Siekiant prisiminti

Atmintis yra ir regėtų vaizdų archyvas, ir jų prisiminimo veiksmas. Memorabilia gali būti suvokiama kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. „Q19“ koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.

Atmintyje sąveikauja ir nuolat kinta įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjai ir suvokėjai yra šios laikmenos nešiotojai, arba kitaip tariant, laikmenos kūnai. Kūniškumas mene susijęs ir su tam tikra praeities akumuliacija materijoje – kai žmogaus sąmonės ir atminties elementai įtikrovinami apčiuopiamuose daiktuose ir erdvėse. Šie objektai gali katalizuoti atmintį, sukelti nostalgijos pojūtį, atverti kolektyvinės atminties daugiasluoksniškumą – jie tampa tranzitiniais atminties objektais. Šiandieninėje ekraninėje kultūroje bet kuris kūnas gali būti skaitmenizuotas, perkeltas į virtualybę, kur iš esmės paverčiamas žvilgsnio ir sąmonės sukuriama fikcija. Kūnas gali būti pozicionuojamas ir kaip tam tikra ribota biologinė erdvė ar net spąstai. Kūne atsirandanti ir efemeriškai išnykstanti alergija gali būti suvokiama kaip kūno atminties išdava (kūnas atmena ir reaguoja į praeities dirgiklį). Šiuolaikybėje kūnas virsta diskursu, jis yra kartu ir suvokimo aplinka, ir patyrimas. Kūnas gali būti išorinis (regimas) ir vidinis (patiriamas, juslinis), per tai pažįstamas pasaulis. Kūniškumas siejamas su objektų faktūriškumu, medžiagiškumu, tūriais, santykiu su aplinka. Kūnas yra performatyvi, per(si)kurianti atminties laikmena, fiksuojanti nuolat kintančią patirtį.

Klaipėdoje – 23 autorių darbai

Šioje parodoje pristatomi tranzitiniais atminties objektais tampantys kūriniai, su vieta glaudžiai sąveikaujančios instaliacijos, kūną determinuojantys ar atmintį akumuliuojantys ir įkūnijantys darbai. Per asmeninės ir kolektyvinės sąmonės prasmes atmintis čia reflektuojama kaip persikūnijimas į objektus ir jų ryšį su supančia aplinka, o materialumas priešinamas su efemeriškais atminties nykimo ženklais.

„Q19“ parodose aštuoniose Lietuvos galerijose dalyvauja 128 menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes.

KKKC Parodų rūmuose eksponuojamoje parodoje „Įkūnyta atmintis“ pristatomi 23 menininkai: Eglė Ganda Bogdanienė, Nerijus Erminas, Jurgita Gerlikaitė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Daiva Gudelytė, Andrius Erminas, Zita Inčirauskienė, Aistė Jančiūtė, Danutė Jazgevičiūtė, Oksana Judakova, Dalia Juodakytė, Agnė Kondrataitė, Remigijus Kriukas, Andrius Kviliūnas, Petras Lincevičius, Rimantas Milkintas, Auksė Petrulienė, Paulius Rainys, Rūta Šipalytė, Indrė Stulgaitė, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė.

Kolekcijos kuratorė – Evelina Januškaitė-Krupavičė, koordinatorė – Monika Valatkaitė.

Projekto tikslai

Šiuolaikinės dailės kvadrienalės tikslai – pristatyti pastarųjų ketverių metų šiuolaikinę Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir ugdyti visuomenė sampratą apie profesionalųjį meną.

„Q19“ organizatorė – Lietuvos dailininkų sąjunga. Partneriai – KKKC, Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, „Arkos“ dailės galerija, Klaipėdos galerija, „Meno parkas“, Galerija XX. Kuratorės – Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, E.Januškaitė-Krupavičė. Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, „7 meno dienos“, „M-puslapiai“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Kulturpolis.lt.

Kvadrienalės paroda KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki gegužės 12 d.

