naujininkuose.

Pasieniečių mokyklos teritorijoje įkurtą ir veikusį Medininkų centrą planuojama oficialiai uždaryti rugsėjo pradžioje.

Kaip pirmadienį paskelbė naujienų portalas „15min“, vyras taip pat praėjusią savaitę išstojo iš Liberalų sąjūdžio.

Apie galimą seksualinę prievartą Medininkų užsieniečių registracijos centre buvo pranešta praėjusią savaitę.

Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė paskelbė, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grupės užsieniečių, apgyvendintų viename iš užsieniečių registracijos centrų, galimo ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

Vilniaus apskrities policija patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo, tačiau informacijos nedetalizavo. Prokuratūra teigė pareiškusi įtarimus vienam asmeniui, nukentėjusiuoju pripažintas kol kas vienas asmuo.

Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė K. Mišinienė teigė, kad tyrimas atliekamas dėl grupės užsieniečių, apgyvendintų viename iš užsieniečių registracijos centrų, galimo ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS tuomet sakė, kad vyras į Medininkų centrą dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus ir dirbo tik dvi savaites, jis buvo atleistas balandį.

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Į Lietuvą patekę migrantai iš pradžių buvo skubiai apgyvendinti įvairiose Lietuvos vietose, vėliau – perkelti į šiuo metu veikiančius penkis užsieniečių registracijos centrus. Šiuo metu ten vis dar gyvena beveik 3 tūkst. migrantų.

Kaip nurodoma publikacijoje, bent du iš užsieniečių Lietuvos pareigūnus kaltina smurtu, sako buvę sumušti ir apkandžioti šunų, vienas nurodo praradęs tūkstantį eurų ir telefoną.

Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis sako, jog šie kaltinimai pagrindo neturi, o sulaikytieji bėgliai jokių nusiskundimų pareigūnams nepateikė.

„Jų teisė pasakoti, ką jie nori“, – nurodė jis.

Medininkų užsieniečių registracijos centre iš viso gyvena apie 700 žmonių, per praėjusiais metais kilusią migracijos bangą iš Baltarusijos bangą patekusių į Lietuvą.

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

„Niežai nustatyti 72 žmonėms, maždaug kas dešimtam gyventojui“, – sakė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis.

VSAT duomenimis, Medininkų užsieniečių registracijos centre moduliniuose nameliuose iš viso gyvena 690 migrantų.

Pasak G. Mišučio, niežų plitimą valdo ir situaciją prižiūri medikai, užsikrėtusieji ar turėję kontaktą yra izoliuojami.

„Jei konteineriniame namelyje gyvena keturi asmenys, o vienas užsikrečia, į izoliaciją siunčiami visi keturi asmenys. Pagal medikų nurodymus jiems tuomet taikomos gydymo procedūros“, – aiškino jis.

Pasieniečių atstovo teigimu, užsikrėtusieji ar turėję sąlyti taip pat perkeliami gyventi į kitą, dezinfekuotą modulinį namelį, jiems duodami nauji rūbai, kuriuos parūpino Raudonasis Kryžius.

„Į gydymo įstaigas nė vienam iš jų nereikėjo vykti“, – sakė G. Mišutis.

Anot VSAT atstovo, niežų protrūkis greičiausiai kilo dėl prastos migrantų higienos.

„Pabrėžiame, kad visiems migrantams 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę yra prieinamas karštas vanduo, higienos priemonės“, – tvirtino jis.

Pirmasis apie niežų protrūkį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT.

Į Lietuvą neteisėtai pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

– Čia įvyko incidentas tarp moterų, vėliau tarp moterų ir pareigūnų. Ar galite konkretizuoti, kas atsitiko?

– Kilo susistumdymas tarp D sektoriaus gyventojų, būtent moterų sektoriuje. Apsistumdė kelios moteriškės, pareigūnai bandė išskirti ir nuraminti aistras, ko pasekoje moterys nukreipė įniršį į pareigūnus. Pareigūnai bandė uždaryti vartus ir neleisti išeiti penkioms–šešioms užsienietėms. Jos neleido uždaryti vartų, bandė atstumti vartus. Dviem pareigūnams įkando į rankas, bandė įkąsti į kaklą. Buvo pasitelktos papildomos pajėgos ir situacija stabilizuota.

– Ar aišku, dėl ko tie konfliktai tarp moterų kilo?

– Kiekvienu atveju nustatinėjame priežastis, kaip ir šiuo atveju – dar aplinkybės tikslinamos.

– Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas?

– Šiuo metu renkama visa būtina medžiaga ir greitu momentu bus priimtas sprendimas.

– Kaip suprantu, konfliktas kilo tarp afrikiečių ir irakiečių moterų? Ar ne tiesa?

– Aš nenorėčiau dabar įvardinti, nes aplinkybės yra tikslinamos. Aišku, kad įvyko moterų sektoriuje ir tarp moterų.

– Bet pareigūnai netgi buvo užpulti. Jie šiandien tęsia darbą?

– Taip, pareigūnai tęsia darbą, buvo apžiūrėti greitosios medicinos pagalbos (medikų, – red. past.). Minimalūs įkandimai.

– Tai pirmas toks išpuolis čia, kur, sakykime, nukenčia ir patys pareigūnai?

– Taip, čia pirmas.

Jos neleido uždaryti vartų, bandė atstumti vartus. Dviem pareigūnams įkando į rankas, bandė įkąsti į kaklą.

– Apskritai kalbant apie neramumus, konfliktus tarp čia gyvenančių migrantų, ar tai yra kasdienybė, ar tai, kas įvyko yra labiau išimtis iš taisyklės?

– Kaip ir minėjau, tai pirmas atvejis. Įvairių klausimų kyla, įvairių problemų kyla. Dažniausiai dėl buitinių klausimų. Tie klausimai yra sprendžiami.

– O kas buitine prasme labiausiai netenkina migrantų?

– Tradiciniai variantai. Pagrindinis reikalavimas daugiau maisto ir galbūt daugiau higieninių reikmenų ir panašiai.

– Jūsų požiūriu, tų higieninių reikmenų ir maisto užtenka, ar jų reikalavimai yra pagrįsti ar tiesiog bandymas provokuoti?

– Į kiekvieną išsakytą pastabą ir pageidavimą mes reaguojame. Užsieniečiai yra aprūpinti pagal nustatytas normas higieniniais reikmenimis ir pagal paskaičiuotas normas jie yra pilnai aprūpinti.

– Čia dirba ne tik Lietuvos pasieniečiai, čia taip pat patruliuoja ir lenkų pasieniečiai. Čia tarsi tokios ir sustiprintos pajėgos. Kam tai yra reikalinga?

– Taip, vykdant bendradarbiavimą buvo pasitelktos papildomos pajėgos iš Lenkijos policijos, Estijos karo policijos, Estijos policijos bei Viešojo saugumo tarnybos. Taip pat periodiškai prisijungia ir „Frontex“ atstovai. Pagal nustatytus planus tarpusavyje bendradarbiavimas ir pagalba.

Plačiau – vaizdo įraše: