Sodinukų gausa

„Kaunas – žalias miestas. Šį rudenį įvairiose vietose bus pasodinta per 500 naujų medžių. Daugiau kaip 200 iš jų papuoš Raudondvario plentą. Čia jau pradėtos sodinti 3–4 metrų aukščio liepos. Dalyje gatvės baigiami įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, formuojamos eismo saugumo salelės. Iškart po šių darbų medžiai bus pasodinti ir likusioje atkarpoje“, – skelbiama miesto savivaldybės socialinio tinklo puslapyje.

Kauno atstovai pridūrė, kad didžiojoje Raudondvario plento dalyje atnaujinta lietaus nuotekų surinkimo nuo gatvės sistema, tad pokyčiai apima tiek požemines komunikacijas, tiek ir tai, kas matoma praeiviams.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Kiti darbai

„Ties pagrindinėmis rekreacinėmis teritorijomis – Lampėdžių pliažais bei Nemuno ir Nevėžio draustiniu – baigiamos įrengti naujos automobilių stovėjimo aikštelės. Nežymiai praplatinus esamus Raudondvario plento kelkraščius, atkarpoje nuo „Lidl“ iki „Viados“, bus perorganizuotas automobilių eismas – įrengti saugūs kairiniai posūkiai“, – apie būsimas eismo korekcijas pranėš savivaldybė.

„Miestas ir toliau laikosi žaliojo kurso – kitąmet pavasarį mūsų laukia dar daugiau žalumos“, – pridūrė miesto atstovai.

Miestas ir toliau laikosi žaliojo kurso – kitąmet pavasarį mūsų laukia dar daugiau žalumos.

Miestiečių norai

Kauniečiai teigiamai įvertino miesto pastangas žalinti viešąsias erdves, tačiau priminė, kad reikia ne tik medžius pasodinti, bet ir juos prižiūrėti. Kiti išsakė pageidavimų, kur medžių turėtų atsirasti daugiau.

„Pasodinkite ties II Klinikine ligonine (Kauno ligonine – red. pats.) naujų medžių nes ten tušti plotai. Ir dar pasodinkite pušyną parke, kurį tvarkėte prieš kelis metus tarp Lampėdžio, Nemuno ir Nevėžio“, – pasiūlymą pateikė vienas internautas.

Kiti siūlė ne tik medžius sodinti, bet ir peržiūrėti naujai išasfaltuotas gatves, mat vietomis jau susidarė naujos provėžos.

Savavališki veiksmai

Miesto savivaldybė perspėja, kad Kauno kiemuose gyventojai įsigudrino savavališkai naikinti medžius, ir tai daro labai žalingu gamtai būdu.

„Savavališkai kertami ar marinami medžiai – nusikaltimai gamtai ir miestui, kurie Kaune nebus toleruojami. Stebime nemalonią tendenciją, kuomet į medžius įkalami pleištai, kad jie greičiau džiūtų, skirtingose vietose atsiranda provokacinių medžių žymėjimų ir vis dar pasitaiko nelegalių kirtimų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kauno  savivaldybė.

Miesto atstovų pasidalytose nuotraukose matyti, kad piktavaliai yra išraižę žievę per visą kamieno skersmenį. Užtenka aplink kamieną išraižyti tokius griovelius ir medis pradeda džiūti, mat vanduo žieve neprateka į medžių lają ir augalas nyksta.

Kauno savivaldybės nuotr.

Kauniečiai negaili kritikos

Po įrašu pasipylė kauniečių diskusija. Vieni smerkė tokius kauniečių veiksmus naikinant medžius, kiti akcentavo, kad jei miesto atstovai geriau prižiūrėtų kiemuose augančius augalus, lengviau duotų leidimus medžių genėjimui, tokių atvejų esą pasitaikytų mažiau.

„Kauno savivaldybė, kiemuose reikia ir kelius tvarkyt, ir medžius senus kirst, ir pažiūrėt ar „Kauno švara“ savo darbą daro, gal tuomet gyventojai nesiimtų drastiškų ir neatsakingų priemonių“, – nuomonę išsakė Aleksandras.

Savavališkai kertami ar marinami medžiai – nusikaltimai gamtai ir miestui, kurie Kaune nebus toleruojami.

Tačiau buvo ir tokių gyventojų, kurie laikėsi pozicijos, jog patys žmonės turėtų labiau rūpintis savo aplinka ir pastebėję, jog reikia genėti medžius, apie tai praneštų. Tada esą taip būtų užtikrinama, kad viskas vyksta gavus leidimus.

„Jei žmonės niekur nesikreipia, tik stebi pro langus, kaip viskas bujoja ir po to verkia, kad savivaldybė nieko nedaro, tai taip ir yra. O jei pati savivaldybė parodo iniciatyvą šabakštynų tvarkymui, tai tie patys, kurie stebi pero langus, iš karto kelią triukšmą, kad kažkas be jų žinios yra daroma, nes ten jie ar jų tėvai, seneliai kažką pasodino“, – komentavo Aidas.

Ragina pranešti apie pažeidimus

Savivaldybė skelbia, kad medžius žalojančių ir tokiais veiksmais visuomenę klaidinančių asmenų ieško Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, tačiau raginama prisidėti ir gyventojus.

„Pastebėję įtartinus veiksmus ar pasiruošimą kirsti medžius, prašome nedelsiant informuoti aplinkos apsaugos skyrių el. paštu: aplinkos.apsaugos.skyrius@kaunas.lt. Norime priminti, kad savavališkas medžių kirtimas ar žalojimas užtraukia ne tik administracinę atsakomybę, bet ir nemenką sąskaitą už gamtai padarytą žalą“, – nurodoma savivaldybės „Facebook“ puslapyje.

Nesena sodininkų patirtis

"Neseniai sodinti medeliai yra per daug ištįsę ir pradeda džiūti dėl silpnos šaknų sistemos ir gerai išvystytos lajų sistemos. To priežastis – ne visi medeliai užtikrina pakankamai intensyvų naudingų jiems medžiagų judėjimą tarp šaknų ir lajos. Silpniausia tos sistemos dalis – medelių kamienai, kuriuos iki kritinės padėties įkaitina saulė. Šaknis medžių prižiūrėtojai prižiūri gerai,  t. y. tinkamai laisto, deja, kamienas užmirštamas. Dėl šiųmečių kaitrų ir sausrų medžių padėtis smarkiai pablogėjo.

Prieš keletą dešimtmečių pasodinti vertingų medelių kamienai buvo aprišami šviesios spalvos lininiais ar medvilniniais audiniais. Ypatingais atvejais kamienai buvo aprišami po audiniu dedant kiminus. Abiem atvejais laistant medelių šaknis, buvo laistomi ir jų kamienai. Mūsų laikais tokie darbai nėra perspektyvūs.

Šiuo metu miškininkai ir dekoratyvinių želdinių specialistai naudoja daug patentuotų ir išbandytų kamienų apsaugos sistemų. Siūlomos vamzdinės medžių individualios apsaugos priemonės. Perforuoti plastikiniai vamzdžiai aplink kamieną užtikrina tinkamą mikroklimatą, kondensacinį drėkinimą, oro pralaidumą, intensyvesnę fotosintezę, spartesnį medelių prigijimą ir augimą", – įsitikinęs P.Vitkauskas.

Nesutinka su nuomone

P.Vitkausko manymu, minėtos ir kitos priemonės mieste turėjo būti panaudotos pavasarį, atsiradus pirmiems medžių džiūvimo požymiams. Tačiau ir dabar dar galima dalį medelių išgelbėti. "Pasidairiau po Girionių parką. Čia medelių apsaugos priemonės – intensyviai perforuoti vamzdžiai, skirti vertingiems medeliams apsaugoti nuo stirnų ir nuo neatidžių šienautojų. Miške aptikau kvadrato profilio vamzdžių, kurie teturi tik atlenkiamus į išorę langelius, sudarančius tik mažą neapsaugotą kamieno plotą – tai, ko gero, labiausiai tiktų mieste augantiems medeliams. Suprantama, medelių kamienams apsaugoti reikėtų parinkti tinkamiausias priemones", – rašė P.Vitkauskas.