Subrandintas projektas

"Terminas "memorabilija" apibrėžia nuorodą į praeities įvykius ir nusako tai, ką verta pažymėti ir atsiminti. Tad albumo idėja remiasi asmeninės ir kolektyvinės atminties koncepcija. Šiuolaikinio meno praktikoje kūrėjo ir suvokėjo atmintis veikia kaip talpykla, kurioje sąveikauja nuolat besikeičiantys atsiminimai ir patirtys", – Kauno menininkų namuose vykusiame renginyje sakė viena iš knygos sudarytojų menotyrininkė Evelina Januškaitė-Krupavičė.

Pasak projekto iniciatorių, idėja išleisti visiškai naują ir šiuolaikišką reprezentacinį leidinį kirbėjo jau seniai. "Vis susidurdavome su problema, kai, nuvažiavus į užsienio šalis, taip pat ir Lietuvoje, norėdavosi padovanoti ką nors, atskleidžiančio plačią sąjungos menininkų kūrybą, tačiau neturėjome bendro dailininkų kūrinių albumo, – atskleidė projekto vadovė, LDS pirmininkė Edita Utarienė. – Tekdavo demonstruoti senus katalogus arba pavienių menininkų išleistus leidinius. Supratome, kad privalome keisti situaciją."

Šis albumas – tarsi jungtinė interaktyvi paroda, kurioje žiūrovas įtraukiamas į procesą.

Leidinio autorės pripažįsta, kad užduotis nebuvo iš lengvųjų – iš 1 400 sąjungai priklausančių menininkų atrinkti tuos, kurių kūriniai puikuosis albume. "Visų įtraukti tiesiog negalėjome, kadangi tokiu atveju leidinys turėtų mažiausiai keliolika tomų – pastebėjo dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė. – Nors kilo nemažai klausimų ir diskusijų dėl pasirinktų autorių, į albumą įtraukėme mūsų "memorabilijas" – dailininkus, kuriuos įsiminėme, kurie atrodo svarbūs paminėti knygoje."

Svarbiausi albumo išskirtinumai, anot sudarytojų, – plono popieriaus sluoksniais uždengti puslapiai, kuriuos pirmasis knygą į rankas paėmęs skaitytojas turi vieną po kito atidengti, kad galėtų išvysti meno kūrinius. Neįprasta ir tai, kad buvo pasirinkti mažiau atpažįstami menininkų darbai, taip siekiant sužadinti ir paprovokuoti skaitytojo atmintį. "Mūsų pagrindinis tikslas nebuvo sukurti tradicinį reprezentacinį leidinį, kuriame demonstruotume pačius ryškiausius ar labiausiai atspindinčius autorių kūrybą darbus. Šis albumas – tarsi jungtinė interaktyvi paroda, kurioje žiūrovas įtraukiamas į procesą. Mes, kaip parodos kuratoriai, pasiūlome jam kūrinius, tačiau pats žiūrovas manipuliuoja ekranų, t.y. puslapių su darbų fotografijomis, atidengimu. Pavyzdžiui, jis gali pasirinkti tam tikrų kūrinių taip ir neatidengti", – leidinio esmę nusakė E.Utarienė.

Knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė pabrėžė, kad ne tik mes galime manipuliuoti atmintimi, bet ir ji neretai mus apgauna. Tai, anot jos, taip pat atsispindi knygoje.

"Jeigu neprisimename žaibiškai, atmintis iš mūsų reikalauja nemažų pastangų. Pavyzdžiui, nesugebant prisiminti užkalbinusio žmogaus vardo, visu pajėgumu pasitelkiamos atminties galios, tačiau jos kartais nesuveikia taip, kaip turėtų. Kalbant knygos menininkų kūrinių kontekste, prisiminimai mane taip pat neretai apgaudavo. Pastebėjau, kad kartais įsivaizduodavau kūrinį vienaip, tačiau pasirodydavo, kad iš tikrųjų jo proporcijos ar spalvos yra visai kitokios. Taip atsitinka todėl, kad atmintis mums sufleruoja labai subjektyviai. Tad plonais popieriaus lakštais uždengti puslapiai albume yra tarsi peršviečiama ir numanoma, tačiau ne visai tiksli atmintis", – knygos dizaino kodus atskleidė menininkė.

