-
Prasidedantis „Kino pavasaris“ kauniečiams įteiks dvi laimės suteikiančias dovanas 1
Tradiciškai būtent festivalio metu, kovo 20 d., švenčiama Tarptautinė laimės diena, kurią Lietuvoje organizuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda. Nekantriai didžiųjų kitų metų įvykių laukiantis „Kino pavasaris“ šiemet nusprendė kauniečiams, o ir visiems esantiems Lietuvoje įteikti dvi simbolines laimės suteiksiančias dovanas.
„Veikti ar / ir būti?“ – klausimas, kuris įvairiomis kino formomis ir pasakojimais skleidžiasi „Kino pavasario“ teminėje programoje. Nepaisant to, kad kino teatrai vis dar užverti, su festivalio metų tema siejama ir viena fizinė „Kino pavasario“ dovanojama patirtis – kovo 20–21 d. Kauno autobusų stotyje Laimės dienos proga bus galima aplankyti „Kino pavasario“ vaizdo ir garso meno instaliaciją.
L. Albrikienės nuotr.
Siekdamas tarpdiscipliniškumo ir kinui artimos kalbos, festivalis „Kino pavasaris“ vizualinio identiteto kūrybos procese daug dėmesio skiria raiškai. Taip šiemet gimė instaliacija, interpretuojanti festivalio metų temą – „Veikti ar / ir būti?“. Naujasis kūrinys – įvairių sričių menininkų bendradarbiavimo rezultatas, atskleidžiantis metų temos nuotaikas, suvokimą ir pajautimą per vaizdo įrašų bei specialiai kurtos muzikos dermę. Dailininkė ir ledo instaliacijos kūrėja – Rūta Palionytė, kompozitorė – Elena Šataitė, operatorius – Eitvydas Doškus, montažo režisierė – Gintarė Sokelytė, grafinis dizaineris – Marek Voida.
„Kino pavasaris“ kauniečius ir per Kauną keliaujančius žmones kvies patirti ir išgirsti šią instaliaciją ir apmąstyti festivalio temą tiesiog Kauno autobusų stoties laukiamojoje salėje. Įmonės „Kautra“ su džiaugsmu sutikta instaliacija – savotiška meditacinė zona – bus demonstruojama kovo 20–21 d. nuo 12 iki 14 val.
L. Albrikienės nuotr.
Taip pat „Kino pavasaris“ Laimės dienos proga kauniečiams ir visiems kitiems kino mylėtojams Lietuvoje dovanoja prancūzišką trumpametražį animacinį filmą „Normalu“ (rež. Julie Caty). Tai ne tik kvietimas lekiantiems per Laimės dienos iniciatyvas stabtelėti vos trumpam, vos keliolikai minučių, bet ir trumpametražių filmų programos, kuri virtualiose kino salėse startuos tik kovo 25 d., anonsas.
Animacinis filmas pasakoja apie Danį, kuris turi stebuklingą galią: vos spragtelėjęs pirštais, jis gauna viską, ko nori. Gyvenimas jam atrodo nuobodus, tad siekdamas save pradžiuginti jis ima vartoti magiškuosius miltus, bet jie vieną dieną baigiasi… „Normalu“ kovo 20 d. nemokamai galima pažiūrėti „Kino pavasario“ virtualiajame kino teatre.
-
Istorijų festivalio išvakarėse Kaunas pasipuošė naujais gatvės meno kūriniais 2
„Šie darbai sukurti taip, tarsi nubyrėjęs pastatų tinkas slėptų sluoksnį Ramybės parko istorijos, o gyvybės medžio motyvai sustiprina parko idėją ir jį puošia. Man tai – įdomus iššūkis išbandyti ne dekoratyvų, o istorinį gatvės meną,“ – pasakojo freskų autorius, menininkas Tadas Šimkus.
T. Šimkaus kuriami darbai mums primins tris parko istorijas: 1956-1958 metų įvykius, kuriuos inspiravo Vengrijos revoliucija; Henry Parlandą – suomiams ir švedams svarbų rašytoją, sukūrusį modernistinį romaną Kaune ir palaidotą šiose kapinėse, ir 6 dešimtmečio pabaigoje prasidėjusį kapinių perkėlimą.
Atsisveikinimo bučinys
Pasakojama, kad viena šeima čia buvo palaidojusi mergaitę, kuri mirė labai jauna. Kai kapų perkėlimo metu karstą atkasusi mama jį atidarė, savo dukrą rado kaip užmigusią. Labai labai graži buvo. Čia daug žmonių tuo metu dirbo – daug kas tai pamatė, didelis įvykis buvo. Ir tiktai tuo metu, kai mama mergaitę palietė, jos kūnas į dulkes pavirto, o ilgi, nuostabūs plaukai liko palaidi karste gulėti. Visi paskui matė, kaip mama su šukomis šukavo tuos plaukus, ir verkė, ir verkė sulig kiekvienu braukimu...