Jo mintis, pasiūlymus pakomentuoti paprašėme miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistą Ramūną Judeiką. Jo nuomone, P.Vitkausko nuotraukose – vertingesnių sodinukų kamienų apsauga nuo zuikių ir iš dalies – nuo stirnų. Tokia apsauga, pasak specialisto, pasiteisina tose vietose, kur yra didelė minėtų gyvūnų populiacija, kur retai lankosi žmonės. Mieste tokia apsauga būtų visiškai betikslė – tikras lėšų švaistymas.

Aprišti audiniais medžių kamienus vasarą ir per karščius laistyti tą dangalą yra absurdiškas ir net labai kenksmingas medžiui dalykas.

Vaismedžių kamienai balinami

Kažkada sodininkai ankstyvą pavasarį iš tiesų aprišdavo savo valdose vaismedžių, kitų jautrių ryškiems temperatūrų svyravimams medelių kamienus šviesiais audiniais, eglišakėmis, nendrėmis ir pan. Mat esant ryškiems dienos ir nakties temperatūros pokyčiams, medžių kamiene esantis vanduo įdienojus staigiai įkaista, o naktį užšąla. Tai labai kenksmingas procesas, susprogdinantis medžių kamienus.

Tai buvo viena pagrindinių, pasak R.Judeikos, medžių iššalimo priežasčių. Šylant orams, toks dangalas visada buvo nuimamas, kad medžio kamienas nuo perteklinės drėgmės nešustų ir neperkaistų. Dabar žmonės vaismedžių kamienus dažniausiai balina. Aprišami, pridengiami tik ypač šalčiui jautrūs augalai.

Miesto medžių priežiūra

"Aprišti audiniais medžių kamienus vasarą ir per karščius laistyti tą dangalą yra absurdiškas ir net labai kenksmingas medžiui dalykas. Mat jo žievės paviršius bus visada drėgnas ir temperatūra čia visada bus aukštesnė nei kamieno viduryje – vėl susidarys temperatūrų ir drėgmės skirtumai, nebus vėdinimo, medžio kamienas šus. Be to, susidarytų idealios sąlygos veistis bakterijoms, pelėsiui ir vabzdžiams. Ilgainiui toks medis pradėtų skursti ir galiausiai žūtų.

Kauno mieste sodinami tik adaptuoti, t. y. pritaikyti augti mieste medžiai. Pasodinti jie tinkamai prižiūrimi – laiku laistomi, tręšiami ir genimi. Sudėtingesnėmis sąlygomis augantiems medžiams įrengiami šaknų vėdinimo ir laistymo kanalai. Žinoma, kaip ir visur, yra nedidelė dalis želdinių, kurie dėl įvairių faktorių net ir labai prižiūrimi bei saugomi, žūsta. Tada jų vietoje sodinami nauji", – aiškino R.Judeika.

Visoje Miško g. vietoje per šią savaitę pasodintos miesto sąlygomis augti pritaikytos 10-15 metų „Rancho“ veislės liepos. Kiekvienas medis kruopščiai įtvirtintas specialiais kuolais, o kitąmet jų šaknis uždengs metalinės dekoratyvinės grotelės, apsaugosiančios šaknis nuo mechaninių pažeidimų. Prireikus, darbininkai per žiemą ketina užvežti daugiau juodžemio, jei šis sukristų tarp šaknų. Šiomis dienomis medžių sodinimo darbai vyksta Europos prospekte. Ten sodinami jaunesni medeliai.

„Visi naujai pasodinti medžiai yra sveiki, tvirti, tiesiais kamienais, tvarkingomis aukštai suformuotomis lajomis bei šaknų sistemomis. Jų šaknys skverbsis gilyn, o ne lips į viršų, todėl neiškilnos šaligatvių dangos. Kitaip tariant, kiekvienas sodinukas atitinka aplinkos ministro patvirtintus Sodmenų kokybės reikalavimus“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ateinantį pirmadienį medžius sodinantys darbininkai pradės darbus Vytauto prospekte. Čia bus sodinamos 5-7 metrų aukščio paaugintos liepos. Toliau eilėje – šiuo metu baigiama rekonstruoti Zanavykų gatvė. Iš Olandijos medelynų į Kauną atvežti jau šeši vilkikai su naujais medžiais. Dar apie pusantros puspriekabės užimantis medžių krovinys miestą pasieks pirmadienį. Iš viso Kauną šiemet turėtų pasiekti apie 700 didžiųjų ir maždaug 300 mažesnių medžių.