Prasmės ir patirties ryšys

Meno kūrinio kaip atspindžio ir nefiksuojančios laikmenos koncepciją albume vysčiusi E.Januškaitė-Krupavičė įsitikinusi, kad būtent naujosios technologijos šiuolaikinėje medijuotoje visuomenėje palengvino galimybę manipuliuoti praeitimi ir suteikti jai naujų formų.

"Dabartinėje visuomenėje, kurioje dominuoja atvaizdas, vaizdo ir erdvės sąvokos tampa pernelyg reliatyvios, o chronologinė atmintis vis mažiau įmanoma. Suvokti pasaulį ir istorijos chronologinius principus tampa vis sudėtingiau, nes mes daugiau žiūrime, o ne skaitome, taip pat pasitelkę įvairias medijas bet kurią akimirką virtualiai galime atsidurti skirtingose epochose, konstruoti vis kitas istorijas. Šios galimybės išplečia pasaulio suvokimą, tačiau dėl to mūsų atmintis tampa fragmentiška ir kiekvienas suvokėjas ima ieškoti asmeninio praeities fono, kurį atrasti gali padėti ir meno kūrinys, tampantis atminties katalizatoriumi", – mano ji.

Pasak menotyrininkės, albumo kontekste atmintis konceptualizuojama kaip tam tikros kūrybos ištakos, o jos atspindžiai padeda suvokti ir patirti kiekvieno individualiai kuriamą tikrovę. Kitaip sakant, bet kuris meno kūrinys yra vieno kolektyvinio, socialinio, istorinio ar politinio konteksto atspindys.

"Mūsų atmintis negali objektyviai fiksuoti praeities įvykių, nes sąmonė ir pasąmonė ją nuolat perkuria. Meno diskurse sąvoka "memorabilija" nurodo, kad kūrinio prasmė tiesiogiai sąveikauja su kiekvieno žiūrovo asmenine atmintimi, kurioje talpinami individualūs praeities atspindžiai", – pastebėjo E.Januškaitė-Krupavičė.

Pasirinkimo kelias

Autorių teigimu, tapybos, skulptūros, instaliacijos, videomeno, grafikos, keramikos, tekstilės, stiklo, metalo, juvelyrikos, scenografijos ir kt. kūriniai albume sudėlioti taip, kad pasakotų daugybę istorijų.

"Kurdama knygos dizainą ieškojau viena kitą papildančių kūrinių porų. Man atrodo labai įdomu, kad kartais menininkas, nuėjęs į parodą, savo kūrinį gali išvysti visiškai netikėtoje vietoje. Taip įkomponuoto darbo mintį ir idėjas pratęsia šalia eksponuojami kitų autorių kūriniai. Tad ir albume darbai vienas kitą papildo, pasakodami tam tikrą bendrą naratyvą. Kiekvieno knygos skaitytojo atmintis šias istorijas tikriausiai interpretuos savaip", – atskleidė A.Dautartaitė-Krutulė.

Pasak jos, atrinkus menininkus, kurių kūryba bus eksponuojama albume, ne ką mažesnis iššūkis kilo ir bandant atrinkti tinkamus kūrinius. "Kai kurie autoriai mums pasiūlė netgi po keliolika kūrinių. Pasitaikė ir atvejų, kai niekaip nepavyko gauti kokybiškos nuostabaus darbo nuotraukos. Buvo ir darbų, kuriems nesugebėjau rasti poros, tad jie atkrito", – kūrybinį procesą nupasakojo dizainerė.

Įsigyti neįmanoma

Albumas, kuriame, be menininkų kūrinių, publikuojama ir keletas menotyrinių straipsnių, vis dėlto yra išskirtinai reprezentacinis, tad tiražas – 500 egzempliorių – parduodamas nebus.