„Atsisveikinimas“ / Organizatorių nuotr.
Ši istorija, menanti kapinių perkėlimą, pasitinka lankytojus ant Vytauto prospekte esančio pastato sienos. Tai – tik viena iš istorijų, savo autentiškumu įkvėpusių festivalio organizatorius jas įprasminti gatvės meno kūriniais.
Istorijų vieta – Ramybės parkas – pasirinkta neatsitiktinai. Kauno senosios kapinės savo kultūrine įvairove ir istorija yra viena įdomiausių, turtingiausių Kauno vietų. Čia seniau amžino poilsio vietą rado keturių religijų tikintieji, žymiausi Kauno gyventojai, o gyvieji rengė ir mitingus.
Simboliai iš kasdienybės
Gatvės meno kūrinys „Vėlinės, 1956 m.“ pasakoja apie vieną svarbių datų, paskatinusią kapinių pavertimą parku. Vėlinių vakarą prie paminko „Žuvusiems už Tėvynę“ susibūrė apie 10 000 žmonių minia. Įkvėpta vakarų radijo stočių pranešimų apie Vengrijoje vykstančią revoliuciją, ji virto improvizuota demonstracija už laisvę.
„Vėlinės, 1956 m.“ / Organizatorių nuotr.
Suskambėjus tautinėms giesmėms ir šūkiams „Šalin rankas nuo Vengrijos“, „Laisvę Lietuvai“ minia pasigedo trispalvės. Ant paminklo užlipęs jaunuolis paprašė raudonos, žalios ir geltonos spalvos šalikų. Netrukus iš jų surišta trispalvė buvo diržu pritvirtina paminklo viršuje, o demonstracijos dalyviai patraukė į Vytauto prospektą. Ši demonstracija buvo nutraukta Laisvės alėjoje, netoli Centrinio pašto – susigrumti su ten išsirikiavusia kareivių kolona minia neišdrįso.
„...skersgatviuos saulės klanai“
Trečiąja gatvės freska „Henry Parland (1908-1930)“ pristatomas vienas žymiausių Suomijos švedų modernizmo atstovų, suomių-švedų rašytojas Henry Parland.
Tėvynėje ką tik modernios poezijos rinkiniu išgarsėjusį H. Parland tėvai buvo išsiuntę į Kauną, dėdės filosofo profesoriaus Vosyliaus Sezemano globai, kuo toliau bohemiško gyvenimo. Tačiau rašytojas rado bohemą ir Kaune – greitai su ja susibičiuliavo ir į ją įsitraukė.
Gyvendamas čia H. Parland pradėjo savo pirmąjį romaną „Sudužo“, kurio stiliui įtaką darė ir kosmopolitiška Kauno aplinka. Deja, rašytojas jo pabaigti nespėjo – dėl ūmios ligos mirė ir buvo palaidotas buvusiose senosiose Kauno kapinėse, dabartiniame Ramybės parke.
„Pavasaris Kaune/ purvas/ ir skersgatviuos/ saulės klanai...“ – gyvenimą Kaune H. Parlando akimis perteikia jo paties eilėraštis, virtęs viena iš parko freskų.
Netikėtos formos
Gatvės meno kūriniai – ne vienintelė forma, kuria parke bus galima pajusti istorijas. Istorijų festivalio atidarymo dieną istorijų įkvėptą muzikinę kantatą „Ramybės, ramybės...“ atliks „Istorijų choras“, festivalio metu parke bus galima patirti Jenny Kagan interaktyvią šviesų ir garso instaliaciją „Pavėjui“.
Susipažinti su parko istorijomis ir patirti šią vietą muzikaliai bus galima su TepTep Music mobilia programėle „Keturių konfesijų sankryža“, o T. Šimkaus darbai atsidurs ir interaktyviame žaidime „Ramybės mįslės“ (aut. Gytis Dovydaitis, T. Šimkus).
Aštuonias dienas truksiančios istorijų kelionės metu lydės patyrę Kauno ir Kauno rajono istorijų pasakotojai – muziejų gidai, teatralai, menininkai. Istorijų festivalis kvies į beveik 50 skirtingų renginių, skirtų šeimoms, žmonėms su negalia, lietuviškai nekalbantiems kauniečiams, jaunuoliams ir senjorams.
Nors pagrindiniai Istorijų festivalio renginiai vyks Ramybės parke, istorijos pasklis ne tik mieste, bet ir pasieks tokias vietas kaip Batniava, Saliai, Šlienava, Karmėlava.
Kauno miesto ir rajono istorijas bei daugiau informacijos apie fesitvalį galite rasti čia.