Naujus medžius tieks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Klaipėdos želdiniai“. Konkurse iš viso dalyvavo keturios įmonės, o jį laimėjo mažiausią kainą, siekiančią 414 tūkst. eurų, pasiūliusi įmonė. Kitų įmonių pasiūlymai, savivaldybės duomenimis, mažiausią kainą viršijo nuo 10 iki 189 tūkst. eurų,.

Konkurso metu Kauno miesto savivaldybė įgijo teisę nusipirkti 500 švedinių šermukšnių „Brouwers“ (kamieno apimtis 12-14 cm, vnt. kaina – 66,8 Eur), 1000 mažalapių liepų „Greenspire“ (kamieno apimtis 12-14 cm, vnt. kaina – 55,93 Eur), 1000 mažalapių liepų „Rancho“ (kamieno apimtis 12-14 cm, vnt. kaina – 59,04 Eur), 1000 mažalapių liepų „Rancho“ (kamieno apimtis 25-30 cm, vnt. kaina – 201,97 Eur) ir 500 rausvažiedžių kaštonų „Briotii“ (kamieno apimtis 12-14 cm, vnt. kaina – 108,75 Eur). Kaunas taip pat įsigys 5000 ligustrų krūmų (vnt. kaina – 1,88 Eur).

„Esame atvira ir aukštus skaidrumo standartus sau taikanti organizacija. Prieš dvejus metus Kauno miesto savivaldybėje pradėjusi dirbti nauja komanda peržiūrėjo visas tuo metu galiojusias sutartis ir po derybų su rangovais sumažino absoliučios daugumos prekių ir paslaugų kainas. Savo veikloje didžiulę reikšmę teikiame efektyvumui – už prekes ir paslaugas mokame adekvačią kainą ir reikalaujame maksimalios kokybės“, – akcentavo Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Grigalevičius.

Centrinėje miesto dalyje bus sodinami seniausi ir aukščiausi medžiai – nuo 10 iki 15 metų amžiaus, 25-30 cm storio bei iki 7 metrų aukščio. Tai bus „Rancho“ veislės mažalapės liepos, pritaikytos augti miestų gatvėse ir puikiai atlaikančios tiek karščius, tiek ir šalčius.  Jos užauga iki 10-12 m aukščio ir 6 m pločio. Vienas toks medis kainuos 201,97 Eur.

Palyginimui, Vilniaus mieste vienas panašus medis kainuoja 393 Eur. Į šią sumą yra įskaičiuotas ir medžio pasodinimas.

Kaune vieno tokio dydžio medžio pasodinimas kainuoja 97,8 Eur. Įvertinus viešai prieinamus šaltinius, keturiuose didžiausiuose šalies medelynuose vidutinė vieno tokio medžio kaina siekia apie 283 Eur.

Kaune sodinimo darbus atlieka dvi įmonės: „Kauno gatvių apšvietimas“ ir „Irgita“. Mažesnio, 12-14 kamieno apimties medžio pasodinimas kainuoja 60,6 Eur.

Naujų medžių sodinimo darbai bus pradėti spalį. Vytauto prospekte bus pasodinta apie 250, A. Smetonos alėjoje – 220, Zanavykų gatvėje – 99, Miško gatvėje – apie 120 naujų medžių.

Senais medžiais apaugusios miestų gatvės ir aikštės daugeliui žmonių – kaip ir šio komentaro autoriui – atrodo kur kas geriau nei gatvės ir aikštės be medžių arba apželdintos kažkokiais žemaūgiais nuobodžiais augalais, skleidžiančiais tiek pat gaivos ir prisilietimo prie gamtos pojūčių, kiek jų skleidžia dirbtinės gėlės. Bet tai – estetikos dalykai ir skonio reikalas. Daug kam medžiai mieste išvis nerūpi, daug kam jie kaip tik dėl estetinių priežasčių nepatinka, nes trukdo grožėtis statiniais, o dar kažkam užstoja vaizdą pro langą ir trukdo šviesai patekti į butą. Todėl kova už medžius mieste, vykstanti „gražu-negražu“ lygiu, negali būti laikoma šventa ir kažkuo be galo pilietiška.