Nemažai leidinio egzempliorių jau yra padovanoti visoms viešosioms Lietuvos bibliotekoms įvairiuose miestuose ir miesteliuose, jis taip pat bus dovanojamas meno mokykloms, skaitykloms ir kitoms viešosioms erdvėms. Knygos sudarytojos tikina, kad, esant galimybei, bus svarstoma išleisti ir komercinį tiražą.

"Išleisti leidinį ruošėmės kelerius metus ir manome, kad mūsų bandymas bent šiek tiek praskleisti uždangą į talentingų Lietuvos dailininkų kūrybą buvo sėkmingas. Tikimės, kad ateityje sulauksime ir daugiau panašių, galbūt jau kitų sudarytojų parengtų albumų", – vylėsi N.Nevčesauskienė.

Albume pristatomi dailininkai

Juozas Adomonis, Gediminas Akstinas, Kristina Ališauskaitė, Valentinas Antanavičius, Robertas Antinis, Žygimantas Augustinas, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, "Baltos kandys", Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Ray Bartkus, Ričardas Bartkevičius, Juris Berginis, Linas Blažiūnas, Konstantinas Bogdanas, Eglė Ganda Bogdanienė, Arvydas Brazdžiūnas (Dusė), Eugenijus Antanas Cukermanas, Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Henrikas Čerapas, Inga Dargužytė, Laima Drazdauskaitė, Vytautas Dubauskas, Lida Dubauskienė, Stasys Eidrigevičius, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Indrė Ercmonaitė, Andrius Erminas, Nerijus Erminas, Raimondas Gailiūnas, Mykolė, Patricija Gilytė, Eglė Gineitytė, Dalia Gentvainytė-Arčikauskienė,Petras Gintalas, Bronius Gražys, Kęstutis Grigaliūnas, Ramūnas Grikevičius, Algis Griškevičius, Valmantas Gutauskas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Romualdas Inčirauskas, Marijus Jacovskis, Gustas Jagminas, Rytas Jakimavičius, Feliksas Jakubauskas, Gintaras Palemonas Janonis, Židrija Janušaitė, Audrius Janušonis, Lina Jonikė, Agnė Jonkutė, Jonas Jurcikas, Patricija Jurkšaitytė, Linas Jusionis, Paulius Juška, Eglė Karpavičiūtė, Rūta Viktorija Katiliūtė, Rimvydas Kepežinskas, Aldona Keturakienė, Aistė Kirvelytė, Jolanta Kyzikaitė, Remigijus Kriukas, Solveiga ir Alfredas Krivičiai, Eglė Kuckaitė, Andrius Kviliūnas, Žilvinas Landzbergas, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Linas Liandzbergis, Inga Likšaitė, Eimantas Ludavičius, Česlovas Lukenskas, Vilmantas Marcinkevičius, Eimutis Markūnas, Dalia Matulaitė, Petras Mazūras, Rimantas Milkintas, Henrikas Natalevičius, Ričardas Nemeikšis, Kristina Norvilaitė, Laima Oržekauskienė-Ore, Ieva Paltanavičiūtė, Vygantas Paukštė, Aušra Paukštienė, Rodionas Petrovas, Julija Pociūtė, Jūratė Račinskaitė, Diana Radavičiūtė, Povilas Ramanauskas, Rolandas Rimkūnas, Rimas Sakalauskas, Šarūnas Sauka, Julija Skuratova, Laura Selmistraitytė, Rosanda Sorakaitė, Svajonė ir Paulius Stanikai, Birutė Stulgaitė, Indrė Stulgaitė-Kriukienė, Laisvydė Šalčiūtė, Rūta Šipalytė, Antanas Šnaras, Dainius Trumpis, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė, Vladas Urbanavičius, Edita Radvilavičiūtė-Utarienė, Aušra Vaitkūnienė (Barzdukaitė), Renata Valčik, Neringa Vasiliauskaitė, Kęstutis Vasiliūnas, Eglė Vertelkaitė, Sigitas Virpilaitis, Zinaida Vogėlienė, Birutė Zokaitytė.