Kauno miesto savivaldybės argumentas, kad seni, pūti pradėję medžiai kelia grėsmę žmonių sveikatai ir turtui, skamba kur kas svariau nei abiejų pusių estetiniai šūkiai apie gražesnį, akiai mielesnį vaizdą. Kai mieste ant gyventojų krenta seni kamienai ir sunkios šakos ir juos žaloja, estetiniai argumentai apie medžių reikalingumą vargu ar įtikina aukas ir jų artimuosius. Patekti sužalotam į ligoninę vien todėl, kad kažkam seni medžiai gatvėse kelia susižavėjimą, sutikite, yra per didelė kaina už dalies gyventojų norą mėgautis žalesniu vaizdu.

Teko skaityti Kauno medžių mylėtojų argumentą dėl krentančių ant galvos numylėtinių: esą tokių atvejų – taip mažai, kad dėmesio į juos kreipti neverta, avarijose sužalojama ir žūsta gerokai daugiau žmonių. Na, tikrai įdomus požiūris į žmogaus gyvybę ir sveikatą. Medžiai gatvėse – svarbiau? Gal dar pasakytų kelis žodžius apie „prigimtines augalų teises“, kad medžių sužalotiems žmonėms ir jų artimiesiems maža nepasirodytų?

Vargu ar vešli miestų augmenija, smagiai lūžtanti nuo stipresnių vėjo gūsių, džiugina ir automobilių savininkus. Tačiau juk visada atsiranda tų, kurie geriau pasijunta, kai kenčia svetimas turtas, ir širdyje sveikina visiems labai reikalingo nuostabaus medžio nuostabią šaką, dėl kurios kažkam teks mokėti franšizę ar viso remonto kainą. Nes nėr čia ko pirkti automobilių, jais važinėtis ir drįsti parkuotis ten, kur seni medžiai auga.  Nes miestas juk yra tam, kad jame gerai jaustųsi papuvę lapuočiai, automobilius braižančios ir smardinančios benamės katės, viską apš..kantys balandžiai, senuose medžiuose nuo 6 ryto girto Žirinovskio balsu rėkiančios varnos, paveldu pavadintos griuvenos, – bet tik ne saugumo ir komforto besitikintis žmogus.

Esminė problema yra visų tų medžių gynėjų iškreipta logika: užuot gynę gamtą, senus medžius ten, kur jie natūraliai augtų bei sentų ir kur gyvena laukiniai žvėrys – miškuose, nykstančiuose masyvuose ir kertinėse buveinėse, kur išties reikia gamtos mylėtojų pastangų, nes miškai Lietuvoje kertami ir niokojami bedieviškai, jie visą savo nemenką energiją nukreipia į miestus, kurie iš prigimties yra iš miško ir žvėrių atkovota teritorija ir turi tarnauti žmogui, o ne gyvūnams ir augalams.

Būtent ši iškreipta logika palieka tariamus gamtos mylėtojus visiškai abejingus, kai senesni medžiai kertami ten, kur jiems reikėtų leisti augti tol, kol nukris, o krituoliai natūraliai praturtins ekosistemą, bet skatina juos kelti neadekvatų triukšmą, kai miesto valdžia naikina potencialią grėsmę gyventojų sveikatai ir turtui. Daugelis šitų, atsiprašant, kovotojų džiaugiasi, kai neleistinose vietose šeriamos benamės katės ir maniakiškai rūpinasi jų „teisėmis“, bet per daug nesuka sau galvos, kai miškuose šaudomi ir taip negausūs vilkai arba siūloma leisti medžioti beveik išnykusias lūšis. Jiems svarbu, kad vidury miesto stūksotų išpuvę medžiai ir juose veistųsi neliečiamos varnos, savo kranksėjimu galinčios ir mirusiuosius prikelti, bet nusispjauti į tai, kad nyksta seni miškai ir tik juose perintys juodieji gandrai.

Turbūt tik specifinėmis mentaliteto problemomis galima paaiškinti reiškinį, kai net girininkai ir urėdai brandų mišką vadina „brandžia mediena“, kai jų paklausi, kur šitame miške rasti nesuniokotų vietų, o apie senas aukštas drebules, puošiančias miško pakraščius, sako, kad jas būtinai iškirs. Kodėl jas reikia iškirsti?! Todėl, kad jos senos ir todėl, kad drebulės, atsako šių dienų girininkas. Gal didieji senų medžių mylėtojai dėl to surengė bent vieną piketą? Vargu bau. Juk miškas – ne Kaunas, čia violetinės politikos iš savo protestų nepadarysi.

Meškas reikėtų suprasti ir užjausti. Tuo ir galėtų užsiimti narsieji Kauno piketuotojai. Jeigu jie drauge su senų medžių mylėtojais iš kitų miestų užsibrėžtų tikslą saugoti ir atkurti Lietuvos girias taip, kad jose po kelių dešimtmečių vėl galėtų gyventi meškos.

Lietuvos miškai yra virtę medžių kapinėmis ne tik dėl kirtimų gausos, bet ir dėl asmenų, kurie turėtų juos saugoti, mąstymo. Šitie žmonės į seną mišką žiūri kaip į būsimą naują kirtimą, užuot jį puoselėję ir leidę ateityje tapti panašiam į Lenkijos Belovežo girią. Šį savo mortido jie išmaniai dangsto optimizmo kupinomis kalbomis apie želdinukų sodinimą. Vaikučiai, padėkite sodinti želdinukus, rūpinkitės mišku. Ak, pažvelkite, kaip gražu – pasodinome ne mažiau nei iškirtome. Čia maždaug tas pats, kas metai iš metų siųsti milijonus suaugusių žmonių į karą, mirtį bei džiaugtis, kad užtat gimsta labai daug vaikų.

Tariamas Lietuvos miškingumas seniai tėra butaforija, už kurios slypi didžiuliai kirtimų ir jaunuolynų plotai. Jaunuolynas – ne miškas, o sudarkyta teritorija, kuri turi šansų kada nors tapti brandžiu mišku, bet Lietuvoje greičiausiai netaps, nes čia net girininkai ir urėdai negali pakęsti senų medžių didesniuose plotuose ir krituolių – jiems tai atrodo labai blogai. Medis jiems turi būti arba jaunas, arba lenta.

Juokinga, kad, didžiuodamiesi savo miškais, didžiuojamės pirmiausia gausiais kirtimais, želdinukais ir jaunuolynais, tarp kurių graudžiai stūkso pavienės pušys ar ąžuolai. Tam, kad iš tiesų būtų kuo didžiuotis, reikia saugoti ir plėsti išlikusius seno miško lopinėlius ir nebekirsti juos supančių masyvų, nes tas menkas lopinėlis, jei aplink jį – vien kirtimai ir monotipiniai jaunuolynai, tikrai nebus visavertė ekosistema. Kodėl Lietuvoje negyvena meškos? Todėl, kad nėra pakankamai didelių brandesnio ir saugomo miško masyvų su padoraus dydžio kertinėmis buveinėmis juose. Užklydusias į Lietuvą meškas tiesiog supykina nuo to vaizdo, kurį čia pamato, ir jos, žiaukčėdamos, skuba nešti kudašių.

Meškas reikėtų suprasti ir užjausti. Tuo ir galėtų užsiimti narsieji Kauno piketuotojai. Jeigu jie drauge su senų medžių mylėtojais iš kitų miestų užsibrėžtų tikslą saugoti ir atkurti Lietuvos girias taip, kad jose po kelių dešimtmečių vėl galėtų gyventi meškos, jei turėtų drąsos pakovoti su miškus niokojančia politine ir ūkine sistema, kuri mus visus laiko idiotais ir verčia džiaugtis sumautais želdinukais, tai būtų daug prasmingiau už visą tą šaršalą, kurį jie kelia dabar Kaune ir iš kurio gali išsirutulioti nebent dar vienas apgailėtinas „Drąsos kelias“.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.